6521461077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-613/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01719-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir V. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties P. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė P. G. (toliau – ir P. G.) skundą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo P. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį paskirta 430 Lt (keturių šimtų trisdešimties litų) Lt bauda, paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, jog administracinė nuobauda P. G. buvo skirta už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 4 d., apie 8 val. 12 min., Kaišiadorių rajone, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 64 km, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, esant nustatytam leistinam 90 km/h greičiui, vairavo transporto priemonę 123 km/h greičiu, t. y. nustatytą leistiną greitį viršydamas 33 km/h ir tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.1 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog nors P. G. neigė viršijęs greitį, teigdamas, kad pareigūnai neteisingai traktuoja sankryžos sąvoką, be to, buvo netinkamai užfiksuotas jo važiavimo greitis ir pan., jis neneigė važiavęs bei buvęs sustabdytas, taip pat neneigė pripažinęs savo kaltę.

Pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog greitis buvo fiksuojamas prietaisu TRAFFI PATROL XR 07643 0652627; šias aplinkybes patvirtino ir P. G. savo parašu protokole. Pridūrė, jog teismui pateiktas patikros sertifikatas patvirtina, kad prietaisas buvo tinkamas naudoti iki 2011 m. vasario 1 d., todėl padarė išvadą, jog P. G. greitis užfiksuotas teisingai, juolab, kad jis negalėjo paaiškinti, kodėl neigia tai, ką pats patvirtino savo parašu pažeidimo metu. Taip pat nurodė, jog, anot P. G., pareigūnai nurodė ne tą vietą, kur jis buvo sulaikytas, tačiau teismo posėdžio metu abu pareigūnai nurodė tą pačią vietą – greitkelyje už viaduko, t. y. ruože, kuriame nėra stacionarių kelio ženklų.

Pridūrė, jog P. G. teigė, kad buvo sulaikytas gerokai toliau, neva už ženklo, leidžiančio važiuoti 100 km/h greičiu, tačiau posėdžio metu prieštaravo pareigūnų pozicijai dėl atsišakojimo reikšmės, t. y. ar atsišakojimas prilyginamas sankryžai. Be to, posėdžio metu jis pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas būtent kelio ruožas iki viaduko, vieta kur yra policijos pareigūnų nurodomas atsišakojimas – sankryža, o ne kelio ruožas už viaduko, tačiau, kodėl jis teikia šį įrašą, kodėl fiksavo greičio ribojimus kelio ruože iki viaduko ties atsišakojimu, jeigu, kaip teigia, buvo sulaikytas gerokai toliau už viaduko, jau kito kelio ženklo veikimo zonoje, P. G. paaiškinti negalėjo.

Konstatavo, jog liudytojų parodymai buvo vienodi, nuoseklūs, todėl abejoti dėl jų teisingumo, teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu P. G. prieštaringus paaiškinimus teismas įvertino kaip gynybinę, niekuo nepagrįstą, poziciją ir juos atmetė, kaip neatitinkančius faktinių nustatytų aplinkybių.

II. P. G., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 65 – 69), kuriuo prašo šią teismo nutartį panaikinti ir panaikinti jam paskirtąją baudą bei bylą nutraukti neįrodžius jo kaltės ir nesant pažeidimo sudėties.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog KET nustato, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta. Tikina, jog tai yra vienas iš sankryžų tipų, kai keliai kertasi viename lygyje, tačiau KET taip pat numato ir antrą sankryžų tipą, tačiau visi greičio apribojimai galioja tik iki pirmojo sankryžos tipo. Teigia, jog antrojo tipo sankryžos vadinasi skirtingo lygio sankryžomis, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuovaža laikė išvažiavimą iš magistralės į kelią link Kaišiadorių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šios nuovažos (nuvažiavimai) nėra specialiai pažymėtos kaip nuovažos arba sankryžos dalis, todėl vairuotojas realiai negali suvokti, ar tai yra nuovaža kaip sankryžos dalis, ar tiesiog nuvažiavimas į greta magistralės esančią teritoriją.

Mano, jog atsakomybė vairuotojui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai vairuotojas aiškiai suvokia, kad toks nuvažiavimas yra nuovaža, o ne bet koks kitas nuvažiavimas į gretimą teritoriją, kuomet dviejų lygių keliai nėra laikomi sankryža. Teigia, jog važiuojant automobiliu nesimato, ar nuvažiavimas eina link kelio į Kaišiadoris, ar į gretimą teritoriją, todėl tokiu atveju negali būti taikoma atsakomybė, nes nėra vairuotojo kaltės kaip būtinojo subjektyviosios pusės elemento. Be to, KET nustato, kad ženklo, leidžiančio važiuoti 100 km/h greičiu galiojimo zona yra numatyta iki sankryžos (kuri kertasi viename lygyje), o ne iki skirtingo lygio sankryžos, nes sankryžos yra skirstomos į sankryžas, kai keliai kertasi viename lygyje, kurios vadinamos tiesiog sankryžomis, ir skirtingo lygio sankryžas, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kurios vadinamos skirtingo lygio sankryžomis.

KET numato, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo. Mano, jog minėtas teisinis reguliavimas akivaizdžiai įrodo, kad kelio Vilnius-Kaunas draudimas viršyti 100 km/h greitį galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, kai keliai kertasi viename lygyje. Todėl atmestinas ir policijos pareigūnų tvirtinimas, kad ši galiojimo zona taikytina ir draudimams nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios skirtingo lygio sankryžos už draudžiamojo ženklo.

Taip pat nurodo, jog byloje kyla įrodymų pakankamumo problema, nes nėra jokių jo kaltės įrodymų, išskyrus policijos pareigūnų teiginius, kurie prieštarauja jo teiginiams, nes jis su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka ir tvirtina neviršijęs leistino greičio. Mano, jog atmestini pirmos instancijos teismo teiginiai, kad byloje liudijusių policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs. Teigia, jog jie neatsimena įvykio aplinkybių, paties pažeidėjo, tuomet buvusių oro sąlygų ir automobilio išvaizdos, ir visų kitų svarbių detalių. Be to, šių policininkų surašytame protokole nėra nurodyta P. G. sustabdymo vieta, o tarnybiniuose pranešimuose nurodytas 6 kilometras, kuriame sustabdė P. G., nors Institucijos Nutarime jau nurodytas 64 kilometras. Tvirtina, kad buvo sustabdytas gerokai toliau už viaduko, maždaug 65 kilometre, jau pravažiavus visus greitį ribojančius ženklus. Nurodo, jog ženklas Nr. 555 „Automobiliams skirtas kelias“ (leidžiamas greitis 110 km/h) yra įrengtas 64.3 km., t. y. vos už 300 metrų nuo vietos, kur, kaip teigiama, jis buvo sustabdytas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad 64-ame kelio kilometre galioja du skirtingi greičiai (100 km/h iki ženklo Nr. 555 (iki 64,3 km) ir 110 km/h nuo ženklo Nr. 555 (nuo 64,3 km), nes 64 kilometras prasideda nuo 64,00 km ir tęsiasi iki 64,9 km, todėl visiškai įmanoma, kad jis buvo sustabdytas ne 64 kilometre, o 64,3 km arba 64,4 km arba net 64,9 km, arba 65 km. Pažymi ir tai, kad byloje nebuvo pašalintos abejonės ir dėl kitų aplinkybių: nesiaiškinta, ar policijos pareigūnai galimai užfiksavo kito automobilio viršytą greitį, nebuvo pateikta jokių nuotraukų, protokole taip pat nėra užfiksuotas atstumas nuo greičio matavimo prietaiso TRAFFI PATROL XR 07643 0652627 iki automobilio, nors šiuos duomenis privaloma įrašyti į protokolą, taip pat nėra aiški policijos pareigūnų stovėjimo vieta, neapklausti jokie liudytojai. Mano, jog visi neaiškumai turėtų būti aiškinami jo naudai.

Institucija atsiliepimu į P. G. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas teismui iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, t. y. išdėsto savo nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo pašalintų bylos trūkumų, kurie teismo iniciatyva buvo pašalinti apklausiant pažeidimą užfiksavusį pareigūną.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiama nutartimi P. G. paskirta nuobauda už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

ATPK 124 straipsnio 4 dalyje inter alia numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, laiko įrodytu tą faktą, jog P. G. 2010 m. lapkričio 4 d., apie 8 val. 12 min., Kaišiadorių rajone, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 64-ame km vairavo automobilį „Ford Focus“ 123 km/h greičiu. Pažymėtina, jog šis faktas buvo įrodytas sertifikuotu greičio matuokliu TRAFFI PATROL XR 07643 0652627, o P. G. dėl to pirminiuose paaiškinimuose jokių prieštaravimų nekėlė ir iš esmės tokio greičio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl to taip pat nekyla. Teisėjų kolegija taip pat vertina esant nustatyta tai, jog P. G. policijos pareigūnų buvo sustabdytas greitkelyje už viaduko, kuriame nėra stacionarių kelio ženklų, nes tai buvo įrodyta nuosekliais pareigūnų paaiškinimais ir kritiškai vertina tą P. G. teiginį, jog jis buvo sustabdytas už ženklo, leidžiančio 100 km/h greitį.

Pastebėtina, jog ginčo kelio ruože yra nusukimas Kaišiadorių link bei viadukas, kas policijos pareigūnų buvo suprantama kaip sankryža, pagal KET anuliuojanti prieš tai kelyje stovėjusio, galiojimo zoną turinčio draudžiamojo ženklo (o būtent – ženklo, nustatančio ribotą greitį) galiojimą. Apelianto manymu, sankryža šį nusukimą laikyti nepagrįsta, nes sankryža pagal KET suvoktina tik kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, o nagrinėjamu atveju nusukimas viaduko link laikytinas skirtingo lygio sankryža, todėl, atsižvelgus į tai, kad KET minėto ženklo galiojimo zoną nustato tik iki sankryžos, bet ne iki skirtingo lygio sankryžos, minėtoje atkarpoje kelio ženklas, leidžiantis važiuoti 100 km/h greičiu nenustojo galios. Taigi, bylos esmę, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro klausimas, ar toje greitkelio atkarpoje, kurioje P. G. policijos pareigūnų buvo sustabdytas, leistinas greitis siekė 90 km/h ar – 100 km/h.

Teisėjų kolegija pažymi, jog KET 3 punktas, įtvirtinantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, sankryžą apibrėžia kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Šis punktas taip pat numato, jog sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. <...> Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.

KET taip pat įtvirtina, jog galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos.

Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo (b. l. 41) akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nusukimas Kaišiadorių link, vedantis į viaduką, už kurio buvo užfiksuotas P. G. leistino greičio viršijimas, yra skirtingo lygio sankryža. Tuo tarpu manyti, jog tai yra tiesiog nuvažiavimas į greta magistralės esančią teritoriją nėra pagrindo, nes iš byloje esančios kelio ženklų įrengimo schemos (b. l. 38) akivaizdu, kad šis nusukimas yra sujungtas su viaduku, t. y. jis iš esmės leidžia eismui judėti nuo vieno kelio prie kito. Teisėjų kolegija pritaria P. G. argumentams, jog nagrinėjamu atveju pareiga sulėtinti greitį iki 90 km/h jam neatsirado, nes KET sankryžą ir skirtingo lygio sankryžą apibrėžia kaip dvi skirtingas sąvokas, o minėtoji nuostata, įtvirtinanti draudžiamųjų ženklų galiojimo zoną atskaitos tašku expressis verbis išimtinai nustato sankryžą, kaip tai suvokiama KET 3 punkte. Atsižvelgiant į tai bei į in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, įskaitant ir dviprasmišką teisinį reguliavimą, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, laikytina, kad leistinas greitis ginčo kelio ruože siekė 100 km/h, bet ne 90 km/h, nes draudžiamasis ženklas, įtvirtinantis minėtą greičio apribojimą, prieš skirtingo lygio sankryžą šiuo atveju nenustojo galios.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog byloje kyla įrodymų pakankamumo problema. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad P. G. administracinio teisės pažeidimo protokole minimoje vietoje ir laiku važiavo 123 km/h greičiu ir tai vis vien viršijo leistiną greitį. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų parodymai apie pažeidimo užfiksavimo aplinkybes buvo pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Pridurtina, jog tai, kad pareigūnai neprisiminė visų su pažeidimo fiksavimu susijusių detalių, teismo posėdžio metu buvo paaiškinta tuo, jog nuo P. G. sustabdymo dienos iki teismo posėdžio jau buvo praėję keturi mėnesiai (b. l. 51), o pareigūnai apelianto neįsidėmėjo, nes jis nebuvo konfliktiškas. Teisėjų kolegija tokius paaiškinimus laiko įtikinamais. Tuo tarpu kiti apelianto nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai nelaikytina esminiais, t. y. paneigiančiais tai, kad P. G. važiavo 123 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį viršydamas 23 km/h. Tokia P. G. veika atitinka ATPK 124 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato galimybę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą (124 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, P. G. veiką tikslinga perkvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. Įvertinus tai, kad pats apeliantas iš esmės pritarė tokiam situacijos vertinimui apeliaciniame skunde, tai nelaikoma staigmenų procese negalimumo principo pažeidimu, be to, tokiu veikos perkvalifikavimu nėra pasunkinama apelianto padėtis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

P. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„P. G. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimą panaikinti.

Pripažinti P. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam 130 Lt (vieno šimto trisdešimties litų) baudą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

V. V.