653d0108-7959-4827-bb2b-a44751f0052d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                          Â

Civilinė byla Nr. 2S-1117-516/2010

                                                    Â

               Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 122.2; 122.3; 122.4

                                                                                                                           Â

(S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 3 d.

                                      Â

                                   Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos GudžiÅ«nienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens (iÅ¡ieÅ¡kotojo) UAB “Senasis dvaras” atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1

d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės N.Å . pareiÅ¡kimÄ dėl teismo procesinio sprendimo ir jo

vykdymo išaiškinimo. Suinteresuoti asmenys – N.K., išieškotojas UAB “Senasis dvaras”, skolininkas S.K..

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Senasis dvaras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S.K. 45 149,76 Lt delspinigių, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad savo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo grindžia 2007-03-26 tarp Å¡alių sudaryta PreliminariÄ ja sutartimi bei 2007-03-26 Papildomomis sÄ lygomis prie preliminarios sutarties. Å ių dokumentų pagrindu jis įsipareigojo pastatyti ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o atsakovas nupirkti nekilnojamÄ jį turtÄ ir už jį atsiskaityti dokumentuose nustatytomis sÄ lygomis bei tvarka. Remiantis sutartimi atsakovas iki 2007-04-25 įsipareigojo sumokėti

7 proc. visos sutarties kainos, kaip avansÄ . Tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė, todėl jam yra paskaičiuoti 0,1 proc. dydžio sutartiniai delspinigiai, kurių suma sudaro 45 149,76 Lt. Atitinkamai atsakovas nevykdė ir Papildomų sÄ lygų prie preliminarios sutarties 1 p. ir iki 2007-04-25 ieÅ¡kovui nesumokėjo dalinės įmokos – 136 086,39 Lt.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino.

Teismas priteisė iš atsakovo S.

K. 45 149,76 Lt nuostolių atlyginimo, 1354,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 45 149,76 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui UAB „Senasis dvaras“.

Antstolė N.Å . 2009-11-30 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė iÅ¡aiÅ¡kinti 2008-07-17 Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo sprendimo už akių vykdymo tvarkÄ nurodant, ar galima

antstolei vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ solidariai iÅ¡ abiejų sutuoktinių, t.y. iÅ¡ N.K. ir S.K., ar tik

iš S.K..

Nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Senasis dvaras“ pateikė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-3016-619/2008 07 17, iÅ¡duotÄ pagal 2008-07-17

sprendimÄ už akių dėl 46504,25 Lt bei priteistų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. K. Å iÄ sumÄ sudaro 45149,76 Lt nuostolių

atlyginimas, atsiradęs dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr.2B17) preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, kurios nevykdymo atveju, kaltoji Å¡alis turi atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. PaaiÅ¡kino, kad vykdant sprendimÄ , 2009-05-15 buvo areÅ¡tuotas S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – 2 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) rajone, skolininko sÄ skaitos bankuose (areÅ¡tuota 20,79 Lt). 2009-09-30 buvo areÅ¡tuotos S. K. sutuoktinės N. K. banko sÄ skaitos. 2009-10-06 gautas praÅ¡ymas panaikinti areÅ¡tÄ jos sÄ skaitoms. 2009-10-07 antstolės patvarkymu praÅ¡ymas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, leista iÅ¡siimti iÅ¡ sÄ skaitos, esančios AB Swedbank, pinigines sumas, kurias į minėtÄ sÄ skaitÄ perveda Visagino savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius. Nurodė, jog taip pat buvo nuspręsta 451,09 Lt, nuraÅ¡ytus iÅ¡ N. K. sÄ skaitos saugoti antstolio depozitinėje sÄ skaitoje iki teismas neiÅ¡aiÅ¡kins, ar prievolė pagal teismo 2008-07-17 sprendimÄ už akių turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ abiejų sutuoktinių turto. Antstolė pažymėjo, jog 2007-02-22 tarp sutuoktinių buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurios 4 p. numato, kad už savo skolas kiekvienas atsako savo turtu, bet pagal bendras Å¡eimos prievoles, Å¡eimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Antstolės teigimu, iÅ¡ieÅ¡koma prievolė atsirado iÅ¡ sutarties, kuria buvo ketinama pirkti butÄ , esantį name (duomenys neskelbtini), todėl prievolės pobÅ«dis galimai susijęs su Å¡eimos interesais ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma solidariai iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių turto.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino 2008-07-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo už akių vykdymo tvarkÄ , nurodydamas, jog antstolė gali vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr.2-3016-619/2008 tik iÅ¡ S.K.

Teismas

konstatavo, kad 2007-02-22 S. K. ir N. K. (po santuokos sudarymo – N. K.) sudarė ir 2007-07-24 įregistravo ikivedybinę

sutartį, kurios 2 punktu susitarta, kad kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutarties 4 punktu Å¡alys nustatė sÄ lygÄ , kad už savo skolas kiekvienas atsako savo turtu, bet pagal bendras prievoles Å¡eimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti, ar 2007-03-26 sudaryta preliminarioji buto/turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais ir sukÅ«rė sutuoktiniams S. K. ir N. K. bendrÄ prievolę.

Teismas nustatė, jog 2007-03-26 Preliminari sutartis buvo sudaryta UAB „Senasis dvaras“ ir vieno iÅ¡ sutuoktinių S. K.. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ . Tačiau teismo teigimu, visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai rodo, kad 2007-03-26 preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta Å¡eimos interesais dėl tam tikrų aplinkybių. S. K. tiek 2007-02-23 sandorio sudarymo metu, tiek 2008-07-17 sprendimo už akių priėmimo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jo sutuoktinė N. K. gyveno ir Å¡iuo

metu su mažamečiu vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (b.l.103-104,114). S. K. siunčiamus dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), priimdavo S.K., savo ryšį su S. K.

nurodydama „žmona“. Byloje yra duomenys, kad pats S.

K. nuo 2006 m. dirbo UAB „Eurobūstas“, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat verčiasi individualia veikla N. K. nurodo, kad S. K.

teigimu jis vertėsi nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimu (duomenys neskelbtini), ji prieÅ¡taravusi buto pirkimui (duomenys neskelbtini). Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad S. K. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras buvo (duomenys neskelbtini), N. K. – (duomenys neskelbtini). Å ios byloje nustatytos

aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sandoris, kurio pagrindu iÅ¡ S. K. teismo sprendimu už akių buvo priteisti

nuostoliai (delspinigiai), nebuvo sudarytas Å¡eimos poreikiams tenkinti, neatitiko vieno iÅ¡ sutuoktinių – N. K. interesų, todėl sandorio pagrindu atsiradusi prievolė nebuvo bendroji ir pagal Å¡iÄ prievolę sutuoktiniai solidariai neatsako.

Atsižvelgiant į tai, teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog antstolei vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr.2-3016-619/2008 galima tik iÅ¡ S. K..

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) UAB „Senasis dvaras“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

         1) nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindė viena iÅ¡ aplinkybių, jog 2007-03-26 Preliminariosios turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu N. ir S. K. gyveno skirtinguose miestuose, tačiau neaiÅ¡ku kaip tokia aplinkybė galėtų patvirtinti, jog sandoris buvo sudarytas ne dėl Å¡eimos interesų. PrieÅ¡ingai, Å¡i aplinkybė sÄ lygoja didesnę tikimybę, jog gyvenant sutuoktiniams atskiruose miestuose, kilo

poreikis pagausėjusiai Å¡eimai turėti gyvenamosios paskirties bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyveno Å¡eimÄ

iÅ¡laikantis ir Å¡iame mieste dirbantis S.K. Teigia, jog bÅ«sto įsigijimo sandoris buvo sudarytas 2007-03-26, t.y. bÅ«tent po to, kai N.K. tapo S.K. sutuoktine ir jau buvo apie 4-tame nėštumo mėnesyje. Apeliantas taip pat nurodo, jog N. gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, su S. susipažino (duomenys neskelbtini), pagal patentÄ pradėjo pati uždarbiauti (duomenys neskelbtini)mieste, todėl judviejų interesai ir ateities perspektyvos buvo susietos bÅ«tent su Å¡iuo miestu. Teigia, kad pagal N.K. pateiktus parodymus taip pat paaiÅ¡kėjo, kad nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto S.K. (duomenys neskelbtini) mieste neturėjo ir jis nuomojosi kambarį, todėl akivaizdu, kad buvo iÅ¡kilusi bÅ«tinybė aprÅ«pinti Å¡eimÄ gyvenamuoju bÅ«stu, o kartu ir poreikis Å¡iÄ bÅ«tinybę dėl Å¡eimos interesų patenkinti, nes gerus Å¡eimos santykius iÅ¡laikyti kai sutuoktinė su mažamečiu vaiku yra viename mieste, o tėvas kitam mieste bÅ«tų sunku;

2) teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad sandoris nebuvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, nes sutuoktiniui S.K. siunčiamus dokumentus priimdavo S.K., kuri prisistatydavo jo „žmona“. Apelianto nuomone, iš nurodyto neaišku, nei kada, nei kokie, nei dėl ko S.K. tiek pranešimai buvo siunčiami ar kaip jie yra susiję su šios bylos nagrinėjamu ir juo labiau, koks

yra ryšys tarp šios neaiškios teismo nurodytos aplinkybės ir sandorio, kurį S.K. sudarė su UAB „Senasis dvaras“. Teigia, kad

minima pilietė S.K., pagal esamÄ bylos medžiagÄ nebuvo nustatyta jokiais faktiniais ar juridiniais ryÅ¡iais yra susijusi su nagrinėjamos bylos Å¡alimis. IÅ¡ pavardės yra neaiÅ¡ku tik tai, kad minėta pilietė turi tokiÄ pačiÄ pavardę kaip ir sutuoktiniai N.ir S.K.. Nurodo, jog remiantis CK 3.3 str. Å¡eimos

santykių teisinis reglamentavimas LR grindžiamas monogamijos principais, todėl S.K. pagal LR teisės aktus negalėjo vienu metu turėti

2 oficilių žmonų, kadangi N. iki šiol nėra nutraukusi santuokos su S., todėl juridiškai yra teisėta S.K. sutuoktinė;

3) tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog S.K. nuo 2006 m. dirbo UAB „Eurobūstas“, leidžia suprasti ir patvirtinti, kad asmuo oficialiai dirbo privačioje kompanijoje ir turėjo gauti oficialias pajamas. Iš to visiškai neaišku nei kokias pareigas, nei kokias funkcijas minėtasis asmuo

toje įmonėje vykdė. Apelianto nuomone, vien vienašališki N.K. paaiškinimai, kad jis vertėsi nekilnojamojo

turto pirkimu ir pardavimu (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti jokiais faktiniais ir juridiniais įrodymais šioje byloje, todėl laikytini tik spėliojimais.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo N.K. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o suinteresuoto asmens UAB „Senasis dvaras“ atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad atskirojo skundo teiginiai yra tik samprotavimai apie N. ir S.K. tuometinį gyvenimÄ .

Nurodo, jog

pirmosios instancijos teisingai nutarė, kad sandoris, kurio pagrindu iš S.K. teismo sprendimu už akių buvo priteisti

nuostoliai, nebuvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, neatitiko N.K. interesų, todėl sandorio pagrindu atsiradusi

prievolė nebuvo bendroji ir pagal Å¡iÄ prievolę sutuoktiniai solidariai neatsako.

Suinteresuotas asmuo mano, kad teismo motyvas, jog N. ir S. gyveno skirtinguose miestuose yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Teismo išvada, kad S.K. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras buvo (duomenys neskelbtini), o N. – (duomenys neskelbtini) taip pat yra teisinga.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja antstolė N.Å . praÅ¡o suinteresuoto asmens UAB „Senasis dvaras“ atskirÄ jį skundÄ patenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir

išaiškinti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-17 sprendimu iš S.K. priteista skola turi būti išieškoma iš bendro

sutuoktinių turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinių turto.

Teigia, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad S. ir N.K. gyveno atskirai, o S.K. gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu N.K. paaiÅ¡kino, kad dar iki santuokos sudarymo su S.K. gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) yra geresnės galimybės gauti darbÄ ir yra didesnės pajamos nei (duomenys neskelbtini). Esant tokiems N.K. paaiÅ¡kinimams logiÅ¡ka manyti, kad Å¡eima matydama didesnes pragyvenimo galimybes (duomenys neskelbtini), buvo nusprendusi (duomenys neskelbtini) įsigyti

butÄ , jų ateities planai tikėtina buvo susiję su Å¡eimos gyvenimo (duomenys neskelbtini), todėl atsirado bÅ«tinybė

įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog Preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta santuokos metu, todėl atitinkamai visos iš šios sutarties kylančios pareigos tenka abiems

sutuoktiniams. Pareiškėjas taip pažymi, jog teismo posėdžio metu N.K. paaiškino, kad sutuoktinis jai pranešęs, kad

ketina įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini) bei sudaręs preliminariÄ sutartį, o jį vyrÄ atkalbėjusi pirkti. PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡is faktas tik įrodo, kad N.K. aktyviai dalyvavo sprendžiant Å¡eimos turtinius, t.y. buto pirkimo klausimus, ji žinojo apie sandorį ir aktyviai prisidėjo atkalbėdama vyrÄ , kad toks sandoris neįvyktų dėl ko atsirado atsakymo pirkti butÄ pasekmės. Taigi antstolės teigimu, nesÄ Å¾ininga bÅ«tų teigti, kad atsakomybę už neįvykusio sandorio pasekmes turi prisiimti tik vyras S.K..

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad S.K. iki šiol rūpinasi šeima, nuolat perveda pinigines sumas į N.K.

asmeninę sÄ skaitÄ . Tai įrodo, kad Å¡eimos santykiai yra geri ir S.K. ketindamas pirkti butÄ veikė Å¡eimos interesų naudai.

Taigi buto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tenkinti bendriems Å¡eimos interesams, perkamas butas buvo skirtas Å¡eimos gyvenimui (duomenys neskelbtini) kur yra geresnės galimybės gauti darbÄ bei kurti ateities planus, prievolė turi bÅ«ti laikoma bendra ir vykdoma iÅ¡ bendro turto, o jo nesant iÅ¡ asmeninio sutuoktinių turto.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir

3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Å¡ios bylos vykdymo stadijoje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , teisingai, nekeisdamas jo turinio, iÅ¡aiÅ¡kino antstolei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-17 sprendimo už akių vykdymo tvarkÄ , nenukrypo nuo formuojamos Å¡iais klausimais teismų praktikos. Suinteresuoto

asmens atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai panaikinti skundžiamÄ nutartį teisinių prielaidų nesudaro.

LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai Å¡iÄ misijÄ Ä¯gyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi bÅ«ti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybÄ ir turint galutinį teismo sprendimÄ , asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimÄ Ä¯vykdyti. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi bÅ«ti vykdomas (CPK 18 str.). Ä®statyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl Å¡ios procesinės teisės normos taikymo bei aiÅ¡kinimo yra suformavęs savo pozicijÄ ir ne kartÄ pasisakė, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis

ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas Å¡is sprendimas. Teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar iÅ¡eiti už byloje,

kurioje priimtas aiškinamas sprendimas,

išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18

nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.

Civiliniame procese egzistuoja ir kitas iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 589 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vienÄ visumÄ ir skirtos teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2007). Teismas, priklausomai nuo antstolio praÅ¡ymo, turi teisę aiÅ¡kinti tiek teismo procesinį sprendimÄ ir jo vykdymo tvarkÄ , tiek vien pačiÄ vykdymo tvarkÄ .

Nagrinėjamoje byloje antstolė, remdamasi CPK 589 straipsnio nuostatomis, prašė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ ir jo vykdymo tvarkÄ nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ solidariai iÅ¡ abiejų sutuoktinių, t.y. iÅ¡ N.K. ir S.K.ar tik iÅ¡ S..K.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu už akių priteisė iÅ¡ S.K. 45 149,76 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteisto 45149,76 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008-01-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1354,49 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Senasis dvaras“ (b.l. 66-67). Å io sprendimo pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kuriame skolininku nurodytas S.K. Skolininkas nuo 2007-02-23 yra sudaręs santuokÄ su N..K. (b.l. 112), kuri į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukta nebuvo.

Å aliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriÅ¡kai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančio turto atlieka specialus vieÅ¡osios teisės subjektas – antstolis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės vykdymui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto bÅ«tina nustatyti prievolės pobÅ«dį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobÅ«dį ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iÅ¡ vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡duotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame raÅ¡te, be kitų privalomų rekvizitų, turi bÅ«ti pažodžiui nurodoma su iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo pakeitimÄ ir CPK 586 straipsnio pažeidimÄ , t. y. vykdymo veiksmai bÅ«tų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis c.b. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis c.b. 3K-3-81/2010).

Kolegija taip pat pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 278 straipsnis) ar Å¡io procesinio sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant Å¡iuos institutus reikÅ¡tų procesinio sprendimo pakeitimÄ nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kito sutuoktinio turto negali bÅ«ti pasiektas ir iÅ¡ieÅ¡kotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iÅ¡ sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali bÅ«ti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Ä® kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolę iÅ¡ bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniÅ¡kai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikÅ¡ti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Å iomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas. Dėl nurodytų priežasčių kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas c.b. Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino antstolei, jog ji gali vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ tik iÅ¡ S.K.Â

Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino antstolei teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                Â

Rasa Gudžiūnienė

Teisėjai                                                                                                     Â

Danutė Kutrienė                                                      Â

                                                                                                                  Â

Andžej Maciejevski