2021-11-24 Nr. AB-24914-3-62-3-00343-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1436-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00343-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 149 ir Nr. 163. Tuo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kameroje buvo langas per visas duris, o grindyse įmontuotas unitazas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjui naudojantis unitazu, pareigūnai (įskaitant ir moteris) ne kartą buvo atidarę kameros duris, prieš tai neįsitikinę, jog pareiškėjas tuo metu nesinaudoja unitazu. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros nuo gyvenamosios patalpos vėdinimo sistemos, dėl to kameroje pareiškėjui tekdavo kęsti dvoką, unitazai nebuvo uždengiami. Dėl minėtų aplinkybių buvo pažeidžiamas pareiškėjo orumas, jis patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą.

2.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, teigia, jog nuteistųjų privatumui užtikrinti nepakanka vien atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio gyvenamosios patalpos ploto, privatumo neužtikrina ir analogiškas atskyrimas užuolaida. Atskiros tualeto patalpos neįrengimas turėtų būti vertintinas kaip žmogaus garbę bei orumą pažeidžiantis elgesys. Be to, sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemą, ko Kauno TI užtikrinta nebuvo. Vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (toliau – ir Konvencija) bei EŽTT praktika, pareiškėjas atskiros vėdinimo sistemos neužtikrinimą bei per žemos sienelės įrengimą vertino kaip minėtos konvencijos pažeidimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Kauno TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, o nesant pagrindo atmesi pilna apimtimi – pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau piniginės kompensacijos nepriteisti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Tiek iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V 176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir TI taisyklės) (14.5 p.), tiek nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir PN taisyklės) (12.5 p.) reglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimą tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras. Kauno TI kapitalinis remontas buvo atliktas 2003 m., taigi, tiek iki TI taisyklių, tiek iki PN taisyklių įsigaliojimo.

3.2. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 149, o laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – kameroje Nr. 163. Kameroje Nr. 149 asmenys laikomi po vieną, o kameroje Nr. 163 laikomi ne daugiau kaip 4 asmenys. Kameros Nr. 163 sanitarinis mazgas atitvertas 2,1 m. aukščio sienele, turi duris. Kameros Nr. 149 sanitarinis mazgas iš įėjimo į kamerą pusės atitvertas sienele, todėl juo besinaudojantis asmuo nėra matomas pareigūnų. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 149 dėl ekstraordinarinių aplinkybių – naujai atvykusių nuteistųjų 10 dienų privalomosios izoliacijos dėl COVID 19 pandemijos. Nors kameros Nr. 149 sanitarinis mazgas nėra idealiai izoliuotas, pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas.

3.3. Kamerose buvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas (kamerose langai arba atsidaro pilnai, arba turi orlaides, veikia mechaninė ventiliacijos sistema), reglamentuojamas TI taisyklių 14.10 papunktyje, PN taisyklių 12.10 papunktyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma) 17 punkte.

3.4. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas poveikis, o tik pakankamai intensyvūs, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją sukėlę veiksmai. Kauno TI atkreipė dėmesį, kad pareigūnai ir kiti darbuotojai tyčia nesiekė pažeminti pareiškėjo orumo ir nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pareiškėjas neprašė būti perkeliamas į kitą kamerą, savo kalinimo Kauno TI laikotarpiu nesikreipė į psichologus, nusiskundimų dėl nerimo, psichologinės būklės neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo patirti nepatogumai galėjo būti tik itin nežymūs, truko trumpą laiką, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, konstatuotina, kad šiuo atveju galėtų būti svarstytinas tik neturtinės žalos atlyginimo būdas teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimų faktą. EŽTT praktika suponuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

4. Atsikirtime į atsiliepimą į skundą pareiškėjas kaip netinkamas kalinimo sąlygas pabrėžė tupimo klozeto įrengimą, bei nurodė, jog, vadovaujantis LVAT praktika, nustačius asmens privatumo pažeidimą naudojantis sanitariniu mazgu, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas pinigais. EŽTT praktikoje nurodyta, jog nepakankama sanitarinio mazgo izoliacija yra Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas, taip pat, kad kamerose, kuriose laikomas daugiau nei vienas asmuo, sanitarinis mazgas turėtų nuo gyvenamųjų patalpų atskirtas iki lubų. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų valstybės privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinama pagarba kalinių orumui. Pareiškėjas pabrėžė, jog visos abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kauno TI; o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl mechaninės ventiliacijos sistemos veikimo. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė atidaryti kamerų langų ir tokiu būdu išsivėdinti patalpą. Atsižvelgęs į minėtas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog reikalavimai dėl ventiliacijos, nurodyti Lietuvos higienos normos 17 punkte, nebuvo pažeisti, todėl pareiškėjo argumentus dėl dvoko atmetė.

7. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl tupimo unitazo, nes teisės aktai tokios konstrukcijos unitazo įrengimo nedraudžia. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė turintis kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių naudojimasis tupimu unitazu būtų apsunkintas. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas sprendė, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 163 įrengtas atskiroje kabinoje iš ne žemesnių nei 1,5 m. aukščio sienelių su durimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 163 laikotarpiu) teismo buvo atmesti.

8. Teismas, vadovaudamasis EŽTT ir LVAT praktika, sprendė, jog sanitarinis mazgas kameroje Nr. 149 yra atskirtas sienele tik iš įėjimo į kamerą pusės. Iš pateiktų nuotraukų teismas negalėjo tiksliai nustatyti, ar minėta sienelė yra pakankamo (1,5 m.) aukščio, be to, įvertinęs sienelės plotį, teismas darė išvadą, kad, atidarius kameros duris, pareiškėjas galėjo būti dalinai matomas pareigūnų. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

9. Teismas, remdamasis Kauno TI Resocializacijos skyriaus 2021 m. kovo 10 d. pažyma Nr. 74‑112, vadovaudamasis EŽTT ir LVAT praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas neilgą laiko tarpą (12 parų), o paties pažeidimo intensyvumas nebuvo didelis, nes kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, pažeidimas nesukėlė pareiškėjui ilgalaikių neigiamų padarinių, sprendė, kad netinkamų kalinimo sąlygų pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija, o neturtinė žala pinigais nepriteistina.

III. 10. Pareiškėjas su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu nesutinka, ir pateiktame apeliaciniame skunde prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno TI.

11. Pareiškėjas, remdamasis LVAT praktika, nurodo, jog pripažinus kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis sanitariniu mazgu neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra priteistinas. Pareiškėjas nurodo, kad minėti pažeidimai lėmė nežmoniškas gyvenimo sąlygas, žemino orumą, kėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą. Pareiškėjo vertinimu, minėtiems padariniams atlyginti pažeidimo fakto pripažinimo neužtenka.

12. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vadovaujantis LVAT praktika, atsakovui negalint įrodyti pareiškėjo aplinkybių, jos vertinamos pareiškėjo naudai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kauno TI, nes nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad konstatavus privatumo pažeidimą, žala turi būti atlyginama pinigais.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu neturtinės žalos atlyginimo būdu – pažeistų teisių į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kauno TI konstatavimu.

17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl privatumo pažeidimo pareiškėjui Kauno TI naudojantis sanitariniu mazgu, kuris nebuvo visiškai atitvertas nuo kameros durų, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. yra pagrįsti. EŽTT ne vienoje byloje yra konstatavusi, kad kamerų įrengimas taip, kad tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08)). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kameroje Nr. 149 bei jo privatumo neužtikrinimo, nepaneigė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno TI, neužtikrindamas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Kauno TI neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 12 dienų Kauno TI kameroje Nr. 149 buvo laikomas vienas. Aplinkybė, kad asmuo kameroje buvo laikomas vienas, savaime nereiškia, jog jo teisė į privatumą nebuvo pažeista, kadangi besinaudodamas tualetu, jis galėjo būti matomas pareigūnų, tačiau tuo metu jo teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kaip kalinant jį dar su vienu asmeniu. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-438/2020, 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1316-822/2020). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nebuvo paneigtos aplinkybės, jog pareiškėjas tualete galėjo būti matomas pareigūnų, ir tai kėlė diskomfortą.

19. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4603-968/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021).

20. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI kameroje, neužtikrinant jam tinkamo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Tokios aplinkybės galėjo sukelti jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

21. Pagal naujausią LVAT praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, paprastai sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti, ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-469-815/2021 ir kt.).

22. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

23. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga pareiškėjo patirtiems išgyvenimams kompensuoti laikytina 50 Eur suma, o pareiškėjo prašomas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas ir neproporcingas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai.

24. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui M. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė