2022-03-09 Nr. AB-5507-3-61-3-04396-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1479-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04396-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Departamento Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas nevertino faktų, jog pareiškėjas dirbo su (duomenys neskelbtini). Dėl pagalbos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas bijo dėl savo saugumo ir gyvybės. Pareiškėjo teigimu, Departamentas privalo užtikrinti lygiateisiškumą su kitais asmenimis, padėjusiais (duomenys neskelbtini), gavusiais prieglobstį kitose šalyse, tokia informacija turi būti patikrinama objektyviai, t. y. tikrinama (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nesutiko su Komisija, kad jis skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo nurodęs, jog turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta Komisijos sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pareiškėjas nurodė, kad asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini). Ši informacija patvirtina, kad kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Faktai turi būti patikrinti iš (duomenys neskelbtini) gauta oficialia informacija. Pareiškėjas darė išvadą, kad paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Departamentas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašymo negrindė aplinkybe, jog iš kilmės valstybės jis išvyko dėl to, kad dirbo su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos metu minėjo, kad 2005 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau – į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2020 m. (duomenys neskelbtini). Kaip priežastį, dėl kurios tada išvyko iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė aplinkybę, kad sulaukė grasinimų iš kažkokios partijos atstovų, nes bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip vėliau paaiškėjo iš pareiškėjo pasakojimo, tai nebuvo darbas, jis tik kažkada pagelbėjo savo draugams, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo susirgę. (duomenys neskelbtini) jis buvo susiradęs žmogų, kuris už pinigus pažadėjo padėti pareiškėjui išvykti į (duomenys neskelbtini), bet apgavo. Tada jis išvyko geresnio gyvenimo ieškoti į (duomenys neskelbtini) (norėjo užsidirbti pinigų). Gyvendamas (duomenys neskelbtini) apie 2005–2006 m. jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio suteikimo, bet prašymas nebuvo patenkintas. 2020 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini) ir norėjo atnaujinti santykius su savo mergina, kuri, esą, jo laukusi 16 metų, kol grįš į (duomenys neskelbtini) užsidirbęs pinigų, tačiau merginos šeima jam pradėjo grasinti, todėl jis išvyko iš savo kilmės valstybės, nes nenorėjo problemų.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) (jeigu tai ir būtų tiesa) buvo trumpalaikis, pareiškėjas apie tą laikotarpį pasakojo nerišliai, iš pradžių teigdamas, kad dirbo (duomenys neskelbtini), paskui, kad tik kelis kartus padėjo draugams, kai jiems skaudėjo gerklę, bei, kad jo (duomenys neskelbtini) žinios yra minimalios, nurodė, kad grėsmių dėl savo šios veiklos, 2020 metais grįžęs į (duomenys neskelbtini) gyventi, nesulaukė. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog kilmės šalyje jam gali grėsti pavojus gyvybei dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

9. Atsakovas paaiškino, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjanti Departamento komisija pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

10. Atsakovas nurodė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir, atsižvelgiant į tai, pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog tariamai gresiantis persekiojimas yra sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

11. Atsakydamas į pareiškėjo skundo teiginius, kuriais jis nesutinka dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti.

12. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentą, kad Departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti laikotarpį. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje.

13. Atsakovas nurodė, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Atsakovo teigimu, šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos Sprendimo dalis dėl Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų. Teismas atmetė kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašo dėl grėsmės gyvybei. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

16. Teismas vadovavosi Aprašo 99.1.1 punktu, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodomas persekiotojas yra (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Departamentas tyrimo metu duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), nerado, o prieglobsčio prašytojas nepateikė. Departamentas Sprendime rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) informacija ir nustatė, kad pareiškėjo gyvenamasis miestas kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), yra vienas iš (duomenys neskelbtini), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyrai turi galimybę išvengti persekiojimo veiksmų, pasinaudodami savo šeimos ar valstybės apsauga. Be to, pats prieglobsčio prašytojas nurodė, kad, (duomenys neskelbtini), jam niekas negrėsė.

17. Teismas nurodė, jog nėra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą, todėl Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su (duomenys neskelbtini) nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamentas nevertino pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei apklausų, nei teismo posėdžio metu nekildino grėsmės būti nužudytam iš darbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad grasina (duomenys neskelbtini). Be to, Departamentas ginčijamame sprendime įvertino pareiškėjo pasakojimą apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini), apklausos metu uždavė pareiškėjui patikslinančius klausimus, o iš pareiškėjo pateiktų atsakymų nusprendė, kad pareiškėjo (tariamas) bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) pareiškėjui grėsmės nesukėlė. Teismas pažymėjo, kad (tariamas) darbas (duomenys neskelbtini) buvo trumpalaikis, pareiškėjas apie jį pasakojo nenuosekliai, iš pradžių teigė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), paskui, kad tik kelis kartus padėjo draugams, kai jiems skaudėjo gerklę, o jo (duomenys neskelbtini) žinios yra minimalios.

19. Teismas vadovavosi Aprašo 22 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie konfliktą ir grasinimus yra abstraktus, nedetalus bei nenuoseklus. Pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, jog iš kilmės valstybės pabėgo, nes (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu bei teismo posėdžio metu, pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir teigė, kad pagrindinę grėsmę patiria iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tiek 2021 m. rugsėjo 19 d. apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu, atsakinėdamas į papildomus klausimus, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, painiojosi. Teismas darė išvadą, kad dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas negali būti laikomas nuoširdžiu. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, teismas nurodė, kad jis pagrįstai nelaikytinas patikimu įrodymu.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Departamentas nevertino jo siųstų rašytinių įrodymų, teismas pažymėjo, kad Departamentas nurodė, jog rašytinių įrodymų iš pareiškėjo negavo. Jokių rašytinių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui kartu su skundu ar teismo posėdžio metu. Iš teismui pateiktos 2021 m. rugsėjo 19 d. apklausos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta pareiga bendradarbiauti su Departamentu, pareiga pateikti visus turimus dokumentus, galinčius patvirtinti pareiškėjo pasakojimą apklausos metu arba juos pateikti nedelsiant po apklausos elektroniniu paštu. Pareigūnė, vykdžiusi apklausą, įsitikino, kad pareiškėjas mato elektroninį paštą, kuriuo turėtų siųsti rašytinius įrodymus, jeigu tokių turėtų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausos metu neminėjo, jog turi rašytinių įrodymų ir ketintų juos atsiųsti, todėl teismas šį pareiškėjo argumentą atmetė.

21. Teismas konstatavo, jog Departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, taip pat atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikė pagrįsta.

22. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados.

23. Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

24. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Teismas nustatė, kad Departamentas nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismas darė išvadą, kad pagrįstai nenustatyta tikimybė, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose.

25. Teismas darė išvadą, kad, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, Departamentas pagrįstai vertino, ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Teismas konstatavo, kad Departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

26. Pasisakydamas dėl Departamento Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas vadovavosi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatė, kad Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, bei kadangi yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti). Be to, nei iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nei po jų iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

27. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi ir nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tapatybė nustatyta remiantis prieglobsčio prašytojo pateiktu asmens dokumentu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

28. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas vadovavosi Aprašo 222 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

31. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento Sprendimą ir Komisijos Sprendimą. Teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 32. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą ir Komisijos Sprendimą.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas tinkamai neįvertino duomenų apie pareiškėjo ryšį su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neidentifikavo kaip reikšmingo pagrindo taikyti tarptautinę apsaugą pareiškėjo nurodyto asmeninio konflikto su (duomenys neskelbtini), todėl nesurinko aktualios kilmės šalies informacijos bei dėl to nepasisakė, nors šios priežastys tikėtinai yra politinio pobūdžio (Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos patvirtinto Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo 82, 83 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-3880-415/2019, eA-3880-415/2019). Pareiškėjas daro išvadą, kad Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl dabartinio (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 7, 92.8, 97.1 punktais ir daro išvadą, kad atsakovas turėjo surinkti informaciją apie pareiškėjui kylančios grėsmės realumą ne tik dėl jo (duomenys neskelbtini) (kas taip pat nebuvo padaryta), bet ir dėl jo sąsajų su (duomenys neskelbtini).

34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos poreikio, rėmėsi daugiau nei prieš metus pateikta informacija, kurioje duomenys surinkti dar anksčiau, todėl nėra aktualūs. Pareiškėjas pažymi, kad aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ir saugumo situaciją. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neteisingai įvertino situaciją dėl papildomos apsaugos poreikio ne tik dėl aktualios kilmės šalies informacijos nesurinkimo, bet ir dėl neteisingo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo teigimu, vertindamas baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, atsakovas neatsižvelgė, jog nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Pareiškėjas nurodo, kad jis jau susidūrė su realiais grasinimais ir pagrindas jiems reikšti nėra išnykęs, todėl pareiškėjui egzistuoja pagrįsta baimė susidurti su smurtu. Departamentas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjo ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias taip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjams ir pareiškėjas to pagrįstai bijo. Pareiškėjo teigimu, Departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėją gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. Pareiškėjas daro išvadą, kad jis atitinka pabėgėlio statusą, jam taip pat suteiktina papildoma apsauga.

35. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai jam gresiančio persekiojimo ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsakovas pažymi, kad, remiantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) (jeigu tai ir būtų tiesa) buvo trumpalaikis, pareiškėjas apie tą laikotarpį pasakojo nerišliai, pradžioje sakydamas, kad dirbo (duomenys neskelbtini), paskui, kad tik kelis kartus padėjo draugams, kai jiems skaudėjo gerklę, jo (duomenys neskelbtini) žinios yra minimalios. 2020 metais grįžęs į (duomenys neskelbtini) gyventi grėsmių dėl savo šios veiklos nesulaukė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei apklausų, nei teismo posėdžio metu grėsmės būti nužudytam iš darbo su (duomenys neskelbtini) nekildino. Atsakovo teigimu, tiek Departamentas, tiek teismas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunde pateikta kilmės valstybės informacija nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikio.

38. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Atsakovo teigimu, šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

40. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

41. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir darė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl teismas pakeitė Departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

44. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

46. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

47. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

48. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

49. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

50. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

51. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

53. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Vėlesnės, 2021 m. rugsėjo 19 d. apklausos metu pareiškėjo pasakojimas pakito, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

54. Vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją apie aplinkybes, paskatinusias išvykti iš kilmės šalies, pastebėtina, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su (duomenys neskelbtini) nepatvirtina kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio beatodairiško smurto. Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad tokios aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo jį suteikti. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė. Padarytos pagrįstos išvados, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu šios bylos kontekste nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamento tyrimo metu pareiškėjas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) jam niekas negrėsė.

55. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo sąsajų su (duomenys neskelbtini) reikšmės, kadangi, kaip teisingai nustatė atsakovas, pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas netyrė jo (duomenys neskelbtini), kadangi tokio pobūdžio aplinkybių pareiškėjas Departamentui nenurodė, taip pat jų nenurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui.

56. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas be kitų šaltinių, vertino ir (duomenys neskelbtini), kuriose, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Departamentas įvertino prieglobsčio prašytojo pasakojimą, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, pateiktus paaiškinimus ir kitus turimus duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos jo kilmės valstybėje galėjo jaustis nesaugus, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Departamento, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas nenurodė, jog būtų iš valstybės subjektų ar valstybines funkcijas įgyvendinančių subjektų patyręs ar bijotų persekiojimo, taip pat dėl pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumo nelaikytina, kad pareiškėjas negali pasinaudoti valstybės apsauga. Pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

59. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamento apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog jam reikėjo maisto, jis ieškojo kelionės kažkur kitur, kur galima ramiai ir gražiai gyventi. Akcentuotina, kad tokio pobūdžio priežastys, be kita ko, ekonominės, nėra tapačios persekiojimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017), o bendra saugumo padėtis, kaip minėta, nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

60. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad (ES) Nr. 439/2010 provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė