2017-11-07 Nr. AB-20143-3-61-3-00464-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1665-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00464-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. spalio 1 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas per mažo kameros ploto sąlygomis. Kameroje buvo įrengti pertekliniai baldai – metaliniai dviaukščiai gultai vietoje lovų, be kopėtėlių. Kamerose buvo drėgna, nes nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos. Per langus išsivėdinti kamerą buvo neįmanoma, dėl to veisėsi pelėsis, grybelis.

Kamerų dieninis apšvietimas buvo nepakankamas, o kameroje nuolat degė dirbtinė šviesa, kuri erzino pareiškėją, kenkė jo savijautai. Ant kamerų palangių įstrigdavo šiukšlės, nuo jų sklido smarvė. Kamerose nebuvo kur susidėti rūbų, daiktai buvo laikomi krepšiuose ir po lovomis. Kamerose esantis stalas buvo mažas, dėl to nebuvo vietos kaip pavalgyti maisto. Kamerose nebuvo palaikoma tinkama švara, patys nuteistieji turėjo tvarkyti kameras, bet tam buvo duodamos sulūžusios šluotos. Indų plovimo skystis taip pat nebuvo suteikiamas.

Lukiškių TI-K nebuvo kur išsiskalbti rūbų. Buvo draudžiama turėti savo pledus, o duodama patalynė buvo nešvari, neatitiko keliamų higienos normų reikalavimų. Tai neigiamai paveikė pareiškėjo sveikatą, ypač kvėpavimo takus (serga astma). Tualetas buvo nevisiškai atitvertas nuo bendros kameros erdvės, taip buvo pažeistas pareiškėjo privatumas jam naudojantis tualetu. Teisės nusiprausti vieną kartą per savaitę po dušu nepakakdavo, o vanduo dušuose buvo teikiamas su trukdžiais. Be to, nebuvo įrengto pakankamo skaičiaus dušo patalpų.

Taip pat prie sporto salės nebuvo įrengto dušo, persirengimo kambario. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netinkamai įrengti, jų plotas per mažas, o pasivaikščiojimo trukmė buvo per trumpa. Buvo pažeista pareiškėjo teisė ir į ilgalaikius pasimatymus su žmona, jo vaikas pasimatymo metu buvo apšauktas pareigūnų, dėl ko patyrė stresą, depresiją ir dabar bijo atvykti į pasimatymus. Maisto energinė vertė buvo per maža, o artimieji ir giminės perduoti maisto negalėjo. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nebuvo aprūpintas ir asmens higienos priemonėmis.

Jam nebuvo išduotas pakankamas kiekis tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų, dantų pastos. Taip pat nurodė, kad gyvenamosios patalpos dengtos šiferiniais stogo lakštais, kuriuose yra pavojingo sveikatai asbesto. Pareiškėjo teigimu, dėl pažeistų jo teisių yra pagrindas atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.

3. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti 5,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas buvo laisvės atėmimo įstaigoje nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą kalinimo sąlygų poveikį asmenims, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, žiūrėti kamerose įrengtą kabelinę televiziją, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Lukiškių TI-K vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūrą ir profilaktiniai patikrinimai. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Sanitarinis mazgas įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Kameros vėdinamos per langus. Kiekvieno Lukiškių TI-K pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės, vidaus gaisrinis vandentiekis yra nuolat tikrinamas. Kiekviename korpuse yra du evakuaciniai išėjimai į kiemą. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas nepažeidus nustatytų reikalavimų – vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis.

Pareiškėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti lauke vieną valandą per dieną ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti. Lukiškių TI-K asbesto nėra. Pareiškėjui buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę išsiplauti drabužius nemokamai. Kalinamų asmenų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologinės mitybos normas. Dėl pasimatymų atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų ginčo laikotarpiu nebuvo gauta. Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikė nepagrįstu ir vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 130 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 13 parų buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, t. y. mažesniame nei 3,6 kv. m plote. Teismas konstatavo, kad kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (negalėjimas judėti, oro trūkumas) neišvengiamai susiję su suteiktu per mažu kamerų plotu.

7. Teismas nepripažino, kad pareiškėjo teisė į privatumą jam kameroje naudojantis tualetu buvo pažeista. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nurodytų aplinkybių (t. y. dėl kameros netinkamo vėdinimo; kamerų per didelės drėgmės; besiveisusio pelėsio; kamerų netinkamos temperatūros ir apšvietos; dėl netinkamos patalynės; dėl teisės vieną kartą praustis duše; dėl netinkamo dušų įrengimo; dėl nesuteiktos teisės išsiskalbti ir džiovinti rūbus; dėl nepakankamos pasivaikščiojimo trukmės gryname ore; dėl per mažai išduodamo tualetinio popieriaus; dėl netinkamos kokybės (per mažos energinės vertės) maisto; dėl dušo patalpų, persirengimo kambario neįrengimo prie sporto salės).

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu suteikti jam teisę turėti ilgalaikį pasimatymą su žmona. Lukiškių TI-K 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriuo išaiškino pasimatymų suteikimo tvarką, nurodydamas teisės normas bei taisykles, reglamentuojančias ilgalaikių pasimatymų tvarką, taip pat nurodė, kad pasimatymų trukmė Lukiškių TI-K negali trukti ilgiau nei 2 valandas. Pareiškėjas šio rašto jame nurodyta tvarka neskundė, naujų įrodymų ginčijamu atveju nepateikė. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, trumpalaikiai pasimatymai su šeimos nariais pareiškėjui buvo suteikti. Byloje nenustatyta aplinkybė, kad 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo pasimatymo su vaiku metu pareigūnai blogai elgėsi su jo sūnumi. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad vaikas po minėto susitikimo blogai jautėsi, pašlijo jo sveikata, byloje nėra.

9. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtų kilę būtent dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

10. Teismas pripažino, kad nustačius, jog pareiškėjas 13 parų Lukiškių TI-K buvo laikomas per mažo kameros ploto sąlygomis, jam yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl, įvertinęs minėto pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas Lukiškių TI-K prašymą priteisti dokumentų kopijų parengimo bylai išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpio, kurį jis buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, trukmę – iš tiesų tas laikotarpis buvo daug ilgesnis, nes teismas turėjo laikytis pozicijos, jog minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui, negali būti mažesnis nei 4 kv. m ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą. Taip pat teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už netinkamas kalinimo sąlygas.

13. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad Lukiškių TI-K pateikti duomenys dėl kartu su juo kalėjusių asmenų skaičiaus yra neteisingi. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dėl inventoriaus trūkumo ir per didelio kalinamųjų skaičiaus vienoje kameroje jam dažnai tekdavo valgyti ne prie stalo, o ant gulto. Pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus dėl to, kad turėjo naudotis nuo kameros erdvės nevisiškai atskirtu tualetu. Pareiškėjas savo drabužius turėjo plauti kameros praustuvėje. Pabrėžia, kad kamerose vėdinimas per langus buvo nepakankamas, todėl kamerose kildavo smarvė. Išplauti drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pelyti. Dėl atidaryto lango, norint pravėdinti kamerą, būdavo šalta. Pareiškėjas kameras tvarkydavo iš savo lėšų, taip pat jas plaudavo savo turimomis priemonėmis. Ant kamerų palangių iš lauko pusės įstrigdavo šiukšlių, o nuo jų taip pat sklisdavo didelė smarvė. Dėl dažno kamerų keitimo pareiškėjas patirdavo nemalonius išgyvenimus, bendraudamas su vis kitais kalinamaisiais, tarp jų kildavo emocinė įtampa. Pareiškėjo teigimu, kiekvienas perkėlimas į kitą kamerą jam sukėlė ne tik psichologinį stresą, bet ir fizinius skausmus. Dėl nugaros skausmo pareiškėjas negalėjo net pernešti savo asmeninių daiktų iki paskirtos kameros, tačiau pareigūnai į jo sveikatos sutrikimus nekreipdavo jokio dėmesio, versdavo nešti daiktus, grasindami susidorojimu ir nuobaudų paskyrimu dėl nurodymų nevykdymo. Pareiškėjas pabrėžia, kad kamerose prie stalo buvo labai nepatogu sėdėti. Dėl asbesto, esančio ant Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogų, pareiškėjas pergyveno, bijojo, kad dėl to gali pablogėti jo sveikata. Lukiškių TI-K jam medicininė pagalba iš esmės nebuvo suteikiama, nors jis buvo sergantis, nesuteikiami pasimatymai fiziniam kontaktui su šeimos nariais. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose buvo pakenkta jo fizinei ir psichinei sveikatai, pablogėjo jo regėjimas.

14. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

15. Lukiškių TI-K pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Paaiškina, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas D. V. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atlyginti neturtinę žalą (20 000 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų.

18. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas (13 parų), ir nusprendė, kad pareiškėjui priteistinas 130 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. vasario 1 d. (13 parų), buvo laikomas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, kuriame, kaip minėta, numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

20. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jį naudojantis tualetu galėjo stebėti pareigūnai, kiti asmenys, pirmosios instancijos teismas nevertino kaip pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privatumo nebuvimas naudojantis tualetu vertintinas kaip ribojantis kalinamo asmens teises labiau negu yra būtina; tai pažeidžia asmens orumą, sukelia jam neigiamus išgyvenimus.

21. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-402-662/2017 ir kt.) laikomasi pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas (atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara) nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu nekonstatavo pareiškėjo teisės į kalinimą tinkamomis sąlygomis pažeidimo.

22. Paminėtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. gegužės 10 d., 2003 m. kovo 24 d. ir kt. nutarimai), šiuo aspektu – Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose privatumo nebuvimas naudojantis tualetu kalinimo metu vertinamas kaip pažeidžiantis EŽTK.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju visą ginčo laikotarpį pareiškėjo teisė į privatumą, buvo pažeista, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl jam priteistina neturtinė žala.

24. Pareiškėjas žalą taip pat kildino ir iš to, kad kamerose natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, nebuvo užtikrintas pakankamas kamerų vėdinimas, išduodama netinkama patalynė, netinkamai įrengti dušai ir nepakako vieno karto per savaitę pasinaudoti dušu, netinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai ir per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, pateikiamas netinkamos kokybės maistas ir neužtenka skiriamos maisto normos, atsakovas nesuteikė ilgalaikių pasimatymų su žmona, nebuvo suteikta medicininė pagalba bei neaprūpino higienos priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl anksčiau nurodytų Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (išskyrus privatumo nebuvimą naudojantis tualetu), taip pat kritiškai vertino ir atmetė pretenzijas dėl dušo patalpų, persirengimo kambario ir sporto salės. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto argumentus (dėl dažno kamerų keitimo patirdavo nemalonius išgyvenimus, nes bendraujant vis su kitais nuteistaisiais kildavo emocinė įtampa, pareigūnai versdavo nešti daiktus grasindami susidorojimu ir nuobaudų skyrimu už nurodymų nevykdymą, nebuvo teikiama medicininė pagalba), kurių skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nepaaiškino, dėl ko šių aplinkybių nenurodė skunde pirmosios instancijos teismui, todėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui ir kuriomis pareiškėjas grindžia jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą ir jos dydį, teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertina ir dėl jų nepasisako.

26. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindžia, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų buvo pažeistos tokios vertybės ir tokiu būdu, jog pareiškėjui dėl to būtų kilusios itin sunkios neigiamos pasekmės.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytas vienas pažeidimas, egzistavęs visą ginčo laikotarpį, o kitas – atskirais laikotarpiais (dėl minimalaus ploto trūkumo). Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į nustatytas aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka, kad pareiškėjui padaryta žala yra tokia, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 20 000 Eur suma, tačiau įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė