Legislator Case Law & Legislation
2013-06-19 Nr. AB-2939-3-61-3-03237-2012-3 AI generated

2013-06-19 Nr. AB-2939-3-61-3-03237-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-06-19 Nr. AB-2939-3-61-3-03237-2012-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-06-19 Nr. AB-2939-3-61-3-03237-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas T. P. (T. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-12)-15PR-511 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. P. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1581/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03237-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. P. (T. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-12)-15PR-511 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. P. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

Paaiškino, kad su Sprendimu nesutinka, rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsniu. Manė, kad būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą, kai sprendžiamas klausimas, ar yra įstatyme numatytos sąlygos. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta dėl (duomenys neskelbtini) sistemingai pažeidinėjamų jo pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės 2012 m. rugpjūčio 31 d. pažyma „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ Nr. VNM 15/6-6-18, iš kurios darytina vienareikšmiška išvada, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai. Valdančioji partija stipriai varžo piliečių politines teises, nėra leidžiama pakeisti vyriausybę ar valdančiąją partiją, yra varžomos piliečių civilinės teisės ir laisvės, egzistuoja korupcija teismų ir policijos sektoriuose. Vyriausybės apribojo žiniasklaidos, susirinkimų, asociacijų ir judėjimo laisves. Teigė, jog remiantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktu, papildoma apsauga gali būti suteikta. Nesutiko su Sprendimo 4 punktu, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo dienos. Manė, kad Migracijos departamentas privalėjo nurodyti tokio sprendimo motyvus.

Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Paaiškino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 2012 m. lapkričio 22 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu paklaustas apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis pareiškėjas paaiškino, kad išvyko 2012 m. pabaigoje ir norėjo vykti į Vokietiją ieškoti darbo. Pareiškėjui jo gimtąja kalba raštu buvo pateikti papildomi klausimai. Į klausimą apie išvykimo priežastis buvo paprašyta atsakyti išsamiai, pateikti daugiau detalių. Atsakydamas į klausimus pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atliko tarnybą kariuomenėje ir dėl šeimyninių priežasčių išvyko iš savo šalies.

Nurodė, kad išvyko dėl to, jog yra persekiojamas dėl religinių priežasčių, nes yra krikščionis. Tačiau atliekant apklausą pareiškėjas teigė, kad yra netikintis ir apie grėsmes nieko nepaminėjo. Apie grėsmes ar smurtą jokios informacijos neteikė. Apklausoje nurodė, kad nuvykęs į Vokietiją turėjo sumokėti asmenims, kurie organizavo jo kelionę, dirbdamas Vokietijoje 2 metus. Į Lietuvos Respubliką vykti neketino. Remiantis Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. VNM 15/6-6-18, (duomenys neskelbtini) yra apie 7 procentai Romos katalikų tikėjimą išpažįstančių gyventojų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas galėjo susidurti su problemomis.

Atsakovas darė išvadą, kad prašymas galimai yra nepagrįstas, nes jokios informacijos apie persekiojimą pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas buvo apklausiamas Užsieniečių registracijos centre ir aiškino, kad vyksta per Lietuvos Respubliką tranzitu į Vokietiją, turėdamas tikslą ten dirbti. Sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, turi būti nustatoma asmeninė grėsmė konkrečiam prieglobsčio prašytojui, o bendro pobūdžio teiginiai apie žmogaus teisių praktiką kilmės šalyje savaime nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Pareiškėjas nenurodė nei prie kokios grupės persekiojamų asmenų jis priskirtinas, nei kitų konkrečių aplinkybių.

Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Rėmėsi Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro Pabėgėlių statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo 62 punktu, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi ir paaiškino, kad, jeigu užsienietis išsiunčiamas, nurodytas draudimas turi būti taikomas ir tam jokių specialių sąlygų nereikia. Buvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl jam buvo uždrausta atvykti ilgesniam nei minimalus (1 metai) laikotarpiui – 2 metams.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-429 patvirtinto „Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ (2012 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1V-382 redakcija) nuostatomis. Paaiškino, kad Migracijos departamentas priimdamas sprendimą dėl išsiuntimo vadovaujasi motyvais, kurie nurodyti išvadoje. Tik motyvai dėl išsiuntimo turi būti plačiai išdėstyti sprendime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, jog jis galėtų priklausyti kuriai nors iš pažymoje išvardytų pažeidžiamų dėl religijos asmenų grupių, taip pat nepateikė kilmės šalyje jam individualiai kylančios grėsmės įrodymų. Išanalizavus pareiškėjo byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus kokiu būdu baudžiamas. Atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis, o ne siekdamas gauti tarptautinę apsaugą nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra darbo paieška, t. y. asmeninio bei ekonominio pobūdžio priežastys, tai neatitinka persekiojimo ir smurto apibrėžimų. Įvertinus byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o jo prašymas pagrįstai pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Teismas nurodė Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnį, Įstatymo 87 straipsnį, Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 2 ir 15 straipsnius bei duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu iš teisės aktuose nurodytų būdų, nenustatė, todėl papildomos apsaugos suteikimo nevertino kaip reikalingo. Teismas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašymas buvo visai nepagrįstas, ir nenustatė, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisingas ar neprotingas.

III. Pareiškėjas T. P. apeliaciniu skundu (b. l. 53-54) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą ir Migracijos departamento Sprendimą.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų religinių priežasčių. Nurodo Įstatymo 87 straipsnio nuostatas ir pakartoja, jog jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta dėl (duomenys neskelbtini) sistemingai pažeidinėjamų pagrindinių teisių ir laisvių. Mano, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus teismas nepagrįstai atmetė jo skundą dalyje dėl papildomos apsaugos suteikimo. Taip pat mano, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo jo skundo ir skubotai konstatavo, kad jo skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65-66) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog apklausos metu pareiškėjas nurodė ekonominio pobūdžio priežastis, be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nenurodė jokios konkrečios informacijos apie patirtą persekiojimą dėl religijos, o apeliacinį skundą argumentavo abstrakčiais teiginiais ir bendra nesaugia padėtimi kilmės valstybėje. Mano, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo prašo nenagrinėti jo skundo. Nurodė, jog nori kuo skubiau sugrįžti į (duomenys neskelbtini), sutinka su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-12)-15PR-511 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. P. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymėjo, jog apeliacinio skundo atsisakymo procesinės pasekmės pareiškėjui yra žinomos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo, t. y. pareiškėjas naudojasi minėta įstatymo jam suteikta subjektine teise. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. P. (T. P.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis