652cd17d-ec06-4819-9f52-23c00a3608fb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4319-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02231-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjas M.

R. 2017-06-29 teismui paÅ¡tu padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5). PaaiÅ¡kino, kad jis nuo 2017-01-20 iki 2017-06-29 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Už lango grotų buvo Å¡iukÅ¡lių, todėl sklisdavo nemalonus kvapas. Dėl grotų įrengimo Å¡iukÅ¡lių nebuvo galima surinkti, o dėl metalinio tinklo iÅ¡ lauko pusės, į kamerÄ nepakankamai patekdavo natÅ«ralios dienos Å¡viesos, todėl nuolat bÅ«davo įjungtas dirbtinis apÅ¡vietimas, o tai kenkė sveikatai ir regėjimui.

PareiÅ¡kėjo privatumas pažeidžiamas, nes sanitarinis mazgas įrengtas prie kameros durų, pro kuriose esantį langelį pareigÅ«nai gali stebėti kalinamÄ asmenį, be to, sanitarinis mazgas pilnai neatskirtas nuo likusios kameros dalies. Spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams susidėti įrengta netinkamai – ji kabo ant sienos virÅ¡ radiatoriaus ir prieÅ¡ais tualetÄ . Kamerose nėra spintos, skirtos rÅ«bams susidėti, stalo valgyti, kameros nėra dezinfekuojamos. Radijo taÅ¡kas ir kabelinės televizijos kabelis yra 3 metrų aukÅ¡tyje ir jo neįmanoma pasiekti, pasijungti kabelį ar pritildyti garsÄ .

Nesuteikiamos priemonės kamerai iÅ¡sivalyti – duodamos Å¡luotos be kotų, nesuteikiama indų ploviklio. Nebuvo suteikta pakankamai higienos priemonių – dantų pastos, skutimosi peiliukų, o tualetinio popieriaus duodama kartÄ per mėnesį tik vienas rulonėlis. Pasivaikščiojimui skirta viena valanda laiko, tačiau toks trumpas pasivaikščiojimo laikas yra nepakankamas. Kameroje karÅ¡tas vanduo netiekiamas, tualete vanduo paprastai nenusileidžia arba nusileidžia blogai. DuÅ¡u galima naudotis tik kartÄ Ä¯ savaitę ir vienu metu nuo 1 iki 4 asmenų.

Nėra užtikrinamas reikiamas vėdinimas, kamerose nuolat jaučiama drėgmė. Pareiškėjui suteikiama patalynė yra sintetinės medžiagos, čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodamos pareiškėjui prieš tai nedezinfekuotos, minkštuose audiniuose veisiasi parazitai. Kamerose ribojama elektros energija. Nėra užtikrinamas tinkamas maitinimas, pareiškėjui suteikiamo maisto energetinė vertė nepakankama. Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris pavojingas pareiškėjo sveikatai.

Be to, pareigÅ«nai nepagrįstai atsisako priimti pareiÅ¡kėjo teikiamus praÅ¡ymus, juos registruoti, atsisako siųsti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams. PareiÅ¡kėjas sulaukia grasinimų, kad jeigu dar skųsis – gaus nuobaudÄ . Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, depresija, žemino jo orumÄ .PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–20).PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, taip pat, nuteistiesiems kas mėnesi iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustukai, du kartus per mėnesį iÅ¡duodama patalynė, muilas, tualetinis popierius. Laisvės atėmimo vietoje sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai padengti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tais, tačiau sveikatai nepavojingi.

Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala nepriteistina. Prašo iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (2,88 Eur).Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017-01-20 iki 2017-06-29 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.1996 m. sausio 18 d.

Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 d.

įsakymu Nr. V-908, kaip ir iki 2015-10-30 galiojusi HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-01-20 iki 2017-06-29 buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.); 7,57 kv. m. ploto kameroje Nr. 328 (1-2 asm.); 8,20 kv. m. ploto kameroje Nr. 293 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 105 (1–2 asm.); 8,10 kv. m. ploto kameroje Nr. 342 (1–2 asm.); 7,69 kv. m. ploto kameroje Nr. 283 (1–2 asm.); 8,03 kv. m. ploto kameroje Nr. 301 (1–2 asm.); 7,66 kv. m. ploto kameroje Nr. 326 (1 asm.).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ kalinimo laikotarpį. Todėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo priverstas gyventi antisanitarinėmis sÄ lygomis, nes galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u suteikiama tik vienÄ katÄ per savaitę, juo naudojosi nuo 1 iki 4 asmenų vienu metu.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kalinamiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Teismas pažymi, kad suteikiamas laikas naudotis duÅ¡u visų pirma yra skirtas asmens higienai.

PareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybės, jog jam buvo suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. nusiprausti duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, jog jis per nustatytÄ laikÄ nespėdavo nusiprausti arba faktų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ pareiÅ¡kėjui suteikti papildomÄ apsilankymÄ duÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima neginčytinai spręsti, kad neužteko vieno karto per savaitę pasinaudoti duÅ¡u ir taip tinkamai užtikrinti higienÄ , nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės neindividualizavo, ir į tai, kad atsakovas užtikrino pareiÅ¡kėjo teisę vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, teismo vertinimu, negalima pripažinti, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.PareiÅ¡kėjas teigė, kad patyrė nepatogumų dėl nepilnai atitverto sanitarinio mazgo.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Taigi pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad neturi galimybės prieiti prie kameroje esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis uždengtas langas yra Å¡iukÅ¡lių, nuo jų sklinda blogas kvapas.

Kadangi kameros langas uždengtas tinklu, nėra galimybės jo nuvalyti, o kameroje nepakanka natÅ«ralios Å¡viesos. Nuolatinis dirbtinės Å¡viesos naudojimas gali pakenkti pareiÅ¡kėjo sveikatai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 73.5 73.6 punktai nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: laikytis asmens higienos; tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Kadangi, atsakovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rÅ«pintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl Å¡iukÅ¡lių jaučiamas blogas kvapas ar dėl purvino lango į patalpÄ patenka mažiau Å¡viesos atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pats iÅ¡mesti kameroje esančias Å¡iukÅ¡les, ar nusivalyti purvinÄ langÄ . Pastebėtina, kad byloje nėra medžiagos, kuri patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl kliūčių, trukdančių nusivalyti langÄ , paÅ¡alinimo. Taigi priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡iuo aspektu nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pastebėtina, kad iÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 22–23, 35, 61), jog kamerose Nr. 104, 328, 110 natÅ«ralus apÅ¡vietimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nuolatinio dirbtinės Å¡viesos naudojimo taip pat laikomi nepagrįstais, nes dirbtinės Å¡viesos naudojimo dažnis priklauso nuo paties LukiÅ¡kių TI-K laikomo asmens pasirinkimo, o atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo atveju nenustatyta. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – kamerose nėra spintos, skirtos rÅ«bams susidėti, stalo valgyti, kameros nėra dezinfekuojamos; kameroje esančioje kriauklėje karÅ¡tas vanduo netiekiamas, tualete vanduo paprastai nenusileidžia arba nusileidžia blogai; kameroje ribojama elektros energija; spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams susidėti įrengta netinkamai – ji kabo ant sienos virÅ¡ radiatoriaus ir prieÅ¡ais tualetÄ .Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. p. nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, virÅ¡utinių drabužių pakaba (14.9.). Teismas pažymi, kad vieno stalo bei spintelės rÅ«bams susidėti įrengimas kameroje atitinka reikalavimus nustatytus kamerų įrengimui, be to, kaliniai valgo tam skirtose ir įrengtose valgymo vietose, todėl reikalavimas įrengti valgymui skirtÄ stalÄ yra nepagrįstas, o konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl Å¡io elgesio nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja kokioje kameros vietoje turėtų bÅ«ti įrengiama spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams laikyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini. Lietuvos higienos normos 134:2015 18 p. nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tuo tarpu įpareigojimas tiekti karÅ¡tÄ vandenį į sanitarinį mazgÄ nenustatytas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi teisių pažeidimai dėl karÅ¡to vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad tualete vanduo nusileidžia blogai, laikytinas subjektyviu, nepagrįstu, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo kuriose kamerose jis pastebėjo tokį galimÄ gedimÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat deklaratyviai teigia, kad kameros nėra dezinfekuojamos, tačiau nenurodo konkrečių kamerų, kurios, jo nuomone, nebuvo tinkamai dezinfekuotos. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl elektros energijos ribojimo yra abstraktaus pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nenurodė kokiais bÅ«dais elektros energija yra ribojama, kada tokie veiksmai buvo atliekami, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl Å¡io pažeidimo.

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K 2017-07-12 raÅ¡tu Nr. 24-4615 atsakė į pareiÅ¡kėjo paklausimÄ dėl galimos kamerų neatitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į LukiÅ¡kių TI-K dėl galimų pažeidimų taip pat nenurodė konkrečių kamerų, o iÅ¡reiÅ¡kė abstrakčius ir bendro pobÅ«džio teiginius. Atsižvelgiant į byloje esančiÄ medžiagÄ bei faktinių aplinkybių visumÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kamerų įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nėra užtikrinamas reikiamas vėdinimas, kamerose jaučiama drėgmė.

HN 134:2015 14 p. nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su drėgmės ir vėdinimo reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo. Be to, iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 22–23, 29, 35, 42), jog kamerose Nr. 104, 105, 328, 110 pritaikytos vėdinimui, pažeidimų, susijusių su drėgmės rodiklių viršijimu nenustatyta. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės ir vėdinimo laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.Pareiškėjas nurodo, kad radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis sumontuoti 3 m. aukštyje, dėl ko jų pasiekti buvo praktiškai neįmanoma.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad dėl per aukÅ¡tai įrengto radijo taÅ¡ko ir kabelinės televizijos kabelio kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , ar kad pareiÅ¡kėjas dėl radijo taÅ¡ko įrengimo bÅ«do bÅ«tų patyręs žalos. Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra per menki ir pernelyg trumpalaikiai, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes, kurias galima bÅ«tų pripažinti jo patirta neturtine žala, todėl nesudaro pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščiojimui yra skirta viena valanda laiko, tačiau toks pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas.Bausmių vykdymo kodeksas nustato, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimÄ Ä¯gyvendinimu. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti.

Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamo pasivaikščiojimui skirto laiko yra atmestini.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam į kamerÄ buvo iÅ¡duodamas netinkamas inventorius Å¡varai palaikyti. HN 134:2015 37 p. nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Pažymėtina, kad patys nuteistieji yra atsakingi už Å¡varos palaikymÄ kamerose. Atsakovė atsiliepime pabrėžė, jog reikalingas inventorius, t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras visuomet yra iÅ¡duodami į kiekvienÄ kamerÄ . Be to, pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K 2017-07-12 buvo paaiÅ¡kinta, kad kameros yra aprÅ«pintos valymo ir dezinfekavimo priemonėmis, į visas kameras yra iÅ¡duotos dezinfekuotos, Å¡varios, tvarkingos valymo priemonės: Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abejoti tokiais atsakovo teiginiais nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl netinkamų priemonių kamerai valyti iÅ¡davimo, nenurodė nei kada, nei kokiose kamerose bÅ«nant pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas reikiamas valymo priemonių kiekis. Be to, iÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 46), jog kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 125 imtinai valo asmenys, atliekantys valytojo pareigas, todėl į Å¡ias kameras valymo inventorius neiÅ¡duodamas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas šioje apimtyje laikomas nepagrįstu.Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K neužtikrinamas tinkamas maisto kiekis ir kokybė.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale.

Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nedetalizavo koks konkrečiai patiektas maistas ir kuriomis dienomis jo netenkino ar neatitiko teisės aktuose nustatytos energetinės maisto vertės. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo ginčo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.Pareiškėjas nurodo, kad jam išduodami čiužiniai, antklodės, pagalvės nėra dezinfekuojami, juose veisiasi parazitai.

PareiÅ¡kėjui suteikiama patalynė yra sintetinės medžiagos. HN 134:2015 42, 43 p. nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam iÅ¡duodama patalynė buvo netinkama naudoti. Atsakovas apie iÅ¡duodamos patalynės kokybę informavo pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K 2017-07-12 raÅ¡tu Nr. 24-4615. Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja kokios medžiagos patalynė nuteistiesiems turi bÅ«ti iÅ¡duodama. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės vėlgi yra deklaratyvaus pobÅ«džio, apibendrinti, nesiejant pareiÅ¡kėjo teigiamų padarytų pažeidimų su individualiomis pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 29, 43), jog tikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K korpusuose paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs, Lukiškių TI-K laikomi asmenys lovos skalbiniais aprūpinami pagal poreikį ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra įrengtos dezinfekavimo kameros, kuriose atliekami dezinfekavimo darbai (b. l. 61).

Atsižvelgiant į tai, abejoti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo, o pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės ir minkštojo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris pavojingas pareiškėjo sveikatai.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo” 3.1. p., nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Pagal atsakovo paaiÅ¡kinimus, LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kenksmingos sveikatai aplinkos atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo suteikta pakankamai higienos priemonių – dantų pastos, skutimosi peiliukų, o tualetinio popieriaus duodama kartÄ per mėnesį tik vienas rulonėlis.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Be to, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Lukiškių TI-K patvirtino, kad minėtos higienos priemonės yra išduodamos, o muilas ir tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį – mėnesio pradžioje ir pabaigoje.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčijam aplinkybės, kad jam buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡duodamas higienos kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam buvo draudžiama skųstis grasinant nuobaudomis. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigÅ«nai jam grasino ar neleido pateikti skundų, ar praÅ¡ymų, taigi Å¡ios aplinkybės laikomos subjektyvaus pobÅ«džio, juolab, kad pareiÅ¡kėjas netrukdomai pateikė skundÄ teismui.

Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi bendrauti mandagiai bei etiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, netikėti tokiais atsakovo paaiÅ¡kinimais nėra teisinio pagrindo, o atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo atžvilgiu nenustatyta. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo dvasiniais iÅ¡gyvenimais, depresija, orumo žeminimu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo LukiÅ¡kių TI-K poveikio jo psichikai ir sveikatos bÅ«klei, teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 161 dienas. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 161 dienos, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡mingÄ kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteistinas 483 Eur (3 Eur už parÄ , pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ ) neturtinės žalos dydis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ABTÄ® 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 2,88 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų parengimÄ susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M.

R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 483 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus) neturtinės žalos.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Mefodija Povilaitienė                                      Â