653b8b81-e91f-44bf-8d93-7721bc002d50 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-227/2011

Procesinio

sprendimo kategorijos: 35.5; 40.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T

A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 12

d.

Vilnius

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir

pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovui R. D. ,

jo atstovui advokatui Justinui

Barevičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės

,,SNORO lizingas“ atstovui T. V. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo

uždarosios akcinės bendrovės ,,SNORO lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje 2-3120-553/2010

pagal ieškovo R. D. ieškinį

atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SNORO lizingas“ ir Vilniaus miesto

15-ojo notarų biuro notarei D. J. ,

dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei I. B. , dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir

vykdomojo raÅ¡to panaikinimo.Â

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. D. prašė pripažinti

negaliojančiu ab initio 2008 m. lapkričio 14 d. paprastÄ jį

neprotestuotinÄ vekselį Nr. 18840, pagal kurį jis (ieÅ¡kovas) įsipareigojo atsakovui

besÄ lygiÅ¡kai sumokėti 120 000 Lt, ir panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų

biuro notarės D. J. 2009

m. balandžio 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ; priteisti iÅ¡ atsakovo žyminį mokestį

ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu UAB „SNORO lizingas“ 2008

m. balandžio 21 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė 35 912,88 EUR kreditÄ automobiliui įsigyti. Kadangi jis

(ieÅ¡kovas) 2008 m. spalio-lapkričio mėnesiais turėjo laikinų finansinių sunkumų, dėl kurių pavėlavo sumokėti eilinę iÅ¡perkamosios nuomos įmokÄ , atsakovas pareikalavo pasiraÅ¡yti

120 000 Lt sumai paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kaip ieÅ¡kovo tinkamų

įsipareigojimų pagal minėtÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį vykdymÄ . Toks vekselis

buvo pasiraÅ¡ytas. Tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, pasiraÅ¡ydamas vekselį, iÅ¡ esmės suklydo dėl tokio sandorio turinio ir esmės. Be to, atsakovas, įgydamas vekselį, elgėsi nesÄ Å¾iningai, tyčia suklaidino jį (ieÅ¡kovÄ ) ir veikė jo (ieÅ¡kovo) nenaudai. IeÅ¡kovo

nuomone, įsipareigojimai, atsirandantys iš pasirašyto vekselio, nėra nauja savarankiška prievolė, nes jie atsirado iš konkretaus jau galiojančio teisinio

santykio – išperkamosios nuomos sutarties. Ieškovas teigė, kad jis neketino

prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, o tik norėjo užtikrinti prievolių

pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį vykdymÄ . Pasirašė vekselį atsakovo psichologiÅ¡kai

įtakojamas, neįsigilinęs į esmę dėl teisinių žinių ir išsilavinimo stokos.

IÅ¡raÅ¡ydamas vekselį suprato, kad taip prisiėmė įsipareigojimÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ

paminėtoje sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, kad 2009 m. gegužės mėnesį jis (atsakovas), vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs iÅ¡perkamosios nuomos

sutartį ir kreipdamasis į teismÄ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tuo pat metu kreipėsi dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo ir pagal jo (ieÅ¡kovo) pasiraÅ¡ytÄ vekselį, taip reikalaudamas dvigubo apmokėjimo, atsiradusio tuo pačiu (iÅ¡perkamosios nuomos sutarties)

pagrindu. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė ieškovui vekselio

indosantui apmokėti ir nėra teisės aktų nustatyta tvarka pranešęs apie vekselio

nepamokėjimo faktÄ . Todėl, vadovaujantis Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių

įstatymo ir bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos

8 punkto nuostatomis, notaras neturėjo teisės atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ant

atsakovo pateikto vekselio. Toks notarės vykdomasis įrašas yra negaliojantis ir

turi būti panaikintas.

II.     Pirmosios

instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus

apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo R. D. ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu

UAB „SNORO lizingas“ naudai iÅ¡duotÄ R.

D. 2008 m. lapkričio 14 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr.

18840; panaikino Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2009 m. balandžio 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį

įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. DJ-2071).

Teismas sprendė:

nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių

dalyviai, todėl ieškovas turi teisę reikšti atsakovui prieštaravimus dėl

įsipareigojimų pagal vekselį, remdamasis asmeniniais santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį.

Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 1 d. UAB „SNORO lizingas“ pateikė Vilniaus miesto 15-ajam

notarų biurui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 2008 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovo

išduoto vekselio pagrindu, o 2009 m. gegužės 5 d. raštu informavo

ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nutraukiama ir pareikalavo sumokėti

24 821,13 EUR įmokų, 761,54 EUR įsiskolinimÄ , 18,41 Lt EUR delspinigių ir 2 482,11 EUR baudÄ , iÅ¡ viso 28 083,19 EUR. 2009 m. gegužės 18 d. UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi

į teismÄ dėl įsiskolinimo pagal 2008 m. balandžio 21 d. iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo

kredito) sutartį Nr. VFA804212GBA priteisimo (Vilniaus miesto 2 apylinkės

teismo civilinė byla Nr. L2-9682-643/2009) ir 2009 m. gegužės 21 d. dėl

įsiskolinimo pagal tÄ pačiÄ lizingo sutartį priteisimo (Vilniaus miesto 2

apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-9888-545/2009). Iš 2009 m. gegužės 20

d. UAB „SNORO lizingas“ rašto antstolei I. B. matyti, kad tuo pačiu buvo pradėtas vykdymas

pagal 2008 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ vekselį. Teismas sprendė, kad atsakovas pateikė net du pareiÅ¡kimus teismui dėl skolos priteisimo pagal tÄ pačiÄ sutartį

ir tÄ pačiÄ skolÄ siekė iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡duoto vekselio pagrindu. Todėl Å¡ie

atsakovo veiksmai įrodo vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumÄ . Nors atsakovas tvirtino, kad vekseliu buvo siekiama užtikrinti esamų bei bÅ«simų įsipareigojimų vykdymÄ pagal sutartį

bei galimų nuostolių atlyginimÄ , nes tokia praktika yra visuotinai paplitusi, tačiau, teismo nuomone, jo (atsakovo) veiksmai įrodo akivaizdų nepagrįstos naudos siekį. IeÅ¡kovui

nevykdant vartojimo kredito sutarties, atsakovas turėjo teisę priimti vekselį, kaip skolos patvirtinimÄ (įforminimÄ ). Tačiau toks vekselis negali bÅ«ti nei garantija, nei laidavimu, nes juo nėra užtikrinama egzistuojanti prievolė, o įforminama skola, tokiu bÅ«du vienÄ prievolę pakeičiant kita, daugiau formalia, kuri vykdoma pagal vekselių

teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas sprendė, kad pripažinti atsakovo veiksmus priimant vekselį kaip skolos patvirtinimÄ sÄ Å¾iningais galima

būtų tik tuo atveju, jeigu tuo metu būtų užbaigti 2008 m. balandžio 21 d.

išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) pagrindu susiklostę sutartiniai

santykiai, kuriais ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovui mokėti mėnesines

įmokas lizinguojamam automobiliui įgyti savo nuosavybėn. Be to, teismas vadovavosi CK 6.890 straipsnio nuostata, kad kredito davėjas neturi teisės priimti

vekselį iÅ¡ kredito gavėjo kaip įmokÄ . Teismas sprendė, kad atsakovo siekis

iÅ¡siieÅ¡koti tÄ pačiÄ skolÄ tuo pačiu metu keliais bÅ«dais įrodo, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymo metu jis tyčia veikė ieÅ¡kovo nenaudai, o ieÅ¡kovo, kaip silpnesniosios

sandorio Å¡alies, o taip pat ir vartotojo, valios susiformavimÄ nulėmė atsakovo iÅ¡kelti

reikalavimai. Vekselio išdavimo metu šalys tarėsi, jog tokiu sandoriu bus

užtikrintas prievolės pagal išperkamosios nuomos sutartį vykdymas, todėl, teismo nuomone, akivaizdu, kad ieškovas neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio

aplinkybes ir tuo metu negalėjo prognozuoti galimų padarinių ir nėra jokių

pagrįstų motyvų, pateisinančių ieÅ¡kovo elgesį sudaryti sandorį, sukuriantį lygiagrečiÄ prievolę jau egzistuojančiai prievolei kitu pagrindu ir tokiu bÅ«du

prisiimti nepagrįstai didelius įsipareigojimus (CK 1.90 str.).

Panaikinęs

paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kuris buvo pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , teismas sprendė , kad negali likti galioti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2009 m. balandžio 7 d.

iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as (notarinio registro Nr. DJ-2071). Todėl įraÅ¡Ä panaikino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu

skundu atsakovas UAB ,,SNORO lizingas“ praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti ir

ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Teismas

netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Vekselis buvo išduotas atsakovui ne

kaip įmokos sumokėjimas, o skolos sumokėjimo užtikrinimas. Ieškovas atsakovo naudai išrašydamas vekselį siekė „įtvirtinti“

besÄ lygiÅ¡kÄ savo skolų sumokėjimÄ

– įsipareigojimų vykdymÄ pagal sutartį. Tokios nuomonės laikosi ir

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartyje

Nr. 2A-640/2009.

Eilinės įmokos dydis vidutiniškai siekė apie

380 EUR kas mėnesį, tad teismo argumentas dėl CK 6.890 straipsnio

pažeidimo yra nepagrįstas. Nors tarp šalių buvo susiklostę išperkamosios

nuomos (vartojimo kredito) santykiai, tačiau pagal prasmę, atsakovui

suteiktas kreditas-paskola. Tai, jog sutarties skolinių įsipareigojimų užtikrinimui gali būti išduodamas vekselis

ir tokiu būdu gali būti vykdomi tarpusavio šalių teisiniai santykiai nurodo ir CK 6.878 straipsnis.

 Atsakovas be pagrindo nėra gavęs

jokios naudos. Atsakovas 2009 m. gegužės 20

d. kreipėsi į antstolę su praÅ¡ymu taikyti turto areÅ¡tÄ , t. y. apriboti disponavimo teisę naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuriuo ieÅ¡kovas naudojosi neteisėtai, nurodant turtÄ grÄ Å¾inti atsakovui, tokiu bÅ«du mažinant ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ atsakovui. Atsakovas

gali reikalauti įvykdyti jam pinigines prievoles, tačiau ne didesnės apimties nei kyla iš pirminio teisinio santykio (sandorio). Atsakovo bendras reikalavimas (pagal

vekselį/sutartį) ieškovui sudaro 22 301,06 Lt.

 Teismas

savo sprendime nenurodė ir negalėjo nurodyti jokio atsakovo tyčinio veikimo vekselio davėjui išrašant vekselį, nes tokio atsakovo veikimo nebuvo. Atsakovo skolos

faktas buvo šalims žinomas ir aiškus. Ieškovas ginčydamas vekselį

remdamasis bendraisiais sandorio

negaliojimo pagrindais, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad jis suklydo iÅ¡ esmės, t. y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės

kitokiomis sÄ lygomis.

Teismas savo sprendime kaip pagrindinį motyvÄ pripažinti

vekselį negaliojančiu nurodė aplinkybę, jog ieškovas neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio aplinkybes

ir tuomet negalėjo prognozuoti galimų padarinių, be to teismas manė, jog nėra jokių pagrįstų

motyvų, pateisinančių ieškovo elgesį sudaryti sandorį, sukuriantį lygiavertę prievolę, jau egzistuojančiai prievolei

kitu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo tyčinio veikimo ieškovo

nenaudai nebuvo, ir teismas pats nurodo, jog, jo manymu, nebuvo pagrįstų motyvų, pateisinančių atsakovo elgesį

sudaryti sandorį (išduoti vekselį), būtent šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo

pripažinti vekselį negaliojančiu.

 Teismas nevertino atsakovo

į bylÄ pateikto kito vekselio, kurį

ieškovas išrašęs kitam kreditoriui (UAB Ūkio banko lizingas). Taigi matyti, jog ieškovas puikiai supranta vekselio

išrašymo pasekmes, ir, tokiu būdu administruoja savo skolas, ir šiuo atveju siekia nepagrįstai išvengti prievolių vykdymo.

 Atsakovas nevykdo

iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal jokį kitÄ Ä¯siteisėjusį teismo sprendimÄ , įsakymÄ ar jų pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ .

Teismas neteisingai sieja tariamÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ su pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo pateikimu. Visi atsakovo

veiksmai dėl skolų išieškojimo iš ieškovo buvo išimtinai susiję tik

iÅ¡ esamų prievolinių teisinių santykių – skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu kilusiu iÅ¡ sutarties, t. y. teisinio santykio pagrindu, įvykdymÄ užtikrinus vekseliu. Be to, Vilniaus m. 2 apylinkės

teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi baudÄ panaikino, nustatęs, jog teismo įsakymai pareikÅ¡ti per klaidÄ , tuo patvirtindamas, jog jokio

piktnaudžiavimo nėra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ

ieškovas R. D. prašo

apeliacinį skundÄ atmesti ir

teismo sprendimÄ palikti

nepakeistÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad:

Atsakovas neneigia ir

pripažįsta, jog parengė ir pateikė pasiraÅ¡yti ginčijamÄ vekselį, nes norėjo gauti prievolių pagal iÅ¡perkamosios nuomos

sutartį užtikrinimÄ , t. y., vekselį kildina ne iÅ¡ savarankiÅ¡ko, o iÅ¡ iÅ¡perkamosios nuomos teisinio santykio. Tokie

atsakovo argumentai akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų

nuostatoms ir sudaro pagrindÄ

pripažinti minėtÄ vekselį negaliojančiu. Nors CK 6.70 straipsnyje nėra įtvirtinta baigtinio prievolių

užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡o, tačiau visais

atvejais šalių pasitrinkti prievolių užtikrinimo būdai neturi prieštarauti

imperatyvioms įstatymo nuostatoms

ir teisės principams. Atsakovas, remdamasis CK 6.878 straipsniu teigia, kad vekselis yra teisėta skolinių įsipareigojimų

užtikrinimo priemonė. Tačiau iÅ¡ CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatos turinio yra aiÅ¡ku, jog vekselis yra pripažįstamas tinkama paskolos sutarties įforminimo forma, kuri patvirtina , kad paskolos suma buvo perduota paskolos gavėjui ir jis turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti. BÅ«tent apie

mokėjimo pareigos įforminimÄ , o ne apie paskolos teisinių santykių užtikrinimÄ , ir kalba atsakovo minimas CK

6.878 straipsnis.

 Lietuvos apeliacinio teismo

nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640/2009 negali bÅ«ti taikoma nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nes jos faktinis pagrindas skiriasi nuo

faktinių aplinkybių šioje civilinėje byloje.

 FaktÄ , kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų

siekė įgyti du atskirtus turtinius reikalavimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, patvirtina tai, jog atsakovas beveik tuo pačiu metu pateikdamas ginčijamÄ vekselį vykdyti antstolei I. B. ir kreipdamasis į teismÄ dėl

skolos pagal išperkamosios nuomos sutartį priteisimo, iš esmės siekė gauti pinigus

pagal abi prievoles (vekselį ir sutartį), t. y. siekė nepagrįstai praturtėti.

 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010

m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-577-432/2010 pripažino, kad atsakovas UAB „SNORO lizingas“ nepagrįstai, pažeisdamas sutartyje nustatytÄ jos nutraukimo tvarkÄ , nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ

išperkamosios nuomos sutartį, todėl priteisė ieškovui dėl tokio sutarties

nutraukimo atsiradusius nuostolius. Šiam sprendimui įsiteisėjus UAB „SNORO lizingas“ turėtų reikalavimo teisę

į jį (ieÅ¡kovÄ ), jei vekselis nebÅ«tų teismo tvarka

nuginčytas. Vadinasi, vekselis gavosi savarankiška ir visiškai

nepriklausoma nuo finansinės nuomos sutarties prievolė. Dėl šios

priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas pagrįstai nurodė atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . IÅ¡ Å¡ios vykdomosios bylos medžiagos yra

akivaizdu, jog, priešingai nei teigia atsakovas, jis jau pačioje pradžioje

reikalavo iš ieškovo išieškoti

visÄ ginčijamo vekselio pagrindu atliktame vykdomajame įraÅ¡e nurodytÄ sumÄ . Apie tai, jog atsakovas sumažino savo reikalavimus pagal ginčijamÄ vekselį, ieÅ¡kovui nėra žinoma, tačiau tikėtina, jog jei tai yra tiesa

ir tai galėjo atsitikti tik gerokai vėliau, kai tarp šalių kilo teisminis

ginčas.

 Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokio vekselio turėtojo (atsakovo) tyčinio veikimo

vekselio davėjo nenaudai (Ä®PVÄ® 19 str.). PrieÅ¡ingai, teismo sprendime yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog tyčinį neteisėtÄ atsakovo veikimÄ ginčijamo

vekselio išrašymo metu įrodo UAB „SNORO lizingas“ siekiai ir

veiksmai, kuriais buvo bandoma iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koti tÄ pačiÄ skolÄ tuo

pačiu metu keliais būdais.

 Atsakovo nuomone, pirmosios

instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti esminio suklydimo išduodant vekselį

fakto buvimo. Esamoje

situacijoje, iÅ¡duodamas ginčijamÄ vekselį, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės suklydo dėl

paties tokio sandorio esmės ir pobūdžio, nes neketino

prisiimti jokių naujų finansinių

įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu, pasitikėjo atsakovo darbuotojų

aiškinimais, siekė tik

užtikrinti savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

Nagrinėjamoje

byloje ginčijamas parastasis vekselis. Tai vertybinis popierius ir civilinių

teisinių santykių objektas (CK 1.97, 1.101 str.). Jų (vekselių) išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei

pateikimo tvarkÄ , o taip pat įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius

reglamentuoja Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas bei vekselių iÅ¡raÅ¡ymÄ , įforminimÄ ir naudojimÄ apibrėžiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d.

nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės. Vekseliu

patvirtinama teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡ka, nepriklausanti nuo jos atsiradimo

pagrindo, teisė reikalauti vekselyje nurodytos pinigų sumos ir kartu –

besÄ lygiÅ¡ka skolininko pagal vekselį pareiga sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam

vekselio turėtojui. Reikšminga tai, kaip pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės

normas, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis

reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti

prieštaravimus vekselio turėtojui. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad vekselio išrašymu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti

prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro

sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007 ir kt.).

Nagrinėjamoje

byloje nustatyta, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis 120 000 Lt sumai

(b. l. 28) buvo išrašytas 2008 m. lapkričio 14 d., apmokėtinas iki 2008 m.

gruodžio 5 d., galiojant 2008 m. balandžio 21 d. šalių sudarytai išperkamosios

nuomos (vartojimo kredito) sutarčiai, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 144,81 EUR kreditas automobiliui pirkti, iÅ¡mokant jÄ per 60 mėnesių su nustatyto dydžio (kintama

palūkanų norma) palūkanomis (b. l. 38). Pastaroji sutartis apelianto nutraukta

vienašališkai 2009 m. gegužės 5 d., raštu reikalaujant, kad ieškovas sumokėtų

Å¡ios sutarties pagrindu atsiradusį įsiskolinimÄ â€“ 28 083,19 EUR; 2009 m.

gegužės 18 d. ir gegužės 21 d. atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos, atsiradusios paminėtos vartojimo kredito sutarties pagrindu, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir tuo pat metu – 2009 m. gegužės 20 d. pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vekselį. Pirmosios

instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymu nebuvo sukurta nauja prievolė, ar viena prievolė, atsiradusi vartojimo

kredito sutarties pagrindu, pakeista kita prievole. IÅ¡ apeliacinio skundo bei

šalių ir jų atstovų paaiškinimų sprendžiama, kad vekselis įformintas ieškovo

skolai ir galimiems nuostoliams pagal vartojimo kredito sutartį užtikrinti kaip

garantija (CK 6.90 str.). Tačiau, kaip jau minėta, tokiu vertybiniu popieriumi

įtvirtinama nauja prievolė, kuri dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip

savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to

teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta, ir tokio vekselio paskirtis užtikrinti tokiÄ pakeistÄ , daugiau formaliÄ , prievolę. Toks

prievolės užtikrinimas nėra nei laidavimas, nei garantija, o imti vekselį kaip

įmokÄ draudžia CK 6.890 straipsnis. Å iÄ teisės normÄ pirmosios instancijos

teismas aiškino ir taikė teisingai.

Pirmosios

instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas turėjo teisę priimti

iÅ¡ ieÅ¡kovo vekselį, tačiau ne kaip garantijÄ ar laidavimÄ , o tik įforminant

skolÄ , pakeitus vienÄ prievolę kita, daugiau formalia. Nagrinėjamoje byloje

sutarties pakeitimo faktas nenustatytas.

IÅ¡ apelianto

pakankamai operatyvių veiksmų eigos ir sekos (vienašališkai nutraukęs vartojimo

kredito sutartį, nedelsdamas pateikė du pareiškimus teismui dėl skolos

iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal Å¡iÄ nutrauktÄ vartojimo kredito sutartį, ir tuo pačiu metu ėmėsi priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pagal ginčo vekselį) pirmosios instancijos

teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, taip siekdamas tuo pačiu metu

keliais bÅ«dais iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo tÄ pačiÄ skolÄ , kilusiÄ iÅ¡ vartojimo

kredito sutarties, siekiant gauti dvigubÄ naudÄ , vertinami kaip nesÄ Å¾iningi

(Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.). Nagrinėjamoje byloje

nustatyta, kad ginčo vekselio siekė ir jo iÅ¡raÅ¡ymÄ iniciavo apeliantas. Å ių

faktinių aplinkybių pastarasis nepaneigė. Bylos, o kartu ir sandorio šalys nėra

lygiateisės; ieškovas – fizinis asmuo, vartotojas; apeliantas – verslininkas, savo veiklos profesionalas, todėl būtent jam, kaip stipresnei sandorio šaliai, tenka didesnė atsakomybė ir pareiga, įgyvendinant savo teises, šia teise nepiktnaudžiauti ir

be pagrindo nepažeisti bei nevaržyti kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų

interesų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turėjo žinoti

vekselius reglamentuojančius teisės aktus, domėtis teismų praktika ir veikti sÄ Å¾iningai.

Pirmosios instancijos teismas visų bylos faktinių aplinkybių pagrindu padarė

pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, siekdamas ginčo vekselio, veikė tyčia ieÅ¡kovo

nenaudai. Todėl ieškovo ginčo vekselį pagrįstai pripažino negaliojančiu.

Ieškovas

ginčijo vekselį, kaip neatitinkantį jo valios, iÅ¡raÅ¡ytÄ suklydus dėl jo

(vekselio) esmės ir turinio ir dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo, t. y. jis (ieÅ¡kovas) nežinojo, kad apeliantas elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekdamas vekseliu sukurti

naujÄ , jokiais naujais teisiniais santykiais nepagrįstÄ prievolę. Bylos

faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas suklydo dėl apelianto tyčinio

elgesio (neatskleidus ieÅ¡kovui tikrųjų ketinimų), siekiant jį (ieÅ¡kovÄ ) suklaidinti

ir taip palenkti jį išrašyti ginčo vekselį. Tai jis įrodė (CPK 1789 str.). Todėl

vekselis pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Ieškovas

ginčo vekselio pagrindu nėra gavęs iš apelianto vekselyje nurodytos pinigų

sumos, todėl, esant tokiai situacijai, restitucija netaikytina (CK 6.145 str.).

Apeliantas

teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo suklydimo, neįvertino ieškovo išrašyto UAB Ūkio banko lizingas vekselio, kuris, apelianto nuomone, įrodo, kad ieškovas suprato vekselio paskirtį ir jo pasekmes. Su tuo sutikti nėra pagrindo.

Ieškovas pripažįsta, kad toks vekselis buvo išrašytas (b. l. 58), tačiau išrašius vekselį jame nurodytai skolai, buvo atliktas prievolės pakeitimas, nutraukiant išperkamosios nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėta ir

nagrinėjama situacijos nėra tapačios, todėl nėra pagrindo sieti vekselio

išrašymo UAB Ūkio banko lizingas aplinkybių su nagrinėjamu ginču.

Taip

pat nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta Apeliacinio teismo nutartimi, priimta 2009 m. gruodžio 29 d. civilinėje byloje Nr. 2A-640/2009, nes šios ir nagrinėjamos

bylos faktinės aplinkybės skirtingos.

Apeliacinis

skundas iÅ¡ esmės grindžiamas bendro pobÅ«džio pamÄ stymais, nepagrindžiant jų

leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177, 178 str.).

Ä®

visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Pirmosios

instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylos faktines

aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinių taisyklių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK

93 straipsnio 1 dalis nustato šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo

bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 87, 88 str.). Kadangi teisėjų kolegijos nutartis palanki ieÅ¡kovui, jo turėtos bylinėjimosi

išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Teisėjų

kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo

aktualumÄ ir sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo laikÄ ir į teisingumo ministro 2004

m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas Dėl civilinėse

bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę

pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirtos 3 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme

nėra didelės, todėl priteisimos iš apelianto (atsakovo) (b. l. 149-150).

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n

u t a r i a :

Vilniaus apygardos

teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ ieškovui R. D. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų)

atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                     Marytė

Mitkuvienė

Nijolė Piškinaitė

Egidijus Žironas