653e1262-48ff-41be-9846-dee7dd1753c4 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-238/2016;Teisėja: Tatjana Butkienė             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62048-2015-1;Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Bučiūnui, nuteistajam V.

J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tas; pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡tas.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę, paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tas, bausmę paskirta atlikti areÅ¡tinėje.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. L., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. J. pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 9 d., 23.45 val., tiksliai nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 5 pramoninės gamybos 7,92x57 mm kalibro „MAUSER“ tipo Å¡ovinius, skirtus daugelio modelių 7,92 mm kalibro graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams, priskiriamų prie Å¡audmenų, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2015 m. lapkričio 9 d., 23.45 val., laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol kratos metu Å¡audmenis surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigÅ«nai.Be to, jis pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, nė vėliau, kaip 2015 m. lapkričio 9 d., neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 40,520 g vienÄ Ä¯ bespalvę plastikinę plėvelę supakuotÄ Å¾alsvos spalvos augalinės kilmės medžiagÄ , kurios sudėtyje yra 40,520 g, narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,4 %, Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai gabeno automobiliu „VW Golf“, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste iki AuÅ¡ros g. namo Nr. 4, kur 2015 m. lapkričio 9 d., apie 22.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, o neteisėtai laikyta ir gabenta narkotinė medžiaga kratos metu buvo surasta ir paimta iÅ¡ automobilio „VW Golf“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis V. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę – baudÄ . Skunde nurodo, kad Å¡oviniai jam nepriklauso, jis jų neįgijo.

Kambarys, kuriame rasti Å¡oviniai, Å¡iuo metu yra negyvenamas, paverstas sandėliuku. Tai galimai įrodo, kad jis nežinojo apie Å¡ovinius, o juos paskutinį kartÄ matė bÅ«damas mažas. Jis į šį kambarį užeidavo tik pasiimti buitinių rakandų, ten dar yra likę jo daiktų, o vien tai, kad ten buvo rasti 300 eurų, dar neįrodo, kad jis žinojo apie Å¡ovinius. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes praÅ¡o suÅ¡velninti jam bausmę ir paskirti trumpesnį areÅ¡to terminÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V.

J. kaltu padarius LR BK 253 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinime nurodyti 5 pramoninės gamybos 7,92x57 mm kalibro „MAUSER“ tipo Å¡oviniai V.

J. nepriklauso ir jis jų nėra įgijęs, apie jų egzistavimÄ jis nežinojęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių, jog bÅ«tent V. J. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė minėtus Å¡audmenis. V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme savo kaltę dėl Å¡ovinių laikymo neigė ir nurodė, kad penki Å¡oviniai buvo rasti jo nenaudojamame kambaryje, kuriame iki mirties 2008 metais gyveno jo tėvas, Å¡i patalpa negyvenama, ten jis laikė dviračius ir kitus daiktus, o po tėvo mirties daiktų neapžiÅ«rėjo, užeidavo tik kai jam prireikdavo indų ar kitų daiktų.

Tačiau kaip ir nurodė pats V. J., Å¡iÄ patalpÄ jis naudoja kaip savÄ , užeina į jÄ pasiimti reikalingų daiktų, todėl nėra pagrindo manyti, kad rasti Å¡oviniai priklauso ne V. J.. FaktÄ , kad Å¡i patalpa yra faktiÅ¡kai naudojama V. J., taip pat patvirtina 2015 m. lapkričio 9 d. kratos protokolas, kuriame nurodoma, jog kratos metu patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta ir kitų daiktų – planÅ¡etinis kompiuteris „Arnova“ bei 300 Eur grynųjų pinigų. Liudytoja J. G., kuri gyvena kartu su V.

J., ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad rasti Å¡oviniai priklauso V. J., jis juos laikė kaip kolekcijÄ (t. 1, b. l. 129–131). Tai, kad liudytoja Å¡ių savo parodymų teisme nepatvirtino, savaime nepaneigia jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi jie yra logiÅ¡ki, atitinka kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bÅ«dama V. J. sugyventine ji, apklausiama teismo posėdžio metu, galimai norėjo padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pats V.

J. nurodė, kad jis pas tėvÄ yra matęs Å¡ovinius, taigi žinojo, kad namuose laikomi Å¡oviniai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog likęs gyventi tame bute jis suvokė, kad laiko ir Å¡ovinius, kurių laikymui reikalingas specialus leidimas, tačiau nusikalstamos veikos nenutraukė.LR BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumÄ , daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ne kas kitas, o bÅ«tent V.

J. ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 9 d., 23.45 val., tiksliai nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 5 pramoninės gamybos 7,92x57 mm kalibro „MAUSER“ tipo Å¡ovinius, skirtus daugelio modelių 7,92 mm kalibro graižtviniams Å¡aunamiesiems ginklams, priskiriamų prie Å¡audmenų, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2015 m. lapkričio 9 d., 23.45 val. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol kratos metu Å¡audmenis surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigÅ«nai, todėl jo veika pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.Apeliantas taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę – paskirti trumpesnį areÅ¡to terminÄ arba pakeisti areÅ¡tÄ Ä¯ baudÄ .

Tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.LR BK 253 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. LR BK 259 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę V.

J., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį baigtus nusikaltimus, yra nevedęs, nedirba, nėra susaistytas Å¡eimos ir darbo socialiniais ryÅ¡iais, taip pat į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Lietuvos Respublikoje teisiamas trečiÄ kartÄ , atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, Danijoje teistas laisvės atėmimo bausme, nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, į nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį.

Teismas įvertino Å¡ių aplinkybių visumÄ ir skyrė ne pačiÄ griežčiausiÄ straipsnių sankcijose numatytÄ bausmę (laisvės atėmimas), o areÅ¡tÄ , bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimÄ vidutiniam jos dydžiui (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų, aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui, nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nenurodė.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nuteistajam V. J. skirta arešto bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui, yra tinkama ir neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2016 m. birželio 21 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam V.

J. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 23,16 Eur. Toks praÅ¡ymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r i a : nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

             Teisėjai             RamÅ«nas Antanavičius                                        Algirdas Remeika                                                     Danguolė Å iugždinytė                         Â