65241123-a515-4df0-ab7c-e3a86ed4b5aa · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla NrNuoraÅ¡as Administracinė byla Nr. ATP-217-149/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07820-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;45.4.5.;39.2.;79.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal I. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo I. L. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 33 str. 2 d., 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.Teisėja iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir pateiktÄ bylos medžiagÄ , n u s t a t ė :

I. L. nubausta už tai, kad ji 2014-05-22 apie 11.30 val., Raugyklos g. 23, Vilniuje, vairuodama automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama stovintį automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko pakankamo tarpo iÅ¡ Å¡ono ir jį kliudė, apgadindama abu automobilius, po ko iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeidė KET 132, 234 p.p. bei padarė LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.Apeliaciniu skundu I. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimÄ ir administracinę bylÄ jos atžvilgiu nutraukti arba, jeigu teismas laikys, kad ji padarė ATPK 130 str. numatytÄ pažeidimÄ , pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ ir paskirti jai Å¡velnesnę nuobaudÄ bei neskirti jai nuobaudos – vairuoti transporto priemones atėmimo.  Savo skunde apeliantė teigia, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios – sÄ moningai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kad tokiu bÅ«du iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Nurodo, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino dėl liudytojų spaudimo, jų nepagarbaus ir nemandagaus elgesio, dėl kurio ji negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir sprendimÄ priėmė didelio streso bÅ«senoje.

Pasak apeliantės, ji atlygino visus padarytus nuostolius, aktyviai dalyvavo procese, tačiau apylinkės teismas net nesvarstė galimybės jos atžvilgiu taikyti ATPK 301 nuostatų. Teigia, kad paskirta jai nuobauda yra aiškiai per griežta, netekusi teisės vairuoti transporto priemonę, ji gali netekti pragyvenimo šaltinio, kadangi negalės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų ir dėl to sumažės iš darbo gaunamos pajamos be to tai atsilieps jos artimiesiems, tame tarpe ir onkologine liga sergančiam seneliui.   I.

L. apeliacinis skundas netenkintinas.              Dėl apeliacinių skundų argumentų Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde suformuluotas praÅ¡ymas savo turiniu yra ydingas dėl jo akivaizdaus prieÅ¡taringumo – viena vertus, apeliantė kategoriÅ¡kai nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu ir praÅ¡o jį panaikinti, kita vertus, ji tarsi abejodama savo argumentų pagrįstumu ir iÅ¡ anksto sutikdama su galimai nepalankiu jai apeliacinės instancijos teismo sprendimu, praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ â€“ paskirtÄ jai nuobaudÄ dar labiau suÅ¡velninti bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.   Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas I.

L. padarytÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Å io straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų (nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų (nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklių 231.1 punkte nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ (Kelių eismo taisyklių 232 p.).

RaÅ¡ytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog I. L. nei vieno iÅ¡ nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų neįvykdė ir tokiu bÅ«du, pažeisdama Kelių eismo taisykles, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, dėl ko į eismo įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta policija.AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apeliantės I. L. argumentais, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju taikyti in dubio pro reo principÄ I. L. atžvilgiu nėra jokio pagrindo, kadangi, aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, jokių prieÅ¡taravimų ar abejonių, dėl apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo Å¡ioje byloje nėra.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.Nors I.

L. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-14914042-14 (b.l. 2); eismo įvykio schema (b.l. 4), policijos pareigÅ«no Ž. B. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 3); A. Å ., M. Ž., V. R., I. L. paaiÅ¡kinimais (b.l 5-8); fotolentelėmis (b.l. 9-10); teismo posėdžio metu apklaustų pažeidėjos I. L., nukentėjusiosis A. Å ., liudytojų V. R. ir Ž. B. parodymais. Pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, spręsdamas bylÄ , bÅ«tų priverstas priimti tokį sprendimÄ , kuriuo pačiu bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė.

Jeigu teismas priimtų tokį sprendimÄ , tas sprendimas nebÅ«tų teisingas. Tai reikÅ¡tų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumÄ , kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal KonstitucijÄ â€“ ne teisingumÄ . Å itaip bÅ«tų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumÄ vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iÅ¡Â tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ATPK 301 straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009). Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, tai yra ATPK 301 str. taikytinas iÅ¡imtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir bylojančių jo naudai.

Kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo I. L. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Pažymėtina, kad I. L. negalėjo nepastebėti akivaizdžių automobilio PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Apie tai jai nurodė ir įvykį matę liudytojai M. Ž. bei V. R.. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju, V. R. parodė, kad I. L. iÅ¡ karto norėjo iÅ¡važiuoti, bet, jiems priėjus ir pasakius jai apie tai, kad ji užkabino kitÄ automobilį, ji iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo automobilį, pavalė bamperį ir iÅ¡važiavo, nieko nepaaiÅ¡kinusi, kodėl nelaukia vairuotojos, nors jis ir sakė I.

L., kad paliktų savo duomenis, jeigu labai skuba, ir davė popieriaus duomenims užrašyti. Kadangi ji to nepadarė ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos, jis užrašė ant lapelio (b.l.

15) savo telefono numerį ir paliko jį ant apgadinto automobilio lango (b.l. 37).Apeliantės argumentus, kad su ja liudytojai kalbėjo nepagarbiai, todėl ji, bÅ«dama Å¡oko bÅ«senoje, negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, todėl ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, aukÅ¡tesnės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip pažeidėjos gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Dėl apeliantės argumentų, kad ji skubėjo į aerouostÄ , pažymėtina, jog iÅ¡ pateikto apeliantės elektroninio bilieto matyti, kad skrydis į VienÄ numatytas 13.45 val. (b.l. 30), tuo tarpu autoįvykis buvo padarytas apie 11.30 val.

Be to, I. L. ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilio PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas bÅ«tų informuotas apie jo automobilio apgadinimÄ , bet įvykio vietoje ji nepaliko ir jokių kontaktinių duomenų, nekreipdama dėmesio į liudytojų iÅ¡sakytas pastabas. AukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, paskirta I. L. galutinė administracinė nuobauda yra aiÅ¡kiai ne per griežta. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad I.

L. administracine tvarka nebausta, nėra jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė jai administracines nuobaudas – baudas – savo dydžiu prilyginamas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. straipsnių sankcijose numatytam minimumui. Galutinė administracinė nuobauda yra tinkamai subendrinta, jos mokėjimas išdėstytas 15 mėnesių laikotarpiui, ji yra aiškiai ne per griežta, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantė vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Teisėja (paraÅ¡as)                                                                                               Leonarda Gurevičienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                            Leonarda Gurevičienė