653d153e-50a7-4c2b-8dcf-8dd93154dfca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6504-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01125-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas L. B. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2013-12-13 iki 2015-03-26 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo įrengta pakankamai baldų – buvo tik 2 sėdimo vietos ir nedidelis stalas, o kai kuriose kamerose stalo iÅ¡ viso nebuvo, nebuvo spintelių maistui ir higienos reikmenims susidėti. Dėl Å¡ių neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , dvasinius ir fizinius skausmus, paÅ«mėjo pareiÅ¡kėjo venų trombozė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 80–88) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:3.1. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . 3.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. 3.3. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 1,74 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.3.4.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2013-12-13 iki 2015-03-26 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).7. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2013-12-13 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, joje buvo laikomas iki 2013-12-15, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; 2013-12-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 186, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2013-12-19, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-12-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 146, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2013-12-22, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; 2013-12-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 159, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2014-03-26, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2014-03-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 156, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2014-04-17, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2014-04-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, joje buvo laikomas iki 2014-06-12, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2014-06-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 136, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2014-07-10, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2014-07-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 195, kurios plotas 7,95 m2, joje buvo laikomas iki 2014-09-02, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2014-09-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 295, kurios plotas 7,95 m2, joje buvo laikomas iki 2014-09-05, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2014-09-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 113, kurios plotas 6,43 m2, joje buvo laikomas iki 2014-09-09, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2014-09-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 159, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2014-10-23, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2014-10-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 195, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2014-11-04, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2014-11-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 169, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2014-11-09, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2014-11-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 153, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2014-12-10, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2014-12-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 257, kurios plotas 34,57 m2, joje buvo laikomas iki 2015-02-06, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 6–9 asmenys; 2015-02-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 254, kurios plotas 34,71 m2, joje buvo laikomas iki 2015-03-26, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 6–10 asmenų; 2015-03-27 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.

8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 469 dienas.9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 139 dienas, vadinasi, 330 dienų LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .11.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 330 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.14.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .15. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.16.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros nebuvo tinkamai aprÅ«pintos baldais – buvo tik 2 sėdimos vietos ir nedidelis stalas, o kai kuriose kamerose stalo iÅ¡ viso nebuvo, taip pat esÄ nebuvo spintelių maistui ir higienos reikmenims susidėti. 16.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti vienas stalas, taburečių kameroje turi bÅ«ti tiek, kiek joje yra asmenų, taip pat maisto produktų spintelė arba lentyna.16.2.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodo, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-04-28 pažymoje Nr. 24-4010 „Dėl L. B. skundo“ (b. l. 108–109) nurodyta, kad kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos; kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. 16.3.

Ä®vertinus Å¡iuos LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis matyti, kad kamerose Nr. 107, Nr. 136, Nr. 146, Nr. 153, Nr. 156, Nr. 159, Nr. 169, Nr. 186, Nr. 195, Nr. 295 ir Nr. 297, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su dviem ir daugiau asmenų, trÅ«ko vietos atsisėsti prie stalo, todėl konstatuotinas patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas. Daugiau pažeidimų dėl LukiÅ¡kių TI-K kamerų aprÅ«pinimo baldais nenustatyta. 17. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – esÄ dėl kalinimo perpildytose kamerose paÅ«mėjo venų trombozė.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata. Ä® bylÄ pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-04-07 raÅ¡te Nr. S-1805 (b. l.

18) nurodyta, kad L. B. ginčo laikotarpiu su skundais į Å¡iÄ Ä¯staigÄ nesikreipė. Kita vertus, iÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 15–71) matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014-04-15 su nusiskundimais dėl abiejų kojų skausmo kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , buvo apžiÅ«rėtas, o 2014-06-26 jam nustatyta kojų venų varikozė, paskirtas medikamentinis gydymas; 2014-09-02 pareiÅ¡kėjui paskirta gydytojo specialisto konsultacija dėl deÅ¡inės kojos venų iÅ¡siplėtimo, rekomenduoti perriÅ¡imai ir medikamentinis gydymas; 2014-09-23 pareiÅ¡kėjui paskirta gydytojo specialisto konsultacija dėl abiejų kojų venų iÅ¡siplėtimo, tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė į jÄ vykti; 2015-01-20 ir 2015-03-04 pareiÅ¡kėjas skundėsi kojų skausmu, nukreiptas specialisto konsultacijai.

PastarÄ sias aplinkybes įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų pažeidimų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad ploto trÅ«kumas kamerose ir dėl to apribota pareiÅ¡kėjo galimybė judėti galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų sveikatos sutrikimų paÅ«mėjimui.18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 3 300 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 3 300 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. B. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 300 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas