2023-05-10 Nr. AB-9803-3-61-3-00159-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-424-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00159-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kirtimų logistikos centras“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, ir VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriuo prašė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Kirtimų logistikos centras“ priteisti 38 840,99 Eur nesumokėtos rinkliavos ir 1 849,05 Eur delspinigių už 2020-2021 metų laikotarpį.

2. Prašyme nurodė, kad VASA, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 1-226 redakcija) (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

Rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kirtimų logistikos centras“ valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, atsakovas privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas valdo tokius nekilnojamojo turto objektus: (duomenys neskelbtini).

Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 38 840,99 Eur (už 2020 metus – 19 587,59 Eur ir už 2021 metus – 19 253,40 Eur). Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti pranešimai (2020 m. vasario 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11100603; 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11244706; 2021 m. kovo 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11419823; 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11630667; 2021 m. liepos 30 d. skolos pranešimas Nr. 275158; 2021 m. rugpjūčio 16 d. skolos pranešimas Nr. 299620; 2021 m. gruodžio 14 d. skolos pranešimas Nr. 367696).

Pranešimai su paskaičiuota rinkliavos suma už einamus metus buvo pateikti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovui įsiskolinimas buvo apskaičiuotas atsižvelgus į visas atsakovui pritaikytas lengvatas, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., už objektus (duomenys neskelbtini) (perskaičiavimai atlikti 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo pranešime) ir laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Pagrindo taikyti lengvatas kitam atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui nėra teisinio pagrindo.

Atsakovui taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 1 849,05 Eur.

3. Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodė, kad užsiima nekilnojamojo turto nuoma, jam priklauso nekilnojamojo turto objektai, nurodyti atsiliepime. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovas nesinaudojo visu nekilnojamojo turto objektų plotu. Nurodė generuojantį atliekas plotą bei pažymėjo, kad likę nekilnojamojo turto objektų plotai yra neeksploatuojami, jose nevykdoma jokia veikla ir atliekos negeneruojamos. Pateikiama nekilnojamojo turto objektų lentelė: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovas visiškai nesinaudoja šiuo nekilnojamuoju turtu: (duomenys neskelbtini). Nurodyti pastatai yra avarinės būklės, jiems neteikiama elektros energija ir vanduo, jie negali būti naudojami pagal tiesioginę ar netiesioginę paskirtį ir generuoti atliekų. Be to, dėl COVID – 19 pandemijos dalis atsakovo nuomininkų sustabdė veiklą, paskelbto karantino laikotarpiu sumažėjo komercinės veiklos apimtis. Dėl šių priežasčių ženkliai sumažėjo komunalinių atliekų kiekiai.

5. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymu kreipėsi į pareiškėją deklaruodamas, kad dalis pastatų, priklausančių atsakovui, yra neeksploatuojami, pažymėdamas nenaudojamus plotus. 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu atsakovas buvo atleistas nuo kintamosios dalies mokėjimo 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 13 d. raštu atsakovas nurodė pareiškėjui, kad rinkliava nustatyta ir pastatams, kurie yra neeksploatuojami, pastatams, remiantis Rinkliavos nuostatų 2019 m. redakcijos 22.2 punktu, nėra priskirta konteinerio ir nėra teikiama konteinerio ištuštinimo paslauga, patalpos negeneruoja atliekų, o pareiškėjo pateikti skaičiavimai netikslūs ir nepagrįsti.

Dėl šių priežasčių atsakovas nesutiko su pateiktais mokėjimo pranešimo duomenimis ir prašė pateikti duomenis, susijusius su išvežtų atliekų kiekiu. 2020 m. kovo 18 d. atsakymu pareiškėjas nurodė, kad rinkliava už 2020 metų mokestinį laikotarpį paskaičiuota teisingai. Pareiškėjas nepateikė jokių atsakovo prašomų duomenų. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovas pateikė prašymą dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju. Šiame prašyme buvo nurodyti pastatai ir jų plotai, kurie nenaudojami ir negeneruoja atliekų. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. atsakyme nurodė, kad lengvata buvo pritaikyta nekilnojamojo turto objektams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitiems nekilnojamojo turto objektų patalpų plotams lengvatos nebuvo taikomos motyvuojant tuo, kad lengvatos gali būti taikomos tik viso nekilnojamojo turto objektų nenaudojimo atveju. 2021 m. sausio 22 d. atsakovas kreipėsi į pareiškėją prašydamas peržiūrėti teiktus prašymus, įvertinti realų išvežtų mišrių komunalinių atliekų kiekį ir iš naujo perskaičiuoti sąskaitą už 2020 metus, įvertinant atliekas generuojančius plotus. 2021 m. vasario 23 d. atsakyme pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo atstovas atliko faktinį nekilnojamojo turto objektų patikrinimą ir nustatė, kad minėti objektai neeksploatuojami ir juose veikla nevykdoma.

Dėl šių priežasčių atsakovui buvo pritaikyta lengvata. 2021 m. balandžio 27 d. prašyme atsakovas nurodė nenaudojamus nekilnojamojo turto objektus ir nenaudojamus nekilnojamojo turto objektų plotus kartu pateikdamas visą reikalingą informaciją. 2021 m. rugpjūčio 11 d. prašymu buvo pakartotinai prašyta pareiškėjo atvykti ir patikslinti pastoviosios ir kintamosios dedamųjų mokestį, remiantis faktiniais patalpų naudojamais plotais, nurodytais 2021 m. balandžio 27 d. prašyme. Atsakovas nurodė, kad nurodyti plotai yra neeksploatuojami, juose nevykdoma veikla ir negeneruojamos atliekos.

Po pateikto prašymo pareiškėjos darbuotojai apsilankė atsakovo patalpose, tačiau pareiškėjas į atsakovo prašymus ir nurodytus faktus nereagavo, tik siuntė priminimus apie rinkliavos sumokėjimą.

6. Tiek įstatyminis reguliavimas, tiek teismų praktika suteikia teisę asmeniui, negeneruojančiam atliekų būti atleistam nuo prievolės mokėti rinkliavą. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai ar jų plotai 2020 – 2021 buvo nenaudojami ir negeneruojantys atliekų. Be to, atsakovas nuo 2018 metų nuolat informavo pareiškėją apie nenaudojamus ir atliekų negeneruojančius atliekų plotus ir teikė prašymus dėl lengvatų taikymo. Atsakovas turėjo teisę gauti lengvatas, nes įvykdė reikalavimus, nustatytus asmenims siekiantiems gauti lengvatas. Pareiškėjas netinkamai įvertino atsakovo teiktus prašymus ir tuo pačiu klaidingai paskaičiavo rinkliavos mokestį. Dėl šių priežasčių pareiškėjas turi perskaičiuoti rinkliavos dydį įtraukdamas į skaičiavimus tik faktiškai naudojamus nekilnojamojo turto objektų plotus.

7. Pareiškėjas prašo priteisti delspinigius už rinkliavos sumas, kurios paskaičiuotos įtraukus atsakovo nenaudojamus nekilnojamojo turto objektų plotus. Tikrasis delspinigių dydis gali būti nustatytas perskaičiavus rinkliavos sumas į jas neįtraukiant nenaudojamus nekilnojamojo turto objektų plotus. Dėl šių priežasčių reikalavimas priteisti 1 849,05 Eur delspinigius yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

8. Pareiškėjas papildomai pateiktoje informacijoje nurodė, kad rinkliavos lengvata gali būti taikoma tik taip, kaip tą numato teisės aktai, o bet koks viešojo administravimo subjekto veikimas viršijant jam nustatytos kompetencijos ribas (ultra vires) yra neleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad Rinkliavos nuostatuose nėra numatyta galimybė neskaičiuoti rinkliavos kintamosios dalies, ar sumažinti taikomą rinkliavos mokestį proporcingai veikusiam nekilnojamojo turto objekto plotui, kai nekilnojamojo turto objektas yra naudojamas dalinai (ne pilna apimtimi), o komunalinės atliekos iš nekilnojamojo turto objekto yra surenkamos, pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir taikyti lengvatos tais atvejais, kai dalis pastato yra naudojama, ten vykdoma ūkinė / komercinė veikla ir generuojamos atliekos, todėl net ir nustačius nekilnojamojo turto objekto dalies nenaudojimo faktą, pagrindo taikyti rinkliavos lengvatą negalėjo būti. Dėl kito nekilnojamojo turto, kuris yra visiškai nenaudojamas ir atitinka teisės aktuose nustatytus lengvatos taikymo reikalavimus, buvo priimti sprendimai ir kintamoji rinkliavos dalis skaičiuojama nebuvo.

9. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašymą palaikė. Paaiškino, kad rinkliavos mokestis atsakovei apskaičiuotas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, taip pat buvo pritaikyta lengvata nekilnojamojo turto objektams, kurie yra nenaudojami. Be to, atsakovė teikė prašymus taikyti lengvatą nekilnojamojo turto objektams, kurių dalis yra nenaudojama, tačiau tokie prašymai nebuvo patenkinti, nes pagal galiojančius Rinkliavos nuostatus lengvata gali būti taikoma, jeigu yra nenaudojamas visas nekilnojamojo turto objektas.

10. Atsakovo atstovas su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad susidarė situacija kai atsakovas turi mokėti rinkliavą, nors naudoja tik dalį jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Toks rinkliavos apskaičiavimas ir lengvatos taikymas tik visam nenaudojamam nekilnojamojo turto objektui pažeidžia proporcingumo principą. Taip pat atsakovo atstovas prašė spręsti klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), kad pastarasis ištirtų, ar Rinkliavos nuostatų 72.2 papunktis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 4 daliai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino. Priteisė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 38 840,99 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 1 849,05 Eur delspinigių už 2020 ir 2021 metus, pervedant priteistą sumą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Luminor Bank, AB. Mokėjimo paskirties skiltyje arba langelyje „Kliento kodas gavėjo informacinėje sistemoje“ būtina nurodyti mokėtojo kodą – (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nustatė, kad atsakovas valdo tokius nekilnojamojo turto objektus: (duomenys neskelbtini).

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, jo rūšies bei ploto. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš esmės yra Rinkliavos mokėtojas. Bylos duomenys tvirtina, kad, pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimo pranešimai, t. y. 2020 m. vasario 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11100603, 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11244706, 2021 m. kovo 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11419823 ir 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11630667. Taip pat atsakovui buvo pateiktas 2021 m. liepos 30 d. skolos pranešimas Nr. 275158, 2021 m. rugpjūčio 16 d. skolos pranešimas Nr. 299620 ir 2021 m. gruodžio 14 d. skolos pranešimas Nr. 367696. Tačiau atsakovas nustatyta tvarka ir terminu šioje byloje prašomos priteisti Rinkliavos nesumokėjo.

14. Rinkliavos nuostatų 72 punkte nustatyta, kad taikomos šios Rinkliavos lengvatos: 72.1. Rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies; 72.2. Rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies.

15. Rinkliavos nuostatų 73 punkte nustatyta, kad Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui (Rinkliavos nuostatų 74 punktas). Prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių (Rinkliavos nuostatų 75 punktas).

16. Rinkliavos nuostatų 78 punkte nustatyta, kad pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamojo turto objektu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį per 30 kalendorinių dienų po deklaruoto laikotarpio pabaigos Administratoriui privalo pateikti vieną iš dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 78.1. viešojo vandens tiekėjo pažymą apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą vandens kiekį (sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 kub. m), jeigu vykdomas viešasis geriamojo vandens tiekimas; 78.2. elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą elektros energiją (leidžiamas maksimalus elektros energijos sunaudojimo dydis per 1 mėn. neturi viršyti 10 kWh); 78.3. kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo faktą (pvz., kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos atveju - dokumentus, įrodančius, kad statybinės atliekos perduotos šias atliekas tvarkančiai įmonei, statybą leidžiančio dokumento kopiją). Rinkliavos nuostatų 79 punkte nustatyta, kad nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti Rinkliavą. Rinkliavos nuostatų 80 punkte nustatyta, kad kintamoji Rinkliavos dalis skaičiuojama, jeigu lengvatų taikymo laikotarpiu individualaus naudojimo konteineris yra tuštinamas ir Komunalinių atliekų turėtojų registre fiksuojami konteinerio pakėlimai ir svoriai.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. teikė pareiškėjui prašymus, atitinkamai Nr. 20/04/06 ir Nr. 21/04/27 „Dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju“. Taip pat atsakovas ne kartą teikė pareiškėjui ir kitus prašymus, susijusius su informacijos pateikimu, atvykimu į vietą, mokėtino mokesčio patikslinimu, pakeitimu ir pan.

18. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. raštu (sprendimu) Nr. SP-2020-10-02181 „Dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju“ nusprendė: 1) neskaičiuoti kintamosios vietinės Rinkliavos dedamosios laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) skaičiuoti kintamąją ir pastoviąją Rinkliavos dalis už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad minėtuose nekilnojamojo turto objektuose veikla, nors ir dalinai, yra vykdoma, tuo tarpu lengvatos gali būti taikomos tik viso nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo atveju. Taip pat pareiškėjas atsakė ir į kitus atsakovo teiktus prašymus. Taigi dalis lengvatų atsakovui buvo pritaikyta. Atsakovui įsiskolinimas buvo apskaičiuotas atsižvelgus į visas atsakovui pritaikytas lengvatas, t. y. atsakovui buvo pritaikytos lengvatos, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (perskaičiavimai atlikti 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo pranešime). Taip pat atsakovui buvo pritaikytos lengvatos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (perskaičiavimai atlikti 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešime).

19. Teismas pažymėjo, kad skaičiuodamas Rinkliavą pareiškėjas vadovaujasi Rinkliavos nuostatais, kuriuose aiškiai nurodyta, jog nuo Rinkliavos mokėjimo atsakovas galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jei nesinaudotų visu nekilnojamuoju turtu (Rinkliavos nuostatų 72.2 papunktis). Tuo tarpu atsakovas net neneigia, kad jis naudojasi tam tikromis nekilnojamųjų turto objektų patalpų dalimis (atsiliepime nurodytoje lentelėje Nr. 1). Tad pareiškėjas tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo mokėtiną Rinkliavą.

20. Antra vertus, atsakovas realiai neįrodė, kad jis dalies patalpų nenaudoja. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, kaip įrodymą, pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti, jog dalis atsakovui priklausančių patalpų yra nenaudojamos. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokie plotai yra nenaudojami ir kuriuose atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose jie yra. Taip pat neaišku, ar jie apskritai realiai yra nenaudojami. Akivaizdu, kad sandėliavimo paskirties patalpos vieną dieną gali būti užimtos, o kitą dieną atrodyti kaip nenaudojamos, t. y. būti tuščios.

21. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tinkamai išnagrinėjo atsakovo prašymus dėl lengvatos taikymo bei pateikė pagrįstas ir teisės aktus atitinkančias išvadas. Be to, atsakovas neskundė pareiškėjo sprendimų, kuriais netaikytos Rinkliavos lengvatos kitiems atsakovo turimiems nekilnojamojo turto objektams, nors tokią teisę turėjo pagal Rinkliavos nuostatų 92 punktą, t. y. skundą dėl Administratoriaus priimtų sprendimų galėjo pateikti Savivaldybės administracijai.

22. Taigi, atsakovas pagrįstai buvo atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo nekilnojamojo turto objektams, kurie yra visi nenaudojami. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, todėl atsakovui pagrįstai buvo skaičiuojama pastovioji vietinės rinkliavos dalis už visus turimus nekilnojamojo turto objektus.

23. Atsakovui šiuo metu negalėtų būti taikoma lengvata dar ir dėl to, kad, pagal Rinkliavos nuostatų 78 punktą, pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, tokio turto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamojo turto objektu, už deklaruotą nesinaudojimo laikotarpį per 30 kalendorinių dienų po deklaruoto laikotarpio pabaigos Administratoriui privalo pateikti vieną iš Rinkliavos nuostatų 78.1-78.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamojo turto objektu nebuvo naudotasi. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio turto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 79 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas jokių įrodymų, pvz., dėl elektros sunaudojimo ar pan., nėra pateikęs. Tad bet kokiu atveju, atsakovui būtų priskaičiuota Rinkliavos kintamoji dalis už ginčo objektų atitinkamas patalpų dalis.

24. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nenustatyta sąlygų, lengvatai, nurodytai Rinkliavos nuostatų 72.1 papunktyje, taikyti.

25. Minėta, kad atsakovas atleistas tik nuo dalies Rinkliavos mokėjimo, t. y. nuo tų objektų, kurie yra realiai nenaudojami. Objektai, kurie yra naudojami, yra apmokestinti; atsakovas nuo Rinkliavos mokėjimo už juos nebuvo atleistas. Be to, pabrėžtina, kad nei fiziškai nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai nekilnojamojo turto objektų plotai yra nenaudojami, nei Rinkliavos nuostatai nustato galimybę taikyti lengvatas, kai naudojama tik dalis nekilnojamojo turto objekto, kita vertus, atsakovas net ir neįrodė, kad realiai yra naudojama tik dalis objekto patalpų ploto, todėl atsakovo nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

26. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsakovui priskaičiavo Rinkliavą už 2020-2021 metus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo priskaičiuota suma – 38 840,99 Eur (už 2020 m. – 19 587,59 Eur; už 2021 m. – 19 253,40 Eur) būtų neteisinga. Tad yra pagrindas pareiškėjo reikalavimą dėl nesumokėtos Rinkliavos sumos patenkinti.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomi priteisti delspinigiai ir jų dydis atitinka Rinkliavos nuostatų XI skyriaus nuostatas. Tad yra pagrindas tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

28. Teismas nurodė, kad Rinkliavos nuostatai numato galimybę taikyti lengvatas atliekų turėtojams, juos atleidžiant nuo kintamosios Rinkliavos dalies, ar kintamosios ir pastoviosios Rinkliavos dalų (Rinkliavos nuostatų 72.1-72.2 papunkčiai). Numatyti atvejai, kuomet nekilnojamojo turto objektai išbraukiami iš Komunalinių atliekų turėtojų registro (Rinkliavos nuostatų 22 punktas), ir jie nebėra apmokestinami Rinkliava bei pan. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad Rinkliavos nuostatuose nėra užtikrinimas proporcingumo principas. Tai reiškia, kad teismui nekyla abejonių dėl minėtų Rinkliavos nuostatų teisėtumo. Atsakovas iš esmės kelia Rinkliavos nuostatų 72.2 papunkčio taikymo klausimą. Tačiau šioje byloje šios nuostatos taikymo klausimas iš esmės nėra aktualus. Šioje byloje iš esmės nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas pagrįstai atsakovui netaikė lengvatos. Minėta, kad atsakovas pareiškėjo sprendimų, susijusių su lengvatos netaikymų, neskundė. Tad atsakovo prašymas iš esmės nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.

29. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

III. 30. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3381-860/2022 ir priimti naują sprendimą - Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti; 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, susijusį su individualia byla, arba, esant pagrindui, kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl tokio tyrimo pradėjimo, o konkrečiai, ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 3 p. kartu su 72.2 p. atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 str. 1 d. 2 p. ir 4 d.; 3) priteisti atsakovo UAB „Kirtimų logistikos centras“ naudai iš pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ bylinėjimosi išlaidas.

31. Atsakovas nurodo, kad užsiima nekilnojamojo turto nuoma ir ginčo laikotarpiu naudojosi tik dalimi apmokestintų objektų plotu, todėl rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti skaičiuojama tik nuo faktiškai naudojamo nekilnojamojo turto ploto, o ne nuo bendro turto ploto.

32. Atsakovas visiškai nesinaudoja nekilnojamojo turto objektais, nurodytais apeliacinio skundo 2 priedo lentelėje Nr. 2, kadangi nurodyti pastatai yra avarinės būklės, jiems neteikiama elektros energija ir vanduo, jie negali būti naudojami pagal tiesioginę ar netiesioginę paskirtį ir generuoti atliekų.

33. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

34. Atsiliepime nurodoma, kad rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama nuo rinkliavos mokėtojams priklausančio bendro nekilnojamojo turto ploto. Todėl atsakovo argumentai, kad rinkliava turėtų būti skaičiuojama tik nuo dalies jam priklausančio, naudojamo nekilnojamojo turto ploto yra teisiškai nepagrįsti ir negali būti tenkinami.

35. Į byla buvo pateiktas paaiškinimas, kad dėl nurodyto nekilnojamojo turto, kuris yra visiškai nenaudojamas ir atitinka teisės aktuose nustatytus lengvatos taikymo reikalavimus, jau buvo priimti sprendimai ir kintamoji rinkliavos dalis skaičiuojama nebuvo.

36. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą buvo nustatęs, kad „nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu“, todėl atsakovo nurodyti argumentai, nedaro pagrindo laikyti rinkliavos paskaičiavimo tvarkos neatitinkančios Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl 38 840,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir 1 849,05 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 2020–2021 metų laikotarpį.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir jo naudai iš atsakovo priteisė 38 840,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, bei 1 849,05 Eur delspinigių už 2020–2021 metų laikotarpį.

39. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą, teigdamas, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas nesinaudojo visu nekilnojamojo turto objektų plotu. Nurodė generuojantį atliekas plotą bei pažymėjo, kad likę nekilnojamojo turto objektų plotai yra neeksploatuojami, juose nevykdoma jokia veikla ir atliekos negeneruojamos.

40. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

41. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

43. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas ginčija pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas, taip pat dėl ko atsakovo atsiliepimo argumentai atmesti.

44. Skaičiuodamas Rinkliavą pareiškėjas vadovavosi Rinkliavos nuostatais, kuriuose aiškiai nurodyta, jog nuo Rinkliavos mokėjimo atsakovas galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jei nesinaudotų visu nekilnojamuoju turtu (Rinkliavos nuostatų 72.2 papunktis). Atsakovas neneigia, kad jis naudojasi tam tikromis nekilnojamųjų turto objektų patalpų dalimis (atsiliepime nurodytoje lentelėje Nr. 1). Tad pareiškėjas tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo mokėtiną Rinkliavą.

45. Pažymėtina, kad dėl nurodyto nekilnojamojo turto, kuris yra visiškai nenaudojamas ir atitinka teisės aktuose nustatytus lengvatos taikymo reikalavimus, buvo priimti sprendimai ir kintamoji rinkliavos dalis skaičiuojama nebuvo. Atsakovui įsiskolinimas buvo apskaičiuotas atsižvelgus į visas atsakovui pritaikytas lengvatas.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tapačiais motyvais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti tiriama, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 3 punktas kartu su 72.2 papunkčiu atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį.

50. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte taip pat nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: <...> teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Taigi, teismui pareikštas prašymas pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kurį gali reikšti teismui ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai. Tai yra šių subjektų procesinio teisinio pobūdžio prašymas, kuris, kaip procesinė priemonė, gali padėti išspręsti byloje kilusį ginčą, o tuo pačiu apginti proceso dalyvių subjektines teises.

51. Teismų praktikoje šiuo klausimu taip pat yra konstatuota, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014); nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia savo, o ne asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012); tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I415-4/2007).

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio prašymo argumentus, konstatuoja, kad be deklaratyvių teiginių atsakovas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Teisėjų kolegija byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti Rinkliavos nuostatų 3 ir 72.2 punktų, taikytinų byloje, teisėtumu, todėl daro išvadą jog nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio nei teisinio pagrindų pradėti aptariamo norminio teisės akto tyrimą.

53. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

54. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

55. Atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

56. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė