Legislator Case Law & Legislation
6523cd33-5ec4-40d0-8726-e0e1335b31bc AI generated

6523cd33-5ec4-40d0-8726-e0e1335b31bc · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 6523cd33-5ec4-40d0-8726-e0e1335b31bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(D. M.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei J. M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečio vaiko naudai dydžio pakeitimo. Teismas n u s t a t ė I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas D. M. kreipėsi į teismÄ patikslintu su ieÅ¡kiniu atsakovei J. M. praÅ¡ydamas sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-406-494/2017 (toliau ir Sprendimas) nustatytÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ nepilnamečio vaiko A.

Legislator headnote

AI generated

6523cd33-5ec4-40d0-8726-e0e1335b31bc · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Atsakovė pažymėjo, kad vaikui kas mėnesį reikia apie 765,00 Eur, iÅ¡ kurių 73,00 Eur skiria savivaldybė, 220,00 Eur sumoka ieÅ¡kovas, likusiÄ sumÄ dengia atsakovė. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia sumažinti iÅ¡laikymo dydį tik tam, kad galėtų prisiimti finansinių įsipareigojimų. Manytina, kad jei ieÅ¡kovas siekia sudaryti kreditų sutartis, jis turėtų dėti pastangas gauti didesnes pajamas, o ne apriboti vaiko poreikius. Toks ieÅ¡kovo elgesys vertintinas, kaip neatsakingas ir pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-6689-1115/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01651-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S lietuvos respublikos vardu 2022 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Indrė Savkinienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Jolantai Uždavinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo D. M. (D. M.) atstovui advokatui Dariui AliÅ¡auskui, atsakovės J. M. atstovei advokatei Linai Gudaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

M. (D. M.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei J. M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečio vaiko naudai dydžio pakeitimo. Teismas n u s t a t ė I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas D. M. kreipėsi į teismÄ patikslintu su ieÅ¡kiniu atsakovei J. M. praÅ¡ydamas sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-406-494/2017 (toliau ir Sprendimas) nustatytÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ nepilnamečio vaiko A.

M. naudai, iki 220,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-406-494/2017 dėl santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtinta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau ir Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovo su atsakove nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta iki jos pilnametystės nustatoma su motina J. M.. Dėl vaiko iÅ¡laikymo sutartimi buvo susitarta, kad nuo santuokos nutraukimo dienos iki 2020 m. sausio 1 d. iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas suteikia konkrečia pinigų suma, tai yra 5 000,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. dienos ieÅ¡kovas moka ½ - osios minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki kol dukra sulauks pilnametystės.

3. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad iÅ¡laikymo dydis Sutartyje buvo susietas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl Å¡iam dydžiui iÅ¡ esmės kintant, aptartas iÅ¡laikymo dydis nebeatitinka proporcingumo principo ir ieÅ¡kovo galimybių teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , virÅ¡ija nepilnamečio vaiko poreikius, todėl yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl jo sumažinimo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į tai, jog mokamas iÅ¡laikymas tiesiogiai priklauso nuo MMA, kilo visa eilė neiÅ¡sprendžiamų problemų.

IeÅ¡kovas, sutikdamas su tokia iÅ¡laikymo forma manė, kad MMA dydis bus daugiau mažiau stabilus, nebus keliamas nesant infliacijos, arba jei bus didinamas, tai tik atsižvelgiant į bendrai didėjančius visų darbuotojų, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo, atlyginimus, o ne dėl politinių ir kitokių priežasčių. Be to, Sutartyje nebuvo aptarta, kad iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti mokamas nuo MMA dalies, liekančios atskaičius mokėtinus mokesčius, todėl atsakovei reikalaujant mokėti iÅ¡laikymÄ nuo visos MMA sumos, ieÅ¡kovas bÅ«tų priverstas vaiko iÅ¡laikymui skirti didžiÄ jÄ savo pajamų dalį, t. y. tokiÄ sumÄ , kuri neatitinka nei vaiko poreikių, nei ieÅ¡kovo turtinių galimybių.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad nustatant patikslintÄ iÅ¡laikymo dydį, privalu remtis Sutarties sÄ lygomis, todėl, jo vertinimu, Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos Sutartį, mokėtinÄ nuo 2020 m. sausio 1 d. iÅ¡laikymÄ susiejo su MMA (190,00 Eur dydžiu), Å¡iÄ sumÄ vertino jau kaip realiÄ tam laikotarpiui, atitinkančiÄ bÅ«simus vaiko poreikius ir įvertindamos per 2017-2019 m. iÅ¡augsiančias kainas. Atsakovas pateikė ir iÅ¡laikymo dydžio skaičiavimo alternatyvÄ nurodydamas, kad nuo vaiko iÅ¡laikymui skirtinos 1 MMA dydžio iÅ¡laikymo sumos 540,00 Eur minusuotina 80,00 Eur vaiko pinigų, likusiÄ sumÄ turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Taigi, ieškovo mokėtinas išlaikymas turėtų sudaryti 230,00 Eur ((540-80)/2).

4. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jo pajamas sudaro 1 830,00 Eur vidutinis atlyginimas (apie 1 090,00 Eur atskaičius mokesčius), jam priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitų iÅ¡laikytinių, kreditorinių įsipareigojimų Å¡iuo metu neturi, tačiau pažymi, kad jam nuosavybės teise nepriklauso joks gyvenamasis bÅ«stas Lietuvoje, turi skirti lėšas jo įsigijimui, todėl jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei atsakovės. Jam priklausančiame žemės sklype yra pradėjęs gyvenamojo namo statybas, tačiau jas tęsti gali tik gavęs banko paskolÄ . Taigi siekdamas užsitikrinti teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , privalės prisiimti nemažus kreditorinius įsipareigojimus. Vienas iÅ¡ banko reikalavimų, siekiant įvertinti jo mokumÄ , bÅ«tent ir yra susijęs su tuo, kad privalo nurodyti konkrečiÄ fiksuotÄ mokėtinÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

5. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad nepaisant teismo sprendimo, kuriame numatyta, kad ieÅ¡kovas vaikui kas mėnesį turi mokėti ½ MMA, atsakovė ir ieÅ¡kovas susitarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovas vaikui kas mėnesį mokės po 250,00 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad tuo metu tokio iÅ¡laikymo vaikui pakako, nes prasidėjus karantinui vaikas nelankė bÅ«relių, laisvalaikis taip pat didžiÄ ja dalimi buvo namuose. Pasibaigus žodinio susitarimo terminui, atsakovė ieÅ¡kovui priminė, kad Å¡alys turėtų grįžti prie teismo sprendime numatyto iÅ¡laikymo, nes vaikas toliau lanko bÅ«relius, dėl padidėjusių kainų padidėjo ir iÅ¡laidos vaiko poreikiams.

IeÅ¡kovas nesutiko grįžti prie teismo sprendime numatytos sumos, negana to mokėtÄ vaiko iÅ¡laikymo sumÄ â€“ 250,00 Eur, sumažino iki 220,00 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas sumažinti vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydį, remiasi ne savo tiesiogiai pablogėjusia turtine padėtimi ar sumažėjusiais vaiko poreikiais, o mokesčių reforma, kuri perskirstė darbuotojo mokamus mokesčius ir taip neva pablogino ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Vien aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje padidėjo minimalaus atlyginimo dydis ir įvyko mokesčių reforma, negali bÅ«ti laikoma tinkama priežastimi ieÅ¡kovo pajamų sumažėjimui, dėl kurio turėtų bÅ«ti mažinamas vaiko iÅ¡laikymas.

Atsakovė pažymėjo, kad vaikui kas mėnesį reikia apie 765,00 Eur, iÅ¡ kurių 73,00 Eur skiria savivaldybė, 220,00 Eur sumoka ieÅ¡kovas, likusiÄ sumÄ dengia atsakovė. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia sumažinti iÅ¡laikymo dydį tik tam, kad galėtų prisiimti finansinių įsipareigojimų. Manytina, kad jei ieÅ¡kovas siekia sudaryti kreditų sutartis, jis turėtų dėti pastangas gauti didesnes pajamas, o ne apriboti vaiko poreikius. Toks ieÅ¡kovo elgesys vertintinas, kaip neatsakingas ir pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad teismo sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimas iki 220,00 Eur negali bÅ«ti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius, jis neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir jų užtikrinimo, todėl tarnyba nepalaiko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio.

8. Teismo posėdžio metu Å¡alys palaikė savo reikalavimus. II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo 9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

10. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti iÅ¡laikymo dydį (formÄ ).

11. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , nuostatas pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir formÄ ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydžio ir formos klausimÄ , o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės ir yra tikslinga peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti iÅ¡laikymo dydį; sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iÅ¡ tėvų, teikęs vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai prarado darbingumÄ ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, prieÅ¡ingai, pakeitė darbÄ ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos bÅ«klei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobÅ«džio, padidėjo iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai; gavo palikimÄ arba laimėjo didelę pinigų sumÄ loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų, didesnių iÅ¡laidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių iÅ¡laidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).

13. Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimÄ ar pagerėjimÄ arba vaiko poreikių pasikeitimÄ , kurie turi bÅ«ti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Ä®statyme nekonkretizuota, kokio pobÅ«džio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ aiÅ¡kina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi bÅ«ti užtikrinti vaiko interesai.

Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui bÅ«tų teikiamas tokio dydžio iÅ¡laikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sÄ lygas jam visapusiÅ¡kai vystytis, jo kultÅ«rinį bei kitokį ugdymÄ (bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui).

Mažinant vaikui nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį, galimybės visapusiÅ¡kai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu bÅ«du gali bÅ«ti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimÄ , ar iÅ¡laikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti iÅ¡laikymo dydį, jis negalėtų tenkinti bÅ«tinų, gyvybiÅ¡kai svarbių savo poreikių ir bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

14. Taigi pagrindas reikalauti keisti nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimÄ ar pagerėjimÄ arba vaiko poreikių pasikeitimÄ , kurie turi bÅ«ti esminiai (CK 3.201 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

15. Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktikÄ dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

16. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas praÅ¡o sumažinti Sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiui vaikui, savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grįsdamas pablogėjusia turtine padėtimi, nes, anot ieÅ¡kovo, minimali alga nuolat kyla, iÅ¡laikymui yra taikoma indeksacija, todėl iÅ¡laikymo vaikui dydis, susietas su minimalios algos dydžiu, nuolat auga, kai tuo tarpu darbo užmokestis didėja nežymiai. Atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutiko ir teigė, jog vaiko poreikiai jam augant taip pat didėja, kainos auga, o ieÅ¡kovo praÅ¡ymas sumažinti vaiko iÅ¡laikymo dydį iki 220,00 Eur yra pagrįstas ieÅ¡kovo noru prisiimti finansinius įsipareigojimus.

17. Bylos duomenimis, Å¡alių santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu. Minėtu Sprendimu buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta 2017 m. balandžio 28 d. sutartis dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių, kuria be kita ko Å¡alys susitarė dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui A. M. teikimo. Minėta Sutartimi Å¡alys susitarė, kad D. M. nuo 2020 m. sausio 1 d. dienos mokės ½ - osios minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio iÅ¡laikymÄ dukrai A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki kol dukra sulauks pilnametystės, paskiriant J. M. dukteriai A. M. priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sutartyje taip pat susitarta, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti keičiamas iÅ¡ esmės pasikeitus vaiko poreikiams arba Å¡alių turtinei padėčiai.

18. Taigi sprendžiant teismo Sprendimu priteisto vaiko iÅ¡laikymo sumažinimo klausimÄ , svarbu įvertinti tiek pasikeitusius vaiko poreikius, tiek tėvų turtinės padėties pasikeitimÄ .

19. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas yra (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ pateiktų pažymų apie ieÅ¡kovo darbo užmokestį matyti, kad 2017 metais ieÅ¡kovo atlyginimas vidutiniÅ¡kai sudarė apie 940,00 Eur atskaičius mokesčius, iÅ¡ pateiktos pažymos apie 2021 metų antrojo pusmečio ieÅ¡kovo darbo užmokestį, matyti, kad jo atlyginimas vidutiniÅ¡kai sudarė apie 1 440,00 Eur neatskaičius mokesčių, 2022 metais ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis iki rugpjūčio 31 d. sudarė apie 2 483,00 Eur atskaičius mokesčius.

Iš (duomenys neskelbtini) potvarkio dėl priemokos mokėjimo ieškovui matyti, kad jam prie atlyginimo iki 2022 m. lapkričio 30 d. yra skiriama 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoka. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašų matyti, jog ieškovui taip pat priklauso automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas).

20. Iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį matyti, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), užima vyr. specialistės pareigas. Iš pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad jos darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai sudarė apie 1 854,00 Eur atskaičius mokesčius. Iš (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl papildomų užduočių (pareigų) skyrimo ir priemokos mokėjimo matyti, kad atsakovei nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. skiriama 40 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Remiantis VĮ „Regitra duomenimis, atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė Mercedes-Benz B180 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei priklauso Žemės sklypas ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), patalpos/butai, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini).

21. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kurios nors iÅ¡ Å¡alių sveikatos sutrikimus ar netektÄ darbingumo lygį.

22. Vertinant vaiko poreikius, pažymėtina, kad iÅ¡ byloje pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apytiksliai 867,00 Eur dydžio suma per mėnesį. IÅ¡ pateiktų vaiko poreikių lentelių ankstesniais mėnesiais – balandžio – rugpjūčio laikotarpiu, matyti, jog vaikui reikalinga mėnesiui tenkanti suma svyravo tarp 586,47 Eur ir 1 035,57 Eur, taigi vidutiniÅ¡kai apie 811,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pažymėjo, kad per mėnesį vaikui reikalinga suma sudaro virÅ¡ 600,00 Eur. Vaiko poreikiams tenkinti reikalingÄ sumÄ pagrindžia į bylÄ pateikti mokėjimo kvitai už maistÄ , žaislus, rÅ«bus, buitines prekes, pramogas, sveikatos priežiÅ«ras paslaugas ir kt., taip pat neformaliojo Å¡vietimo paslaugų teikimo sutartys. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikas turėtų specialių poreikių.

23. Byloje taip pat pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodoma, kad teismo Sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimas iki 220,00 Eur negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius, jis neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir jų užtikrinimo.

24. Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti apie tai, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis bÅ«tų esmingai pablogėjusi. Atvirkščiai, Å¡iuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei tuo metu, kai buvo Sprendimu nutraukta Å¡alių santuoka ir tuo pačiu patvirtinta Sutartis, kurioje, be kita ko, buvo susitarta dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad vaiko poreikiai jam augant didėja. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad vaiko poreikius galima sumažinti, nes esÄ nėra bÅ«tinybės lankyti tiek bÅ«relių ar skirti 50,00 Eur per mėnesį vitaminams bei kitiems maisto papildams, tačiau teismas pažymi, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-599-340/2020).

IeÅ¡kovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, sveikas, gaunantis vidutinį ar Å¡iuo metu net didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, turintis nekilnojamojo bei kilnojamojo turto. Teismas pažymi, kad vien ieÅ¡kovo poreikių pasikeitimas (siekis gauti banko paskolÄ ) nesudaro pagrindo sumažinti Sprendimu vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydį.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieÅ¡kovas teigia, kad MMA kyla greičiau nei jo darbo užmokestis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog lygiai taip pat kyla ir kainos bei augančio vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad apskritai 1 MMA (atskaičius mokesčius) dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti nustatomas tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios ir kai Å¡alys dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ . Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau ieÅ¡kovas siekia neteikti net ir pusės MMA dydžio iÅ¡laikymo.

26. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir ištyrus bei įvertinus pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo ir ieškovo nepilnametės dukters poreikių sumažėjimo, leidžiančių spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl tenkinti ieškovo ieškinį jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

27. Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, jog Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje, iÅ¡ esmės pasikeitus ieÅ¡kovo turtinei padėčiai ir galimybėms teikti sutartÄ iÅ¡laikymo dydį, kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

29. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30. Atsakovė byloje turėjo 470,00 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teisine pagalba. Tai pagrindžia į bylÄ pateikti įrodymai.

31. Ä®vertinus atsakovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobÅ«dį, turinį, bylos sudėtingumÄ , teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovė, skaičių bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos, todėl priteistinos jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo.

32. Teismas byloje turėjo 3,72 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, todėl teismo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo D. M. (D. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 470,00 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėja Indrė Savkinienė