2018-11-28 Nr. AB-22047-3-61-3-02843-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1501-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00918-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ (teisių ir pareigų perėmėjas valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ (teisių ir pareigų perėmėjas valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) skundą atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ (teisių ir pareigų perėmėjas valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas)) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. 2 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Komisija, vadovaudamasi Aplinkos ministro 2015 m. sausio 22 d. patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos Nr. D1-69/3D-36 (toliau – ir Metodika) II skyriaus 9 dalimi, I. D. ūkiui padarytą žalą apskaičiavo naudojant einamųjų metų savivaldybės teritorijoje nustatytą vidutinį 2,94 t/ha derlingumą ir I. D. ūkiui padarytą žalą įvertino 18 398,67 Eur suma.

3. Pareiškėjas pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad atsakovas 2016 m. gegužės 24 d. posėdyje išnagrinėjo I. D. 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. gegužės 18 d. pareiškimus dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos Mišniūnų km., Šešuolių sen., Ukmergės raj. esančiuose 4,3 ha, 7,9 ha ir 38,3 ha pupų laukuose. Buvo nustatyta, kad žalą padarė šernai, pasėlio pakenkimo intensyvumas 65 proc., bendras derliaus netekimas 190,38 tonų. Tačiau, nepakakus objektyvių duomenų netektam derliui įvertinti, Komisijos nariai I. D. pateikė pasiūlymą pažeistų laukų pasėlio vidutinį derlingumą mažinti iki einamųjų metų savivaldybės teritorijoje nustatyto vidutinio pupų derlingumo 2,94 ha. Pareiškėjas su Komisijos nustatytu pasėlio pakenkimo intensyvumo procentu (65 proc.) nesutiko, nes pakenktas plotas buvo nustatytas nenaudojant jokių matavimo prietaisų. Be to, vienas pasėlių plotas (2,50 ha) yra miško apsuptyje, o pagal Metodikos II skyriaus 12 punktą, žala tokiame sklype galėtų būti atlyginama jei sklypas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ar tvora. Šis sklypas aptvertas nebuvo, tačiau Komisija į šią aplinkybę neatsižvelgė, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas, kaip medžioklės plotų naudotojas, pastatė medžioklės bokštelius iš kurių buvo baidomi šernai. Ši aplinkybė nebuvo įvertinta, kaip lengvinanti.

4. Nesutikdamas su Komisijos atliktais paskaičiavimais pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 36 (toliau – ir Aktas) nėra išsamių duomenų apie pasėlio pakenkimo intensyvumą, todėl pareiškėjas negalėjo patikrinti, ar teisingai nustatytas pakenkimo plotas ir pakenkimo laipsnis procentais, kadangi Komisija plotą nustatė iš akies. Atkreipė dėmesį, kad Komisija taip pat nesiaiškino, kada pupos turėjo būti nuimtos ir, ar I. D. neuždelsė derliaus nuimti. Pareiškėjo teigimu, priimant Aktą Komisija pažeidė Metodikoje nustatytus reikalavimus, t. y. Akte nekonstatuotas ir neįvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas, neišmatuotas visas pasėlių dydis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, nenustatyta kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su pakenktomis vietomis, ar plotai pakenkti vienodai.

5. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas I. D. 2015 m. rugsėjo 18 d. prašymas dėl žalos pasėliams įvertinimo. Tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Metodikoje įtvirtintais reikalavimais, naudojant matavimo prietaisą. Patikrinimo aktą pasirašė pareiškėjo atstovas E. A., nors prie parašo ir nurodė, kad su paskaičiavimais nesutinka, tačiau nesutikimo priežasčių neįvardijo. Kitas atstovas V. D. pasirašyti taip pat atsisakė, pastabų, prieštaravimų nefiksavo.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo atsižvelgta į Metodikos 12 punkte nustatytą išimtį, kad žala sklype galėtų būti atlyginama, jei sklypas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ar tvora. Šiuo aspektu nurodė, kad ši nuostata taikoma esant dviem sąlygoms, t. y., kai sklypas yra ne didesnis kaip 3 ha ir yra miško apsuptyje. Nei vienas I. D. sklypas nėra mažesnis kaip 3 ha, o sklypas, kurio plotas 4,27 ha tik dalinai ribojasi su mišku. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę deleguoti kompetentingus asmenis, atitinkamai turinčius įtaką žalos dydžiui nustatyti, todėl teiginius, kad Komisijos žalos apskaičiavimas yra neteisingas, vertino kaip nepagrįstus.

8. Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, taip pat Komisijos narė. Paaiškino, kad tikrinimą atliko remiantis I. D. ir A. V. prašymais. Jų laukai buvo sujungti. Tikrinimą pradėjo nuo mažesnio lauko. Atkreipė dėmesį kad, nors 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte ir nurodyta, kad vienas iš laukų 2,5 ha, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis laukas buvo tikrai didesnis nei 3 ha. Nurodė, kad tikrinimą atliko naudojant prietaisą „Magellan explorer 310“. Prietaisas parodo kiek yra arų. Prietaisu matavimus atliko ji pati, pati yra agronomė, su prietaisu elgtis moka. Nurodė, jog einant buvo matyti, kad pažeidimai padaryti labai dideli ir ištisiniai, be to, pažeidimų vietos buvo nelygios, todėl su turimu prietaisu buvo išmatuota apie 20 arų. Nurodė, jog prietaisu išmatuoti visas pažeistas vietas buvo fiziškai neįmanoma, toks matavimas būtų trukęs 3-4 dienas. Pažymėjo, kad nustatinėjant padarytus pažeidimus yra matuojamas tik pats pažeistas plotas. Jei ant stiebo yra bent viena pupa, toks plotas į pažeistą jau negali būti įskaičiuojamas. Įvertinus, kad pažeidimai buvo labai dideli ir nelygūs, su Komisija buvo bendrai nuspręsta laikyti, kad buvo pažeista 65 proc. ploto, nors I. D. ir prašė pripažinti, kad yra 100 proc. lauko pažeidimas. Piniginė žala buvo apskaičiuota vėliau, nes reikėjo sulaukti kol bus nuimtas derlius ir bus nustatytas pupų derlingumas. Nurodė, jog žalą nustatė viena Komisija, o Sprendimą priėmė kita Komisija. Sprendimo priėmimas užsitęsė, nes pirmos Komisijos pirmininkas išėjo iš darbo. Žala buvo apskaičiuota, kai buvo pateikta I. D. vedama dvejybinė apskaita. Nurodė, kad apžiūros metu dokumentų apie laukų nuosavybę neturėjo, tačiau visi reikalingi dokumentai, tame tarpe ir dokumentai iš registro, buvo pateikti su prašymais, kuriais buvo prašoma atlikti patikrinimą. Kad A. V. ir I. D. sieja giminystės ryšiai buvo žinoma, tačiau A. V. nuo Sprendimo priėmimo nenusišalino. Nurodė, kad žalos apskaičiavimas buvo atliktas pagal rajono derlingumo vidurkį.

9. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra žemės ūkio specialistas. Nurodė, kad laukų apžiūroje dalyvavo kaip atstovas nuo seniūnijos. Pažymėjo, kad matavimus atliko A. D.. Ji naudojo GPS matuoklį. Buvo nustatyta, kad visi laukai vienodai apgadinti, todėl bendrai buvo nutarta dėl pažeidimo intensyvumo dydžio.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad ginčas byloje keliamas dėl Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad patikrinimas buvo organizuotas 2015 m. rugsėjo 18 d. Patikrinimo metu užpildytas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas Nr. 36. Akte nurodyta, kad buvo tiriami A. V. ir I. D. laukai pagal pateiktus dokumentus. Akte buvo fiksuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas 65 proc. Komisija 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. 2, I. D. ūkiui padarytą žalą įvertino 18 398,67 Eur. Priimtas ginčijamas Sprendimas grindžiamas Metodikos II skyriaus 9 dalimi, derliaus netekimui ir žalos piniginei išraiškai apskaičiuoti naudotas einamųjų metų (2015 m.) savivaldybės teritorijoje nustatytas vidutinis 2,94 t/ha derlingumaas.

13. Teismas iš Metodikos nuostatų nustatė, kad plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, yra nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, tačiau kokios matavimo priemonės turėtų būti naudojamos nustatant pakenkto ploto dalį, nereglamentuota. Teisės aktuose nesant nedetalizavimo, kokiomis matavimo priemonėmis pareigūnas turi naudotis nustatant pakenkto ploto dydį, teismas darė išvadą, kad plotui nustatyti galėtų būti naudojamos pasirinktos priemonės, kuriomis būtų galimybė objektyviai išmatuoti lauko ploto dydį (arais).

14. Teismas nustatė, kad tikrinimo metu specialiu prietaisu buvo išmatuota apytiksliai 20 a, tačiau atsižvelgiant į didelę pakenkto ploto dalį, Komisijos narių buvo bendrai nuspręsta, kad pakenkto ploto intensyvumas galėtų būti 65 proc. Šis rodiklis buvo fiksuotas ir 2016 m. rugsėjo 18 d. Akte. Aktą pasirašė Komisijos nariai A. P., A. D., A. M., žalą patyręs asmuo A. V., už žalos atlyginimą atsakingas asmuo ir pareiškėją atstovavęs E. A., kuris Akte nors ir pasirašė, tačiau prie parašo nurodė, kad su pasėlio pakenkimo intensyvumu nesutinka. V. D. dalyvavęs patikrinime Akte iš viso nepasirašė.

15. Pareiškėjo argumentas, kad aktas negali būti laikytinas teisėtu vien jau dėl to, kad apžiūroje dalyvavo tik du Komisijos nariai, t. y. A. P. ir A. D., teismo buvo atmestas, nes Aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skųstas nebuvo, be to ant Akto buvo trijų (iš šešių) Komisijos narių parašai, todėl jį vertinti, kaip neteisėtą šiuo aspektu teismas nematė teisinio pagrindo.

16. Teismas pasisakė, jog nesutinkant su Aktu, nepakanka vien tik bendrai nurodyti, kad nesutinkama su nustatytu pasėlio pakenkimo intensyvumu, ar iš vis nepasirašyti. Teikiami prieštaravimai (pastaba, pastebėjimai) turi būti motyvuoti, paaiškinti, priešinga nuomonė turi būti pagrįsta atitinkamais argumentais. Teismas vadovavosi atsakovo bei liudytojų teismo posėdžio metu nurodytais paaiškinimais, jog išmatuoti pakenktą plotą fiziškai nebuvo įmanoma dėl didelių ir nelygių (netaisyklingų) pakenkto ploto dalių, todėl buvo bendrai nuspręsta, kad pakenkto ploto intensyvumas yra 65 proc. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo neteisus teigdamas, kad pažeistas plotas buvo išmatuotas vien tik iš akies, nes iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad matuojant buvo naudojamas GPS prietaisas.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės pagrindė, kokiais pagrindais buvo nustatytas pakenkto pasėlio intensyvumo laipsnis. Dėl pareiškėjo prieštaravimų atsakovo paskaičiavimams, teismas pasisakė, jog pareiškėjas jokių svarių (pagrįstų) prieštaravimų, paneigiančių atsakovo nustatytas faktines aplinkybes nepateikė (nepateikė koks jo manymu galimai turėjo būti nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas, ar, kaip galėjo būti kitaip apskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, nei tai atliko Komisija ir pan.).

18. Teismas pasisakė, jog ginčui neaktualios Metodikos 12 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį, taikymas, nes bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjos laukų plotai: 4,3 ha, 7,9 ha ir 38,3 ha. Akte nors ir nurodyta, kad tikrinamo lauko plotas 2,5 ha, tačiau, teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad šis plotas buvo didesnis nei 3 ha.

19. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas, kaip medžioklės plotų naudotojas organizavo medžiokles, pastatė medžioklės bokštelius iš kurių buvo baidomi šernai, yra jo pareiga, kaip medžioklės plotų naudotojo, kuri yra įtvirtinta Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

20. Pareiškėjo argumentus, kad nebuvo įvertinta aplinkybė ar nebuvo uždelsta nuimti derliaus, teismas atmetė, pasisakydamas, kad pareiškėjas nepaneigė, kad pupų derlių nuimant rugsėjo mėnesį, derlius buvo nuimtas per vėlai.

21. Tai, kad A. V. ir I. D. sieja giminystės ryšiai, teismas nevertino svarbia aplinkybe, nes ginčijamas Sprendimas lieka priimtas kitų 6 iš 8 Komisijos narių balsu dauguma.

22. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundo ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais apskaičiuotos žalos dydžio matematinės išraiškos neginčijo. Teismas pasisakė, jog pareiškėjui atsakovo nustatyto pasėlio pakenkimo intensyvumo ydingumo neįrodžius, nebuvo pagrindo vertinti, kad I. D. padarytos žalos dydis apskaičiuotas neteisingai.

23. Teismas darė išvadą, kad Komisija, aptarto teisinio reglamentavimo ir nustatytų bei nenuginčytų faktinių aplinkybių kontekste, tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą Sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. 24. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Komisija vizualiai fiksavo matomą laukinių žvėrių padarytą žalą ūkininko A. V. ir I. D. žemės sklypuose, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių konkrečių dokumentų, foto nuotraukų iš kurių būtų matyti skaičiuotas sunaikintų pasėlių plotas, o vėliau paskaičiuota ūkininkės patirta žala.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad į 2017 m. vasario 6 d. teismo posėdį kviesti liudytojai paliudijo, jog pasėlių plotai išmatuoti nebuvo. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamos panašios bylos Nr. eI-761-968/2017 ir Nr. eI-762-189/2017, kuriose liudytojų paaiškinimai parodė akivaizdžią komisijos nekompetenciją, aplaidumą ir neveikimą, nes pareiškėjo manymu, jose liudytojų parodymai leido suprasti, kad jie pažeistus plotus matavo iš akies. Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI-761-968/2017 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas pilna apimtimi, o Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sprendimas „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ Nr. 3 panaikintas.

27. Pareiškėjo vertinimu teismas visiškai nevertino ir neanalizavo aplinkybės, jog Nuolatinės komisijos sudarytos medžiojamųjų gyvūnu padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti, darbo reglamento II dalies 6 punkte Komisijos sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemės, miško, ar vandens telkinio savininko valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas, praleidus tiek Reglamento 6 punkte, tiek Metodikos 10 punkte nurodytus terminus, jo priėmimas Komisijoje teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pratęstas.

28. Pareiškėjo įsitikinimu A. V., kuris yra A. V. tėvas turėjo nusišalinti ir ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstų abejonių Komisijos priimto Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

29. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali aplinkybė, jog sunaikinti pasėliai nebuvo išmatuoti, tokiu būdu buvo pažeisti Metodikos reikalavimai. Akcentuoja, kad teisės aktuose Komisijai yra nustatyta imperatyvi pareiga kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai išmatuoti pakenktus plotus bei esant nevienodam pakenkimui nustatant pakenkimo laipsnį taikyti Metodikos 7.2 punkte įtvirtintą formulę. Atitinkamai,Komisijai šių pareigų neįvykdžius, jos 2015 m. rugsėjo 18 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas Nr. 36 negali būti laikomas dokumentu, pagrindžiančiu, kad ūkininkės I. D. pasėlių pakenkimo intensyvumas buvo 65 proc. Pareiškėjas pažymi, jog aplinkybę, kad šis Komisijos aktas yra niekinis bei, kad Komisija dėl ankstesnio jos pirmininko nekompetencijos nesilaikė nustatytų procedūrų, 2017 m. sausio 18 d. teismo posėdyje pripažino ir Administracijos atstovas (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min. - 29 min. 10 s.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pareiškėjas konstatuoja, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos bei priimdama Sprendimą nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą. Komisijos Sprendimas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagristas.

30. Pareiškėjas teigia, kad apžiūroje turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tačiau iš 6 narių dalyvavo tik du, E. A. dalyvavo, ne kaip komisijos narys dėl interesų konflikto, o A. M. atstovavo Šešuolių seniūniją, tačiau, šis asmuo Komisijai nepriklauso. Aktą pasirašė tik du Komisijos nariai.

31. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2015 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti kitą Komisiją pasėlių žalai įvertinti, tačiau į Pareiškėjo prašymą nebuvo sureaguota, pareiškėjas negavo jokio atsakymo. Pažymi, jog pareiškėjo pastabos akte nebuvo pateiktos, nes pasirašant apžiūros aktą nebuvo jokių realių galimybių jas pateikti, dėl šios priežasties tą pačią dieną pareiškėjas pateikė prašymą. Pareiškėjas sekančią dieną važiavo plotų matuoti ir viską užfiksuoti pats, tačiau derlius jau buvo nuimtas.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad Metodikos 6-7 punktai numato, jog pasėliams, kuriems žala padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti laiku, vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas arba žala visai neapskaitoma ir neatlyginama, jei pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnu dėl to, kad derlius paliktas nenuimtas. Pupų Fuego vegetacinis laikotarpis 90 dienų, jos buvo pasodintos ankstyvą pavasarį kovo 30 d., dėl ko rugpjūtį turėjo būti nuimamas pupų derlius, tačiau šios aplinkybės apskritai Komisijos nebuvo vertinamos, nors pakenkimas pasėliams pastebėtas 2015 m. rugsėjo 14 d.

33. Pareiškėjo vertinimu Komisija ne tik, kad netinkamai nustatė pasėliams padarytą žalą, tačiau ir nevertino pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (pareiškėjas organizavo medžiokles, pastatė medžioklės bokštelius iš kurių buvo baidomi šernai), dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimas.

34. Pareiškėjo vertinimu teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendime nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, teismo posėdyje neištyrė ir neįvertino įrodymų pagal įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

35. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

36. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde iš esmės dėsto argumentus, kurie buvo nurodyti skunde, be kita ko, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtu neįsigaliojusiu sprendimu byloje Nr. eI-761-968/2017.

37. Atsakovas nurodo, jog nustatant pakenkimo intensyvumą buvo naudojami prietaisai – GPS įrenginys, matavimo juosta. Matavimo juosta pradėjus matuoti pakenktus plotus, pastebėta, kad toks matavimo būdas negalimas, nes pažeistų sklypų plotai yra labai dideli, ir net 50 m ilgio matavimo juosta tokio dydžio plotų išmatuoti faktiškai neįmanoma. Tuo labiau, kad pakenktų pasėlių židiniai išsidėstę netolygiai, didelio pažeidimo ploteliais, atskirais taškais visuose sklypų plotuose. Todėl buvo apžiūrėti plotai juos apvažiuojant bei apeinant.

38. Atsakovas iš dalies sutinka su tuo, kad ginčijamas Komisijos sprendimas buvo priimtas praleidus terminą, taip pat sutinka, kad sprendžiant žalos nustatymo dydį pagrindžiantį sprendimą, buvo padaryta ir keletas smulkių techninių klaidų (tai sąlygojo, apžiūros akto surašymas lauko sąlygomis ir kitos aplinkybės). Tačiau teigia, nepriklausomai nuo to, Komisija turėjo pareigą priimti šiuo klausimu sprendimą, o naikinti Komisijos sprendimą dėl smulkių techninių klaidų būtų neteisinga, kadangi iš esmės nei viena šalis šioje byloje neginčija, kad ūkininkės pasėliams padaryta žala medžiojamųjų gyvūnų ir kad pagal įstatymą pareiškėjas (apeliantas) privalo šią žalą atlyginti. Atsakovo nurodo, jog jis galėtų sutikti, dėl kitokio žalos dydžio (patenkinimo intensyvumo), tačiau tik tuo atveju, jei pareiškėjas (apeliantas) nurodytų pakenkimo intensyvumo dydį, kuris, pareiškėjo nuomone, yra kitoks. Atsakovas akcentuoja, kad galutinis sprendimas, kuriuo nustatomas žalos dydis, buvo priimtas 2016 m. gegužės 24 d. Priimant šį sprendimą, buvo laikomasi Metodikos. Žalos dydis buvo skaičiuojamas ne pagal liudytojos D. formulę, o pagal Metodikos 7-8 punktuose nurodytas formules.

39. Atsakovas nurodo, jog priimant skundžiamą sprendimą bei 2015 m. rugsėjo 18 d. Aktą, pareiškėjo atstovas E. A. dalyvavo Komisijos darbe, todėl jis taip pat turėjo pareigą nustatyti pažeidimo intensyvumą, o nesutikęs su Komisijos matavimu ar kitokiu žalos dydžio nustatymo būdu, E. A. turėjo visas galimybes (ir pareigą) matuoti pažeistus plotus ir dalyvauti nustatant pažeidimo intensyvumą.

40. Atsakovas prašo atsižvelgti į tai, kad : 1) žala buvo nustatoma didžiuliuose pasėlių plotuose, pakenkimai buvo išsidėstę daugybėje mažų plotelių taškiniu principu, todėl kitokiais būdais išmatuoti pažeidimo intensyvumo buvo fiziškai neįmanoma; 2) pareiškėjas (apeliantas) neneigia, kad žala padaryta buvo; 3) pareiškėjo atstovas Komisijos darbe turėjo pareigą dirbti aktyviai, turėjo visas galimybes vykdyti pažeidimo intensyvumo matavimus, tačiau to nedarė, o tik abstrakčiai nesutiko su pažeidimo intensyvumu; 4) pareiškėjas kai kuriuos liudytojų parodymus traktuoja sau palankia prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.

42. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) ir Administracijos direktoriaus 2014-12-30 įsakymu Nr. 13-2036 patvirtintas Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti, darbo reglamentas (toliau – Reglamentas).

43. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX–966 redakcija) 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą, savivaldybė sudaro komisijas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir organizuoja komisijų darbą. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

44. Byloje nustatyta, kad I. D. 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Šešuolių seniūną, prašydama atvykti ir įvertinti laukinių gyvūnų jai priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje bei užpildytas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas Nr. 36. Padarytos žalos dydis skundžiamu Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 2 įvertintas 18 398,67 Eur suma.

45. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal Metodikoje įtvirtintą formulę (7.2 punktas).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad nuostolių skaičiavimo komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-1126/2014 ir kt.).

47. Ginčijamu sprendimu konstatuota, kad žala padaryta Mišniūnų km., Šešuolių sen., Ukmergės r. sav. esančiuose 4,3 ha, 7,9 ha ir 38.3 ha pupų laukuose. Pasėlio pakenkimo intensyvumas 65 procentai. Padarytos žalos piniginei išraiškai apskaičiuoti naudotas einamųjų metų (2015 m.) savivaldybės teritorijoje nustatytas vidutinis 2,94 t/ha derlingumas ir I. D. ūkui padaryta žala įvertinta 18 398,67 Eur suma.

48. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, VĮ Ukmergės miškų urėdija (teisių ir pareigų perėmėjas valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) nesutinka su nustatytu medžiojamųjų gyvūnų pakenktu pasėliu plotu ir pasėlio pakenkimo intensyvumu. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu liudytojais apklausė A. D. ir A. M., kurie paaiškino, kad iš pradžių sklypai (jų pakenktos dalys) buvo matuojami naudojant prietaisą „Magellan explorer 310“, tačiau vėliau nustačius, kad pakenktas plotas yra labai didelis, pakenkti plotai nėra lygūs ir fiziškai nebus įmanoma matavimus atlikti naudojant turimą prietaisą, t. y. išmatuoti pakenktą plotą fiziškai buvo neįmanoma dėl didelių ir nelygių (netaisyklingų) pakenkto ploto dalių. Nesant galimybių išmatuoti pakenktus pasėlių plotus Komisijos narių jie buvo apžiūrėti apvažiuojant ir apeinant bei bendrai nuspręsta, jog pakenkto ploto intensyvumas galėtų būti 65 procentai.

49. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad I. D. pasėliams buvo padaryta žala medžiojamųjų gyvūnų ir pagal nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėjas privalo šią žalą atlyginti. Tuo tarpu pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytas faktines aplinkybes dėl pasėlių pakenkimo intensyvumo visiškai nepateikė (koks buvo pasėlių pakenkimo plotas, pakenkimo intensyvumo laipsnis ir pan.), t. y. teigdamas, kad pakenkimo plotas ir pakenkimo intensyvumas nustatyti netinkamai, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius argumentus ir pagrįstų, jo manymu, teisingą pakenkimo plotą ir pakenkimo intensyvumą. Be to, Komisijos darbe dalyvavo pareiškėjo atstovai, tačiau jokios iniciatyvos nustatant pakenktus pasėlių plotus ir pakenkimo intensyumą nerodė, o apsiribojo tik abstrakščiu nesutikimu su pakenkimo intensyvumu.

50. Teisėjų kolegija, pripažindama trečiojo suinteresuoto asmens teisę į žalos atlyginimą, daro išvadą, kad nors 2015 m. rugsėjo 18 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 36 yra netikslumų, tačiau Komisijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. 2 pateiktas žalos apskaičiavimas pagrįstas bei atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo, Metodikos ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo abstraktaus pobūdžio argumentai atmestini.

51. Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, visų pirma atkreipia dėmesį į bendruosius teisės principus. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendroji teisminės valdžios paskirtis ir kompetencija yra vykdyti teisingumą, t. y. visomis priemonėmis siekti jo įgyvendinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, teismas spręsdamas bylas, privalo siekti, kad jo sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir teisingi, t. y. turi pareigą spręsti bylas remiantis teisingumo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3709/2011). Teisingumas nesuderinamas su formaliu, mechaniniu požiūriu į teisės taikymą, o reikalauja iš teismo aktyviai, kūrybiškai aiškinti ir taikyti teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-720/2009).

52. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas praleidus tiek Reglamento 6 punkte, tiek Metodikos 10 punkte nurodytus terminus, jo priėmimas Komisijoje teisės aktų nustatyyta tvarka nebuvo pratęstas. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, šios aplinkybės neturėjo įtakos ginčijamų Komisijos sprendimų pagrįstumui, todėl minėtų terminų nesilaikymas nėra pagrindas panaikinti pareiškėjo ginčijamą administracinį aktą.

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr.34/1996/753/952). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Olandiją, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

54. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ (teisių ir pareigų perėmėjas valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė