2023-10-11 Nr. AB-18107-4-48-3-00083-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2402-624/2023

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00083-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui E. S., jo ir nepilnamečio M. S. atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui H. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių E. S. ir jo nepilnamečio sūnaus M. S., atstovaujamo E. S., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių E. S. ir jo nepilnamečio sūnaus M. S., atstovaujamo E. S., alternatyvios sulaikymo priemonės pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui E. S. (toliau – ir Užsienietis), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnamečiam sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), atstovaujamam tėvo E. S., (toliau kartu – ir Užsieniečiai) pratęsti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje trims mėnesiams, bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Centras teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 7, 10, 11 punktais, 115 straipsnio 1 ir 5 dalimis.

2. Centras paaiškino, kad Užsieniečiai įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą, turi prieglobsčio prašytojų statusą, tapatybės ir pilietybės nustatytos, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau egzistuoja sulaikymo pagrindai, kadangi iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo. Centras nurodė, kad Užsieniečiai, neteisėtai atvykę į Lietuvą, nesikreipė į institucijas dėl prieglobsčio, o bandė išvykti iš Lietuvos, ir tik būdami sulaikyti, pateikė prieglobsčio prašymą. Centras taip pat atkreipė dėmesį, kad Užsieniečiai, pažeisdami Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, tyčia, neteisėtai, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Anot Centro, Užsieniečių veiksmai parodo, kad Lietuva nėra jų galutinis tikslas, jie piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, prieglobsčio prašymai pateikti tik tam, kad išvengti sulaikymo. Centro vertinimu, yra didelė tikimybė, kad Užsieniečiai, siekdami išvengti galimo išsiutimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, todėl egzistuoja jų sulaikymo pagrindai. Centras atkreipė dėmesį, kad Užsieniečiai nebendradarbiauja nagrinėjant jų prieglobsčio prašymą. Centras taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių apeliacinį skundą, 2023 m. liepos 26 d. nutartimi nenustatė priežasčių, suteikiančių galimybę skirti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimų ir taikė Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietovėse, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Anot Centro, nuo šio sprendimo priėmimo jokių esminių pokyčių prieglobsčio byloje neatsirado.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą, t. y. pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiams E. S. ir M. S. alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje – terminą 2 mėnesiams (iki 2023 m. lapkričio 16 d.), bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 115 str. 1 d., 14019 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

4. Teismas nustatė, kad 2023 m. gegužės 18 d. Užsieniečiai buvo sulaikyti Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Mockų kaime, kai buvo patikrintas automobilis, kuriuo kaip keleiviai vyko penki (duomenys neskelbtini) piliečiai. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad Užsienietis ir jo nepilnametis sūnus neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje suteikiančių ar patvirtinančių dokumentų ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. VSAT pareigūno sprendimu Užsieniečiai buvo sulaikyti ir apgyvendinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. 2023 m. birželio 15 d. 22.40 val. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai (duomenys neskelbtini) vietovėje vykdydami tarnybą sustabdė ir patikrino automobilį, kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis, automobilyje vyko Užsieniečiai. Jie buvo sulaikyti ir perduoti VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. birželio 18 d. sprendimu Užsieniečiui ir jo nepilnamečiam sūnui paskyrė sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2023 m. rugsėjo 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 18 d. sprendimas pakeistas ir Užsieniečiams paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje iki 2023 m. rugsėjo 16 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečių prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Užsieniečiams taikomo judėjimo laisvės suvaržymo proporcingumo, atsižvelgė į tai, kad Užsienietis kartu su nepilnamečiu sūnumi per Lietuvos Respubliką vyko neteisėtai, neturėdami dokumentų, suteikiančių teisę būti Europos Sąjungos valstybėse narėse, jų kelionės tikslas buvo Vokietija. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai pateikė jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasus), jie neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, būdami apgyvendinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, jie pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką ir buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje. Kadangi Užsieniečių prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, teismas sprendė, jog tinkamai jam išnagrinėti (motyvams išaiškinti) yra būtina užtikrinti Užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog yra pakankamas pagrindas spręsti apie nagrinėjamu atveju egzistuojančią realią riziką, kad, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis kartu su savo nepilnamečiu sūnumi sieks išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu nebus užtikrintas tinkamas Užsieniečių prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas, sukelta nelegalios migracijos grėsmė Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

7. Teismas pažymėjo, kad nors Užsienietis savo nesutikimą su teikimu grindė tuo, kad laisvės apribojimas daro įtaką jo nepilnamečio sūnaus psichologinei būklei ir yra pažeidžiama jo nepilnamečio sūnaus teisė mokytis, tačiau, kaip paaiškino Užsieniečių registracijos centro atstovė, Užsieniečio nepilnamečiam vaikui nėra taikomi jokie suvaržymai, ir jis, tėvui sutikus, gali išeiti už Centro ribų, už jį būtų atsakinga institucija ir jį lydėtų atsakingas institucijos asmuo. Taip pat, kaip matyti, nėra pažeidžiama ir Užsieniečio nepilnamečio vaiko teisė mokytis, nes iki šių metų rugsėjo 1 d. visi vaikai, kurie gyveno Centre, turėjo teisę mokytis, atvykdavo mokytojas ir jungtinėje klasėje mokė vaikus. Šiuo metu yra svarstoma galimybė vaikams leisti lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, esančią Pabradės mieste. Artimiausiu metu laukiamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas, dėl tolimesnio užsieniečių nepilnamečių vaikų mokymosi užtikrinimo.

8. Nustatydamas alternatyvios priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu Užsieniečio judėjimo laisvė varžoma siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiai yra pripažinti pažeidžiamais asmenimis, Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo priimtas nagrinėti jau 2023 m. gegužės 24 d., todėl nustatytinas tik dviejų mėnesių alternatyvios priemonės taikymo terminas.

III. 9. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsieniečiai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies bei 14019 straipsnio nuostatas.

11. Užsieniečiai nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečių faktiškai nesulaikius. Byloje nėra duomenų, kad Užsieniečiai kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, t. y. neteikia minėtoms institucijoms reikalingos ir aktualios informacijos. Be kita ko, Užsieniečių duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai) yra žinomi. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Užsieniečiai atitinka pažeidžiamo asmens apibrėžimą.

12. Užsieniečių vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinio sulaikymo būtinybės ir neatsižvelgė, jog vaikų faktinis sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė, nes faktinis sulaikymas daro itin didelę žalą vaikams.

13. Užsieniečiai pabrėžia, kad sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, taip pat tai, jog Užsieniečiai šiuo metu yra prieglobsčio prašytojai, yra žinomi jų vardai, pavardės, gimimo metai, duomenų, kad jie kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina Užsieniečiams taikyti de facto (lot. faktiškai) griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą.

15. Centras pabrėžia, kad Užsieniečiai neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl prieglobsčio, o pasitelkę nelegalia migracija užsiimančius asmenis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, ir tik būdami sulaikyti pateikė prieglobsčio prašymą. Anot Centro, Užsieniečių veiksmai parodė, kad Lietuva nebuvo jų galutinis tikslas, jie piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik tam, kad išvengti sulaikymo. Centro vertinimu, yra didelė tikimybė, kad siekdami išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsieniečiai gali pasislėpti, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo jų sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo Užsieniečių prieglobsčio byloje, todėl suponuotina, kad prašymo motyvai gali keistis. Centro vertinimu, Užsieniečių veiksmai rodo, kad jie linkę pažeidinėti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus, bei nebendradarbiauja su teisėsaugos įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, sprendžiant jų grąžinimo į kilmės šalį klausimą.

16. Centras nurodo, kad aplinkybė, susijusi su Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymu, buvo žinoma pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą Sprendimą. Siekdamas užtikrinti šeimos ypatingus poreikius, saugumą bei privatumą, vadovaudamasis Centro psichologas rekomendacijomis, Centras apgyvendino Užsienietį su vaiku pažeidžiamų asmenų bendrabutyje, užtikrinant specialias priėmimo sąlygas. Užsieniečiai turi galimybę naudotis įrengtomis poilsio, sporto aikštelėmis. Socialiniai darbuotojai lanko šeimą kiekvieną dieną, teikiant jiems įvairią humanitarinę, psichosocialinę pagalbą, paramą, palaikymą ir rekomendacijas vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais. Užsieniečiams atvykus į Centrą, jį konsultavo socialinės darbuotojos dėl Centre teikiamų paslaugų, buvo informuotos nevyriausybinės organizacijos, Centro Šeimos gydytojo kabinetas apie jo ir vaiko poreikius. Nuo atvykimo į Centrą, Užsienietis ir jo vaikas įtraukti į įvairias laisvalaikio veiklas, vykdomas Centre. Pasak Centro, Užsieniečio nepilnametis sūnus noriai dalyvauja šiose veiklose. Be to, Užsieniečio sūnus lanko Pabradės „Ryto“ gimnazijos 9 klasę. Jam yra išduota ir įrengta atskirame kambaryje kompiuterinių žaidimų konsolė, kuria jis noriai naudojasi. Užsieniečio sūnus neišreiškė noro naudotis Centro bibliotekoje esančiu kompiuteriu, dalyvauti būreliuose ir ekskursijose, organizuojamose tiek Centre, tiek mokykloje.

17. Centras daro išvadą, kad vertindamas visą byloje esančią aplinkybių visetą, individualizuotai atsižvelgė į Užsieniečio bei jo nepilnamečio vaiko judėjimo laisvės apribojimą, kuris šiuo metu neviršija 6 mėn. laikotarpio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiams pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. k. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas sukels realia riziką, kad Užsieniečiai sieks išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu nebus užtikrintas jų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo išnagrinėjimas, taip pat sukelta nelegalios migracijos grėsmė.

21. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pritaikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečiai pabrėžia, kad yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, todėl de facto sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

24. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalis).

25. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo ir šiuo metu yra jų sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, taip pat kad Užsieniečiai priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei.

27. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

28. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

29. Pabrėžtina, jog ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Centras nenurodė ypatingų aplinkybių, kurios pateisintų skundžiamu sprendimu taikytą savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžančios alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimą iki 6 mėnesių. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į taikomos priemonės tikslus – išsiaiškinti Užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus – tokių priemonių taikymas nebėra proporcingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl minėti tikslai negalėjo būti pasiekti per terminą, nustatytą taikant alternatyvią sulaikymui priemonę pirmą kartą.

31. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo, be kita ko, būtina atsižvelgti į Užsieniečių elgesį laikotarpiu, kai jiems buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė pirmą kartą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 18 d. sprendimu). Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu (nuo 2023 m. birželio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d.) Užsieniečiai būtų pabėgę iš Centro teritorijos ar pažeidinėję Centro vidaus tvarkos taisykles (Užsienietis su nepilnamečiu vaiku iš Centro buvo pasišalinęs iki alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymo).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Užsieniečiais, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Užsieniečiai nebendradarbiavo su institucijomis, todėl šiuo aspektu Centro argumentai pripažintini deklaratyviais.

33. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Užsieniečio nepilnamečio sūnaus psichologinės būklės užtikrinimą Centre, konstatavo, kad nepilnamečiui sūnui nėra taikomi suvaržymai ir jis, tėvui sutikus, gali išeiti už Centro ribų, už jį būtų atsakinga institucija ir jį lydėtų atsakingas institucijos asmuo; iki šių metų rugsėjo 1 d. visi vaikai, kurie gyveno centre, turėjo teisę mokytis, atvykdavo mokytojas ir jungtinėje klasėje mokė vaikus, o šiuo metu yra svarstoma galimybė vaikams leisti lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, esančią Pabradės mieste. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidžiami prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, tačiau mokymosi sąlygų sudarymas ir nepilnamečio sūnaus išleidimas už Centro teritorijos ribų, savaime šių ypatingų aplinkybių nepatvirtina.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju bylai reikšmingos aplinkybės yra tai, kad Užsieniečių tapatybės ir pilietybės yra nustatytos ir byloje nėra duomenų, kad Užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, ypatingai į nepilnamečio vaiko ir jo tėvo kaip pažeidžiamų asmenų interesus, kurie turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019) ir nepagrįstai netaikė Užsieniečiams švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. alternatyvios sulaikymui priemonės, nustatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad Užsieniečiams skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. lapkričio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečių E. S. ir M. S., atstovaujamo E. S., apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiams E. S. ir M. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. lapkričio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė