653bfa31-a635-4717-b81e-be9db5bebca6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1629-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03748-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. V. ir jo atstovei Neringai Adomaitienei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei AuÅ¡rai Gecevičienei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

V. praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas G. V. praÅ¡yme teismui praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-25 iÅ¡vadÄ Nr. 10-7-IS-26 ta apimtimi, kur nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytų sÄ lygų;

2) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ paskirti ekspertizę pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant Å¡iÄ ekspertizę atlikti Centrinei medicinos ekspertizės komisijai. G. V. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 4 PK) vieÅ¡osios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio pareigose. Vilniaus AVPK, 2010-11-25 atlikęs tarnybinį patikrinimÄ dėl traumos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė 2007-01-14 dėl atliktų tarnybinių pareigų (ne tarnybos metu mėginant sulaikyti nusikalstama veika įtariamÄ asmenį), parengė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 10-7-IS-26 „Dėl Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK OVB BG vyresniojo postinio G. V. patirto sužalojimo ne tarnybos metu“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2007-01-14 pareiškėjas buvo sužalotas buitinio konflikto metu, todėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 str. 3 d. nuostatos netaikytinos, kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir parengta tarnybinio patikrinimo išvada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimu (administracinė byla Nr. A-662-108/2010).

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ patvirtino Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas. Su atsisakymu iÅ¡mokėti kompensacijÄ , priklausančiÄ pagal Statuto 40 str. 3 d. nesutinka, mano jog jis yra neteisėtas ir nepagristas. Nurodo, kad pagal patvirtintÄ budėjimo grafikÄ dirbo 2007-01-13 nuo 22.30 vai. iki 2007-01-14 8.30 val., o sausio 14 d. jam buvo suteikta poilsio diena. Apie 14.30 val., paėmęs raktus, nusileido į namo rÅ«sį, esantį (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Atrakinęs duris pastebėjo, kad rÅ«syje dega Å¡viesa.

Nieko neįtardamas ir pagalvojęs, kad rÅ«syje yra kažkas iÅ¡ kaimynų, nusileido laiptais žemyn. Likus keliems laiptams, už sienos kampo pastebėjo nepažįstamÄ vyriÅ¡kį. PareiÅ¡kėjas, dirbdamas vyresniuoju postiniu komisariato budėtojų dalyje, gerai žinojo, jog daugiabučių namų rÅ«siuose (Genių, Parko, Gerovės g.) vykdomos vagystės iÅ¡ rÅ«siuose esančių sandėliukų, ir kad tuo metu tokių vagysčių ženkliai padaugėjo. PareiÅ¡kimų tekstus dėl Å¡ių vagysčių jis asmeniÅ¡kai perdavinėjo į tuometinį Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių įvykių suvestinei formuoti.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjui kilo įtarimas, jog asmuo gali vykdyti vagystes iÅ¡ sandėliukų, todėl prisistatė, kad yra policijos pareigÅ«nas, ir minėto vyro paprašė paaiÅ¡kinti, kÄ jis veikia svetimo namo rÅ«syje. IÅ¡girdęs, kad pareiÅ¡kėjas yra policijos pareigÅ«nas, ir minėtÄ klausimÄ , vyriÅ¡kis pasimetė ir, nieko nesakęs, bandė pabėgti iÅ¡ rÅ«sio. Supratęs, kad įtarimai pasitvirtino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatomis, G.

V. mėgino sulaikyti šį asmenį, t.y. panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, minėtam asmeniui užlaužė kairę rankÄ ir paguldė ant Å¡aligatvio, kairės kojos keliu prispausdamas jo galvÄ . Tuo metu vyriÅ¡kis staigiai deÅ¡inę rankÄ Ä¯kiÅ¡o į striukės kiÅ¡enę, iÅ¡sitraukė peilį su iÅ¡Å¡okstančia geležte ir smogė pareiÅ¡kėjui per kairės rankos alkÅ«nę. Žaizda ėmė smarkiai kraujuoti, todėl G. V. iÅ¡ skausmo refleksiÅ¡kai paleido vyriÅ¡kio rankÄ .

Tuo pasinaudojęs, vyriÅ¡kis pareiÅ¡kėjÄ nustÅ«mė ir, staigiai paÅ¡okęs, pabėgo. Tuomet G. V. užbėgo į antrÄ namo aukÅ¡tÄ ir ėmė belsti į kaimynų duris. Kaimynui atidarius duris, paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ . Kaimynas sutvarstė žaizdÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Ä® įvykio vietÄ atvyko Vilniaus miesto VPK Patrulių rinktinės ekipažas, jam pareiÅ¡kėjas nurodė įtariamojo požymius. Greitosios medicinos pagalbos brigada nuvežė G.

V. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (toliau - VGPUL), kur pareiÅ¡kėjui diagnozavus kairės rankos alkÅ«nės srities pjautinę žaizdÄ , buvo atlikta kairės rankos alkÅ«nės operacija. VGPUL buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 2540221, jis buvo tęsiamas iki 2007-02-05, toliau pareiÅ¡kėjas gydymÄ tęsė Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Respublikinėje Vilniaus poliklinikoje. Pažymėjo, kad 2007-01-14 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje dėl Å¡io įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 15-1-046-07 pagal požymius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Ikiteisminio tyrimo metu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius atliko pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo ekspertizę ir pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 267/07(01), kurioje nurodyta, jog G. V. padaryta durtinė - pjautinė žaizda kairės alkÅ«nės srityje, tikėtina, kad žaizda padaryta duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuris vienu trauminiu poveikiu padarė dvi žaizdas - įėjimo ir išėjimo. Sužalojimas padarytas neužilgo prieÅ¡ suteikiant medicinos pagalbÄ , tikėtina, kad abi žaizdos padarytos tuo pačiu metu.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, mažai tikėtina, kad sužalojimas padarytas pačiam nukentėjusiam susižalojant. Durtinis – pjautinis kairės alkÅ«nės sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ginantis. G. V. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas iki Å¡iol nebaigtas, pareiÅ¡kėjas yra pripažintas nukentėjusiuoju, asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iki Å¡iol nėra nustatytas. Atkreipė dėmesį, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas mėgindamas sulaikyti įtariamÄ nusikalstama veika asmenį, į Vilniaus APVK Vilniaus m. 4 PK kreipėsi V.

J., kuris nurodė, jog buvo įsibrauta į jo rÅ«sio sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal V. J. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 15-1-045-07 pagal 178 str. 2 d. Procesinis sprendimas Å¡ioje ikiteisminio tyrimo byloje nėra priimtas, nes nenustatytas įtariamasis. Nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, priimant sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjui kompensacijos, vertintos Å¡ios aplinkybės ir padarytos prielaidos, kad:

1) G. V. buvo savo namo rÅ«syje, kur nuėjo pamatęs Å¡viesÄ ir tikėdamasis sutikti kaimynÄ , o pamatęs paÅ¡alinį asmenį, pasiteiravo, kas ji toks. Å iam neatsakius, sekė tolimesni G. V. veiksmai. Pažymėtina, kad tokia reakcija bÅ«dinga daugeliui asmenų, siekiančių apsaugoti savo turtÄ ir toks elgesio modelis nelaikytinas vidaus tarnybos pareigÅ«no tarnybinių pareigų atlikimu;

2) G. V. įvykio metu buvo ne tarnyboje ir nebuvo uniformuotas bei neturėjo dokumentų ar specialių ženklų, patvirtinančių jo, kaip policijos pareigÅ«no, statusÄ ;

3) G. V. aptariamo įvykio metu nežinojo, kad yra įvykdyta neteisėta veika, todėl jo veiksmai (mėginimas iÅ¡siaiÅ¡kinti kÄ rÅ«syje darė sutiktas jam nepažįstamas asmuo) negali bÅ«ti vertinami kaip tarnybinių pareigų vykdymas, o vertintinas kaip konfliktas, kurio pasekmė - G. V. sužalojimas;

4) jokių nenuginčijamų duomenų, išskyrus paties G. V. parodymus, jog jis konflikto dalyviui prisistatė kaip policijos pareigūnas ir dėl to buvo sužalotas, negauta;

5) Vilniaus m. 4 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. V. sužalojimo taip pat ne pagal LR BK 286 str. (pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui), o pagal LR BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, liudijančių, kad G. V. sužalojimas susijęs su tarnyba. Asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iki Å¡iol nenustatytas, ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Atsižvelgiant į Å¡ias prielaidas, padaryta iÅ¡vada, kad Statuto 40 str. 3 d. nuostatos netaikytinos, kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.

Argumentuota, kad nėra nustatytas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, nėra betarpiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo sužalojimo aplinkybes mačiusių liudytojų. Atsakovas konstatavo, kad siekiant pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, yra bÅ«tina nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sužalojimÄ mačiusius liudininkus ir kt. G. V. su tuo nesutinka dėl to, kad tokia plečiamoji teisės interpretacija užkerta galimybę pasinaudoti įstatymo suteiktomis garantijomis.

Buvo konstatuota, kad jis tapo nusikalstamos veikos auka - ikiteisminio tyrimo metu pripažintas nukentėjusiuoju. Padarytas sužalojimas objektyviai atitinka jo parodymus - t.y. sugriebus sprunkantį įtartinÄ asmenį, jis sužalojo pareiÅ¡kėjÄ peiliu - dėl sužalojimo nekyla jokių abejonių. Taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas daugiabučio namo rÅ«syje, kuriame tuo metu buvo įvykdyti plėšimai (tai patvirtina Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK atliekami ikiteisminiai tyrimai, pradėti tÄ pačiÄ dienÄ ).

Taigi iÅ¡keliama abejonė, kad nusikaltimo vietoje sulaikydamas nenustatytÄ asmenį sužalotas policijos pareigÅ«nas yra sužalotas dėl to, jog vykdė vienÄ iÅ¡ bendrųjų policijos pareigÅ«nui Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. numatytų pareigų: „gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai." AnalogiÅ¡kas įpareigojimas yra numatytas ir Statuto 3 str. 9 d. 2 p.:

„sužinojęs apie rengiamÄ ar daromÄ teisės pažeidimÄ , taip pat pats bÅ«damas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ rengiamam arba daromam teisės pažeidimui", taip pat 3 str. 9 d. 3 p.: „gavęs žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ , nedelsdamas praneÅ¡ti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotinÄ medicinos ar kitÄ bÅ«tinÄ pagalba.

Pažymėjo, kad jis, kaip policijos pareigÅ«nas, yra saistomas minėtų įpareigojimų ir privalo kiekvienu atveju veikti taip, kaip nustatyta įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju Vilniaus AVPK nėra nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų nustatytų įpareigojimų, todėl nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu yra abejojama jo teiginiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėje byloje Nr. A4-2115-2006) yra pabrėžęs, kad trauma laikytina patirta vykdant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigÅ«no laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru bÅ«du, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, pareigybės apraÅ¡yme ir kituose teisės aktuose, bei vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus.

PaaiÅ¡kino, kad asmens, bandančio iÅ¡vengti sulaikymo ir patikrinimo, neteisėti veiksmai, t.y. nepaklusimas policijos pareigÅ«no teisėtiems reikalavimams ir aktyvus pasiprieÅ¡inimas, nulėmė jo patirtÄ traumÄ . Pažymėjo, kad Vilniaus AVPK nurodė, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami sprendžiant jo sužalojimo susiejimÄ su tarnybinių pareigų vykdymu klausimÄ -  jokie papildomi įrodymai nebuvo pateikti ir abejotina, ar jie galėtų bÅ«ti pateikti (abejotina ar jie apskritai egzistuoja).

Vadovaujantis Å¡ia logika, sulaikytas įtariamasis (jei tai kada nors įvyktų), turėtų pateikti iÅ¡imtinai objektyvius parodymus, kad jis norėjo iÅ¡sisukti nuo policijos pareigÅ«no sulaikymo, dėl to peiliu sužalojo policijos pareigÅ«nÄ ir pabėgo. TeoriÅ¡kai galbÅ«t ir suprantama, jog taip elgtųsi sÄ Å¾iningas pilietis, tačiau tikėtis tokių parodymų iÅ¡ galimo sandėliukų vagies ir/arba asmens peiliu sužalojusio policijos pareigÅ«nÄ â€“ yra naivios prielaidos, kurios negali bÅ«ti pagrindas sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės. Tikėtina, kad toks asmuo mėgintų iÅ¡sisukti ir galbÅ«t neigtų apskritai buvęs įvykio vietoje nurodytu momentu arba nurodytų kitokias aplinkybes.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas buvo sužalotas asmens po to, kai pasakė, jog yra policijos pareigūnas ir pareikalavo sustoti. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su tokia pozicija dėl dviejų priežasčių - visų pirma, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nėra vien tik pareiškėjo paaiškinimai - yra daugiau aiškių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių įrodymų, kurie yra (turėjo būti) surinkti - t.y.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, teismo medicinos ekspertų iÅ¡vada, liudytojų, mačiusių jį su kÄ tik patirtais sužalojimais, ir pan. Antras aspektas, kodėl pareiÅ¡kėjas nesutinka su minėta iÅ¡vada yra tai, kad apeliuojama į iÅ¡vados subjektyvumÄ . Pažymi, kad kuo didesnis įrodymų kiekis, tuo tiksliau įmanoma iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ ir nustatyti įvykio aplinkybes ar kiek įmanoma atkurti buvusiÄ situacijÄ , tačiau, Å¡io ginčo atveju keliama ne tik proceso rezultato Å¡imtaprocentinio objektyvumo, bet proceso, kaip nesibaigiančio laike vyksmo problema.

Tarnybinis patikrinimas turi baigtis vienokia ar kitokia iÅ¡vada iÅ¡ surinktų duomenų. Atkreipė dėmesį į tai, kad didelė dalis nusikalstamų veikų apskritai nėra iÅ¡aiÅ¡kinama (Vilniaus AVPK iÅ¡aiÅ¡kinama apie puse arba vienÄ trečdalį registruotų nusikalstamų veikų), tačiau G. V. nuomone, tai, kad atsakovas Vilniaus AVPK neiÅ¡aiÅ¡kina nusikalstamos veikos, negali bÅ«ti pagrindu tai pačiai institucijai vilkinti sprendimÄ ar priimti neigiamÄ sprendimÄ dėl socialinės garantijos taikymo.

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės remiamasi prielaida, jog kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , tačiau sprendžiant konkrečias situacijas, tai neretai bÅ«na praktiÅ¡kai neįmanoma, todėl tenka nustatyti materialiÄ jÄ tiesÄ . Å iuo metu keliamos abejonės, dėl to, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai dėl sužalojimo aplinkybių galimai neobjektyvÅ«s, nėra ir negali bÅ«ti patikrintos (nėra kitų Å¡altinių), tačiau nėra jokių prielaidų ar pagrindo kelti tokias abejones - nėra nei vieno prieÅ¡taringai vertintino įrodymo, kuriuo remiantis bÅ«tų galima teigti, kad viskas vyko prieÅ¡ingai, kažkokiu kitu bÅ«du arba, kad jis, duodamas parodymus, nurodė netiesÄ .

Atkreipė dėmesį, jog už melagingų parodymų davimÄ ikiteisminio tyrimo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pabrėžė, kad nėra nurodoma, kokiu pagrindu abejojama jo, kaip prisiekusio pareigÅ«no, nurodytomis aplinkybėmis ir taip sukuriama situacija, kai valstybės institucijos, aiÅ¡kiai ir oficialiai nurodo, jog nepasitiki valstybei prisiekusių policijos pareigÅ«nų oficialiai ikiteisminio tyrimo metu duodamais parodymais. Dar daugiau - toks nepasitikėjimas grindžiamas tik tuo, jog nerasti asmenys, kurie bÅ«tų matę mano sužalojimo aplinkybes ir nenustatytas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tokio turinio sprendimas atsisakyti iÅ¡mokėti kompensacijÄ negali bÅ«ti paliktas galioti kaip teisėtas, todėl praÅ¡o jį panaikinti. Pažymėjo, kad kompensacijos pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymo atvejais yra numatytos Statuto 40 str. 3 d. (2006 m. redakcija), kurioje nurodyta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama nuo vienerių metų iki 5 metų (nuo 12 mėnesių iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Paaiškino, kad minėtoje normoje nustatyti 3 galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai:

1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso. IÅ¡nagrinėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, pagal aptartas faktines aplinkybes sunku įvertinti, kuris iÅ¡ nurodytų punktų bÅ«tų tinkamiausias, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skirtingai aiÅ¡kina Å¡ių punktų reikÅ¡mes. Pažymėjo, bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas, aptartoje situacijoje negalėjo pasielgti niekaip kitaip, kaip tik dėti visas pastangas sulaikyti įtarimÄ sukėlusį asmenį, dėl ko buvo jo sužalotas peiliu.

Nurodė, kad kai kurios sužalojimo pasekmės iÅ¡liks visÄ likusį gyvenimÄ , jis iki Å¡iol nėra psichologiÅ¡kai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, ilgai kentėjo stiprų skausmÄ (skauda iki Å¡iol) ir kitus fizinius nepatogumus, liks jo kÅ«nÄ darkantis randas, ne dėl jo kaltės man buvo atimta galimybė dirbti. Pažymėjo, kad turėtų bÅ«ti akcentuotinas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas, įtvirtintas Vidaus tarnybos statuto 3 str. 7 d.: „Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principÄ pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairÅ«s su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Å¡iame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis." PareiÅ¡kėjo nuomone, konkreti įstatymo apibrėžta kompensacijos suma, įvykus sveikatos sutrikdymui dėl tarnybos, kaip viena iÅ¡ socialinių garantijų, turi bÅ«ti iÅ¡mokėta, prieÅ¡ingu atveju tai yra akivaizdus vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo pažeidimas (i tomas, b. l. 1-7).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė palaikė praÅ¡ymÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais. Pateiktame atsiliepime Vilniaus AVPK su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, 2007 metų sausio 16 d. Vilniaus m. VPK 4 PK gautas to paties komisariato vieÅ¡osios policijos komisariato vieÅ¡osios policijos (toliau -VP) Operatyvaus valdymo poskyrio (toliau - OVP) budėtojų grupės (toliau - BG) vyresniojo postinio G. V. tarnybinis praneÅ¡imas apie tai, kad 2007 m. sausio 14 d. apie 14.30 val. nusileidęs į savo gyvenamojo daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rÅ«sį, užklupo nepažįstamÄ ir anksčiau nematytÄ vyriÅ¡kį.

G. V., prisistatęs policijos pareigÅ«nu, bandydamas sulaikyti nepažįstamÄ vyriÅ¡kį patyrė sužalojimus. Vilniaus m. VPK Vilniaus m. 4 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 15-1-046-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), G. V. pripažintas nukentėjusiuoju. Vilniaus m. VPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo traumos. 2007-02-14 Vilniaus m. VPK Vidaus tyrimų poskyryje atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl G. V. sužalojimo buvo sustabdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. IV-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto - su profesiniu mokymu, taisyklių 9 p., kuris numato, kad tarnybinis patikrinimas gali bÅ«ti sustabdytas, jei reikalinga ikiteisminio tyrimo institucijų iÅ¡vada. 2009-02-23 Vilniaus aps.

VPK buvo gautas G. V. praÅ¡ymas dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo. Atsakyme buvo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 15-1-00046-07 nebaigtas, o G. V. nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas bus atnaujintas gavus informacijÄ apie priimtÄ procesinį sprendimÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2009-03-31 Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti jam kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo. Dėl Å¡io praÅ¡ymo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2009-05-04 patvirtinta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 5-1 l-IS-29.

IÅ¡vadoje konstatuota, kad nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad G. V. buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, todėl Vilniaus AVPK padarė teisingas iÅ¡vadas, nurodydamas, kad nėra pagrindo atnaujinti tarnybinį patikrinimÄ . G. V. Vilniaus AVPK 2009-03-03 raÅ¡tÄ Nr. 10-S-4322 ir Policijos departamento atsakymÄ 2009-06-01 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, praÅ¡ydamas panaikinti 2009-04-29 raÅ¡te Nr. 5-11-S-177 iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ ir įpareigoti Vilniaus AVPK atnaujinti tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo, įpareigoti Vilniaus AVPK atnaujinti sustabdytÄ tarnybinį patikrinimÄ dėl sveikatos sutrikdymo ir suraÅ¡yti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kuria pripažinti, kad G.

V. buvo sužalotas dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-07-30 administracinėje byloje Nr. A622-1081/2010 pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: panaikino Vilniaus AVPK 2009-03-03 sprendimÄ Nr. 10-S-4322 ir Policijos departamento 2009-04-29 sprendimÄ Nr. 5-1 l-S-177 bei įpareigojo Vilniaus AVPK atnaujinti tarnybinį patikrinimÄ dėl vyresniojo postinio G. V. traumos, kitoje dalyje skundÄ atmetė. Vilniaus AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2010-11-25 Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 10-7-IS-26.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad G. V. 2007-01-14 buvo sužalotas buitinio konflikto metu, todėl Statuto 40 str. 3 d. ir 49 str. 1 d. nuostatos netaikytinos, draudimo ir kompensacijos mokėjimo klausimas G. V. nespręstinas. Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra statutinis vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas, kurio statusÄ , socialines bei kitas garantijas nustato Statutas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas dėl pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymo iÅ¡skiria dvejopo pobÅ«džio socialines garantijas.

Statuto 40 str. numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 str. - draudimo sumų išmokas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Statuto 40 str. 3 d. numatyta kompensacija mokama pareigūnams šiais atvejais:

1) kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarp šių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšis;

2) kai pareigÅ«no sveikata buvo sutrikdyta dėl pareigÅ«no tarnyboje atliekamų ar atliktų pareigų arba dėl pareigÅ«no statuso (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieÅ¡ pareigÅ«nÄ motyvu buvo pareigÅ«no tarnyboje atlikti veiksmai). Statuto 40 str. 3 d. bei 41 str. 1 ir 2 d. nuostatų analizė leidžia teigti, kad draudimo iÅ¡mokos mokamos visais atvejais, kai pareigÅ«nas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (iÅ¡skyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos - tik tais atvejais, kai pareigÅ«nas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigÅ«nų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigÅ«no statuso.

Ar pareigÅ«no mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, <...>, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, <...> susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastÄ nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 str. 8 d.).

Vidaus tarnybos sistemos statutinės įstaigos įstatymų leidėjo joms pavestus uždavinius įgyvendina organizuodama pareigÅ«nų, kurie tarnauja atitinkamuose vidaus reikalų statutinių įstaigų struktÅ«riniuose padaliniuose, tarnybÄ statutiniais pagrindais. PaaiÅ¡kino, kad vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nų tarnybinės pareigos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai prasme nėra lygiavertės, todėl sprendžiant dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo kiekvienas konkretus vidaus tarnybos pareigÅ«no sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo faktas turi bÅ«ti įvertintas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai buvimo ar nebuvimo kontekste bÅ«tent tomis tarnybos aplinkybėmis, kuriomis pareigÅ«nas patyrė atitinkamÄ traumÄ .

Atlikus tarnybinį patikrinimÄ ir įvertinus tarnybinio patikrinimo metų surinktÄ medžiagÄ nustatyta, kad G. V. buvo sužalotas ne tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo metų, buvo nustatyta, kad G. V. buvo savo namo rÅ«syje, kur nuėjo pamatęs Å¡viesÄ ir tikėdamasis sutikti kaimynÄ , o pamatęs paÅ¡alinį asmenį, pasiteiravo kas jis toks. Å iam neatsakius, sekė tolimesni G. V. veiksmai. Pažymėtina, kad tokia reakcija bÅ«dinga daugeliui asmenų, siekiančių apsaugoti savo turtÄ ir toks elgesio modelis nelaikytinas vidaus tarnybos pareigÅ«no tarnybinių pareigų atlikimu.

PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu pareiÅ¡kėjas buvo ne tarnyboje ir nebuvo uniformuotas bei neturėjo dokumentų ar specialių ženklų, patvirtinančių jo, kaip policijos pareigÅ«no, statusÄ . G. V. pagal patvirtintÄ budėjimo grafikÄ dirbo 2007-01-13 nuo 22.30 val. iki 2007-01-14 8.30 val. sausio 14 d. jam buvo poilsio diena. Aptariamo įvykio metu G. V. nežinojo, kad yra įvykdyta neteisėta veika, todėl jo veiksmai (mėginimas iÅ¡siaiÅ¡kinti kÄ rÅ«syje darė sutiktas jam nepažįstamas asmuo) negali bÅ«ti vertinami kaip tarnybinių pareigų vykdymas, o vertintinas kaip konfliktas, kurio pasekmė - G.

V. sužalojimas. Pažymėjo, kad G. V. į VGPUL skubios traumatologinės pagalbos skyrių kreipėsi 2007-01-14 15.20 val., jam diagnozuota kairės rankos alkÅ«nės srities pjautinė žaizda. G. V. buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 2540221, kuris buvo tęsiamas iki 2007-02-05. Diagnozė pagal TLK-10 kodÄ S 51.0. Pažymėjimo grafoje „nedarbingumo priežastys" nurodyta - nelaimingas atsitikimas buityje. Pažymėjo, kad jokių nenuginčijamų duomenų, iÅ¡skyrus paties G. V. parodymus, jog jis konflikto dalyviui prisistatė kaip policijos pareigÅ«nas ir dėl to buvo sužalotas, negauta.

Tai yra paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinta situacija, kuri nepagrįsta jokiais kitais objektyviais duomenimis. Vilniaus m. 4 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. V. sužalojimo taip pat ne pagal LR BK 286 str. (pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui), o pagal LR BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų, liudijančių, kad G. V. sužalojimas susijęs su tarnyba. Asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iki Å¡iol nenustatytas, ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Dėl pareigÅ«no siuntimo į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ (toliau – CMEK) nurodė, kad ar pareigÅ«no mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.).

Šį įstatymo leidėjo pavedimÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras įvykdė 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. IV-138, patvirtindamas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3 p. nustato, kad pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, kai tarp jo mirties ar jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybos arba profesinio ar įvadinio mokymo yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys.

Å iam ryÅ¡iui nustatyti yra atliekamas tarnybinis patikrinimas (Taisyklių 4 p.), o jo metu nustatytos įvykio priežastys, sÄ lygos, pareigÅ«no neatsargumo laipsnis, priežastinio ryÅ¡io buvimas (nebuvimas) bei kitos faktinės aplinkybės nurodomos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje (Taisyklių 10 p.), kurioje pasiraÅ¡o patikrinimÄ atlikę asmenys bei kuriÄ tvirtina įstaigos vadovas (Taisyklių 11 p.). Pažymėjo, kad atsirastų pagrindas taikyti Statuto 40 str. 3 d. normas, bÅ«tina sÄ lyga - tarnybinių pareigu atlikimas.

Å iuo atveju pareigÅ«no sveikata buvo sutrikdyta ne tarnybos metu, ir ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių. PaaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nas siunčiamas į CMEK sužalojimo sunkumo mastui nustatyti tik tuo atveju, kai yra tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Statuto 40 str. nustatytos sÄ lygos mokėti kompensacijÄ dėl pareigÅ«no sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo (Statuto 40 str. 3, 5 d., Taisyklės). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiÅ¡kėjo G.

V. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, kai yra konstatuojama pagal Statuto 40 str. 3 d., kad pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusių pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei ar dėl pareigūno statuso. Kadangi G. V. sužalojimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, nėra pagrindo pareiškėjo vadovaujantis Statuto 40 str. 8 d. siųsti į CMEK sveikatos sužalojimo mastui nustatyti (I tomas, b. l. 18-21).Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė ir į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko. Skundas tenkinamas.Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apskrities VPK 2010-11-25 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 10-7-IS-26 „Dėl Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK OVP BG vyresniojo postinio G. V. patirto sužalojimo ne tarnybos metu“, kuria pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo G.

V. 2007-01-14, apie 14.30 val., patirtas sužalojimas nesusijęs su tarnyba, todėl kompensacija dėl sužalojimo nemokėtina, pagrįstumo ir teisėtumo.Kompensacijas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo numato Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Byloje pateikti įrodymais patvirtina, kad pareiškėjas G. V. buvo sužalotas 2007-01-14, t.y. galiojant Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcijai. Be to, 2008 m. gruodžio 30 d.

įsigaliojusio 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-122 2 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinas 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.X-804 redakcijos Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nuostatos.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ kompensacijos gali bÅ«ti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas atitinka vienÄ iÅ¡ Å¡io Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010-04-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-529/2010, pažymėjo, kad lyginant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 2006 m. liepos 19 d.

įstatymo Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcijas matyti, kad minėtoje teisės normoje nustatytas teisinis reguliavimas 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XI-122 buvo pakeistas tik ta prasme, jog buvo sumažintas minimalus kompensacijos dydis (vietoj vienų metų numatytas vienas mėnuo), taip pat pakeistas kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant šį bylÄ aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota aiÅ¡kinant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 2006 m. liepos 19 d.

įstatymo Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija) pareigÅ«nui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vienÄ iÅ¡ Å¡ių atvejų:

1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso. Pasisakydama dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio iÅ¡skyrimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010-12-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010, pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaÅ¡i į trečiÄ jÄ alternatyvÄ â€žkai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiÅ¡kinimo požiÅ«riu Å¡ios nuostatos galėtų bÅ«ti suprastos panaÅ¡iai.

Tačiau, kita vertus, Å¡ių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. AiÅ¡kindama šį skirtumÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad trečiosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso) leidžia jÄ suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigÅ«no statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ .

Å iems atvejams gali bÅ«ti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sveikatÄ dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytÄ nusikaltimÄ ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iÅ¡ anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laikÄ , kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laikÄ ) su tarnybinių pareigų atlikimu.

Å i teisės normos dalis turi bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama taip, kad laikas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kai pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymi, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiÅ«riu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigÅ«no pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigÅ«no statusÄ .Vieni iÅ¡ pagrindinių LR policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. numatytų policijos, kuri asmens, visuomenės saugumÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigÅ«nų visuma, uždavinių yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas.

Å io įstatymo 21 str., kuriame numatytos policijos pareigÅ«nų pareigos, 1 d. 1 ir 2 p. numato, kad policijos pareigÅ«nas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 3 d. numato, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigÅ«nas privalo prisistatyti. Jei policijos pareigÅ«nas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigÅ«nas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimÄ . LR policijos veiklos įstatymo 17 str. 1 ir 2 d. d. numato, kad policijos pareigÅ«no statusÄ Ä¯gyja asmuo, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas į tarnybÄ policijoje, o šį statusÄ Ä¯rodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas.

LR policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. numato, kad Å¡is ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ .Atsižvelgiant į aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas G. V. buvo sužalotas ne tarnybos metu (I tomas, b. l. 29, 36, 44), neturėjo jo statusÄ patvirtinančių priemonių, jį sužalojęs asmuo nėra nustatytas ir apklaustas, taip pat į nurodytÄ Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimÄ bei minėtas LR policijos veiklos įstatymo nuostatas, galima teigti, kad bylai nėra aktualus Statuto 40 str. 3 d. pirmosios ir trečiosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kompensacijos iÅ¡mokėjimas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai; kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso) aiÅ¡kinimas, kadangi sužalojimas patirtas ne G.

V. tarnybos metu (ne darbo metu), taip pat jam neturint ir nepateikus policijos pareigÅ«no statusÄ Ä¯rodančių priemonių, dėl ko, nesant duomenų, kad asmuo suprato G. V. esant policijos pareigÅ«nu, nėra galima teigti, kad tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigÅ«no statusas savaime buvo priežastis, kuri lėmė G. V. sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau byloje aktualus antrosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų aiÅ¡kinimas, kadangi pareiÅ¡kėjas G. V. skundu iÅ¡ esmės teigia, kad buvo sužalotas bandant sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamÄ asmenį, taip atliekant savo, kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigÅ«no, pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigÅ«no statusÄ .

Atsižvelgiant į minėtas LR policijos veiklos įstatymo nuostatas, galima teigti, kad statusas įpareigoja policijos pareigÅ«nÄ pareigas, numatytas LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 2 p., atlikti ne tik tarnybinių pareigų atlikimo metu (darbo metu), bet ir jam pasibaigus, todėl pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas, patirtas atliekant LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytas pareigas ne darbo metu, laikytinas patirtu atliekant tarnybines pareigas Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. prasme, be to, jei asmens, padariusio įstatymų uždraustÄ veikÄ , sulaikymo metu dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo naudojama fizinė prievarta, toks tarnybinių pareigų atlikimas taip pat laikytinas susijusiu su padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Atsakovė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir atsiliepime į praÅ¡ymÄ teigia, kad aptariamo įvykio metu G.

V. nežinojo, kad yra įvykdyta neteisėta veika, todėl jo veiksmai (mėginimas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ rÅ«syje darė sutiktas jam nepažįstamas asmuo) negali bÅ«ti vertinami kaip tarnybinių pareigų vykdymas, o vertintinas kaip konfliktas, kurio pasekmė – jo sužalojimas. Ä®vertinus byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , galima teigti, kad Å¡i atsakovės iÅ¡vada nėra pagrįsta: nors pareiÅ¡kėjas G. V. teismo posėdyje duoti parodymai apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklÅ«s – iÅ¡ pradžių jis teigė, kad pamačius nepažįstamÄ asmenį, jam kilo įtarimas, vėliau – jau kad matė iÅ¡plėštas kaimyno sandėliuko duris, jo parodymai, duoti betarpiÅ¡kai po įvykio, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu tik galėjo įtarti nepažįstamÄ asmenį neteisėtos veikos padarymu: tik apie kilusius įtarimus minima 2007-01-14 liudytojo apklausos protokole, kuriame užfiksuoti G.

V. parodymai (I tomas, b. l. 63-66); liudytoju apklaustas V. J. taip pat nenurodė, kad po sužalojimo atėjęs pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pranešęs apie jo (V. J.) sandėliuko iÅ¡plėšimÄ (I tomas, b. l. 70-72); tik apie kilusius įtarimus pareiÅ¡kėjas nurodė ir 2007-01-16 tarnybiniame praneÅ¡ime (I tomas, b. l. 29). Tačiau aplinkybės, kad sužalojimas patirtas namo, kuriame gyvena pareiÅ¡kėjas, rÅ«syje, taip pat kad aptariamo įvykio metu jis nežinojo, kad yra įvykdyta neteisėta veika, nesudaro pagrindo savaime pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu neatliko tarnybinių pareigų: sutikęs nepažįstamÄ asmenį rÅ«syje, į kurį paÅ¡aliniai asmenys gali patekti tik namo patalpų naudotojų valia, pareiÅ¡kėjas G.

V., atsižvelgiant į jo turimas žinias ir nepažįstamojo elgesį, galėjo pagrįstai įtarti šį asmenį padarius pažeidimÄ , kas, be to, ir pasitvirtino – buvo įsilaužta į V. J. rÅ«sio patalpas, todėl, vykdydamas LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 2 p. pareigas, tame tarpe – sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , jis atliko tarnybines pareigas Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. prasme. Kiti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teiginiai – kad tokiomis aplinkybėmis daugelio asmenų, siekiančių apsaugoti savo turtÄ , veiksmai bÅ«tų analogiÅ¡ki, todėl toks elgesio modelis nelaikytinas vidaus tarnybos pareigÅ«no tarnybinių pareigų atlikimu, bei kad ikiteisminis tyrimas dėl G.

V. sužalojimo pradėtas ne pagal BK 286 str. (pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui) – nėra reikÅ¡mingi: policijos pareigÅ«nÄ jo statusas, prieÅ¡ingai nei kitus tokio statuso neturinčius asmenis, įpareigoja atlikti LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytas pareigas; nors motyvai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas dėl G. V. sužalojimo pradėtas pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nepradėtas pagal BK 286 str. (pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui), nėra nurodyti, galima manyti, kad toks procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant, kaip jau minėta, į aplinkybę, G.

V. sužalotas neturint ir nepateikus policijos pareigÅ«no statusÄ patvirtinančių priemonių, dėl ko, neapklausus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, nebuvo pagrindo teigti, kad asmuo suprato ir galėjo suprasti G. V. esant policijos pareigÅ«nu, kas (minėtas supratimas) sudarytų pagrindÄ jo veikÄ kvalifikuoti ir pagal BK 286 str. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjo G. V. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, Å¡is tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jo pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, t. y.

Å¡is sveikatos sutrikdymas atitinka vienÄ Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numatytų atvejų, taip pat nesant nenustatyta aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-25 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS-26 ta apimtimi, kur buvo nurodyta, kad G. V. 2010-01-14 buvo sužalotas buitinio konflikto metu, todėl Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nuostatos netaikytinos, naikinama, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigojamas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui G.

V. siuntimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ 2007-01-14 patirto sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 d. LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 4 ir 5 p. numato, kad pareigÅ«nas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ , kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o siunčia jį į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga ar Vidaus reikalų ministerija, t. y.

Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 d. nuostatos įvykdomos vidaus reikalų statutinei įstaigai ne skiriant ekspertizę sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, o siunčiant į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-25 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 10-7-IS-26 „Dėl Vilniaus aps.

VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK OVP BG vyresniojo postinio G. V. patirto sužalojimo ne tarnybos metu“ dalyje, kuria pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo G. V. 2007-01-14, apie 14.30 val., patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.Ä®pareigoti atsakovÄ Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui G. V. siuntimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ 2007-01-14 patirto sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      ArÅ«nas Dirvonas                                                                                                                                  Â