Legislator Case Law & Legislation
2019-02-20 Nr. AB-4603-3-62-3-01052-2017-2 AI generated

2019-02-20 Nr. AB-4603-3-62-3-01052-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-02-20 Nr. AB-4603-3-62-3-01052-2017-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Truktransa“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gabis“, J. J., D. Š., N. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-02-20 Nr. AB-4603-3-62-3-01052-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Truktransa“ pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovas NŽT patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pareiškėjas atsisako skundo ir prašo administracinę bylą nutraukti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-130-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01052-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Truktransa“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gabis“, J. J., D. Š., N. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Truktransa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. sausio 31 d. raštą Nr. REG21455 „Dėl atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) raštą Nr. 1SS-1155-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB „Truktransa“ prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas keisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto 2006 m. kovo 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1083 „Dėl žemės sklypo prie pastatų ir įrenginių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sprendinius.

Pareiškėjas UAB „Truktransa“ pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovas NŽT patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pareiškėjas atsisako skundo ir prašo administracinę bylą nutraukti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinę bylą Nr. el-299-554/2018 nutraukė; priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui UAB „Truktransa“ 1675 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas NŽT geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui (išdavė Planavimo sąlygas), pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 800 Eur už skundo parengimą, 30 Eur už prašymo dėl trūkumų šalinimo rengimą, 105 Eur už prašymų dėl įrodymų pateikimo rengimą, 120 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą, 110 Eur už pasiūlymo atsakovui ir prašymo atidėti teismo paskirtą posėdį dėl galimybės užbaigti ginčą taikiai, rengimą, 100 Eur už prašymo dėl papildomų atsikirtimų rengimą, 50 Eur už prašymo atnaujinti sustabdytą bylą rengimą, 280 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 50 Eur už pareiškimo dėl skundo atsisakymo rengimą, 30 Eur už prašymo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje rengimą. Atsakovo atstovė prašė prašymo netenkinti ir paaiškino, jog teritorijų planavimo sąlygos išduotos tik tuomet, kai pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą, pateikti ne visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, be to, išlaidos turi būti mažintinos atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga.

Teismas taip pat nustatė, kad teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje teikė advokatė A. V., su kuria pareiškėjas yra sudaręs 2016 m. balandžio 13 d. atstovavimo sutartį. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2017 m. liepos 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1840, 2018 m. balandžio 16 d. sąskaitos išrašu, 2018 m. rugsėjo 13 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2728, kurių duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo advokatei A. V. 1675 Eur už teisines paslaugas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) numatyto koeficiento pagrindu taiko 2016 metų ketvirto ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 822,8 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendė, jog pareiškėjo prašoma priteisti 800 Eur suma už skundo parengimą ir 30 Eur suma už prašymo dėl trūkumų šalinimo parengimą yra žymiai mažesnės už maksimalius Rekomendacijose numatytus dydžius, todėl jas priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

Teismas nustatė, kad kitas teisines paslaugas advokatė A. V. teikė pareiškėjui nuo 2017 metų trečio ketvirčio iki 2018 metų ketvirto ketvirčio, todėl aktualūs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje nuo 2017 metų pirmo ketvirčio iki 2018 m. antro ketvirčio buvo 817,6 – 926,7 Eur. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į teisnių paslaugų suteikimo laikotarpiu buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį bei į Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 punktuose nustatytus koeficientus, matyti, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, pasiūlymas atsakovui dėl galimybės užbaigti ginčą taikiai, prašymas dėl papildomų atsikirtimų, prašymas atnaujinti sustabdytą bylą, prašymas dėl skundo atsisakymo), maksimali priteistina suma gali būti nuo 327,07 Eur iki 370,68 Eur, o už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (prašymai dėl įrodymų pateikimo, prašymai dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir bylos atidėjimo), maksimali priteisina suma gali būti nuo 81,76 Eur iki 92,67 Eur. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už minėtu laikotarpiu suteiktas teisines paslaugas: 7 prašymų dėl įrodymų pateikimo parengimą – 105 Eur (atitinkamai už vieną prašymą 15 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 120 Eur, pasiūlymo atsakovui ir prašymo atidėti teismo paskirtą posėdį dėl galimybės užbaigti ginčą taikiai, parengimą – 110 Eur, prašymo dėl papildomų atsikirtimų parengimą – 100 Eur, prašymo atnaujinti sustabdytą bylą – 50 Eur, pareiškimo dėl skundo atsisakymo rengimą – 50 Eur, prašymo dėl nedalyvavimo teismo posėdyje parengimą – 30 Eur. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos už nurodytas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl priteisė jas pareiškėjui.

Teismas, atsižvelgdamas į 2017 metų trečiame – 2018 metų pirmame ketvirčiuose buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (850,8 – 895,2 Eur), į atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę (2 val.) bei Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą koeficientą (0,1), sprendė, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma gali būti 170,16 – 178,4 Eur. Nors pareiškėjas prašyme neišskyrė, kiek konkrečiai truko pasirengimas teismo posėdžiams, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, į tai, kad vien už atstovavimą teismo posėdžiuose (neįskaitant pasirengimo teismo posėdžiams laiko) galėtų būti priteista apie 170 Eur suma, sprendė, jog pareiškėjo prašoma priteisti 280 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose nėra neadekvačiai didelė, todėl ją priteisė jam iš atsakovo.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį, kuria priteista iš NŽT pareiškėjui UAB „Truktransa“ 1675 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti. Jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas pagal ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais ir teismų praktika.

Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog jis geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui (išdavė Planavimo sąlygos) ir dėl to pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Paaiškina, kad sąlygos dėl teritorijų planavimo sąlygų rengti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) m., detaliojo plano keitimą galėjo būti išduotos tik valstybės žemės sklypo nuomininkui, kadangi 2017 m. sausio 2 d. įsakymais valstybinės žemės nuomos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos ir UAB „Truktransa“ nebebuvo valstybinio žemės sklypo nuomininkė, Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. sausio 31 d. raštu atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m., detaliojo plano keitimą. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l185-713/2018 panaikinus NŽT 2017 m. sausio 2 d. įsakymus, kurių pagrindu buvo vienašališkai nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos su pareiškėju liko galioti. Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikus prašymą dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, NŽT 2018 m. rugsėjo 28 d. patenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė teritorijų planavimo sąlygas, kadangi aplinkybės, dėl kurių 2017 m. sausio 31 d. buvo atsisakyta išduoti sąlygas, išnyko.

Atsakovas teigia, kad šiuo atveju teismas turėtų įvertinti tai, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, bylos medžiagą sudaro II tomai, iš viso 301 puslapis. Todėl atsakovas vertina, kad nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant procesinį dokumentą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šios bylos faktinės aplinkybės pareiškėjo atstovei buvo gerai žinomas, nes Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-l185-713/2018 pagal UAB „Truktransa“ ieškinį, dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje atstovavo taip pat advokatė A. V.. NŽT nuomone, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir aiškiai per didelės, pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, kad skundas yra tik 8 lapų, viso procesinio dokumento pagrindą sudaro teisės aktų citavimas, skundas buvo surašytas paties pareiškėjo, o ne advokatės.

Atsakovas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Pažymi, kad priešingai, nei nurodė teismas, byla yra vidutinio sudėtingumo, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Todėl teismas nepagrįstai taikė maksimalius Rekomendacijose numatytus dydžius.

Pareiškėjas UAB „Truktransa“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, taigi pareiškėjas pagrįstai, nepiktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą, pateikė skundą ir procesiniam pareiškėjo interesų atstovavimui teisme kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos. Pareiškėjui teritorijų planavimo sąlygos rengti valstybinės žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą, buvo išduotos po to, kai jis kreipėsi į teismą ir byla teisme buvo nagrinėjama (procesas užtruko daugiau nei vienerius metus), todėl pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (lot. faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specifinių žinių bei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti sumažinta. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino tiek administracinėje byloje nagrinėto ginčo pobūdį, sudėtingumą, tiek atstovo teiktų teisinių paslaugų pobūdį, teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos už jų parengimą nėra neproporcingai didelės, teismas iš esmės įvertino visas atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir skundžiamoje nutartyje aiškiai tai išdėstė. Sprendimas priteisti 1675 Eur atstovavimo išlaidų visiškai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Akcentuoja, kad priešingai, nei nurodo atsakovas, teismas netaikė maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, nes pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos jų neviršijo, t. y. didžioji jų dalis nesiekė net 50 proc. nustatyto maksimalaus dydžio ribos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties dalies, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui UAB „Truktransa“ 1675 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Truktransa“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. sausio 31 d. raštą Nr. REG21455 „Dėl atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) raštą Nr. 1SS-1155-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB „Truktransa“ prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas keisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto 2006 m. kovo 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1083 „Dėl žemės sklypo prie pastatų ir įrenginių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sprendinius.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą administracinę bylą nutraukti, nurodydamas, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pareiškėjas atsisako skundo.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Pažymėtina, kad ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas NŽT atskirajame skunde pabrėžia, kad nesutinka su teismo išvada, jog jis geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą ir dėl to pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, be to, mano, jog net teismui nusprendus, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteistinos išlaidos turi būti sumažintos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už pareiškėjo kreipimąsi į teismą priverstine tvarka ginti savo subjektines teises šiuo konkrečiu atveju yra atsakingas būtent atsakovas. Šią išvadą patvirtina ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės, kad tik Kauno apylinkės teismui 2018 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l185-713/2018 panaikinus NŽT 2017 m. sausio 2 d. įsakymus, kurių pagrindu buvo vienašališkai nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos su pareiškėju liko galioti ir pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikus prašymą dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, NŽT 2018 m. rugsėjo 28 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas.

Pasisakydama dėl atskirajame skunde išdėstytų teiginių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindais (t. y. dėl bylos sudėtingumo, tos pačios advokatės atstovavimo pareiškėjui ir kitoje byloje, kt.), teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Šiuo atveju pareiškėjas patirtas 1675 Eur teisinės pagalbos išlaidas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas grindė 2017 m. liepos 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1840, 2018 m. balandžio 16 d. sąskaitos išrašu, 2018 m. rugsėjo 13 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2728, kurių duomenys patvirtina išvadą, jog pareiškėjas sumokėjo advokatei A. V. 1675 Eur už teisines paslaugas. Taip pat pritartina pareiškėjo teiginiui, kad iš minėtų dokumentų matyti, jog didelė pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis net nesiekė Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ribos, todėl atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo šiuo konkrečiu atveju mažinti pareiškėjui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjo elgesį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Pareiškėjui priteista 1675 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 40 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1675 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašo atlyginti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas, t. y. iš viso 549 Eur. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2019 m. sausio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas, serija 2019 Nr. 003 ir 2019 m. sausio 8 d. pervedimo išrašą. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl konstatuotina, kad jis patyrė atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuris yra atmetamas, parengimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo parengimo paslauga buvo suteikta 2019 m. I ketvirtyje, taikytinas 2018 m. III ketvirčio darbo užmokestis (935,70 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali galima priteisti teismo išlaidų suma yra 374,28 Eur (0,4x 935,70). Todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų dydžius, pateikto atsiliepimo turinį pagal sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, pareiškėjui priteistinos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra mažintinos ir priteistina 200 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui UAB „Truktransa“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė