653ea5d2-d260-4df5-853d-07bd5eedcd52 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-843/2022 Proceso Nr. 1-01-1-04828-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.2.4.1.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.15.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

R. ir M. A. gynėjo advokato Mečislovo NorvaiÅ¡o apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jam paskiriant dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir A.

R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – septyneri metai laisvės atėmimo. M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jam paskiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę; – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmės subendrintos su 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir M.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – aštuoneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos gydant V. P. atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš A. R. ir M. A. 59,28 Eur žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos gydant nukentėjusįjį S. M. atlyginimo tenkintas visiškai, solidariai iš nuteistųjų A.

R. ir M. A. priteisiant 5 534,64 Eur žalos atlyginimÄ . Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, solidariai iÅ¡ nuteistųjų A. R. ir M. A. priteisiant 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. R. su M. A. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. vasario 15 d. nakties metu, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 2.30 val., bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamiesi ypatingai įžūliai ir piktybiÅ¡kai, vandaliÅ¡kais veiksmais, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, rodydami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , be jokios priežasties tyčia bendrais veiksmais kojomis iÅ¡spyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V.

P., duris, įėję į kambarį, bendrais veiksmais su M. A. lovoje gulinčiam V. P. tyčia, be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 smÅ«gių kumščiais į kairįjį Å¡onÄ . Po to, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , kartu su M. A. V. P., pasodintÄ ant palangės, bendrais veiksmais tyčia iÅ¡stÅ«mė pro atvirÄ antrojo aukÅ¡to kambario langÄ Ä¯ laukÄ , o V. P. iÅ¡kritus iÅ¡ antro aukÅ¡to ant žemės, A. R. kartu su M. A. sulaužė kambaryje buvusiÄ spintÄ , iÅ¡mėtė joje buvusius V.

P. priklausančius daiktus, tuomet išėjo iÅ¡ bendrabučio ir lauke prie AB „Lietuvos draudimas“, esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų m., buvusiam V. P. bendrais veiksmais su M. A. tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau kaip 2 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Å iais bendrais veiksmais A. R. ir M. A. padarė V. P. poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, juosmens deÅ¡inėje, deÅ¡inio peties sÄ nario srityje, kairio juosmens srityje, nugaros kairėje mentės projekcijoje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimÄ kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje, kairės pusės IX, X Å¡onkaulių lūžimÄ , taip dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė V.

P. sveikatÄ .

2. A. R. su M. A. taip pat nuteisti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. vasario 15 d. nakties metu, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 2.30 val., iÅ¡ karto po V. P. sumuÅ¡imo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, grįžę į tÄ patį bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia bendrais veiksmais kojomis iÅ¡spyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. M., duris, o įėjus į kambarį, A.

R. sėdinčiam ant minkÅ¡tojo kampo S. M. sudavė vienÄ smÅ«gį alkÅ«ne ir vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvos kairiÄ jÄ pusę. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ A. R. kartu su M. A., sudavė kumščiais ne mažiau kaip 4 smÅ«gius sėdinčiam ant minkÅ¡tojo kampo S. M. į galvÄ , Å¡iais bendrais veiksmais padarė S. M. galvos traumÄ : Å«miÄ subdurinę hematomÄ kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, skruostikaulio – virÅ¡utinio žandikaulio lūžimÄ , kraujosruvÄ odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginėje, taigi bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė S. M. sveikatÄ .

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. A. gynėjas advokatas M. NorvaiÅ¡as praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį nuteistojo M. A. atžvilgiu sumažinant bei suÅ¡velninat jam paskirtÄ bausmę ir iki 12 500 Eur sumažinant S. M. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuoÅ¡irdžiai gailėdamasis M.

A. iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pagal atminties galimybes davė parodymus apie Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes. M. A. pozicijÄ Å¡iame procese teismas galėjo įvertinti kaip prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, t. y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 3.2. Advokatas pažymi, kad M. A. nusikaltimus padarė bÅ«damas labai girtas, dėl to padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių bei savo veiksmų nuteistasis nuosekliai neprisimena.

Nurodoma aplinkybė lėmė jo parodymų padrikumÄ ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi jo prisipažinimas nebuvo nuoÅ¡irdus, jo prisipažinimÄ lėmė surinkti byloje įrodymai. Teismas, pripažindamas girtumÄ M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, galėjo įvertinti, jog Å¡ios bÅ«senos pasekmė buvo atminties sutrikimas nusikalstamų veikų darymo metu ir kurį laikÄ po to.

Tai lėmė ne valinis M. A. apsisprendimas nutylėti-nuslėpti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, o biologinis alkoholio poveikis, tuo laiku nepriklausęs nuo jo valios. 3.3. Nuteistojo M. A. gynėjo manymu, byloje nėra duomenų, kurie galėtų būti įrodymais, jog M. A. darė poveikį liudytojams ar nukentėjusiems. 3.4. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis pripažįsta ir supranta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau mano, kad jis yra neteisingas dėl per griežtos bausmės. 3.5.

Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys iš esmės yra pagrįstas, tačiau reikalaujama neturinės žalos atlyginimo suma yra neproporcingai didelė, todėl ji mažintina 50 procentų, t. y. iki 12 500 Eur.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. R. gynėjas advokatas M. Norvaišas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį nuteistojo A. R. atžvilgiu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jam švelnesnę bausmę bei iki 12 500 Eur sumažinant S. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 4.1. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuoširdžiai gailėdamasis A. R. iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pagal atminties galimybes davė parodymus apie šių nusikaltimų padarymo aplinkybes.

A. R. pozicijÄ teismas galėjo įvertinti kaip prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, t. y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 4.2. Advokatas pažymi, kad A. R. nusikaltimus padarė bÅ«damas labai girtas, dėl to padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių bei savo veiksmų A. R. nuosekliai neprisimena. Nurodoma aplinkybė lėmė jo parodymų padrikumÄ ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Nepaisant to, A. R. prisipažino, kad naudojo smurtÄ prieÅ¡ V.

P. ir S. M.. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nuteistasis pripažino tik dalį jam inkriminuotų aplinkybių, jo prisipažinimÄ lėmė surinkti byloje įrodymai, o ne valinis apsisprendimas. Teismas, pripažindamas girtumÄ A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, galėjo įvertinti, jog Å¡ios bÅ«senos pasekmė buvo atminties sutrikimas nusikalstamų veikų darymo metu ir kurį laikÄ po to. Tai lėmė ne valinis A.

R. apsisprendimas nutylėti-nuslėpti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ar iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o biologinis alkoholio poveikis, tuo laiku nepriklausęs nuo jo valios. 4.3. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis pripažįsta ir supranta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau mano, kad jis yra neteisingas dėl per griežtos bausmės. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. R. turi nuolatinį darbÄ ir uždarbį, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Jis visiÅ¡kai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. A. R. Å¡iuo nuosprendžiu inkriminuotas veikas padarė bÅ«damas neteistas, yra jauno amžiaus, dirba. Padarytos nusikalstamos veikos nebuvo dėsninga nuteistojo gyvenimo bÅ«do pasekmė, o buvo atsitiktinio pobÅ«džio, nulemta lengvabÅ«diÅ¡ko požiÅ«rio į įstatymo saugomas vertybes, dėl gyvenimiÅ¡kos patirties stokos neteisingai įvertinus pačių veikų pavojingumÄ bei iÅ¡ to kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumÄ .

Skyrus nuteistajam net minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę, tai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryÅ¡iams, taip pat ieÅ¡kovų – nukentėjusiųjų interesams. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. R. neabejotinai prarastų darbÄ ir galimybę atlyginti žalÄ nukentėjusiems pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę galutinę bausmę, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu. 4.4.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo S. M. ieškinys iš esmės yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama neturinės žalos atlyginimo suma yra neproporcingai didelė, ji mažintina 50 procentų, t. y. iki 12 500 Eur.

5. Atsiliepime į apeliacinius skundus prokuroras praÅ¡o juos atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais. 5.1. Pasak prokuroro, ginčijamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Dar baigiamųjų kalbų metu jis nurodė, kad M. A. sÄ moningai keletÄ kartų keitė parodymus. Pirmosios apklausos 2021 m. vasario 19 d. metu M. A. nurodė, kad V. P. jie sutiko pakeliui į bendrabutį ir A. R. šį tik parvertė ir iÅ¡voliojo sniege. Byloje buvo nustatyta, kad iki Å¡io įvykio V. P. namie miegojo.

Jau antros apklausos metu, 2021 m. kovo 25 d., M. A. nurodė aplinkybes bÅ«tent taip, kaip nurodė V. P. pirmose dvejose apklausose ir liudytojams. Jis nurodė, kad su A. R. nuėjo į bendrabutį pas V. P., radę užrakintas duris, jas iÅ¡stÅ«mė. Tik įėjus jis pradėjo muÅ¡ti V. P., sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių ranka į Å¡onÄ . Prisijungė ir A. R., kuris smÅ«giavo rankomis į Å¡onÄ . Po A. R. smÅ«gių jis dar sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių V. P. į Å¡onÄ . Tada kažkuris sugalvojo iÅ¡mesti nukentėjusįjį per langÄ .

A. R. jį atidarė, abu užkėlė V. P. ant palangės, kažkuris sudavė per Å¡io rankÄ ir abu jį iÅ¡stÅ«mė pro langÄ . Po to dar abu sulaužė spintÄ . Tada nuėjo pas S. M., iÅ¡ kurio išėję lauke vėl sutiko V. P., kurį vėl abu mušė rankomis ir kojomis. Mušė be jokios priežasties, nes buvo neblaivÅ«s. Po Å¡ios 2021 m. kovo 25 d. apklausos M. A. pozicija staiga vėl ėmė keistis, be to, ji kito panaÅ¡iai kaip ir nukentėjusiojo V. P. parodymai trečioje apklausoje.

Tai rodo, kad V. P. galėjo bÅ«ti padarytas poveikis. 2021 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu M. A. nurodė aplinkybes panaÅ¡iai, kaip ir vėliau pirmosios instancijos teismui. Jis nurodė, kad nuėję pas V. P. durų neiÅ¡spyrė, o pasibeldė ir Å¡iam atsiliepus jas pastumdami atidarė. Toliau aplinkybių jau neprisimena dėl girtumo, tačiau kažkaip susipyko su V. P.. Toliau atsimena, kad lipo laiptais žemyn, lauke, sniege voliojosi A. R. su V. P., A. R. mėtė sniegÄ Ä¯ V.

P., kuris buvo pargriuvęs. Jau neliko parodymų, kad V. P. lauke abu mušė, tik A. R. neva buvo keliais užrėmęs V. P. kojas. Po to su A. R. nuėjo pas S. M., o V. P. taip pat nuėjo atgal į bendrabutį (tik tada neaiÅ¡ku, kodėl V. P. bijojo grįžti į savo kambarį ir miegojo kito korpuso virtuvėje). M. A. Å¡ios apklausos metu, panaÅ¡iai, kaip ir V. P. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , neatlaikė tyrėjo kontrolinių klausimų, nes, viena vertus, akivaizdu, kad logika pasimetė, antra, matyt nebuvo gerai suderinti parodymai tarpusavyje, nes M.

A. visgi prisiminė, kad sudavė V. P. penkis smÅ«gius į kažkurį Å¡onÄ , paskui su A. R. užkėlė V. P. ant palangės ir Å¡is iÅ¡krito. Ä® dar vienÄ klausimÄ M. A. jau prisiminė, kad lauke kartu su A. R. sudavė smÅ«gius V. P.. Taigi, atsakydamas į kontrolinius klausimus jis pripažino ir muÅ¡imÄ kambaryje, ir iÅ¡metimÄ per langÄ , ir muÅ¡imÄ lauke. 2021 m. birželio 11 d. apklausos metu M. A. visgi patvirtino savo 2021 m. kovo 25 d. duotus parodymus visa apimtimi. Kokios pozicijos jis laikėsi teisme ir kodėl – pats nesugebėjo paaiÅ¡kinti. 5.2.

Dėl S. M. sužalojimo M. A. parodymai buvo nuoseklesni, tačiau jis vengė pripažinti durų iÅ¡laužimÄ , taip pat pasityčiojimo iÅ¡ nukentėjusiojo veiksmus – pylimÄ vandeniu, kėdės panaudojimÄ ir kt. Maža to, atlikus nukentėjusiojo telefono apžiÅ«rÄ , buvo nustatyta, kad dar gulinčiam ligoninėje S. M. M. A. mėgino daryti poveikį dėl duodamų parodymų ir siÅ«lė susitarti. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. A., duodamas parodymus teismui, tikrai nebuvo nuoÅ¡irdus, jo parodymų informatyvumas kito vėlesnių apklausų linkme, dėl to galima teigti, kad aplinkybes jis prisiminė pakankamai gerai, o „užmirÅ¡ti“ aplinkybes ėmė vėlesnių apklausų metu ir tik neatlaikęs kontrolinių klausimų, pripažino tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos kitais duomenimis byloje.

IÅ¡ to aiÅ¡ku, kad M. A. parodymų iÅ¡samumÄ lėmė ne alkoholis ir atmintis, o noras suÅ¡velninti savo padėtį. Å ios aplinkybės buvo įvertintos ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė M. A. lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 5.3. Prokuroras taip pat pažymėjo, kad didžiausiÄ reikÅ¡mę sprendžiant dėl bausmės M. A. dydžio turėjo nusikalstamų veikų padarymo bÅ«das, paskatos, nulėmusios ir veikų kvalifikavimÄ , taip pat itin bloga M.

A. charakterizuojanti medžiaga (teistumai ir kt.) Tai buvo įvertinta nuosprendyje. Be to, teismas nuosprendyje suÅ¡velnino M. A. padėtį, perkvalifikuodamas jam vienÄ kaltinimo epizodÄ dėl S. M. sužalojimo iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį, kas neiÅ¡vengiamai turėjo įtakos ir Å¡velnesnės bausmės skyrimui. Todėl nėra jokio pagrindo mažinti M. A. paskirtÄ bausmę. 5.4. Dėl V. P. sužalojimo A. R. 2021 m. vasario 19 d. apklausos nurodė, kad su M. A. eidami į bendrabutį iÅ¡gerti, susitiko V.

P., kurį nusprendė „iÅ¡maudyti“ sniege, todėl jis šį sugriebė ir paguldė ant žemės į pusnį. Tai padarė kelis kartus. V. P. nemušė ir nemano, kad paguldydamas ant sniego, galėjo sulaužyti Å¡onkaulį. Daugiau V. P. sutikę nebuvo. TokiÄ pačiÄ versijÄ A. R. nurodė ir 2021 m. kovo 26 d. apklausos metu, kuomet M. A. jau parodė visiÅ¡kai kitaip. 2022 m. liepos 4 d. teismo posėdyje A. R. nurodė tÄ pačiÄ versijÄ , galimai užsimiršęs, kad 2021 m. birželio 3 d.

įtariamojo apklausos metu jis parodė visiÅ¡kai kitaip: kad eidami netoli bendrabučio sutiko V. P., be jokios priežasties nutarė šį iÅ¡maudyti sniege ir iÅ¡maudė. M. A. neva nieko nedarė. Tada V. P. neva nuėjo į bendrabutį, o paskui M. A. pasiÅ«lymu abu nuėjo pas V. P. iÅ¡gerti. M. A. arba atidarė duris, arba iÅ¡spyrė, iÅ¡traukė V. P. iÅ¡ lovos, tik neprisimena, ar šį mušė ir ar iÅ¡metė pro langÄ , nes kažkaip dingo atmintis, tačiau yra tikras, kad jis V. P. nė vieno smÅ«gio nesudavė, neatsimena, kad kambaryje bÅ«tų laužęs kažkokius daiktus ar juos mėtęs. Taigi, A.

R. visiškai susipainiojo tarp savo gynybinių versijų, tačiau akivaizdu, kad jis įvykius prisimena pakankamai gerai, tik mėgina manipuliuoti, siekdamas sumažinti savo atsakomybę. 5.5. Dėl S. M. sužalojimo A. R. nuo pirmosios įtariamojo apklausos iš esmės pripažino kartu su M. A. mušęs S. M., bet nurodė, kad pirmas mušti pradėjo M. A.. 2021 m. gegužės 13 d. apklausos metu A. R. parodė naujų aplinkybių – kad S. M. duris išspyrė M. A., kuris įėjęs ėmė kalbėtis su S. M., šiam dėl kažko priekaištavo ir pastūmė abiem rankomis, šis nukrito ant minkšto kampo, tada M.

A. sudavė S. M. du smÅ«gius kaire ranka į galvÄ , o jis priėjęs Å¡iam deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ . Kartu S. M. smÅ«gius sudavė ir M. A.. Po Å¡ių smÅ«gių S. A. paliko sėdintį ant minkÅ¡tojo kampo, sÄ moningÄ . A. R. taip pat Å¡ioje apklausoje parodė, kad po įvykio M. A. siÅ«lė tartis, prašė, kad jis vienas prisiimtų kaltę, susitardavo, kokius parodymus duoti, M. A. bandė skambinti ir raÅ¡yti S. M., taip pat Å¡is lankydavosi bendrabutyje, kuriame jam buvo uždrausta bÅ«ti.

Å ie parodymai labai svarbÅ«s, kadangi tai rodo, kad A. R. tikrai prisimena įvykio aplinkybes, girtumas neturėjo įtakos jo atminčiai, ir dar daugiau – jis su M. A. sÄ moningai derinosi parodymus, kad klaidintų tyrimÄ ir teismÄ . Be to, tokia situacija paaiÅ¡kina, kodėl 2021 m. balandžio 26 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, taip pat 2022 m. liepos 4 d. teismui V. P. parodė, kad jį mušė tik A. R., bet visiÅ¡kai nemušė M. A., tačiau jis neatlaikė kontrolinių klausimų.

A. R. ir toliau, o bÅ«tent 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. birželio 3 d. įtariamojo apklausų metu, taip pat ir duodamas parodymus teismui, dėl S. M. sužalojimo daugiau savo versijų nebekeitė, jis pripažįsta, kad abu mušė S. M., tik nepripažįsta, kad šį ėmė muÅ¡ti pirmas. 5.6. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad A. R., duodamas parodymus, niekada nebuvo nuoÅ¡irdus. Jis stengėsi klaidinti tyrimÄ ir teismÄ , mėgino Å¡velninti savo padėtį ir padėti M. A. vengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas pagrįstai nelaikė jo prisipažinimo nuoÅ¡irdžiu ir netaikė jam lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 5.7.

Prokuroras nurodė ir tai, kad didžiausiÄ reikÅ¡mę sprendžiant dėl bausmės dydžio A. R. turėjo nusikalstamų veikų padarymo bÅ«das, paskatos, nulėmusios ir veikų kvalifikavimÄ , o taip pat geresnė nei M. A. charakterizuojanti medžiaga, dėl ko jam paskirta Å¡velnesnė bausmė nei M. A.. Be to, teismas nuosprendyje suÅ¡velnino A. R. padėtį, perkvalifikuodamas jam vienÄ kaltinimo epizodÄ dėl S. M. sužalojimo iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį, kas neiÅ¡vengiamai lėmė ir Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ .

Todėl nėra jokio pagrindo mažinti A. R. paskirtÄ bausmę. 5.8. Skunde nurodyti argumentai, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo dėsninga A. R. gyvenimo pasekmė, paneigiami jį charakterizuojančia medžiaga ir byloje nustatytomis aplinkybėmis – jis linkęs girtauti ir linkęs į smurtines nusikalstamas veikas, kurias daro bÅ«damas girtas. Tai patvirtina aplinkybė, kad A. R. nuteistas 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra, už panaÅ¡iÄ smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padarė su tuo pačiu M.

A.. Be to, jis baustas administracinėmis nuobaudomis ir nusikaltimų padarymo metu galiojo viena nuobauda. Pačios nusikalstamos veikos, dėl kurių A. R. nuteistas, yra labai pavojingos, nes yra smurtinės, chuliganiÅ¡kos, nukreiptos į atsitiktinius asmenis, kurie buvo žalojami visiÅ¡kai beatodairiÅ¡kai ir ciniÅ¡kai – daužant į galvÄ , iÅ¡metant per langÄ . Tai rodo, kad iÅ¡ esmės kilusios pasekmės V. P. ir S. M. sveikatai yra pačios mažiausios, kokių buvo galima tikėtis. Jei S. M. kiti asmenys nebÅ«tų laiku suteikę pagalbos, o V.

P. nebÅ«tų per langÄ nukritęs į pusnį, jie abu Å¡iandien jau galėjo bÅ«ti mirę, kadangi abu nuteistieji atliko veiksmus, kad bÅ«tent taip ir įvyktų. Todėl nėra jokių sÄ lygų A. R. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 5.9. Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas. S. M. dėl kaltinamųjų padaryto sveikatos sutrikdymo pilnai nepasveiko ir nepasveiks niekada, jis sunkiai valdo vienÄ kÅ«no pusę ir dėl to iÅ¡ esmės sumažėjo jo darbingumas, yra kitų liekamųjų reiÅ¡kinių.

S. M. tiesiogiai jaučia pasekmes ir iÅ¡ jų kylančius nepatogumus. BÅ«tina įvertinti žalos pobÅ«dį, kad ji iÅ¡liks visÄ likusį gyvenimÄ , bus jaučiama ir darbe, ir buityje, negrįžtamai prarastÄ darbingumÄ , taip pat faktÄ , kad už Å¡iÄ Å¾alÄ atsakingi M. A. ir A. R. yra sveiki, jauno amžiaus darbingi vyrai ir įstengs sumokėti kiekvienas savo žalos dalį, jei tik turės tam noro. Kaltinamieji ir patys iÅ¡ esmės pripažino, kad S. M. ieÅ¡kinys turi pagrindÄ . Pabrėžtina, kad S. M. buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ sumÄ sumažino daugiau nei trečdaliu, iki 15 000 Eur, ir šį savo sprendimÄ motyvavo tiek įsigilindamas į nukentėjusiojo S. M. argumentus, tiek į suformuotÄ teismų praktikÄ , parinkdamas vidutinį priteisiamos neturtinės žalos dydį. Priteista pinigų suma yra adekvati ir protinga, ji neturėtų bÅ«ti mažinama. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų A. R. ir M. A. gynėjo advokato M. NorvaiÅ¡o apeliaciniai skundai atmetami 6.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nenustatęs byloje jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės 7. Pirmosios instancijos teismas byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nurodė, kad A.

R. pripažino tik dalį jam inkriminuotų aplinkybių, jo prisipažinimÄ lėmė surinkti byloje įrodymai, o ne valinis apsisprendimas. Spręsdamas dėl M. A. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo prisipažinimas nebuvo nuoÅ¡irdus, jo prisipažinimÄ lėmė byloje surinkti įrodymai, be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. A. prašė kaltę prisiimti kitų asmenų, bandė daryti įtakÄ nukentėjusiesiems sau naudinga linkme.

Apeliaciniuose skunduose su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinkama, nurodoma, kad M. A. ir A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuoširdžiai gailėdamiesi iš esmės pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, pagal atminties galimybes davė parodymus apie šių nusikaltimų padarymo aplinkybes, kas galėtų būti vertinama kaip jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

8. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.).

9. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalÄ , teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir panaÅ¡iai). Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir panaÅ¡iai).

10. IÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti A. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra teisingas. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia toliau teismo nurodomos aplinkybės. 10.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 19 d. pirmÄ kartÄ duodamas parodymus dėl V. P. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nuteistasis A. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, jog sutiko V.

P. lauke, pradėjo į jį mėtyti sniegÄ , tada jį pargriovė. Griaudamas buvo paėmęs jį už rÅ«bų, taip jį pargriovė du-tris kartus, smÅ«gių nesudavė (t. 3, b. l. 73–75). Kaltu jis neprisipažino ir 2021 m. kovo 26 d. apklausos metu, taip pat nurodė, jog du-tris kartus pargriovė V. P. sniege, smÅ«gių jam nesudavė. M. A. stovėjo Å¡one ir nieko nedarė. Taip pat nurodė neatsimenantis, ar buvo V. P. kambaryje, ar mušė jį ir iÅ¡metė pro langÄ (t. 3, b. l. 44–45).

Apklaustas 2021 m. birželio 3 d. jis taip pat nurodė, kad tik „iÅ¡maudė“ V. P. sniege, smÅ«gių jam nesudavė. M. A. stovėjo Å¡alia ir nieko nedarė. Taip pat nurodė, kad po to jie nuėjo į V. P. kambarį, tačiau dėl buvusio girtumo neatsimenantis aplinkybių dėl to, ar M. A. mušė V. P. kambaryje ir nukentėjusiojo iÅ¡metimo per antro aukÅ¡to langÄ aplinkybių. Teigė esÄ s tikras, kad jis pats V. P. nė vieno smÅ«gio nesudavė. Taip pat neatsiminė, ar laužė kambaryje kažkokius daiktus (t. 3, b. l. 89–90).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nurodė, kad prisipažįsta padaręs nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau apklausos pradžioje vėl tvirtino, kad tik “iÅ¡maudė“ V. P. sniege ir viskas. Balsu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė neatsimenantis, kad jie ėjo į V. P. kambarį, tvirtino, kad negalėjo jo muÅ¡ti, bet prisipažįsta, nes neįrodys, jog buvo kitaip (t. 6, b. l. 54–56). Viso proceso metu neigdamas jam inkriminuotas nusikalstamos veikos aplinkybes A.

R. tvirtino, kad jų neprisimena dėl įvykio dienÄ suvartoto alkoholio kiekio. Teisėjų kolegija sutinka, jog suvartotas alkoholio kiekis gali daryti įtakÄ tos dienos įvykių atsiminimui, tačiau Å¡iuo atveju yra pagrindas iÅ¡vadai A. R. teiginius apie tai vertinti kaip melagingus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad visų apklausų metu nuteistasis atsiminė pakankamai daug tos dienos įvykių detalių. Jis atsiminė ir netgi kategoriÅ¡kai tvirtino, kad V. P. smÅ«gių nesudavė, tik „maudė“ jį sniege.

Paminėtina, kad tokį įvykį nukentėjusysis V. P. paneigė. Pagal jo parodymus su nuteistaisiais jis susitiko kambaryje, kur miegojo. Vėlesnėje apklausoje nuteistasis parodymus papildė nurodydamas, jog atsimena buvęs pas V. P. kambaryje, tačiau tvirtino neprisimenantis, kas vyko toliau. Tokiu bÅ«du nuteistasis nurodė dėl girtumo neatsimenantis bÅ«tent tas smurto aplinkybes, kurios yra esminės nagrinėjamoje nusikalstamoje veikoje, t. y. suduotų smÅ«gių ir nukentėjusiojo V. P. iÅ¡stÅ«mimo per langÄ .

ApraÅ¡yti A. R. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip kaltės pripažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme. 10.2. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo S. M. atžvilgiu nuteistojo pozicija buvo kitokia. A. R. viso proceso metu neneigė, jog, veikdamas kartu su M. A., sudavė tam tikrÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam S. M. į galvos sritį. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jame A. R. inkriminuojant nenustatytÄ smÅ«gių S. M. skaičių, Å¡is 2021 m. vasario 19 d. nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies.

A. R. pripažino, kad M. A. pastÅ«mus ir smÅ«giavus nukentėjusiajam į veidÄ , jis taip pat trenkė jam du kartus ranka į veido sritį. Å ių veiksmų priežasties nurodė neprisimenantis dėl neblaivumo, veikė spontaniÅ¡kai, gal bÅ«t pamanęs, kad tarp M. A. ir S. M. vyksta konfliktas. Kartu nurodė nemanantis, jog jo suduoti smÅ«giai galėjo sukelti įtarime nurodomas pasekmes (t. 3, b. l. 73–77). Vertindama tokiÄ pozicijÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarinių, Å¡iuo atveju padarytų sužalojimų sunkumo vertinimui yra bÅ«tinos specialiosios žinios.

Tai gali atlikti tik specialistai, todėl nuteistojo abejonės, ar dėl suduotų smÅ«gių galėjo kilti jam inkriminuoti padariniai, jo prisipažinimo nepaneigia. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius naujas aplinkybes dėl nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiaus ir konkrečių nuteistųjų veiksmų, jų padarinių, įteikus patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl S. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, apklaustas A. R. nurodė visiÅ¡kai pripažįstantis savo kaltę. Ankstesnius savo parodymus jis papildė aplinkybėmis dėl jo veiksmų dinamikos, patikslino suduotų smÅ«gių skaičių nurodydamas, jog sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių, detalizavo nukentėjusiojo bei bendrininko M.

A. veiksmus konflikto eigoje, nurodė pastarojo galimai suduotų smÅ«gių skaičių. Taip pat teigė, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne viskÄ atsimena (t. 3, b. l. 83–84). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paskutinį kartÄ , įteikus patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis savo kaltę dėl S. M. padarytų sužalojimų pripažino visiÅ¡kai, tik nurodė nesutinkantis, jog tai jis pirmasis sudavė smÅ«gius S. M. (t. 3, b. l. 89–90). Bylos nagrinėjimo teisme metu A. R. nurodė pilnai pripažįstantis padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į galvÄ S. M. apie penkis smÅ«gius, o nuteistasis M.

A. nukentėjusiajam sudavė Å¡eÅ¡is smÅ«gius, pirmas nukentėjusiajam trenkė M. A.. Apibendrindama aptartus nuteistojo parodymus bei argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R. savo parodymais nors ir nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamos veikos, visgi dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tokį prisipažinimÄ yra pagrindas vertinti kaip tinkamÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme. 10.3. Visgi minėta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta tik nustačius, jog nuteistasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai viso proceso metu nerodo, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų nei nukentėjusiojo V. P., nei nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu. Nors dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ S. M., kartu tvirtino, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo iÅ¡gertas alkoholio kiekis ir nuteistojo M. A. kompanija. Bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus dėl S. M. sumuÅ¡imo, kaip to priežastį jis nurodė M. A. konfliktÄ su S. M. dėl to, jog pastarasis lindo prie nuteistojo motinos, teigė:

„Žinot, negalima lįsti prie mamos“. Toks nuteistojo parodymų turinys nerodo jo savikritiÅ¡ko požiÅ«rio į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Akivaizdu, kad atsakomybę už savo veiksmus nuteistasis siekia perkelti aplinkos veiksniams – dideliam alkoholio kiekiui, nuteistojo M. A. kompanijai, paties nukentėjusiojo veiksmams. Kad jo įvardytas gailėjimas yra tik deklaratyvi pozicija, patvirtina ir tai, kad, pasak A. R., jis norėjo susitikti su nukentėjusiuoju ir jo atsipraÅ¡yti, tarėsi gal keturis ar penkis kartus, tačiau susitikimai neįvyko.

Å ias aplinkybes teisme iÅ¡ dalies patvirtino ir nukentėjusiojo sesuo liudytoja N. S., kuri nurodė, jog nuteistasis A. R. buvo su ja susisiekęs, norėjo susitikti su broliu, bet Å¡is nesutiko. Vis tik turėdamas realiÄ galimybę atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo jam duodant parodymus teisme, nuteistasis to neapdarė. Nuteistasis taip pat nurodė, kad bÅ«tų atlyginęs padarytÄ Å¾alÄ , jeigu jam bÅ«tų nurodyta sÄ skaita, į kuriÄ galėtų pervesti pinigus, tačiau jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nesiėmė jokios realios iniciatyvos žalai ar bent jos daliai atlyginti, nors buvo įsidarbinęs ir gavo darbinių pajamų (t. 3, b. l. 21, 83–84).

Teismų praktikoje nuoÅ¡irdus gailėjimasis paprastai pripažįstamas tuomet, kai kaltininkas aiÅ¡kiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, tai iÅ¡reiÅ¡kia ir pastangomis kaip įmanoma labiau sumažinti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ . Nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo kritiÅ¡ko savo veiksmų vertinimo stokos, pasyvumo atsipraÅ¡ant nukentėjusiojo bei atlyginant jam žalÄ , nesuteikia pagrindo deklaratyviai iÅ¡reikÅ¡tÄ galėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip nuoÅ¡irdų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

11. Nuteistojo M. A. parodymų ir elgesio proceso metu taip pat nėra pagrindo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija grindžia Å¡iais argumentais. 11.1. Nors M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡sakydamas savo pozicijÄ dėl reiÅ¡kiamų įtarimų/kaltinimų, sietinų su nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, tvirtino, kad savo kaltę pripažįsta, visgi skirtingais proceso etapais keitė parodymus, nurodydamas skirtingas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ , tai yra 2021 m. vasario 19 d., jis nenurodė jokių savo smurtinių veiksmų, tvirtino tik tiek, kad lauke prie bendrabučio įvyko konfliktas tarp V. P. ir A. R., kurio eigoje pastarasis parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir jis abu voliojosi sniege. Jis pats (M. A.) tik stovėjo Å¡alimais ir žiÅ«rėjo. Po to V. P. nuėjo namo, o jie nuėjo pas S. M. (t. 4, b. l. 22–23). Apklaustas 2021 m. kovo 25 d. jis patvirtino jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, teigė, kad mušė V.

P. jo bute, sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius ranka į Å¡onÄ . Po Å¡ių smÅ«gių prisijungė ir A. R.. Kiek A. R. sudavė smÅ«gių – nematė, bet jis smÅ«giavo rankomis į Å¡onÄ . Po A. R. smÅ«gių dar jis sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius V. P. į Å¡onus. Baigus muÅ¡ti, kažkuris sugalvojo iÅ¡mesti V. P. per langÄ . A. R. atidarė kambario langÄ , abu paėmė V. P. už rankų ir užkėlė ant palangės. Nukentėjusysis dar laikėsi viena ranka už lango rėmo, tačiau kažkuris sudavė jam per rankÄ , kad Å¡is nesilaikytų.

Tada jis iÅ¡krito pro langÄ (t. 3, b. l. 170–173). Apklaustas 2021 m. balandžio 15 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis iÅ¡ pradžių nurodė atsimenantis tik tiek, kad jis ir A. R. susipyko su V. P., o kas įvyko toliau – nepamena. Pamena tik tai, kad lipo laiptais žemyn, kad A. R. ir V. P. voliojosi sniege. Tęsiant apklausÄ jis tikslino savo parodymus ir nurodė, kad neprisimena, jog bÅ«tų mušęs V. P., neprisimena ir tai, ar A. R. sudavė kiek nors smÅ«gių. Prisimena, kad su A. R. užkėlė V.

P. ant palangės, o tos aplinkybės, kad V. P. laikėsi rankomis už lango rėmo ir nuo kažkurio smÅ«gio per rankas iÅ¡krito – neprisimena ir negali patvirtinti. Taip pat patvirtino savo ir A. R. smÅ«gius nukentėjusiajam lauke (t. 3, b. l. 179). Apklausos 2021 m. birželio 11 d. metu pareiÅ¡kus jam galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ jis patvirtino 2021 m. kovo 25 d. duotus parodymus, pripažino, jog apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ pakeitė parodymus, nes norėjo palengvinti savo padėtį (t. 4, b. l. 33–34).

Apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu M. A. nurodė neprisimenantis aplinkybių dėl V. P. sumuÅ¡imo, negalėjo prisiminti, mušė ar ne nukentėjusįjį, ar tai darė A. R., ar prisidėjo prie nukentėjusiojo iÅ¡kritimo pro langÄ . Teigė, jog buvo girtas, kad pats V. P. nurodė, jog jis (M. A.) jį gynė ir sakė A. R., kad nemestų jo per langÄ , tačiau to nelabai pamena. Tokiu bÅ«du nuteistasis keitė savo parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių. M. A. teigimu, jis neatsiminė nusikaltimo padarymo aplinkybių dėl tuo metu suvartoto alkoholio, tačiau teisėjų kolegijos Å¡ie teiginiai neįtikino.

Kaip matyti, apklaustas 2021 m. kovo 25 d. nuteistasis nurodė įvykio faktus, atitikusius kitus bylos įrodymus. Apklaustas pirmÄ kartÄ 2021 m. vasario 19 d. ir neigdamas savo kaltę jis nenurodė, kad buvęs girtumas trukdo jam atsiminti įvykius. Netgi teigdamas, kad dalies įvykių neatsimena, jis atsiminė daug detalių iki smurtinių veiksmų prieÅ¡ V. P. ir po jų. Apklaustas 2021 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo jis patvirtino, kad keitė parodymus sÄ moningai, siekdamas palengvinti savo padėtį.

Apklausiant teisme buvo balsu perskaityti anksčiau jo duoti parodymai, tačiau ir tuomet jo pozicija nepasikeitė. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis sÄ moningai nurodė neprisimenantis jam nenaudingų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti/suÅ¡velninti jam gręsiančiÄ atsakomybę. Taigi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad M. A. savanoriÅ¡kai prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir prisidėjo prie tinkamo jos iÅ¡nagrinėjimo. 11.2.

IÅ¡sakydamas savo pozicijÄ dėl reiÅ¡kiamų įtarimų/kaltinimų, sietinų su nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat tvirtino, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau ir dėl Å¡ių jam inkriminuojamų aplinkybių savo parodymus keitė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 19 d. M. A. nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, jis pastÅ«mė S. M. ir sudavė jam vienÄ kartÄ kairės rankos delnu per veidÄ .

Tuomet atėjo A. R. ir sudavė jam ne mažiau dviejų smÅ«gių deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ . Po muÅ¡tynių išėjo iÅ¡ bendrabučio ir nuėjo pas A. R. į namus (t. 4, b. l. 22–23). Apklaustas 2021 m. kovo 25 d. jis nurodė, jog A. R. priėjo prie S. M. ir sudavė Å¡iam du smÅ«gius į veidÄ . Tada prisijungė jis ir sudavė S. M. ne mažiau kaip du smÅ«gius į veidÄ kairės rankos kumščiu. Po Å¡ių smÅ«gių nukentėjusysis parkrito ir tada su A. R. sudavė Å¡iam dar ne mažiau kaip po du smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas.

Kiek smÅ«gių abu sudavė – pasakyti negali, nes neprisimena (t. 3, b. l. 170–173). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis aplinkybių dėl nurodytos nusikalstamos veikos nedetalizavo ir nurodė, jog kartu su A. R. sudavė S. M. po tris-keturis smÅ«gius kiekvienas. SmÅ«giavo rankomis į Å¡onus ir galvÄ (t. 3, b. l. 179). Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis patvirtino, jog sudavė S. M. tris-keturis smÅ«gius ranka į veidÄ , A. R. irgi sudavė smÅ«gius. Be to, byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, jog M.

A. prašė A. R. prisiimti kaltę, bandė paveikti nukentėjusįjį sau naudinga linkme, taip siekdamas klaidinti tyrimÄ . Tai patvirtina nuteistojo A. R. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, jog M. A. prašė jo prisiimti visÄ kaltę dėl S. M. sumuÅ¡imo (t. 3, b. l. 83–84; t. 6, b. l. 54–56). IÅ¡ nukentėjusiojo S. M. parodymų matyti, kad bÅ«damas reabilitacijoje Druskininkuose, po įvykio į savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ jis gavo SMS žinučių iÅ¡ M. A.. Jo telefono numerio nebuvo įsivedęs, tačiau Å¡is prisistatė, prašė susitarti (t. 2, b. l. 27–29).

ApžiÅ«ros protokole užfiksuotas 2021 m. vasario 28 d. susiraÅ¡inėjimas tarp S. M. ir asmens, prisistačiusio „Minde“, praÅ¡ančio „paÅ¡nekėti, neraÅ¡yti, nes p..e (žodyje nenurodytos raidės „iz“ dėl necenzÅ«rinio žodžio turinio) bus, bei susitarti“ (t. 2, b. l. 128–137). Liudytoja N. S. teismui patvirtino, kad M. A. buvo atsiuntęs kelias garsinančias žinutes, prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ (t. 5, b. l. 93–94). Ä®vertinusi Å¡ių duomenų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ir Å¡iuo atveju negalima spręsti, kad M.

A. savanoriÅ¡kai prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir prisidėjo prie tinkamo jos iÅ¡nagrinėjimo. 11.3. Nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad M. A. dėl savo veiksmų abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors proceso eigoje jis formaliai iÅ¡sakė savo apgailestavimus, jie vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Jokių kitų veiksmų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie savikritiÅ¡kÄ savo elgesio vertinimÄ , siekį padėti nukentėjusiesiems, jų atsipraÅ¡yti ar panaÅ¡iai, jis nesiėmė.

Dėl bausmės 12. Nuteistųjų A. R. ir M. A. gynėjo advokato M. NorvaiÅ¡o apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma sumažinti bei suÅ¡velninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtas bausmes. A. R. apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad jam paskirta bausmė turėtų bÅ«ti sumažinta ir suÅ¡velninta vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmių skyrimo motyvus, nuteistųjų A.

R. ir M. A. gynėjo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad nuteistiesiems paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka visas Å¡iam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, baudžiamajame įstatyme reglamentuotÄ bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

13. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija, laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1–2 dalys).

14. Nuteistasis M. A. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vienÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Abi nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. M. A. anksčiau yra teistas 5 kartus, du iÅ¡ jų už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnyje. Teistumai nėra iÅ¡nykę. Paskutinė nusikalstama veika padaryta 2020 m. lapkričio 19 d.

M. A. daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 141–154), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (t. 3, b. l. 140). M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos trys nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; veikos padarytos bendrininkų grupėje; veikos padarytos recidyvisto.

Nuteistasis taip pat niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, iki tol užsiėmė individualia veikla, Å¡iuo metu įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitÄ (t. 3, b. l. 156, 160).

15. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sunkų nusikaltimÄ nuteistajam paskirta didesnė, nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta taip pat didesnė, nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės bei Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 18 MGL dydžio bauda, buvo subendrintos jas sudedant iÅ¡ dalies, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir nuteistajam skirta galutinė 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 18 MGL dydžio bauda.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirta per griežta bausmė, tačiau įvertinus nurodytas nuteistÄ jį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, jog nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo bÅ«du, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. A. paskyrė tinkamÄ ir proporcingÄ galutinę bausmę, kuri atitinka teisingumo principÄ ir ja bus pasiekti bausmės tikslai.

16. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo A. R. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnes, nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje arba 62 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas byloje nenustatyta, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir gynėjas, tad dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisakytina.

17. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).

18. Nuteistasis A. R. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vienÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Aptariamos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; veikos padarytos bendrininkų grupėje. A. R. nagrinėjamas veikas padarė bÅ«damas neteistas, tačiau vėliau jo atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. balandžio 2 d.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikÄ , t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 7–15). A. R. taip pat yra 2 kartus baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 19–20), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįraÅ¡ytas (t. 3, b. l. 18). A. R. nuo 2021 m. balandžio 9 d. dirba E. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ teÅ¡los maiÅ¡ytoju, įmonės savininko jis charakterizuojamas teigiamai – pasižymintis kruopÅ¡tumu, gebantis operatyviai atlikti jam pavestus darbus, sÄ Å¾iningas, darbÅ¡tus, tvarkingas, pareigingas (t. 5, b. l. 17–18).

A. R. atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat veikos padarytos bendrininkų grupėje. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, svarbių bausmės parinkimui ir paskyrimui, visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, pagrindžiančių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ , nenustatyta. Netgi prieÅ¡ingai, remiantis nustatyta bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma, yra pagrindas skirti artimesnę bausmės vidurkiui bausmę.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad A. R. padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobÅ«džio. Nuteistųjų tiesioginė tyčia padaryti apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, susiformavo atskirai, viena po kitos. IÅ¡ pradžių nesunkiai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sutrikdę V. P. sveikatÄ suduodant jam ne mažiau 3 smÅ«gių į Å¡onÄ ir 2 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir iÅ¡stumiant jį per antro aukÅ¡to langÄ , A.

R. ir M. A. priėmė valinį sprendimÄ dar kartÄ nusikalsti, padarydami naujÄ (pavojingesnį) nusikaltimÄ â€“ sunkiai sutrikdydami S. M. sveikatÄ suduodant S. M. ne mažiau 4 smÅ«gių į galvos sritį. Kaip minėta, A. R. Å¡iuo metu yra nuteistas už analogiÅ¡kÄ , kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 3, b. l. 7–15). Atlikusi nuteistojo A. R. asmenybės ir padarytų apysunkio ir sunkaus nusikaltimo pavojingumo vertinimÄ , teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistajam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės sumažinimas arba bausmės suÅ¡velninimas, pakeičiant jÄ kita bausmės rÅ«Å¡imi, neatitiktų bausmės paskirties ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos apelianto A. R. nurodomos aplinkybės, t. y. nuolatinis darbas ir gaunamas uždarbis, teigiama A. R. charakteristika darbovietėje, jaunas amžius, aplinkybė, kad skyrus nuteistajam net minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę, tai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, taip pat civilinių ieškovų interesams, yra beveik išimtinai susijusios su nuteistojo interesais ir savaime neturi prioriteto prieš kitas svarbias bausmės parinkimui ir paskyrimui bylos aplinkybes.

Nuteistojo nurodomi motyvai, vertinami kitų bylos aplinkybių kontekste, įskaitant A. R. asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , taip pat atsižvelgus į bausmės tikslus, nesudaro pagrindo nei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nei Å¡velninti arba sumažinti nuteistajam paskirtÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 21. Nuteistųjų M. A. ir A. R. gynėjo advokato M. NorvaiÅ¡o apeliacinių skundų reikalavimas sumažinti solidariai iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam S. M. priteistÄ 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ yra grindžiamas motyvu, jog minėta suma yra neproporcingai didelė.

Ä®vertinusi visumÄ byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas iÅ¡spręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių priteista neturtinės žalos suma turėtų bÅ«ti mažinama.

22. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios nuostatas sprendžiant minėtÄ klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi individualiai įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino visumÄ tam reikÅ¡mingų aplinkybių. Nuteistųjų padarytu nusikaltimu buvo pažeistas vienas fundamentaliausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikata. Dėl nuteistųjų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam S. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, Å«mi subdurinė hematoma kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, skruostikaulio – virÅ¡utinio žandikaulio lūžimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje.

Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam 2021 m. vasario 16 d. buvo atlikta operacija (t. 2, b. l. 167), nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. taikytas gydymas stacionare (t. 2, b. l. 53, 123, 149–151). Dėl patirtų traumų nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas ir fizinis skausmas, jis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelį iÅ¡gÄ stį, nes buvo užpultas be jokios priežasties savo gyvenamojoje vietoje, padaryti sužalojimai kėlė grėsmę jo gyvybei. Patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nukentėjusiojo nurodytÄ pažeminimo jausmÄ patvirtina ir liudytojų N. S., J.

V., D. P. parodymai teigiant, jog S. M. po įvykio rado gulintį kambaryje, apsiÅ¡lapinusį, iÅ¡situÅ¡tinusį, jis negalėjo kalbėti, vos judėjo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jo gyvenimo kokybė Å¡iuo metu yra pablogėjusi, jis sunkiai valdo rankÄ , sunkiai eina, po įvykio nedirba. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad po taikyto gydymo nukentėjusiojo S. M. savijauta pagerėjo, tačiau iÅ¡liko kairės pusės silpnumas, vaikÅ¡to lengviau, apsitarnauja.

Rekomenduotas tolimesnis reabilitacinis gydymas neurologinio profilio sanatorijoje (t. 2, b. l. 149–151). Kitų duomenų, pagrindžiančių nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl potrauminių liekamųjų reiškinių, byloje nepateikta.

24. Å iuos padarinius sukėlusi nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia. A. R. ir M. A. yra jauno amžiaus (A. R. gim. (duomenys neskelbtini)., M. A. – (duomenys neskelbtini).), darbingi, vaikų ar kitų iÅ¡laikomų asmenų neturi (t. 3, b. l. 2–3, 97–98), tad turi objektyvias galimybes atlyginti S. M. padarytÄ neturtinę žalÄ . IÅ¡ nuteistųjų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 5 593,92 Eur turtinės žalos. Nukentėjusiojo S. M. naudai solidariai iÅ¡ nuteistųjų neturtinei žalai atlyginti priteista 15 000 Eur suma atitinka teismų praktikos vidurkio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-696/2015, Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-89-139/2016, Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-166-699/2018).

25. Atsižvelgusi į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija solidariai iÅ¡ M. A. bei A. R. nukentėjusiojo S. M. naudai priteistÄ neturtinės žalos dydį vertina kaip teisingÄ ir proporcingÄ pavojingiems ir teisei prieÅ¡ingiems nuteistųjų veiksmams bei kilusiems padariniams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. A. ir A. R. gynėjo advokato Mečiclavo NorvaiÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė JÅ«ratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė