651df8b6-d176-4654-a6b7-e222dfbbf96e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-65/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

87; 89; 121.18; 121.21

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Vilijai VieÅ¡Å«naitei, atsakovo atstovui advokatui Nerijui Katiliui,Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo SOCIETE BIC, societe anonyme apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo SOCIETE BIC, societe anonyme ieÅ¡kinį atsakovui Bendrai Lietuvos – JAV įmonei uždarajai akcinei bendrovei „SANITEX“ dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo naudojamo žymens klaidinamo panaÅ¡umo į ieÅ¡kovo įregistruotÄ erdvinį prekių ženklÄ bei dėl atsakovo atliekamų veiksmų pripažinimo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais.

IeÅ¡kovas SOCIETE BIC, societe anonyme kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei dubliku (b.l. 2-11, 54-60), praÅ¡ydamas:

1. uždrausti atsakovui Bendrai Lietuvos – JAV įmonei UAB „SANITEX“ naudoti erdvinį ieÅ¡kovo Europos Bendrijos prekių ženklÄ (Nr. 000483453) savo komercinėje veikloje 16 klasės pagal Nicos klasifikacijÄ prekėms žymėti, Lietuvoje, įskaitant: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus;

2. atsakovo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti visus raÅ¡iklius, kurie neteisėtai atitinka erdvinį ieÅ¡kovo Europos Bendrijos prekių ženklÄ , esančius atsakovo nuosavybėje Å¡io ieÅ¡kinio padavimo dienÄ ;

3. įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis paskelbti informacijÄ apie priimtÄ sprendimÄ paskelbiant įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, rezoliucinę dalį dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“;

4. pripažinti atsakovo gautÄ 9 563,45 Lt naudÄ parduodant raÅ¡iklius, kurie neteisėtai atitinka erdvinį ieÅ¡kovo Europos Bendrijos prekių ženklÄ , ieÅ¡kovo nuostoliais ir priteisti juos iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra savininkas erdvinio (trimačio) Europos Bendrijos prekių ženklo (registracijos Nr. 000483453), kuris registruotas 16 klasės prekėms pagal tarptautinę Nicos prekių ir paslaugų klasifikacijÄ Å¾ymėti. Å iuo prekių ženklu yra įregistruoti specifiniai ieÅ¡kovo darbuotojų sukurto dizaino raÅ¡ikliai, kurie yra plačiai žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Tuo tarpu atsakovas, neturėdamas ieÅ¡kovo sutikimo, parduoda raÅ¡iklius, kurių iÅ¡orinis vaizdas yra beveik identiÅ¡kas ieÅ¡kovo prekių ženklu žymimų raÅ¡iklių iÅ¡oriniam vaizdui, ko pasėkoje yra klaidinami vartotojai dėl tikrosios jiems siÅ«lomų prekių kilmės ir kokybės bei pažeidžiamos ieÅ¡kovo kaip prekių ženklo savininko teisės, teisėti interesai ir sÄ Å¾iningos konkurencijos principai (Prekių ženklų įstatymo 38 ir

49 str. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 1993-12-20 dėl Bendrijos prekių ženklo 1, 9, 90-101 str., Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 10bis str. bei Konkurencijos įstatymo 16 ir 17 str.). Todėl atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui turtinę žalÄ , įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas iÅ¡laidas (Prekių ženklų įstatymo 50 ir 51 str.). IeÅ¡kovo teigimu, praktiÅ¡kai visada pats prekių ženklo savininko teisių pažeidimas ex facto reiÅ¡kia žalos padarymÄ , kadangi dėl kiekvieno prekių ženklo panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, gali bÅ«ti pakenkta jo bei jo prekių ženklo reputacijai, pelnui, o teisių pažeidėjas pasipelno iÅ¡ neteisėtai naudojamo ženklo reputacijos, taip pat dėl to, kad nemoka teisių turėtojui nustatyto atlyginimo už naudojamas teises. IeÅ¡kovo nuostoliai yra atsakovo gauta nauda - 9 563,45 Lt. Å i suma susidarė, kuomet atsakovas įsigijo 68 000 vienetų raÅ¡iklių už 1 516,40 JAV dolerių (kas sudarė 3 356,55 Lt), o vieno raÅ¡iklio pardavimo kainÄ nustatė lygiÄ 0,19 Lt (68 000 x 0,19 – 3356,55 = 9 563,45 Lt). Kadangi atsakovas neteisėtai raÅ¡iklius pardavinėja jau gana ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kovo vardui ir reputacijai yra padaryta nebepataisoma žala, todėl visuomenė turi bÅ«ti informuota apie atsakovo neteisėtus veiksmus tam, kad iÅ¡ dalies bÅ«tų atkurta buvusi padėtis ir atstatytas ieÅ¡kovo geras vardas ir reputacija bei suteikta vartotojui informacija apie neteisėtų prekių galimÄ buvimÄ rinkoje (Prekių ženklų įstatymo 511 str.). IeÅ¡kovo raÅ¡ikliai yra įgiję itin gerÄ reputacijÄ tarp vartotojų, yra vartotojų lengvai atpažįstami bei vertinami, tuo tarpu atsakovas, Lietuvoje pardavinėdamas raÅ¡iklius, neteisėtai atitinkančius ieÅ¡kovo prekių ženklÄ , akivaizdžiai siekia nesÄ Å¾iningai pasinaudoti ieÅ¡kovo ir jo gaminamos prekės reputacija, tai yra atlieka nesÄ Å¾iningus konkurencijos veiksmus.

Atsakovas bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „SANITEX“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei triplikÄ , praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 40-43, 73-75, 113-114). Nurodė, kad atsakovo platinami raÅ¡ikliai nėra tapatÅ«s ar klaidinamai panaÅ¡Å«s į ieÅ¡kovo gaminamus raÅ¡iklius, nes Å¡ių raÅ¡iklių kamÅ¡telių forma bei bendras vaizdas akivaizdžiai skiriasi, be to, visa ieÅ¡kovo produkcija yra pažymėta skiriamaisiais „Bic“ ženklais. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad vartotojai iÅ¡ tikrųjų painioja ieÅ¡kovo ir atsakovo platinamus raÅ¡iklius, arba patį ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ painioja kaip Å«kio subjektus/prekių gamintojus. Atsakovo teigimu, pagal pasaulinę praktikÄ Å¾alos dydis padarytas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, pasireiÅ¡kiančiais neteisėtu prekės ženklo naudojimu, apskaičiuojamas remiantis licencijos mokesčio kriterijumi. Be to, atsakovas faktiÅ¡kai pardavė tik 45 046 vienetų raÅ¡iklių, už kuriuos turėjo sumokėti 15,25 procentų dydžio PVM, todėl jo gautos pajamos sudaro tik 3 896,98 Lt (45 046 vnt. x (0,19 Lt-0,19 Lt x15,25% PVM) – 3 356,55 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas vertino ieÅ¡kovo įregistruoto ženklo ir atsakovo žymens svarbiausių elementų panaÅ¡umÄ . Teismo teigimu, tik nustačius, kurie raÅ¡iklių dizaino požymiai – individualizuojantys (skiriamieji) ar bendrieji (panaÅ¡Å«s) yra dominuojantys, galima daryti iÅ¡vadÄ ar raÅ¡ikliai panaÅ¡Å«s ar ne. Teismas, atsižvelgdamas į prekės pobÅ«dį ir kainÄ sprendė, jog nagrinėjamu atveju, bendri raÅ¡iklių požymiai savo mastu bei proporcijomis yra dominuojantys.

Teismas nurodė, kad bendrų požymių neiÅ¡vengiamumÄ gali nulemti paties produkto (prekės) funkcinės savybės, paskirtis, prekės naudojimo raida ir pan. Teismas įvertino, kad ieÅ¡kovo įregistruoto erdvinio ženklo svarbiausių elementų, tai yra raÅ¡iklio kÅ«no ir dangtelio požymiai – permatomas kÅ«nas, kamÅ¡telio auselė bei į viršų smailėjantis kamÅ¡telis – yra bendri ne tik atsakovo platinamam žymeniui, bet apskritai bendri (daugiau ar mažiau iÅ¡ esmės bÅ«dingi) tokios klasės prekėms – automatiniams raÅ¡ikliams.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nors ieÅ¡kovo erdvinio prekinio ženklo ir atsakovo platinamo žymens svarbiausių elementų dauguma požymių vartotojams atrodys panaÅ¡Å«s, tokie panaÅ¡umai negali sudaryti pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokiÄ reputacijÄ jo vardas, prekė ar įregistruotas erdvinis ženklas yra įgijęs tarp vartotojų, kaip tai reputacijai buvo pakenkta, kokiu mastu smuko ieÅ¡kovo įregistruoto erdvinio ženklo pardavimai atsakovui pradėjus platinti į jį panašų žymenį ir pan., todėl atmetė ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovo platinamas žymuo pakenkė ieÅ¡kovo, jo prekės ir įregistruoto ir įregistruoto erdvinio ženklo reputacijai, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikta gyventojų apklausa dėl ginčo objekto panaÅ¡umo, negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, kadangi vidutinis vartotojas neturi įgÅ«džių spręsti apie prekių Å¡altinį (kilmę) pagal pačių prekių ar jų pakuočių iÅ¡vaizdÄ , kada nėra jokių žodinių ar vaizdinių elementų, o tam tikri įregistruoto ženklo ir į jį panaÅ¡aus žymens bendri požymiai yra bÅ«dingi visoms tos rÅ«Å¡ies prekėms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

IeÅ¡kovas Societe BIC, societe anonyme apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Prekių ženklų įstatymo 5 str. nustato, jog ženklai, kuriems taikoma Å¡io įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali bÅ«ti sudaryti iÅ¡ erdvinių formų (gaminio vaizdo, jo pakuotės ar talpyklos). Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 „Dėl Bendrijos prekių ženklo“ 4 str. taip pat nurodoma, jog prekių ženklÄ gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiÅ¡kai, tame tarpe ir iÅ¡orinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo ginčo prekės ženklas buvo įregistruotas, patvirtina, jog prekių ženklas ir jo elementai nėra įprasti rinkoje, o pasižymi individualiais požymiais, kurie leidžia vartotojui atskirti ieÅ¡kovo prekes nuo kitų Å«kio subjektų prekių. Atsakovo naudojamo raÅ¡iklio panaÅ¡umas su ieÅ¡kovo registruotu prekių ženklu ir yra nulemtas bÅ«tent tų individualių požymių, kurių neturi joks kitas raÅ¡iklis, esantis rinkoje.

2. Teismas neiÅ¡skyrė ir neįvertino svarbiausių ieÅ¡kovo vardu registruoto prekių ženklo elementų. Ženklas sudarytas iÅ¡ erdvinės formos – gaminio, t.y. ieÅ¡kovo gaminamų bei platinamų raÅ¡iklių, iÅ¡orinio vaizdo, kuriame dominuoja permatomas raÅ¡iklio kÅ«nas, raÅ¡iklio apatinis ir virÅ¡utinis kamÅ¡teliai, kurių spalva atitinka raÅ¡iklio raÅ¡ymo spalvÄ , o forma yra ypatinga. Visų Å¡ių elementų derinys daro ieÅ¡kovo registruotÄ prekių ženklÄ iÅ¡skirtiniu ir turinčiu stiprų skiriamÄ jį požymį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sprendžiant dėl teisės aktams prieÅ¡taraujančių veiksmų, bÅ«tina nustatyti, ar bendri (panaÅ¡Å«s) požymiai yra bÅ«dingi tik ieÅ¡kovo ir atsakovo platinamiems žymenims, ar jie neiÅ¡vengiamai bÅ«dingi apskritai visai tokių prekių, kuriai priklauso ieÅ¡kovo prekių ženklas ir atsakovo platinamas žymuo, grupei. Toks teismo aiÅ¡kinimas pažeidžia ieÅ¡kovo kaip prekių ženklo savininko teisėtus interesus. IÅ¡skyrus ieÅ¡kovo ir atsakovo raÅ¡iklius, teismas netyrė ir nevertino kitų tos pačios grupės prekių, todėl iÅ¡vada, kad bendrieji požymiai bÅ«dingi visai tokių prekių grupei yra nepagrįsta įrodymais.

3. Teismas nepagrįstai visuomenės klaidinimÄ platinant panaÅ¡ias prekes susiejo su prekės kokybės funkcija. Visuomenės suklaidinimas pirmiausia yra siejamas su pagrindinės prekių ženklų funkcijos – garantuoti vartotojui prekės kilmės Å¡altinį – pažeidimu. IeÅ¡kovo teismui pateikta gyventojų apklausa patvirtina, kad atsakovo raÅ¡iklių naudojimas klaidina vartotojus, t. y. beveik 70 proc. vartotojų atsakė, kad ginčo raÅ¡iklius gamina vienas gamintojas. Teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymÄ , neatsižvelgė į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Atsakovas UAB „SANITEX“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tam tikri ieÅ¡kovo įregistruoto prekės ženklo bei atsakovo naudojamo žymens elementai yra analogiÅ¡ki, o tam tikri – skirtingi. Teismas pagrįstai nustatė, kad tapatÅ«s elementai yra bendri ne tik atsakovo platinamam žymeniui, tačiau apskritai bendri (bÅ«dingi) tokios klasės prekėms, tuo tarpu individualizuojamieji atitinkamų erdvinių formų požymiai (ventiliavimo anga raÅ¡iklio kamÅ¡telyje, raÅ¡iklio skersmuo, ilgis, kamÅ¡telių smailėjimo laipsnis) skiriasi, todėl atsakovui atsakomybė nekyla. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog vidutinio vartotojo nuomone, ieÅ¡kovo bei atsakovo platinamų raÅ¡iklių kokybė skiriasi, bei jog bÅ«tent ieÅ¡kovo platinamų raÅ¡iklių kokybė yra geresnė ir jog atsakovo platinamus raÅ¡iklius vidutinis vartotojas pirktų vien dėl to, kad tikėtųsi tokios pat kokybės kaip ieÅ¡kovo platinamų raÅ¡iklių. IeÅ¡kovas nepateikė informacijos, kokiÄ reputacijÄ jo erdvinis ženklas yra įgijęs tarp vartotojų ir kaip atsakovo veiksmai tÄ reputacijÄ Ä¯takojo. IeÅ¡kovas netinkamai apskaičiavo tariamai patirtus nuostolius kaip atsakovo gautÄ naudÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiamas sprendimas naikinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinėje instancijoje vyksta ginčas, ar atsakovo importuojami ir platinami raÅ¡ikliai yra klaidinamai panaÅ¡Å«s į ieÅ¡kovo įregistruotÄ erdvinį prekių ženklÄ ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p.) bei ar atsakovo veiksmai – importavimas ir platinimas minėtų raÅ¡iklių – nėra pripažintini nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, pasireiÅ¡kiančiais vartotojų klaidinimų (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.). Taigi, nesant Å¡ioje byloje vieÅ¡ojo intereso, apeliacinis skundas yra nagrinėjamas neperžengiant jo ribų. Atitinkamai ieÅ¡kovui apeliaciniame skunde nenurodžius jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo nuspręsta laikyti, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo reputacijos pažeidimu, platinant raÅ¡iklius, savo iÅ¡vaizda panaÅ¡ius į ieÅ¡kovo įregistruotÄ erdvinį prekių ženklÄ , teisėjų kolegija netiria ieÅ¡kovo teisių pažeidimo minėtu aspektu, įtvirtintu Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas SOCIETE BIC, societe anonyme yra 2000 m. balandžio 11 d. įregistruoto erdvinio Europos Bendrijos prekių ženklo (registracijos Nr. 000483453) - automatinio plunksnakočio vaizdo – savininkas, o atsakovo platinamo rašiklio išvaizda nėra įregistruota kaip erdvinis prekių ženklas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovo platinami rašikliai (žymenys) bei ieškovo įregistruotas erdvinis prekių ženklas yra naudojami tokioms pačioms prekėms – automatiniams plunksnakočiams – žymėti.

Vertinant ar atsakovo naudojamas žymuo yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo įregistruotÄ erdvinį prekių ženklÄ , dėl ko kyla galimybė suklaidinti visuomenę (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 d. 2 p.), bÅ«tina nustatyti Å¡ių lyginamųjų erdvinių žymenų svarbiausių elementų panaÅ¡umÄ (Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) 3.2.2 p.) bei nustatyti, ar Å¡ie svarbiausi elementai apskritai nėra daugiau ar mažiau bÅ«dingi visiems žymenims, kuriais žymimos analogiÅ¡kos prekės.

IÅ¡ Metodinių nurodymų 3.2.1 punkto seka, kad vaizdinių, erdvinių ir kombinuotų ženklų panaÅ¡umÄ lemia Å¡ie elementai: vaizdo rÅ«Å¡is ir pobÅ«dis, geometrinės formos (siluetas, kontÅ«rai, linijos), prasmė, spalva ir spalvų deriniai. IÅ¡ minėto Metodinių nurodymų 3.2.2 punkto seka, kad visais atvejais nustatinėjant vaizdinių ir erdvinių ženklų panaÅ¡umÄ , turi bÅ«ti iÅ¡skirti svarbiausi (dominuojantys) ženklų elementai ir pagal juos lyginami ženklai. IÅ¡ to seka, kad tik esant Å¡ių svarbiausių elementų panaÅ¡umui nustatoma, kad ir patys ženklai yra panaÅ¡Å«s.

Å iuo atveju vizualiai iÅ¡tyrus ieÅ¡kovo įregistruotÄ nespalvotÄ erdvinį prekių ženklÄ â€“ automatinio plunksnakočio formÄ (vaizdÄ ) (b.l. 12-16) bei byloje esančias prekes, kurios pažymėtos ieÅ¡kovo įregistruotu erdviniu prekių ženklu, nustatyta, kad Å¡is prekių ženklas susideda iÅ¡ konkrečių elementų: permatomo plunksnakočio kÅ«no, turinčio briaunas ir bukÄ Ä¯lituotÄ nepermatomÄ antgalį, bei plunksnakočio kamÅ¡telio, kuris nėra permatomas, yra smailėjantis, su nukirsta virÅ¡Å«ne, ir turintis į abu galus smailėjančiÄ auselę, kuri yra iÅ¡kilesnė nei kamÅ¡telio ir kÅ«no pavirÅ¡iai.

Å iuo atveju svarbiausi (dominuojantys) ieÅ¡kovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo – automatinio plunksnakočio elementai yra vaizdas (permatomas kÅ«nas, nepermatomas įlituotas antgalis ir nepermatomas kamÅ¡telis su ausele) bei geometrinės formos (kÅ«nas, turintis briaunas, kamÅ¡telio smailėjimas, kamÅ¡telio buka virÅ¡Å«nė, taip pat kamÅ¡telio auselės smailėjimas į abi puses ir iÅ¡kilumas). BÅ«tent Å¡ie esminiai (dominuojantys) elementai ir sudaro bendrÄ Ä¯registruoto ieÅ¡kovo prekių ženklo įspÅ«dį (vaizdÄ ).

Tuo tarpu vizualiai iÅ¡tyrus byloje esančių atsakovo naudojamų žymenų– automatinių plunksnakočių esminius elementus, nustatyta, kad lyginamųjų žymenų svarbiausi elementai yra tie patys ir jie yra beveik identiÅ¡ki. Atsakovo naudojamo žymens svarbiausi (dominuojantys) elementai, sukuriantys naudojamo žymens bendrÄ vaizdÄ (įspÅ«dį), taip pat yra vaizdiniai (permatomas kÅ«nas, nepermatomas įlituotas antgalis ir nepermatomas kamÅ¡telis su ausele) bei geometrinės formos (kÅ«nas, turintis briaunas, kamÅ¡telio smailėjimas, kamÅ¡telio buka virÅ¡Å«nė, taip pat kamÅ¡telio auselės smailėjimas į abi puses ir iÅ¡kilumas).

Vieninteliai svarbiausių elementų skirtumai yra tai, kad atsakovo naudojamo plunksnakočio kÅ«no, kamÅ¡telio ir auselių ilgis yra apytiksliai 1-2 mm mažesnis, atsakovo naudojamo plunksnakočio kamÅ¡telis labiau smailėja, ieÅ¡kovo įregistruoto prekių ženklo – kamÅ¡telio virÅ¡Å«nėje yra anga, skirta ventiliavimui. Atsižvelgiant į tai, kad minėti lyginamųjų ženklų svarbiausi elementai skiriasi 1-2 mm bei požymiais, kurie nėra esminė ženklų vaizdo dalis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad lyginamųjų ženklų svarbiausi elementai yra panaÅ¡Å«s, iÅ¡ ko seka iÅ¡vada, kad ir lyginamieji ženklai yra panaÅ¡Å«s. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir specialių žinių turinčios specialistės Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės M.

K. 2010 m. birželio 8 d. atlikta ieškovo įregistruoto prekės ženklo ir atsakovo žymens lyginamoji analizė, kurioje nustatyta, kad lyginamųjų ženklų esminiai požymiai bei atitinkamai patys ženklai yra klaidinamai panašūs (b.l. 188-189).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindama lyginamųjų ženklų panaÅ¡umÄ neatsižvelgė į ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytas lyginamųjų plunksnakočių spalvines gamas ir jų derinius bei į tai, kad lyginamųjų plunksnakočių kÅ«nai turi Å¡eÅ¡ias briaunas. Kaip minėta ieÅ¡kovo įregistruotas prekių ženklas yra nespalvotas, o iÅ¡ įregistruoto erdvinio prekių ženklo vaizdo nematyti, kiek briaunų turi plunksnakočio kÅ«nas (b.l. 12). Vadinasi, minėtiems elementams, kurie nėra įregistruoto erdvinio prekių ženklo sudedamosios dalys, negali bÅ«ti suteikiama apsauga vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 3 str. 1 d. bei atitinkamai įregistruoto prekių ženklo savininkas negali ginti savo teisių pažeidimo dėl Å¡ių elementų naudojimo vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. Â

Vertinant, ar minėti lyginamųjų ženklų svarbiausi elementai yra apskritai bÅ«dingi visoms tokios rÅ«Å¡ies prekėms – automatiniams plunksnakočiams, bÅ«tina nustatyti, ar Å¡ie panaÅ¡Å«s elementai nėra nulemti pačių prekių raidos, paskirties bei funkcinių savybių. Pažymėtina, kad iÅ¡ CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo bei CPK 178 straipsnyje įtvirtintos Å¡alių įrodinėjimo pareigos seka, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi CPK 182 straipsnio 1 – 5 punktuose įtvirtintomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Å iuo atveju ieÅ¡kovui įrodžius ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę – lyginamųjų ženklų panaÅ¡umÄ , atsakovas turėjo įrodyti savo atsikirtimuose nurodytÄ aplinkybę - jog Å¡ie lyginamieji ženklai nėra klaidinamai panaÅ¡Å«s, nes erdvinius prekės ženklus sudarantys svarbiausi elementai yra bÅ«dingi visoms tokios pačios rÅ«Å¡ies prekėms.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, jog visi automatiniai plunksnakočiai turi kÅ«nÄ bei dauguma jų turi kamÅ¡telius ir auseles, nes tai iÅ¡ esmės nulemta paties plunksnakočio kaip prekės paskirties ir atliekamų funkcijų. Todėl Å¡ių aplinkybių kaip visuotinai žinomų atsakovui įrodinėti nereikėjo (CPK 182 str. 1 p.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, plunksnakočio kÅ«nas, auselė ir kamÅ¡telis yra plunksnakočio kaip prekės (daikto) esminės sudedamosios dalys, o ne įregistruoto erdvinio prekių ženklo esminės sudedamosios dalys. Kaip minėta, ieÅ¡kovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo svarbiausios (esminės) sudedamosios dalys yra pačios prekės sudedamųjų dalių specifinės geometrinės formos ir iÅ¡vaizda, kuri sukuria bendrÄ iÅ¡skirtinį prekės vaizdÄ . Å iuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo atsikirtimuose nurodytÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo esminės sudedamosios dalys (elementai) yra daugiau ar mažiau iÅ¡ esmės bÅ«dingos visiems automatiniams plunksnakočiams, tai yra, kad daugiau ar mažiau visi automatiniai plunksnakočiai turi permatomÄ kÅ«nÄ su briaunomis, įlituotÄ nepermatomÄ antgalį, smailėjantį nepermatomÄ kamÅ¡telį bei į abi puses smailėjančiÄ iÅ¡sikiÅ¡usiÄ auselę (CPK 12 str., 178 str.). Pastaroji aplinkybė neatitinka ir pripažintinos kaip visiems žinomos aplinkybės požymių, kas atleistų atsakovÄ nuo pareigos įrodyti Å¡iÄ aplinkybę vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 punktu. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir neparemtÄ Ä¯rodymais sprendimÄ dalyje, kur nusprendė, jog ieÅ¡kovo įregistruoto prekių ženklo esminiai elementai (požymiai) yra bÅ«dingi visiems automatiniams plunksnakočiams.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo įregistruoto prekių ženklo svarbiausi elementai yra bÅ«dingi visiems plunksnakočiams, nepagrįstai atmetė ir ieÅ¡kovo pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Lietuvos gyventojų 2009 m. kovo mėnesį atliktÄ apklausÄ , pagal kurios duomenis net 66 procentai apklaustųjų asmenų atsakė, jog lyginamuosius ženklus gamina tas pats gamintojas, 18 procentų atsakė, kad skirtingas gamintojas, o 16 procentų neatsakė nieko arba nežinojo (b.l. 95). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo užsakymu atliktos apklausos apraÅ¡ymÄ , bÅ«dÄ ir jos rezultatus (b.l. 91-98), sprendžia, kad Å¡is objektyvus įrodymas patvirtina, jog dauguma vidutinių vartotojų neskiria atsakovo žymens nuo ieÅ¡kovo įregistruoto erdvinio prekių ženklo, iÅ¡ ko seka, kad atsakovo naudojamas žymuo yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo įregistruotÄ prekės ženklÄ ir dėl to yra klaidinama visuomenė. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir specialių žinių turinčios specialistės Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentės M. K. 2010 m. birželio 8 d. atlikta ieÅ¡kovo įregistruoto prekės ženklo ir atsakovo žymens lyginamoji analizė, iÅ¡ kurios nustatyta, kad plunksnakočių iÅ¡orinis vaizdas yra klaidinamai panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti vartotojus (b.l. 188-189).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra įtvirtinta, jog norint nustatyti visuomenės suklaidinimÄ , bÅ«tina įrodyti įregistruoto prekės ženklo gerÄ kokybę, reputacijÄ ar prekės ženklo ir jo savininko platų žinomumÄ visuomenėje. PrieÅ¡ingai, įstatymo leidėjas neapibrėžė visuomenės suklaidinimo sÄ vokos ar sÄ lygų. Vadinasi, visuomenės suklaidinimo galimybei nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, jog dėl bet kokių priežasčių vidutinis vartotojas neskiria bet kokio žymens nuo bet kokio įregistruoto prekių ženklo. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 quinquies straipsnyje įtvirtintas principas, kad kiekvienas prekių ženklas turi bÅ«ti saugomas toks, koks jis yra, iÅ¡ ko seka, kad apsauga suteikiama visa apimtimi tokiam prekės ženklui, koks jis įregistruotas (Prekių ženklų įstatymo 3 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visuomenės suklaidinimo tikimybę siejo su ieÅ¡kovo įregistruoto prekės ženklo kokybės rodiklio bei paties prekės ženklo žinomumu visuomenėje.

Taigi, iÅ¡ nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo naudojamas žymuo – automatinis plunksnakotis - savo iÅ¡vaizda yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo įregistruotÄ Europos Bendrijos erdvinį prekės ženklÄ (registracijos Nr. 000483453) – automatinio plunksnakočio vaizdÄ - ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Å ios nustatytos aplinkybės suponuoja ieÅ¡kovo kaip įregistruoto erdvinio prekių ženklo savininko teisių pažeidimÄ pagal Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p.

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudžiamų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. Kaip vienas iÅ¡ tokių draudžiamų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų yra numatytas savavaliÅ¡kas žymens, kuris yra panaÅ¡us į kito Å«kio subjekto registruotÄ prekės ženklÄ , naudojimas, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavÄ su Å¡iuo Å«kio subjektu ar jo veikla (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju yra nustatyta, jog atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo naudoja žymenį, kuris yra klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo įregistruotÄ prekės ženklÄ ir dėl to visuomenė klaidingai mano, kad atsakovo platinamÄ Å¾ymenį gamina ieÅ¡kovas (tai yra painioja ieÅ¡kovÄ su atsakovu), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliekami veiksmai yra laikytini draudžiamais nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijai nustačius ieÅ¡kovo kaip prekių ženklų savininko teisių pažeidimÄ bei atsakovo draudžiamus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame buvo prieitos prieÅ¡ingos iÅ¡vados ir dėl to atmestas ieÅ¡kinys, naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir, esant Å¡ioje byloje pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių galima nustatyti tikrÄ jÄ ginčo faktinę situacijÄ ir aplinkybes, Å¡ioje byloje priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ä®statymo leidėjas įtvirtino keletÄ Ä¯registruoto prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, kuriais jis gali laisvai disponuoti savo pasirinkimu. Vienas tokių bÅ«dų yra kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo tuo atveju, jei pažeidžiant prekių ženklo savininko teises kartu yra atliekami ir draudžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p., 17 str. 1 d. 1 p.). AnalogiÅ¡kas bÅ«das yra įtvirtintas ir Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, nurodant, jog nustačius įregistruoto prekių ženklo savininko teisių pažeidimÄ , pastarasis turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti įregistruoto prekių ženklo savininko teises pažeidžiantį žymenį. Kokius konkrečius veiksmus, susijusius su įregistruoto prekių ženklo savininko teises pažeidžiančio žymens naudojimu komercinėje veikloje naudojimu, gali uždrausti atlikti įregistruoto prekių ženklo savininkas yra įtvirtinta Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje.  Šiuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o uždrausti atsakovui atlikti visus Prekių ženklų įstatymo

38 straipsnio 2 dalyje išvardintus veiksmus, išskyrus Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus veiksmus – uždrausti siūlyti bei teikti paslaugas, pažymėtas prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu žymeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nustatė ieÅ¡kovo kaip įregistruoto prekių ženklo savininko teisių pažeidimÄ pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bei draudžiamus atsakovo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio

1 dalies 1 punktÄ , ieÅ¡kovas įgijo teisę savo pažeistas teises ginti vadovaudamasis pažeistų teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1

dalies 1 punkte. Todėl teisėjų kolegija tenkina ieÅ¡kinio pirmÄ jį reikalavimÄ â€“ uždraudžia

atsakovui be ieÅ¡kovo sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenis – automatinius plunksnakočius, kurie savo iÅ¡vaizda yra klaidinamai panaÅ¡Å«s į ieÅ¡kovo įregistruotÄ prekių ženklÄ , tai yra uždraudžia: tokiais žymenimis žymėti prekes ar jų pakuotę; siÅ«lyti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kaip jomis disponuoti; importuoti ar eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes; naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. ir 17 str. 1 d. 1 p.).

Esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija tenkina ir antrÄ jį bei trečiÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimus – įpareigoja atsakovÄ savo lėšomis sunaikinti atsakovo žinioje esančius 22 954 vienetus žymenų (b.l. 115), bei paskelbti Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant sprendimo priėmimo datÄ ir jį priėmusį teismÄ , Lietuvos Respublikos dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 d. 1 p., 504 str. ir

511 str., Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. ir 17 str. 1 d. 3 p. - 4 p. ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad žymenų sunaikinimas yra tam tikra procedūra, kuri gali būti atliekama keliais etapais, nusprendžia, kad šiuo atveju pakankamas bei protingumo kriterijus atitinkantis terminas, skirtas žymenims sunaikinti, tūrėtų būti 25, o ne 5 kaip prašo ieškovas, darbo dienos. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad užsakymo dėl informacijos paskelbimo padavimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas 5 darbo dienų terminas sprendimo rezoliucinei daliai paskelbti yra pakankamas ir atitinkantis protingumo kriterijus.

Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta įregistruoto prekių ženklo savininko teisė reikalauti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta įregistruoto prekių ženklo savininko teisė reikalauti atlyginti turtinę žalÄ , įskaitant negautas pajamas. Turtinės žalos atlyginimo tvarkÄ reglamentuoja CK ir Prekių ženklų įstatymas (Prekių ženklų įstatymo 51 str. 1 d.). Taigi, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, ar reikalauti priteisti negautas pajamas (kurių dydis nustatomas pagal Prekių ženklų įstatymo 51 str. 3 d.), ar reikalauti priteisti kitokio pobÅ«džio turtinę žalÄ CK ir Prekių ženklų įstatyme nustatyta tvarka. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nusprendė reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo gautÄ naudÄ , kuri pripažintina ieÅ¡kovo nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d., Prekių ženklų įstatymo 51 str. 2 d.). Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, kÄ pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas Å¡io įstatymo nustatytas teises.

Å iuo atveju sprendime jau yra konstatuotos dvi iÅ¡ keturių civilinės atsakomybės sÄ lygų – tai yra atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė savavaliÅ¡ku žymens, kuris klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovo įregistruotÄ prekės ženklÄ , importavimu ir prekyba (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 2 p., CK 6.246 str. ir 6.248 str.). Atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus, atsakovas gaudavo pajamas už žymenų pardavimÄ . Taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kas įrodo egzistuojant trečiÄ jÄ bei ketvirtÄ jÄ sÄ lygas, bÅ«tinas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str. ir 6.249 str. 1 – 2 d.). Å iuo atveju nustatinėjant ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį, kuris lygus atsakovo gautai naudai, ieÅ¡kovas turi pareigÄ pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo gautas bendras pajamas, o atsakovas turi įrodyti gautÄ grynÄ jÄ naudÄ (tai yra naudÄ , gautÄ atskaičius iÅ¡laidas) (Prekių ženklų įstatymo 51 str. 5 d.). Å iuo atveju, byloje nekilo ginčo, kad atsakovas iÅ¡ viso įsigijo 68 000 vienetų žymenų už 1 516,40 JAV USD, kurie pagal žymenų įsigijimo momentu galiojusį JAV USD ir Lt valiutų kursÄ atitiko 3 356,55 Lt. Taip pat byloje nekilo ginčo, kad atsakovas pardavė tik 45 046 vienetų žymenų po 0,19 Lt, dėl ko gavo 8 558,74 Lt pajamų iÅ¡ automatinių plunksnakočių pardavimo. Nuo Å¡ių gautų pajamų atsakovui sumokėjus 18 proc. PVM, atsakovo grynosios pajamos sudarė 7 253,17 Lt (8 558,74 Lt/1,18). IÅ¡ minėtų faktinių aplinkybių seka, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, gavo 3 896,62 Lt grynosios naudos (7 253,17 Lt – 3 356,55 Lt). Todėl Å¡i suma pripažintina ieÅ¡kovo nuostoliais ir priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui (Prekių ženklų įstatymo 51 str. 5 d.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo skaičiavimus, kur jis pakartotinai iÅ¡ atsakovo gautų grynųjų pajamų atima nerealizuotų 22 954 vienetų (68 000 – 45 046) žymenų įsigijimo vertę bei vieno žymens įsigijimo vertę nustato lygiÄ vieno žymens pardavimo kainai – 0,19 Lt (CPK 12 ir 178 str.).

Patenkinus 3 neturtinius ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamas už Å¡iuos reikalavimus žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ , iÅ¡ viso 774,30 Lt (3 x 127,3 Lt + 3 x 130,80 Lt) (CPK 79 str. ir 93 str. 2 d.).

Patenkinus 41 procentÄ (3 896,62 Lt/9 563,45 Lt x 100 proc.) ieÅ¡kovo turtinio reikalavimo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama dalis žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , proporcinga patenkintai turtinio reikalavimo daliai, iÅ¡ viso 235,34 Lt (2 x 287 Lt x 41 proc.) (CPK 79 str. ir 93 str. 2 d.).

Ä®vertinus visų patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų bendrÄ dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos sprendimu yra patenkinta 85 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų ((3 x 100 proc.+41 proc.)/400 proc.). Dėl to ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su Lietuvos gyventojų 2009 m. apklausos atlikimu, vertimais ir antstolio iÅ¡laidomis, proporcinga patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, iÅ¡ viso 2 983,12 Lt (85 proc. x (1 904 Lt + 190 EUR x 3,4528 Lt + 150 EUR x 3,4528 Lt + 254,60 Lt + 177 Lt ) (CPK 88 str. 8 p., 93 str. 2 d.). Esant minėtoms aplinkybėms bei ieÅ¡kovo praÅ¡ymui ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atlyginimo advokatams mokėjimo, proporcinga ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų daliai, tačiau priteistina suma mažintina, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus dydžius, iÅ¡ viso 7 000 Lt (CPK 93 str. 2 d., 95 str.). Atsakovui nepateikus bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atlyginimo advokatui mokėjimo, dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiama Å¡ių iÅ¡laidų dalis, proporcinga atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 95 str.).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies

3 punktu ir 96 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteisiama 3,81 Lt (15 proc. x (5,65 + 19,75 Lt)), o iÅ¡ atsakovo 21,59 Lt (85 proc. x (5,65 + 19,75 Lt)) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

ieÅ¡kovo SOCIETE BIC, societe anonyme apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Ieškovo SOCIETE BIC, societe anonyme ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti

atsakovui Bendrai Lietuvos – JAV įmonei UAB „SANITEX“ be ieškovo SOCIETE BIC, societe anonime sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenis – automatinius

plunksnakočius, kurie savo iÅ¡vaizda yra klaidinamai panaÅ¡Å«s į ieÅ¡kovo įregistruotÄ Europos Bendrijos erdvinį prekių ženklÄ â€“ automatinio plunksnakočio vaizdÄ (Nr. 000483453) t. y. uždrausti:

1) tokiais žymenimis žymėti prekes ar jų pakuotę;

2) siÅ«lyti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kaip jomis disponuoti;

3) importuoti ar eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes;

4) naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;

5) gaminti tokius žymenis arba laikyti jų pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos aukščiau nurodytus veiksmus.

Ä®pareigoti atsakovÄ BendrÄ Lietuvos – JAV įmonę UAB „SANITEX“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos paskelbti Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį Lietuvos Respublikos dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, nurodant sprendimo priėmimo datÄ ir jį priėmusį teismÄ , bei ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos sunaikinti atsakovo žinioje esančius 22 954 vienetus žymenų - automatinių plunksnakočių, kurie savo iÅ¡vaizda yra klaidinamai panaÅ¡Å«s į ieÅ¡kovo įregistruotÄ Europos Bendrijos erdvinį prekių ženklÄ â€“ automatinio plunksnakočio vaizdÄ (Nr. 000483453).

Priteisti ieškovui SOCIETE BIC, societe anonime iš atsakovo Bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „SANITEX“ 3 896,62 Lt dydžio nuostolius.

Priteisti ieškovui SOCIETE BIC, societe anonime iš atsakovo Bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „SANITEX“ 1 009,64 Lt žyminio mokesčio, 7 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 2 983,12 Lt dydžio kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ä® valstybės biudžetÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo SOCIETE BIC, societe anonime 3,81 Lt, o iÅ¡ atsakovo Bendros

Lietuvos – JAV įmonės UAB „SANITEX“ 21,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų

įteikimu.

Kitoje dalyje ieškovo SOCIETE BIC, societe anonyme ieškinį atmesti.

Teisėjai                                                                                   Danutė Gasiūnienė

                                                                                              Kazys

Kailiūnas

Egidijus Žironas

Â