2026-02-11 Nr. AB-3086-3-61-3-04901-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1544-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04901-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192071 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir Migracijos departamentą įpareigoti jo prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes Migracijos departamentas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normas, jis priimtas atsakovo subjektyvaus vertinimo pagrindu.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neneigia, jog jis formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi sąlygas. Pareiškėjas tvirtino, kad jo pateikta informacija yra teisinga, duomenys atitinka tikrovę.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas pažymėjo, kad, darydamas tokią išvadą, atsakovas nenurodo jokių šią išvadą pagrindžiančių argumentų, apsiribodamas teisės normų, reglamentuojančių nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijų, nurodymu.

5. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

6. Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – apklausos metu į jam pateiktus klausimus atsakinėjo paviršutiniškai, neišsamiai, teikė neaiškią ir abejotiną informaciją, todėl padaryta išvada, kad apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

7. Atsakovas akcentavo, kad jis vertina ne atskirus pareiškėjo atsakymus, o aplinkybių visumą. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo siekiamybės gyventi Lietuvos Respublikoje mokslo ir studijų tikslu. Tokios aplinkybės sudaro rimtą pagrindą daryti išvadą, jog kyla nelegalios migracijos grėsmė.

8. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas,

II. 9. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįsta.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. birželio 4 d. kreipėsi Migracijos departamentą su prašymu jam išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Panevėžio kolegijoje pagrindu. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Panevėžio kolegijos išduotą tarpininkavimo raštą Nr. 20250411-057662, 2025 m. kovo 24 d. raštą Nr. V11-137 dėl jo priėmimo į Panevėžio kolegiją patvirtinimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas priimtas į bakalauro studijų programą, nuolatines studijas, kurių trukmė – 3 metai, kaina – 2 600 Eur, studijų pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d., pabaiga – 2028 m. birželio 30 d. Be to, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė su Panevėžio kolegija 2025 m. kovo 24 d. sudarytą Užsienio šalių piliečių sutartį Nr. SK4-147, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra priimtas į Panevėžio kolegijos Tarptautinio verslo studijų programos nuolatines studijas ir susirašinėjimą su Panevėžio kolegijos atstove, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas gali atvykti studijuoti iki 2025 m. spalio 31 d. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, konstatavus, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu..

11. Teismas išdėstė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktų,40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29.34, 642 punktų, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), 6 punkto, Lietuvos migracijos politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79, 12.5.3 ir 12.5.3.3 punktų nuostatas.

12. Teismas nustatė, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros atlikimo metu vertinant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, buvo atsižvelgta į tai, kad: pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 p.); apklausos metu pareiškėjas pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (Kriterijų aprašo 6.10 p.). Be to, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 p.).

13. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kartu su prašymu Migracijos departamentui pateikė visus Tvarkos aprašo 29 punkte nurodytus dokumentus.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi studijų Panevėžio kolegijoje pagrindu, Migracijos departamento vykdytos apklausos metu negalėjo tiksliai nurodyti duomenų apie studijas savo šalyje bei jų trukmę, negalėjo paaiškinti, kaip buvo vykdoma atranka į Panevėžio kolegiją ir kokie klausimai jam buvo užduoti. Nors pradiniame apklausos etape pareiškėjas nurodė, kad studijų Vokietijoje nepasirinko dėl to, kad toks studijoms reikalingas B2 anglų kalbos lygis, vėliau teigė, kad Panevėžio kolegijoje tikrinant jo anglų kalbos įgūdžius, jis pateikė B2 lygio rezultato pagal britų sertifikavimo sistemą pažymėjimą, dėl ko gavo 420 taškų.

15. Teismas sutiko, kad atsakovo vykdytos apklausos metu pareiškėjas pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus, todėl Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje, t. y. buvo galima daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

16. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi.

17. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje, Sprendimas iš esmės yra grindžiamas Migracijos departamento vykdytos pareiškėjo apklausos duomenimis, kurie pareiškėjui yra žinomi, taigi Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui pagrindo nėra.

18. Teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu negalėjo atsakyti į klausimus apie studijas savo šalyje bei jų trukmę, negalėjo paaiškinti, kaip buvo vykdoma atranka į Panevėžio kolegiją ir kokie klausimai jam buvo užduoti. Byloje esanti pareiškėjo apklausos transkripcija patvirtina, jog pareiškėjas išsamiai atsakė į visus jam užduotus klausimus.

20.2. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo teiktų paaiškinimų apie anglų kalbos mokėjimą nepatvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas tinkamai nurodė savo anglų kalbos lygį, jis yra priimtas į studijas anglų kalba, taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi problemų dėl kalbos.

20.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstais byloje esančiais įrodymais, jis yra grindžiamas išskirtinai tik teisėjo nuomone, todėl turi būti panaikintas.

20.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, teismo sprendime taip pat nėra nurodoma, kokia informacija neatitinka tikrovės. Atsakovas Sprendime nenustatė jokių aplinkybių dėl pareiškėjo nelegalios migracijos, nepateikė tą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas rašytiniais įrodymais įrodė savo į Lietuvą atvykimo tikslą. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas remiantis išskirtinai darbuotojų subjektyvia nuomone arba požiūriu į esamą situaciją, kas nėra suderinama su teise ir pareiškėjo žmogaus teisėmis.

20.5. Nei iš Sprendimo, nei iš teismo sprendimo nėra aišku, kokie pareiškėjo duomenys neatitinka tikrovės ir kaip jie buvo patikrinti arba nustatyti, teismo sprendime taip pat nėra paaiškinimų, kokie duomenys neatitinka tikrovės ir kaip jie buvo patikrinti. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

20.6. Atsakovas Sprendime nurodė teisinį reglamentavimą dėl nelegalios migracijos grėsmės, tačiau jo nesusiejo su pareiškėjo individualia situacija. Skundžiamame teismo sprendime, teismas nenurodo aplinkybių, kodėl atsakovo Sprendimas dėl neteisėtos pareiškėjo migracijos grėsmės yra teisėtas, t. y. teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

20.7. Pačiame Skundžiamame sprendime Atsakovas tik cituoja teises normas dėl nelegalios migracijos grėsmės niekaip jų su pareiškėju. Atsakovo veiksmai neatitinka gero administravimo principo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų ir administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Sprendimas yra priimtas remiantis tikėtinomis prielaidomis, jis nėra motyvuotas. Pareiškėjo apklausos metu duoti atsakymai negali būti vienintelis pagrindas priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi.

20.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų. Atsakovas Sprendime nurodė, jog pareiškėjas formaliai atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus gauti leidimą laikinai gyventi, tačiau atsisakė išduoti leidimą, nes pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus vertino kaip tikrovės neatitinkančią informaciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su šiomis išvadomis.

20.9. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes .pareiškėjas jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė. Atsakovo Sprendimas gali užkirsti kelią pareiškėjui ateityje gauti leidimą laikinai gyventi.

21. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jis išsamiai nurodę duomenis apie savo mokslus kilmės valstybėje, apie vykdytą priėmimą į Panevėžio kolegiją ir kt. Atsakovo teigimu, apklausos transkripcijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip buvo vykdoma atranka į Panevėžio kolegiją ir kokie klausimai jam buvo užduoti (negalėjo įvardinti klausimų ir savo atsakymų į juos). Be to, pareiškėjas teikė dviprasmiškus ir klaidinančius duomenis apie savo anglų kalbos mokėjimą.

22. Pasak atsakovo, Migracijos departamento apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus paviršutiniškai, neišsamiai, teikė neaiškią ir abejotiną informaciją, t. y. pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai nelegalios migracijos grėsmę tapatina su nelegalia migracija ir jų sukeliamomis pasekmėmis, nes nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. birželio 4 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų Panevėžio kolegijoje pagrindu. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, kad 2025 m. birželio 9 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus paviršutiniškai, neišsamiai, teikė neaiškią ir abejotiną informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Atsakovas pažymėjo, kad nors asmuo formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (atsakinėjo į jam pateiktus klausimus paviršutiniškai, neišsamiai, teikė neaiškią ir abejotiną informaciją), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo būvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

27. Pagal Įstatymo 35 straipsnio nuostatas, išduoti ar pakeiti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (35 str. 1 d. 12 p.).

28. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siejo su aplinkybe, kad pareiškėjas Migracijos departamento apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus paviršutiniškai, neišsamiai, teikė neaiškią ir abejotiną informaciją. Migracijos departamentas šią aplinkybę vertino kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Panevėžio kolegiją pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

29. Vertinant atsakovo argumentus dėl pareiškėjo galbūt pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Migracijos departamentas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir kuriais iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi, ir šis neatitikimas paaiškėjo vėliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2328-575/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1237-552/2025; kt.). Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas atsisakoma išduoti (pakeisti) leidimą gyventi užsieniečiui, kai yra nustatoma, jog užsienietis sąmoningai, žinodamas, kad neatitinka leidimo gavimo sąlygų, teikia melagingus duomenis, tokiu būdu siekdamas apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

30. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą 2025 m. birželio 9 d. pareiškėjo apklausos transkripcinį vertimą visų byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, kad apklausos metu pareiškėjo pateikti atsakymai nesudaro pagrindo spręsti, jog jis, siekdamas gauti leidimą gyventi studijų pagrindu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė suklaidinti atsakovą ar įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje kitu nei studijų Panevėžio kolegijoje pagrindu. Pokalbio metu pareiškėjas pateikė pakankamai išsamius atsakymus dėl pasirinktos studijų programos Panevėžio kolegijoje, iš esmės paaiškino, kokios naudos tikisi pabaigęs studijas, nurodė, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad pareiškėjas išsamiai nedetalizavo klausimų, kurie jam buvo užduoti vykdant atranką į Panevėžio kolegiją, savaime nepagrindžia, kad jis, siekdamas gauti leidimą gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. To taip pat nepagrindžia ir pareiškėjo atsakovui nurodyti duomenys apie jo anglų kalbos mokėjimo lygį, juo labiau, kad atsakovas Sprendime neišreiškė abejonių dėl pareiškėjo anglų kalbos nepakankamo mokėjimo.

32. Ginčijamame Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi ir dėl to, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Sprendimo turinys patvirtina, kad šią išvadą atsakovas padarė nustatęs Kriterijų aprašo 6.10 punkte įtvirtintą aplinkybę – užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus, taip pat pagal Kriterijų aprašo 7 punktą vertino ir kitus, šiame apraše nenustatytus, kriterijus, atsižvelgdamas į konkrečias individualias aplinkybes.

33. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo išvadas, kad anksčiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.), prieina prie išvados, jog toks atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas šios bylos kontekste nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, o tik prielaida, kurią lėmė atsakovo vertinimas, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

34. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys vienareikšmiškai ir akivaizdžiai nepatvirtina, o atsakovas byloje neįrodė, kad pareiškėjas teikė neišsamius atsakymus, melagingus duomenis, sąmoningai siekė kitų tikslų nei deklaruoti (gyventi Lietuvoje ir studijuoti Panevėžio kolegijoje), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d.).

35. Panaikinus ginčijamą Sprendimą, nėra pagrindo papildomai teismo sprendimu įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi dėl šio prašymo išnagrinėjimo administracinė procedūra yra nebaigta, o atsakovas privalo ją užbaigti (ABTĮ 94 str.).

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą ir panaikinant ginčijamą Sprendimą.

37. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui ir 11,75 Eur žyminio mokesčio paduodamas apeliacinį skundą, taigi pareiškėjui priteisiama 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 21 dalies, 44 straipsnio 3 dalies ir 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo L. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192071.

Likusią pareiškėjo L. T. skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui L. T. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75Eur (trisdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė