6523f2c5-e597-4fbd-b69c-b2d7f677fc1f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1639-180/2016Civilinė byla Nr. e2-1641-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02651-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4; 3.3.4.1             (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. A2-4021-258/2016 pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 pagal ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei ir draudimo bendrovei IF P&C Insurance AS, dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas D. S. 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 pagal ieÅ¡kovo D.

S. ieÅ¡kinį atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei ir draudimo bendrovei If P&C Insurance AS dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, panaikinti nurodytoje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir, iÅ¡nagrinėjus bylÄ pakartotinai, visiÅ¡kai patenkinti 2013 m. birželio 28 d. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo daliai dėl proceso atnaujinimo pagal 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nustatė terminÄ iki 2016 m. kovo 14 d. paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trÅ«kumus, o praÅ¡ymo dalį dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atsisakė priimti.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, panaikino ir klausimÄ dėl praÅ¡ymo priėmimo Å¡ioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitÄ teismo nutarties dalį paliko nepakeistÄ , nustatydamas terminÄ iki 2016 m. gegužės 10 d. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo trÅ«kumų, nurodytų nepakeistoje nutarties dalyje, paÅ¡alinimui (civilinė byla Nr. e2-821-302/2016).2016 m. gegužės 9 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo patikslintas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė paÅ¡alinęs pradinio praÅ¡ymo trÅ«kumus, nustatytus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo 2016 m. gegužės 9 d. praÅ¡ymÄ dalyje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui, praÅ¡ymo daliai dėl nurodytos bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nustatė terminÄ iki 2016 m. gegužės 27 d. paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trÅ«kumus.Susipažinęs su patikslintu 2016 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė identiÅ¡kÄ didelės apimties praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje nustatyti praÅ¡ymo trÅ«kumai paÅ¡alinti.

Neturėdamas galimybės nustatyti, kokias konkrečiai aplinkybes pareiÅ¡kėjas laiko naujai paaiÅ¡kėjusiomis, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas teismo nustatytu terminu praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl jo praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas pareiÅ¡kėjui.Spręsdamas praÅ¡ymo dalies dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu priėmimo klausimÄ , teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, tačiau iÅ¡ praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ teismui turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kodėl praÅ¡oma atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 tikslinga atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kad buvo pažeistos teisės normos, tačiau nenurodo, kÄ apskritai reiktų teismui įvertinti Å¡ioje byloje, kad bÅ«tų galima spręsti, ar yra pagrindas proceso atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui siÅ«lytina sukonkretinti proceso atnaujinimo pagrindÄ ir glaustai (ne abstrakčiais teiginiais) nurodyti aplinkybes, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, prie praÅ¡ymo pridedant įrodymus, pagrindžiančius konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dalyje dėl civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui; netekino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .PareiÅ¡kėjas teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alino 2016 m. gegužės 13 d. procesiniame sprendime nustatytų praÅ¡ymo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu trÅ«kumų, neprašė atnaujinti praleisto trÅ«kumų Å¡alinimo termino, todėl jo praÅ¡ymas laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui.

Kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 nėra priimtas ir byla nėra pradėta, teismas neturi pagrindo spręsti pareiÅ¡kėjo 2016 m. gegužės 17 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. pateiktų praÅ¡ymų sustabdyti arba atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ . III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas D. S. atskirajame skunde praÅ¡o:Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutartis ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti 2016 m. gegužės 9 d. patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015;

Kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kurioje yra nustatytas ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ Å¡iame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos) bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti praÅ¡ymÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, neprieÅ¡tarauja konstitucinėms teisėms į teisminę gynybÄ , į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui;Kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje;Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas netinkamai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , pažeidė rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principus (CPK 12 str., 13 str.), netinkamai įvertino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (CPK 369 str.).Teismas formaliais pagrindais atsisakė priimti praÅ¡ymÄ atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepasinaudojęs ir neiÅ¡naudojęs galimybės, esant reikalui pa(si)tikslinti praÅ¡ymo aplinkybes ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas kliÅ«tis, trukdančias priimti nagrinėjimui procesinį dokumentÄ (praÅ¡ymÄ ) teisme.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje byloje Nr. e2-821-302/2016 iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad praÅ¡ymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos procesinės aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo.Spręsdamas klausimÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir Europos SÄ jungos teisės tiesioginio taikymo. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, todėl bet kuris proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste.

Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesÄ vien formaliais pagrindais reikÅ¡tų atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ .Å ioje byloje tikslinga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kuris turėtų pasisakyti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas neprieÅ¡tarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir kaip turėtų bÅ«ti interpretuojamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis, 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis ir kt., užtikrinantys visų asmenų ir piliečių vienodÄ apsaugÄ pagal įstatymus.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas gali prieÅ¡tarauti ir ES teisės aktams ir tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Analizuojant teisės aktus ir tarptautinius teisės aktus ir susitarimus, yra iÅ¡kilusi pagrįsta teisinė abejonė dėl vienam asmeniui – generaliniam prokurorui, sudarytų iÅ¡skirtinių sÄ lygų kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiÅ«rėti apeliacine tvarka. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas turėtų pasisakyti, kaip turėtų bÅ«ti interpretuojamas ES pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintas teisės aktų taikymas ir reglamentavimas, užtikrinantis visų asmenų ir piliečių vienodÄ apsaugÄ pagal įstatymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl trÅ«kumų praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ nustatymo iÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo pripažinimo nepaduotu per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir jo grÄ Å¾inimo padavusiam šį praÅ¡ymÄ asmeniui pagrįstumo.Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tÄ interpretuoja apeliantas, ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra nurodęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismÄ , bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo laikytis Å¡ios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentÄ , kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme ir jÄ suprasti; kad prieÅ¡inga ginčo Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, bÅ«tų aiÅ¡kus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus / praÅ¡ymus / pareiÅ¡kimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ procesinį spendimÄ .

Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimÄ . Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentÄ padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).PraÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110–111 str.), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai Å¡iam procesiniam dokumentui (CPK 369 str.).

Kaip matyti iÅ¡ CPK 369 straipsnio, praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , be bendrų ieÅ¡kiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi bÅ«ti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iÅ¡ CPK 366 straipsnyje iÅ¡vardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamos praÅ¡ymo padavimo terminų (CPK 368 str.) skaičiavimas.Skundžiama 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. gegužės 9 d. patikslintu praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo apeliantas neiÅ¡taisė teismo 2016 m. vasario 25 d. procesiniu sprendimu nustatytų praÅ¡ymo dalies dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trÅ«kumų, todėl laikė praÅ¡ymÄ nurodytoje dalyje nepaduotu.

Minėta nutartimi teismas nustatė terminÄ iki 2016 m. gegužės 27 d. kitos praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ dalies, grindžiamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nustatytu terminu apeliantui nepaÅ¡alinus 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų, teismas skundžiama 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindžiamÄ praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ dalį laikė nepaduota ir grÄ Å¾ino jÄ apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , apelianto pirminio (2016 m. vasario 19 d.) ir po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarčių priėmimo pateikto (2016 m. gegužės 9 d.) praÅ¡ymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas 2016 m. gegužės 9 d. faktiÅ¡kai pateikė analogiÅ¡kÄ pirminiam praÅ¡ymui dokumentÄ , Å¡iek tiek iÅ¡plėsdamas jo turinį naujomis pastraipomis, kuriuose cituojama kasacinio teismo praktika, ir iÅ¡ esmės tik atkartodamas pirminiame praÅ¡yme jau nurodytus sakinius.

Tačiau tiek ir iÅ¡ pirminio, tiek ir iÅ¡ 2016 m. gegužės 9 d. pateikto apelianto praÅ¡ymo turinio neįmanoma nustatyti, kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu apeliantas remiasi ir kokie konkrečiai motyvai pagrindžia bylos atnaujinimo tokiais pagrindais (jei jie yra) bÅ«tinybę. Nagrinėjamu atveju ypač aktuali yra tokia aplinkybė, kad praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo yra siekiama jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio iÅ¡nagrinėjimo, t. y. pasinaudoti iÅ¡imtine ir ekstraordinaria procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principÄ (CPK 18 str.).

Ä®vertinus tai, kad teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje nustatytu terminu apeliantas nepateikė jokio procesinio dokumento, kuriuo bÅ«tų Å¡alinami paminėtoje nutartyje nustatyti praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ dalies, grindžiamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, trÅ«kumai, apeliantas nepagrįstai apeliuoja teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria nurodyta praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ dalis taip pat laikyta nepaduota ir grÄ Å¾inta apeliantui. Nors atskirajame skunde apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl nustatytų procesinių dokumentų turinio trÅ«kumų ir jų nepaÅ¡alinimo pasekmių taikymo, konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai nėra suformuluotas ir (ar) paaiÅ¡kintas ir apelianto pateiktame didelės apimties atskirajame skunde.

Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas faktiÅ¡kai apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo procesines stadijas, rungimosi ir dispozityvumo, teisminės gynybos prieinamumo, universalumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ . Teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) esanti informacija, kad apeliantas siekia procesÄ atnaujinti jau ne vienoje su juo susijusioje byloje, kurios iÅ¡nagrinėjimo rezultatas jo netenkina, pagrįstai leidžia abejoti jo ketinimų ir procesinio elgesio sÄ Å¾iningumu, mėginant inicijuoti ir Å¡io jam nepalankiai pasibaigusio teisminio ginčo proceso atnaujinimÄ , kartu praÅ¡ant sustabdyti vykdymo veiksmus, tuo pačiu tinkamai ir nustatytu terminu neįvykdant teismo nurodymų iÅ¡taisyti trÅ«kumus, kliudančius priimti šį procesinį dokumentÄ bei iÅ¡ esmės įvertinti Å¡io praÅ¡ymo pagrįstumÄ .  Apeliantas praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kurioje yra nustatytas ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ Å¡iame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos) bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti praÅ¡ymÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, neprieÅ¡tarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje.Pasisakydamas dėl nurodytų praÅ¡ymų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir/ar Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas atskirojo skundo dalykas (CPK 337 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kreiptis į apelianto nurodytas teismines institucijas. Be to, kreipimÄ si į Konstitucinį TeismÄ reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl proceso atnaujinimo pagrindus nustatančių proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , tuo labiau, atsisakant priimti nagrinėjimui pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo.Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ .

Apeliacinėje bylos proceso stadijoje, kurioje nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas dėl teismo nutarčių, kuriomis nustatytas terminas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti bei toks praÅ¡ymas pripažintas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiajam, teisėtumo ir pagrįstumo, Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas nekilo, todėl tenkinti apelianto praÅ¡ymo nėra pagrindo.Dėl kitų skundo argumentų, susijusių su konstitucinių bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nurodomos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutartis palikti nepakeistas. Teisėja                                                                              Nijolė Piškinaitė