2023-03-29 Nr. AB-6991-3-61-3-02629-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1527-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją, kuria pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus (toliau – ir VTS) 2020 m. birželio 18 d. teikimui Nr. 17.9-6948 (toliau – ir Teikimas) dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo (toliau – ir Rezoliucija).

2. Pareiškėja nurodė, kad Teikime konstatuota, jog 2020 m. birželio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-6552 (toliau – ir Išvada) ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėja, eidama vyriausiosios prokurorės pareigas, tiek savo veikimu, tiek neveikimu (teismai panaikino prokurorės nutarimus, kuriais ji atmetė nukentėjusiojo skundus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, motyvuodami tuo, jog nebuvo visapusiškai ištirtos aplinkybės; be to, buvo sprendžiama, kad prokurorė, atmesdama skundus, nepašalino teismų nustatytų jos veiklos trūkumų; jos veiksmai užtęsė ikiteisminį tyrimą), neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo) padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau siūlyta tarnybinės atsakomybės pareiškėjai netaikyti ir nuobaudos neskirti.

3. Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu iš VTS gavo pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, kuriame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 23 d. generalinio prokuroro sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12261-18. Nustatyta, kad ji, nagrinėdama nukentėjusiojo skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir pripažindama, kad prokurorų sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėti ir pagrįsti, tris kartus atmetė nukentėjusiojo skundus, visapusiškai neanalizavo ir nevertino skunduose nurodomų pasikartojančių aplinkybių. Teismams pripažinus, jog pareiškėja nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo skundą, pranešime nurodyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėja būtų iš naujo išnagrinėjusi 2019 m. lapkričio 18 d. nukentėjusiojo skundą. Be to, pareiškėja, nagrinėdama nukentėjusiojo skundus ir priimdama sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, neįvertino netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus. Taip pat konstatuota, kad ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18 organizavo, kontroliavo ir jam vadovavo trys skyriaus prokurorai, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo keičiami tyrimą organizuojantys prokurorai, kadangi nėra informacijos apie jų nusišalinimą.

4. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. paaiškino, jog ji sprendimus priėmė savarankiškai, vadovaudamasi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, laikė, kad prokurorų priimti sprendimai yra teisėti, motyvuoti, skunduose nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir išnagrinėtos iš esmės. Nukentėjusiojo skundas iš naujo neišnagrinėtas dėl didelio darbo krūvio, o pats ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas. Pareiškėja pabrėžė, kad, remdamasi Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo, numatančiomis, kad panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, aukštesnysis prokuroras turi spręsti dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo kitam prokurorui, ji priėmė sprendimą pakeisti ikiteisminį tyrimą organizuojančius prokurorus.

5. Pareiškėja nurodė, kad VTS prokurorė Išvadoje nustatė, jog pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus, tačiau pasiūlė tarnybinės atsakomybės netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Generalinis prokuroras Rezoliucija pritarė tokiam teikimui. Pareiškėja su tuo nesutiko, kadangi tarnybinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų tyrimas iš esmės susijęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, t. y. jos nutarimuose padarytų išvadų vertinimu. Pareiškėja akcentavo, kad po teismų priimtų nutarčių ikiteisminis tyrimas būdavo tęsiamas, proceso veiksmai atliekami, atsižvelgiant į teismų nurodytus motyvus panaikinant pareiškėjos priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėjos teigimu, vien už tai, kad jos sprendimai buvo panaikinti dėl kitokio aplinkybių vertinimo, negalima taikyti tarnybinės atsakomybės. Pareiškėja pažymėjo, kad ji neturėjo tyčios ar siekio pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai, padaryti žalą ar ištęsti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus, tokių požymių nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta jos, kaip aukštesniosios prokurorės, veiksmų šiurkštumo, akivaizdžių teisės aiškinimo ar taikymo klaidų, nuolat pasikartojančių akivaizdžių proceso įstatymų pažeidimų.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad prokuroro savarankiškumas procese nėra absoliutus. Pareiškėja, vykdydama aukštesniosios prokurorės tiesiogines pareigas, nesilaikė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, o tai pasireiškė netinkamu konkrečios aukštesniojo prokuroro pareigos, įtvirtintos įstatymuose, vidiniuose ir kituose teisės aktuose, atlikimu, todėl tokie veiksmai ir neveikimas negali būti tapatinami su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir negali būti siejami su prokuroro nepriklausomumo principu. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos prokurorės, priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų visumos neišsamaus ir nevisapusiško ištyrimo, pažeidžiant nukentėjusiojo teisėtus interesus, sistemingai neatsižvelgiant į visuose jo skunduose akcentuojamas tas pačias aplinkybes, kurių pagrįstumą patvirtino teismų sprendimuose išdėstytos išvados, nurodytos aukštesniosios prokurorės priimtų nutarimų panaikinimo priežastys ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, kas sąlygojo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo procesas buvo užtęstas.

8. Atsakovas nurodė, kad buvo nustatyta, jog pareiškėja, nagrinėdama nukentėjusiojo skundus ir priimdama procesinius sprendimus, neįvertino netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir neužtikrino, kad prokurorų sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus. Nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nutarimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas, o panaikindamas prokuroro nutarimą, aukštesnysis prokuroras privalo nurodyti padarytus pažeidimus. Atsakovas pažymėjo, kad priimtų teismo sprendimų motyvai patvirtina pareiškėjos netinkamą pareigų atlikimą, kadangi jos nutarimai visais atvejais priimti išsamiai ir visapusiškai neatlikus tyrimo. Įsiteisėjusios teismų nutartys yra objektyvus įrodymas, kad pareiškėja ne vieną kartą sistemingai nevykdė privalomų vykdyti teismo sprendimų, neatsižvelgė į teismų nutartyse nurodytus trūkumus ir neužtikrino, kad būtų pašalinti pažeidimai. Nukentėjęs asmuo buvo priverstas nuolat rašyti skundus, kadangi nebuvo užtikrinta jo teisė į išsamų ir greitą baudžiamąjį procesą. Pavedus ikiteisminį tyrimą organizuoti kitam prokurorui, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2020 m. liepos 9 d. ir byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos darbo krūvis tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas ne kaip didelis ar ypač didelis, o didesnis už vidurkį. Tai, kad tuo metu pareiškėja turėjo didesnį darbo krūvį, atsakovo teigimu, nesuteikia jai teisės elgtis neatsakingai ir ši aplinkybė nėra pateisinama priežastis. Be to, pareiškėja neteisingai aiškina tarnybinio pažeidimo sudėties požymius, kadangi konstatuoti tarnybinį pažeidimą pakanka dviejų sudėties elementų: neteisėto veikimo ar neveikimo, kuriais pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, ir kaltės. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nustatytas sistemiškumas, daromi pažeidimai. Be to, aukštesniajai prokurorei – apylinkės prokuratūros padalinio vadovei, keliami didesni procesinės veiklos ir atsakomybės reikalavimai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Rezoliuciją.

11. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl Išvadoje konstatuoto pirmojo pažeidimo, todėl sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas sprendime nepasisakė dėl Išvadoje konstatuotų kitų dviejų (Išvados antrojo ir trečiojo) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, neįvertinus visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų, negali būti laikoma pagrįsta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs vertinimo dėl visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų bei nepateikęs dėl jų motyvuotų išvadų.

III. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 391 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 4, 6 dalimis, BPK 1 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1, 2 punktais, 214 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 4 dalimi, 170 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir Rekomendacijos) 53, 54 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

16. Teismas nustatė, kad pirmuoju pažeidimu Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja, tris kartus atmesdama nukentėjusiojo skundus ir patenkinusi nukentėjusiojo skundą, visapusiškai neanalizavo bei nevertino visuose skunduose nurodomų pasikartojančių, iš esmės tų pačių aplinkybių ir priėmė sprendimus palikti galioti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat pareiškėja neatsižvelgė į teismų priimtas nutartis, neužtikrino visapusiškai išanalizuotų aplinkybių bei nepašalino teismų nurodytų trūkumų. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja tinkamai neanalizavo nukentėjusiojo pateiktų skundų dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo.

Nors tiek Kauno apylinkės teismui, tiek Kauno apygardos teismui tenkinus nukentėjusiojo skundus dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo, pareiškėja atnaujindavo ikiteisminį tyrimą bei nurodydavo atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau kitiems prokurorams iš naujo priėmus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą bei dėl šių nutarimų gavus skundus, pareiškėja vis tiek išsamiai neanalizuodavo nukentėjusiojo skundų, o juos atmesdavo. Teismas pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas išimtinai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, t. y. dėl neišsamaus jo tyrimo, netinkamo aplinkybių vertinimo ir pan.

Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad netinkamai įvertinus skundo aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo, jai neturėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Teismas akcentavo, kad prokurorui keliami aukštesni elgesio standartai nei kitiems asmenims. Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų atlikimo metu jis turi vadovautis Prokurorų etikos kodekse įtvirtintais padorumo ir atsakomybės principais, laikytis kodekse nustatytų prokurorų etikos taisyklių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos atveju pažeidimas buvo ne vienkartinis atvejis, dėl kurio jai taikyta tarnybinė atsakomybė, tačiau pareiškėja tris kartus atmetė nukentėjusiojo skundą dėl ikiteisminio tyrimo, taip pat neatsižvelgė į teismų priimtas nutartis, nors formaliai ir atnaujindavo ikiteisminius tyrimus, tačiau vis tiek išsamiai neišanalizuodavo nukentėjusiojo skundų ir juos atmesdavo.

Tarnybinė atsakomybė šiuo atveju taikyta ne kaip prokurorei galimai netinkamai vykdančiai savo darbo funkcijas, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos netinkamo nagrinėjimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė dėl nustatytų pažeidimų.

17. Teismas nustatė, kad antruoju pažeidimu Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, iš naujo neišnagrinėjo nukentėjusiojo skundo, nepriėmė nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei kito ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, ir tuo neužtikrino, kad per įstatymo numatytą terminą būtų išnagrinėtas skundas ir, vykdant įsiteisėjusias teismų nutartis, laiku priimtas proceso sprendimas.

18. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja po apeliacinio teismo nutarties būtų išnagrinėjusi nukentėjusiojo skundą ar nutraukusi ikiteisminį tyrimą, ar kitą ikiteisminį tyrimą atnaujinusi. Dėl pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių, jog įtakos skundų nagrinėjimui turėjo padidėjęs darbo krūvis, teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė nelaikytina esmine aplinkybe, sutrukdžiusia tinkamai ir laiku išnagrinėti nukentėjusio asmens skundus. Teismas atkreipė dėmesį, kad po teismų priimtų nutarčių, su juose pateiktais išaiškinimais, nutarimo priėmimui didelių laiko sąnaudų nereikėjo. Teismas konstatavo, kad padidėjęs darbo krūvis nėra objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, sutrukdžiusi tinkamai vykdyti savo pareigas ir pateisinanti tai, kad nebuvo priimti nutarimai, susiję su ikiteisminiu tyrimu.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. VTS el. paštu pateiktame paaiškinime dėl šio pažeidimo nurodė, jog Kauno apygardos teismo nutartis susipažinimui Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) nebuvo, tačiau pareiškėja vis tiek ikiteisminį tyrimą tęsė. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo kreiptasi dėl informacijos pateikimo, kurie prokurorai galėjo per IBPS susipažinti su Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi. Generalinės prokuratūros prokuroras, kuris atsakingas už IBPS veikimą, nurodė, kad pareiškėja prie susipažinimo su nutartimi pažymėjo įvykdyta. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja per IBPS galėjo matyti, jog yra priimta Kauno apygardos teismo nutartis. Be to, pareiškėja žinojo, kad ji yra pateikusi apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl jai buvo žinoma, kad skundas bus išnagrinėtas apeliacine tvarka. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino, kad nukentėjusiojo skundas būtų išnagrinėtas per 20 dienų. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos teiginys dėl susipažinimo su Kauno apygardos teismo nutartimi yra neteisingas. Teismas sutiko su šia pozicija, nes bylos duomenys eliminuoja tai, kad pareiškėja neturėjo galimybės po Kauno apygardos teismo nutarties, kurią gavo per IBPS, su ja susipažinti ir nustatytu terminu išnagrinėti nukentėjusio asmens skundą.

20. Teismas nurodė, kad trečiuoju pažeidimu Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja, nagrinėdama nukentėjusiojo skundus ir priimdama proceso sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, neįvertino šio netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus, nes kitų prokurorų priimti sprendimai nutraukti procesą įtariamojo atžvilgiu BPK 212 straipsnio 2 punktu buvo neteisėti. Teismas pažymėjo, kad BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu ikiteisminis tyrimas negalėjo būti nutrauktas, kadangi pagal bylos aplinkybes akivaizdu, jog yra nustatytos daiktų dingimo aplinkybės ir nustatyta, kas tai padarė (Generalinės prokuratūros prokuroro D. A. 2020 m. balandžio 16 d. nutarimas). Generalinės prokuratūros prokurorui iš naujo įvertinus nukentėjusio asmens skundą ir nustačius, kad nebuvo teisinio pagrindo ikiteisminį tyrimą nutraukti BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, teismas sutiko su Išvada, jog pareiškėja neužtikrino, kad nutarimai atitiktų proceso įstatymo pagrindus (pareiškėja neturėjo pagrindo nutraukti ikiteisminius tyrimus žinodama, kad nustatytas tiek įtariamas asmuo, tiek nustatytas vagystės faktas).

21. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja ginčija rezoliuciją, kuria patvirtinta Išvada bei pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau dėl šio tarnybinio pažeidimo pareiškėjai netaikyta tarnybinė atsakomybė ir tarnybinė nuobauda neskirta. Šiuo atveju nebuvo priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos taikymo, nebuvo nustatyti tarnybinio nusižengimo elementai, nebuvo skirta tarnybinė nuobauda. Konstatuotas tarnybinis pažeidimas nesukėlė tokio dydžio neigiamų padarinių, kuriais būtų sukelti taikant tarnybinę atsakomybę. Teismas darė išvadą, kad Rezoliucija, kuria pritarta Išvadai, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismas atmetė pareiškėjos skundą.

IV. 22. Pareiškėja R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

23. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo formaliai, iš esmės perrašydamas, atkartodamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tačiau teisinio vertinimo skunde nurodytiems argumentams nepateikė, nepasisakė dėl esminių, konkrečių ir svarbių pareiškėjos akcentuotų aplinkybių. Pareiškėja pažymi, kad teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu pirmuoju pažeidimu, neatsižvelgė į pareiškėjos teismui posėdžio metu nurodytus duomenis, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos ir aptariamos nutarimuose, kuriais buvo nagrinėjami nukentėjusiojo skundai. Pareiškėjos teigimu, šias aplinkybes teismas turėjo vertinti susipažindamas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, o ne tik su Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog privaloma išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Pareiškėjos teigimu, priimant nutarimus dėl gautų skundų, buvo atlikta išsami aplinkybių analizė pagal tuo metu surinktus duomenis, pateiktas teisinis vertinimas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. nukentėjusiojo skunde, priešingai nei nurodoma Išvadoje, nebuvo dėstomi jokie argumentai dėl atskirų įvykio aplinkybių, bet buvo prašoma panaikinti nutarimą ir spręsti dėl jo nurodytų veiksmų atlikimo. Pareiškėja nesutinka, kad nebuvo atsižvelgta į teismų priimtas nutartis, ir pažymi, kad, teismams panaikinus pareiškėjos nutarimus, kiekvienu atveju buvo atliekami papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šių veiksmų atlikimas ir jų metu gautų duomenų analizė atlikta pareiškėjos priimtuose procesiniuose dokumentuose – nutarimuose. Pareiškėja pabrėžia, kad skirtingas duomenų vertinimas pagal surinktus duomenis neturėtų būti traktuojamas kaip neišsamus surinktų duomenų vertinimas ar nevisapusiškas aplinkybių ištyrimas. Pareiškėja pažymi, kad, nors teismas ir teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas išimtinai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, tačiau tai teismo sprendime įvardijama kaip netinkamas aplinkybių vertinimas.

24. Pareiškėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra įvardinti ir reglamentuoti BPK XIV skyriuje. Proceso sprendimo priėmimas, skundų nagrinėjimas baigus ikiteisminį tyrimą į šį skyrių nepatenka, todėl teismo padarytos išvados nėra pagrįstos. Pareiškėja pažymi, kad ji, kaip aukštesnioji prokurorė, šiame ikiteisminiame tyrime neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tik atliko aplinkybių vertinimą, priimdama procesinį sprendimą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nagrinėdama nukentėjusiojo skundą, kas rodo, kad tarnybinio patikrinimo metu konstatuoto tarnybinio pažeidimo tyrimas buvo susijęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ikiteisminiame tyrime vertinimu, sąlygojusiu atskirų aplinkybių teisinį vertinimą bei priimtuose sprendimuose padarytų išvadų vertinimą. Pareiškėjos teigimu, tarnybinis pažeidimas iš esmės buvo konstatuotas dėl ne tokio sprendimo priėmimo ir jo priėmimo metu padarytos duomenų analizės. Pareiškėja pažymi, kad vien tai, jog proceso sprendimas yra panaikinamas dėl kitokio aplinkybių vertinimo, negali užtraukti atsakomybės, jei nėra grubių, šiurkščių tyčinių veiksmų. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, jog tiek prokuroro, tiek teisėjo veiksmai turėtų būti vertintini analogiškai dėl priimtų sprendimų ir teisės taikymo aiškinimo ir taikymo klaidų. Pareiškėja nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu jos veiksmuose nebuvo konstatuotas šiurkštumas, pažeidžiantis pagrindines žmogaus teises, didelė žala ar itin neigiamos pasekmės, akivaizdžios teisės aiškinimo ar taikymo klaidos, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai.

25. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismai, nagrinėdami skundus, nekonstatavo, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne tuo pagrindu. Vertinant aplinkybę, kad pareiškėja nenustatė pažeidimo, kad tyrimas nutrauktas ne tuo pagrindu, pareiškėjos teigimu, buvo vertinama jos, kaip aukštesniosios prokurorės, procesinė veikla. Procesinės veiklos vertinimas pagal teismų praktiką neturėtų būti pagrindas konstatuoti tarnybinį pažeidimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas, pasisakydamas dėl šio pažeidimo, sprendime neteisingai nurodė, jog pareiškėja neturėjo pagrindo nutraukti ikiteisminius tyrimus, žinodama, kad nustatytas tiek įtariamasis, tiek nustatytas vagystės faktas, kadangi teismo nurodytus sprendimus ikiteisminiame tyrime priėmė ne pareiškėja, o ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras. Tai, kad išsiskyrė pozicijos dėl nutraukimo pagrindo, pareiškėjos teigimu, negali būti vertinama kaip pažeidimas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl prokurorų ir aukštesniojo prokuroro nutarimų panaikinimo, nurodė, kokius veiksmus atlikti, tačiau nenurodė, kad prokurorams priimant proceso sprendimus buvo pasirinktas ne tas nutraukimo pagrindas. Pareiškėja daro išvadą, kad atliekant tarnybinį patikrinimą atsakovas nepagrįstai akcentavo šią aplinkybę ir įvardijo ją kaip pažeidimą.

26. Dėl Išvados 2 punkte nurodyto pažeidimo (per įstatymo nustatytą terminą neužtikrinta, kad pakartotinai būtų išnagrinėtas nukentėjusiojo skundas), pareiškėja pažymi, kad nors nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu ir nebuvo formaliai panaikintas, tačiau ikiteisminis tyrimas ir toliau buvo tęsiamas atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtinus teismo nutartims įvykdyti, t. y. ikiteisminis tyrimas vyko taip, lyg būtų priimtas procesinis sprendimas, t. y. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu būtų buvęs panaikintas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl nurodyto pažeidimo ikiteisminis tyrimas nebūtų tęsiamas ar būtų vilkinamas, nebūtų atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismo sprendimų vykdymas buvo užtikrintas, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai, buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pareiškėjos, kaip aukštesniojo prokuroro, kompetencijos ribose buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas vyko, neigiamų pasekmių dėl to nekilo, buvo siekiama kuo greičiau įgyvendinti teismo nutartyse nurodytus veiksmus. Pareiškėja pažymi, kad perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą tolimesniam ikiteisminio tyrimo atlikimui, tęsti ikiteisminio tyrimo terminą, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnams Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje buvo leidžiama, nors kitais atvejais esant sprendimui dėl tyrimo nutraukimo, po sprendimo priėmimo sistema jokių veiksmų atlikti neleidžia. Tyčios ar kitų požymių pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai, padaryti žalą ar ištęsti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Pareiškėja daro išvadą, kad ne kiekvienas formalus prokuroro padarytas BPK nuostatų pažeidimas turėtų reikšti tarnybinio nusižengimo padarymą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, esant teismo išvadai, jog nebuvo nustatyti tarnybinio nusižengimo elementai, teismas iš esmės priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi nenustačius tarnybinio pažeidimo elementų negali būti laikoma, kad yra padarytas tarnybinis pažeidimas.

27. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos argumentai, jog savo nutarimuose ji analizavo ir vertino konkrečiuose nukentėjusiojo skunduose nurodytas tam tikras aplinkybes, nepaneigia atsakovo konstatuoto pažeidimo, kad įstatymu nustatytą aukštesniosios prokurorės pareigą tikrinti jai pavaldžių prokurorų priimtus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18 ji atliko netinkamai, o daugkartiniai nukentėjusiojo skundai dėl nutarimų nutraukti nurodytą ikiteisminį tyrimą panaikinimo nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti, užtikrinant ir baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str.), ir nukentėjusiojo teises (pirmas pažeidimas). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentus paneigia keturios įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis buvo panaikinti trys pareiškėjos, kaip aukštesniosios prokurorės, nutarimai, kuriais ji atmetė nukentėjusiojo skundus, bei atmestas vienas jos skundas. Atsakovas pažymi, kad įsiteisėjusios teismų nutartys yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėja, kaip aukštesnioji prokurorė, ne kartą netinkamai atliko savo pareigas, įtvirtintas įstatyme (BPK, Prokuratūros įstatymas) ir nagrinėdama daugkartinius nukentėjusiojo skundus neužtikrino, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas pilnai ištyrus ir išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes bei objektyviai ir visapusiškai įvertinus gautus duomenis, neatsižvelgė į teismų nutartyse ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai teismo nurodytus trūkumus dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo, nustatytų akivaizdžių prieštaravimų, prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo priežastis ir, kaip aukštesnioji prokurorė, pagal jai teisės aktais nustatytus įgaliojimus neužtikrino, kad prokurorų daromos klaidos tame pačiame ikiteisminiame tyrime nesikartotų, o nustatyti trūkumai būtų pašalinti.

29. Atsakovo teigimu, pareiškėjos veiksmuose dėl šio pažeidimo yra sistematiškumas, nes teismai panaikino ne vieną, bet tris jos nutarimus, savo nutartyse vis akcentuodami faktą, kad šis ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ne kartą ir nuolat nurodydami BPK 2 straipsnyje įtvirtintą prokuroro pareigą. Atsakovas pažymi, kad ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pavedime Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuriuo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18 pavesta organizuoti ir vadovauti jau kitam šios apygardos prokuratūros struktūriniam padaliniui, nurodyta, kad toks sprendimas priimtas dėl daugiau nei dvejus metus besitęsiančio ikiteisminio tyrimo ir dėl pareiškėjos, kaip aukštesniosios prokurorės, neveikimo, nes ji nesiėmė jokių priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas visapusiškai ir išsamiai, o priimami sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus, bei neužtikrino, jog teismų nutartyse akcentuojamos aplinkybės būtų ištirtos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje taip pat patvirtina, kad, nagrinėdama nukentėjusiojo skundus, pareiškėja aukštesniosios prokurorės pareigas atliko netinkamai. Atsakovas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja tinkamai ir išsamiai neanalizavo nukentėjusiojo skundų dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ir šis pažeidimas buvo nevienkartinis, taip pat neatsižvelgė į teismų priimtas nutartis.

30. Dėl antrojo pažeidimo atsakovas nurodo, kad, Kauno apygardos teismui priėmus 2020 m. vasario 6 d. nutartį, pareiškėja jai priskirtų aukštesniojo prokuroro funkcijų – iš naujo per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėti nukentėjusiojo skundą ir priimti dėl jo sprendimą (BPK 214 str. 4 d., 170 str. 5 d.) – neatliko. Dėl tokių pareiškėjos neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo skundas buvo išnagrinėtas tik Generalinės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu, t. y. praėjus daugiau nei 2 mėn. nuo Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai, nors ir nepanaikinus prokuroro 2019 m. spalio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir neatnaujinus ikiteisminio tyrimo, buvo atliekami, kad ji pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą neatnaujintame ikiteisminiame tyrime, niekaip nepaneigia pareiškėjos padaryto akivaizdaus pažeidimo – neišnagrinėto nukentėjusiojo skundo ir, vykdant įsiteisėjusias teismų nutartis, nepriimto jos, kaip aukštesniosios prokurorės, proceso sprendimo ikiteisminiame tyrime, kuris tuo metu jau tęsėsi beveik du metus. Atsakovas daro išvadą, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neužtikrino, kad nukentėjusiojo skundas būtų išnagrinėtas per įstatymo nustatytą terminą. Nors pareiškėja akcentuoja, kad jos veiksmuose (neveikime) dėl šio pažeidimo nebuvo tyčios, atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei teikime, nei Išvadoje tokia kaltės forma nebuvo konstatuota.

31. Nesutikdamas su pareiškėjos argumentais dėl trečiojo pažeidimo, atsakovas pažymi, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja, taigi ir ją vertina ne tik teismas, bet ir aukštesnysis prokuroras, kuris taip pat nustato prokurorų (ir aukštesniųjų) padarytus proceso įstatymų pažeidimus (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d., BPK 170 str. 5 d.). Atsakovas nurodo, kad nustačius, jog analogiškas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas padarytas ne tik priimant 2019 m. spalio 29 d., bet ir kitus (ankstesnius) prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18, Teikime ir Išvadoje buvo konstatuota, jog nagrinėdama nukentėjusiojo skundus dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18, kurie buvo priimti BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, pareiškėja, kaip aukštesnioji prokurorė, neįvertino šio jai pavaldžių prokurorų padaryto procesinės teisės pažeidimo – netinkamo BPK normų (212 str. 2 p.) taikymo ir savo priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą atitiktų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad generalinio prokuroro aiškinamajame rašte dėl BPK 212 straipsnio 2 punkto taikymo pateikti išaiškinimai buvo privalomi ir pareiškėjai, ir jai pavaldiems prokurorams (Prokuratūros įstatymo 14 str. 1 d.). Atsakovo vertinimu, nustatytos aplinkybės lėmė, kad nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu nebuvo teisinio pagrindo, nes vertinant, kad nusikalstama veika dėl daiktų, rastų pas įtariamąjį, buvo padaryta, duomenų, kad tai padarė įtariamasis, pakako (tai netiesiogiai nurodyta ir teismų nutartyse). Atsakovas daro išvadą, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta pagrįsta ir teisinga išvada, jog šis pažeidimas taip pat įrodytas, o pareiškėjos teiginys, kad nurodyto pažeidimo ji nepadarė, o tik išsiskyrė prokuroro, jos ir atsakovo pozicija dėl nutraukimo pagrindo, yra nepagrįstas.

33. Atsakovas neginčija pareiškėjos akcentuojamų prokuroro nepriklausomumo bei savarankiškumo principų, tačiau pažymi, kad nurodyti principai nėra privilegija, o įstatymo saugoma garantija, užtikrinanti, kad į prokuroro procesinę veiklą nebūtų kišamasi ar daromas neteisėtas spaudimas. Todėl šie principai negali būti taikomi juos aiškinant atskirai nuo kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovo teigimu, ikiteisminis tyrimas, kurio vadovu yra prokuroras, o pastarojo procesinę veiklą pagal įstatymą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras, turi būti atliktas objektyviai, kvalifikuotai, nešališkai, išsamiai, o priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais ir juos priimant negali būti pažeistos procesinės teisės normos. Joks teisės aktas nesuteikia teisės prokurorui nevykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, neatlikti teisės aktais tik jam priskirtų pareigų ir (ar) jas atlikti netinkamai, neužtikrinti nukentėjusiojo teisių ikiteisminiame tyrime. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų ir šios administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingi.

34. Atsakovas pažymi, kad už padarytą pažeidimą pareiškėjai nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, tiesiog buvo konstatuotas jos veikloje tarnybinio pažeidimo faktas, taip atkreipiant jos dėmesį į aukštesniojo prokuroro kontrolės reikšmę ir būtinybę daryti teigiamą poveikį ikiteisminio tyrimo eigai, kokybei ir trukmei. Atsakovo teigimu, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir konstatuojant jos tarnybinį pažeidimą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą. Rezoliucija priimta kompetentingo subjekto (generalinio prokuroro), atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją, kuria pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 18 d. teikimui Nr. 17.9-6948 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo. Paminėtina, kad Teikime buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau kartu siūloma tarnybinės atsakomybės jai netaikyti ir tarnybinės nuobaudos jai neskirti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymi, kad vien tai, jog prokuroro proceso sprendimas yra panaikinamas dėl kitokio aplinkybių vertinimo, negali užtraukti atsakomybės, jei nėra grubių, šiurkščių tyčinių veiksmų. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, jog tiek prokuroro, tiek teisėjo veiksmai turėtų būti vertintini analogiškai dėl priimtų sprendimų ir teisės taikymo aiškinimo ir taikymo klaidų. Pareiškėja nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu jos veiksmuose nebuvo konstatuotas šiurkštumas, pažeidžiantis pagrindines žmogaus teises, didelė žala ar itin neigiamos pasekmės, akivaizdžios teisės aiškinimo ar taikymo klaidos, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai. Dėl Išvados 2 punkte nurodyto pažeidimo (per įstatymo nustatytą terminą neužtikrinta, kad pakartotinai būtų išnagrinėtas nukentėjusiojo skundas), pareiškėja pažymi, kad nors nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu ir nebuvo formaliai panaikintas, tačiau ikiteisminis tyrimas ir toliau buvo tęsiamas atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtinus teismo nutartims įvykdyti, t. y. ikiteisminis tyrimas vyko taip, lyg būtų priimtas procesinis sprendimas, t. y. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu būtų buvęs panaikintas. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismai, nagrinėdami skundus, nekonstatavo, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne tuo pagrindu.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

38. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios vertinamos kaip pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas, t. y. Išvadoje konstatuoti trys pažeidimai:

1) vykdydama aukštesniojo prokuroro funkcijas ir tris kartus atmesdama nukentėjusiojo A. U. skundus, būtent: 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, išnagrinėjusi 2018 m. rugpjūčio 13 d. skundą dėl 2018 m. liepos 23 d. nutarimo, 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu, išnagrinėjusi 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl 2019 m. kovo 29 d. nutarimo, 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu – 2019 m. lapkričio 18 d. skundą dėl 2019 m. spalio 29 d. nutarimo bei vieną kartą 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, išnagrinėjusi 2019 m. rugpjūčio 23 d. skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo ir patenkinusi A.

U. skundą, visapusiškai neanalizavo bei nevertino visuose skunduose nurodomų pasikartojančių, iš esmės tų pačių aplinkybių (dėl K. B. pateikiamų prieštaringų versijų, jo nenuoseklios pozicijos, dėl sąskaitos–faktūros patikimumo, vaizdo kamerų įrašų), ir priėmė sprendimus palikti galioti ankščiau nurodomus prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18. Pati nenustačiusi prokurorų padarytų proceso įstatymų pažeidimų ir neatsižvelgdama į Kauno apylinkės teismų 2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. birželio 7 d. nutartyse visapusiškai, aiškiai ir išsamiai išdėstytas nutarimų panaikinimo priežastis ir nustatytus BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje pažeidimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bei nevykdydama įsiteisėjusių teismų sprendimų, neužtikrino, kad Kauno apylinkės teismų 2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. birželio 7 d. nutartyse naikinant aukštesniosios prokurorės nutarimus išdėstyti motyvai būtų pilnai ir išsamiai išanalizuoti, nurodytos aplinkybės visapusiškai ištirtos ir įvertintos, abejonės bei teismų nurodyti trūkumai pašalinti, būtent: dėl įtariamojo K.

B. pateiktų kardinaliai prieštaraujančių viena kitai versijų ir jo parodymų nenuoseklumo:

a) jis nuiminėjo nuo A. U. priklausančio „Mercedes Benz“ detales paties A. U. prašymu;

b) kad jam yra žinoma apie detalių dingimą, žino žmogų, kuris turi tas detales, kad detalės jau „grįžta“ ir jis bando šį klausimą išspręsti; dėl 2018 m. kovo 12 d. sąskaitos–faktūros (ne)patikimumo; taip pat dėl vaizdo stebėjimų kamerų, esančių nukentėjusiojo A. U. įmonės teritorijoje, nusukimo. Tokiu neveikimu buvo užtęstas ir ikiteisminio tyrimo procesas, o neišnagrinėjus A. U. skundų iš esmės, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiojo teisėtus reikalavimus, į visuose jo skunduose akcentuojamas tirtinas ir vis tas pačias aplinkybes.

Be to, aukštesnioji prokurorė nevertino ir sistemiškai neanalizavo nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų visumos, kritiškai nevertino akivaizdžiai prieštaringų įtariamojo K. B. parodymų, nors nukentėjusiojo A. U. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, taip pat padarytų išvadų nesujungė į nuoseklią ir logišką grandinę ir nesivadovavo teismų praktika dėl asmens kaltės nustatymo netiesioginiais įrodymais. Konstatuotą pažeidimą patvirtina įsiteisėjusi galutinė bei neskundžiama aukštesnės instancijos teismo – Kauno apygardos teismo – 2020 m. vasario 6 d. nutartis, kurioje nustatyti iš esmės analogiški ikiteisminio tyrimo trūkumai kaip ir pirmosios instancijos teismų 2018 m. spalio 8 d., 2019 m. birželio 7 d. ir 2020 m. sausio 15 d. sprendimuose: dėl įtariamojo K.

B. prieštaringų versijų ir parodymų nenuoseklumo; dėl 2018 m. kovo 12 d. sąskaitos–faktūros (ne)patikimumo; dėl vaizdo stebėjimų kamerų;

2) aukštesnioji prokurorė R. J., susipažinusi su įsiteisėjusia galutine ir neskundžiama apeliacinės instancijos teismo – Kauno apygardos teismo – 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, iš naujo neišnagrinėjo A. U. 2019 m. lapkričio 18 d. skundo (reg. Nr. AP-31319), kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. K. 2019 m. spalio 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18 įtariamojo K. B. atžvilgiu, nepriėmė proceso sprendimo panaikinti 2019 m. spalio 29 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12261-18 K. B. atžvilgiu nutraukti bei ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18 jo atžvilgiu atnaujinti, ir tuo neužtikrino, kad per įstatymo numatytą terminą būtų išnagrinėtas skundas ir, vykdant įsiteisėjusias teismų nutartis, laiku priimtas proceso sprendimas;

3) aukštesnioji prokurorė, nagrinėdama A. U. skundus ir priimdama proceso 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12261-18, neįvertino šio netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus, nes prokurorų T. L. 2019 m. kovo 29 d. ir M. K. 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. spalio 29 d. sprendimai nustatytomis aplinkybėmis nutraukti procesą įtariamojo K.

B. atžvilgiu BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu buvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo dėl to, kad teismų nutartimis yra panaikinti pareiškėjos procesiniai nutarimai nėra (1 pažeidimas), taip pat nėra ginčo, jog neužtikrinta, kad pakartotinai būtų išnagrinėtas nukentėjusiojo skundas (2 pažeidimas). Dėl 3 pažeidimo pabrėžtina, kad nebuvo teisinio pagrindo ikiteisminį tyrimą nutraukti BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes nustatytas tiek įtariamas asmuo, tiek nustatytas vagystės faktas.

Tai patvirtina ir tai, kad K. B. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-993/2021 buvo nuteistas (šis nuosprendis paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123-317/2022, nes kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakytas priimti).

39. Pareiškėja mano, kad visos aplinkybės, nurodytos šios nutarties 38 punkte, neleidžia konstatuoti, jog jos veiksmuose buvo šiurkštumas, pažeidžiantis pagrindines žmogaus teises, akivaizdžios teisės aiškinimo ar taikymo klaidos, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, jos veiksmais būtų padaryta didelė žala ar itin neigiamos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pareiškėja sistemiškai, o todėl akivaizdžiai pažeisdama proceso normas, neužtikrino, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas pilnai ištyrus ir išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes bei objektyviai ir visapusiškai įvertinus gautus duomenis, neatsižvelgė į teismų nutartyse ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai teismo nurodytus trūkumus dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo, nustatytų akivaizdžių prieštaravimų, prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo priežastis ir, kaip aukštesnioji prokurorė, pagal jai teisės aktais nustatytus įgaliojimus neužtikrino, kad prokurorų daromos klaidos tame pačiame ikiteisminiame tyrime nesikartotų, o nustatyti trūkumai būtų pašalinti. Būtent dėl pareiškėjos veiksmų užtruko ikiteisminis tyrimas, o aplinkybė, kad K. B. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-993/2021 buvo nuteistas, neginčijamai patvirtina, kad nebuvo teisinio pagrindo ikiteisminį tyrimą nutraukti BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu.

40. Apeliaciniame skunde pareiškėja pabrėžia, kad nurodomi pažeidimai negali jai užtraukti tarnybinės atsakomybės, nes jos veiksmuose nebuvo konstatuotas šiurkštumas, pažeidžiantis pagrindines žmogaus teises, akivaizdžios teisės aiškinimo ar taikymo klaidos, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, nebuvo konstatuota, jog jos veiksmais būtų padaryta didelė žala ar itin neigiamos pasekmės. Minėta, kad pareiškėja sistemiškai, o todėl akivaizdžiai pažeisdama proceso normas, neužtikrino, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas pilnai ištyrus ir išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes bei objektyviai ir visapusiškai įvertinus gautus duomenis, neatsižvelgė į teismų nutartyse ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai teismo nurodytus trūkumus dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo, nustatytų akivaizdžių prieštaravimų, prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo priežastis ir, kaip aukštesnioji prokurorė, pagal jai teisės aktais nustatytus įgaliojimus neužtikrino, kad prokurorų daromos klaidos tame pačiame ikiteisminiame tyrime nesikartotų, o nustatyti trūkumai būtų pašalinti. Todėl Teikimu ir Rezoliucija pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėja atliko tarnybinį pažeidimą, proporcingai siūlant tarnybinės atsakomybės jai netaikyti ir tarnybinės nuobaudos jai neskirti.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė