2021-11-10 Nr. AB-23681-3-62-3-02727-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-658-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02727-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų per 2018 m. gegužės 29 d.–2019 m. gegužės 2 d. laikotarpį, atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nurodytą laikotarpį gyvenamosiose patalpose, kuriose jis atliko bausmę, Pravieniškių PN-AK neužtikrino minimalaus 3,1 kv. m vienam asmeniui turinčio tekti ploto. Dėl tokių nežmoniškų kalinimo sąlygų J. M. teigė patyręs daug nepatogumų, negalėjo išsimiegoti. Pareiškėjas akcentavo, kad apie problemą daug kartų žodžiu informavo Pravieniškių PN-AK, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad J. M. ginčo laikotarpiais bausmę nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. atliko Pravieniškių PN-AK karantino patalpoje, nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. – 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. – 6 būrio 2 patalpoje. Pravieniškių PN-AK teigė, kad patalpose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti ir užsiimti kita prasminga veikla. Atsakovo atstovas akcentavo, kad dėl nuteistųjų rotacijos ne visos patalpose esančios miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad J. M. į psichologus dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė, ir vertino, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog dėl pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 64 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta.

6. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatą ir aktualią teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktą, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog karantino patalpos yra artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

7. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime, 2019 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 61-5625 ir 2020 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 77-27 pateikė duomenis apie karantino patalpoje bei 6 būrio 4 ir 2 gyvenamosiose patalpose gyvenusių nuteistųjų skaičių, šių patalpų plotus. Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjas J. M. nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas 36,73 kv. m ir kurioje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų (vienam asmeniui teko 3,67 kv. m. ploto), nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 15,26 kv. m, joje faktiškai gyveno 18 nuteistųjų (vienam asmeniui teko 3,14 kv. m ploto), o nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. J. M. buvo paskirtas į 6 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,69 kv. m, joje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų ir patalpoje faktiškai bausmę atliko 10 nuteistųjų.

8. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjas ginčo dėl Pravieniškių PN-AK į bylą pateiktų duomenų apie karantino patalpą ir 6 būrio 4 gyvenamąją patalpą nekėlė ir sutiko, kad šiose patalpose buvo užtikrintas vienam asmeniui teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau jis teigė, kad 6 būrio 2 patalpoje tik 2019 m. sausio 4 d. gyveno 10 asmenų, o kitu ginčo laikotarpiu patalpoje faktiškai gyveno 12 asmenų.

9. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai D. P. (D. P.) ir R. B. (R. B.) teigė, kad visą laikotarpį, per kurį pareiškėjas atliko bausmę 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, visos 12 patalpoje esančios miegamosios vietos buvo užimtos.

10. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK į bylą pateikė nuteistųjų, kurie nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. gyveno 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (34,69 kv. m) kartu su J. M., sąrašus. Atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. gyvenamojoje patalpoje bausmę atliko faktiškai nuo 6 iki 12 nuteistųjų ir vienam asmeniui teko nuo 2,89 kv. m iki 5,78 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Pravieniškių PN-AK 2 gyvenamojoje patalpoje buvo užimtos visos miegamosios vietos (12), todėl pareiškėjui teko 2,89 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. nurodytu laikotarpiu (iš viso 8 paras) Pravieniškių PN-AK J. M. neužtikrino minimalios gyvenamojo ploto normos.

11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tuo atveju jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jeigu asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgus į tai bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, buvo atmesti atsakovo atstovo argumentai, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdį ir suteikiamą pakankamą judėjimo laisvę viso pataisos namų lokalinio sektoriaus teritorijoje bei dėl to teisės pažeidimas esą laikytinas minimaliu.

12. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį J. M. sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. pažyma patvirtina, jog pareiškėjas į psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu nesikreipė; pateiktoje asmens sveikatos istorijoje sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, nebuvo užfiksuota. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, J. M. nepateikė.

13. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.

14. Atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas vertino, kad J. M. patyrė neturtinę žalą laikant jį teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. 8 paras pareiškėjui trūko 0,21 kv. m gyvenamojo ploto ir buvo nustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

15. Įvertinęs pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti J. M. orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nenustačius, kad jam būtų atsiradę kokių nors negrįžtamų sveikatos sutrikimų, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 64 Eur ir šią sumą jam priteisė iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad tokia išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose.

III. 16. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir jam iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas paaiškina, kad bausmę Pravieniškių PN-AK 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje atliko nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. ir visos toje patalpoje buvusios 12 lovų buvo užimtos; šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai D. P. bei R. B. Be to, liudytojas D. P. teismo posėdyje nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta daugiau lovų ir jos visos buvo užimtos.

18. J. M. atkreipia dėmesį, kad jis visą laiką gyveno perpildytoje patalpoje, kurioje nebuvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m privalomo ploto norma.

19. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašo J. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, tačiau visiškai nenurodė, kokias konkrečias proceso teises ar materialiosios teisės normas teismas pažeidė. Jokių naujų aplinkybių ar įtikinančių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, J. M. apeliaciniame skunde nėra pateikta.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

22. Pravieniškių PN-AK nuomone, teismas, iš dalies patenkindamas J. M. skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, pagal kurį nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje (vaikščioti pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose), todėl pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei jam suteikta judėjimo laisvė.

23. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau jis neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Atsakovo atstovas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad sąmoningai siekė J. M. sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

24. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog Konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje; Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo skirta atitinkamai 2,7 ir 3,2 kv. m ploto, tačiau miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 kv. m ploto ir juose netrūko nei šviesos, nei oro, be to, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių ar kiemą nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi, konstatavo, kad santykinai mažą miegamąjį plotą kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant maži miegamųjų išmatavimai bei suteikta judėjimo laisvė. Teismas šiose bylose konstatavo, kad bendros įkalinimo sąlygos Konvencijos 3 straipsnio nepažeidė.

25. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas pripažino, jog J. M. dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų nesikreipė, jis dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti prastos gyvenimo sąlygos, nesikreipė ir į medikus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neigiamų išgyvenimų ir sveikatos sutrikimų, kuriems įtaką galėjo daryti prastos gyvenimo sąlygos, nepatyrė. Pravieniškių PN-AK nuomone, teismas rėmėsi subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai nepatvirtino.

26. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui įdarytas neigiamas poveikis, neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tada, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu; neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

27. Pravieniškių PN-AK akcentuoja, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį taip jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jo galima konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

28. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju J. M. teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija jo pažeistai teisei apginti, jis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo J. M. prašymo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų, atlyginti.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 64 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą J. M. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka: J. M. prašo jo skundą tenkinti visiškai, o atsakovo atstovas – neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

32. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde J. M. akcentavo minimalaus vienam asmeniui privalomo kameros ploto neužtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytą galbūt padarytą kalinimo sąlygų pažeidimą, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK jam 8 paras neužtikrino minimalios ploto normos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir padarė pagrįstą išvadą, kad ne visą ginčo laikotarpį J. M. buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK patalpose 8 paras, t. y. nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 17 d. įskaitytinai, kai jis 34,69 kv. m ploto 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas su dar 11 nuteistųjų, J. M. teko tik 2,89 kv. m jų ploto, t. y. 0,21 kv. m mažiau nei priklauso pagal teisės akto nuostatas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos oficialiai pateikta informacija, o pareiškėjo teiginiai bei liudytojų paaiškinimai, kad nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. visos minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvusios 12 lovų buvo užimtos, nėra niekuo pagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kadangi J. M. 8 paras teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, teismas, remdamasis teismų praktika, pagrįstai nustatytą pažeidimą vertino kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per mažą gyvenamosios patalpos plotą dar mažino joje esantys baldai, tačiau ploto trūkumas buvo kompensuojamas sudarius galimybę visą dieną laisvai judėti, sportuoti ir panašiai. Nors J. M. gyvenamojo ploto trūko santykinai nedaug, tačiau tai nepaneigia šioje byloje patvirtintos pozicijos dėl minimalaus gyvenamojo ploto standarto neužtikrinimo ir toks pažeidimas nėra tik formalus, net jeigu asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Teisėjų kolegija sutinka, kad Pravieniškių PN-AK, pareiškėjui neužtikrindami minimalios privalomos ploto normos patalpose, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus. Ginčo dėl to administracinėje byloje iš esmės nėra, šalys nesutinka su tik neturtinės žalos atlyginimo būdu (atsakovo atstovas) ir jos dydžiu (pareiškėjas).

36. Atsižvelgus į konstatuotą Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą (minimalaus privalomo ploto Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose J. M. neužtikrinimą) bei tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, darytina išvada, kad jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

37. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad J. M. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų ir padarius Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo atstovo padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir J. M. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

39. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

40. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę (J. M. 8 paras nebuvo užtikrinta minimali privaloma ploto norma bei buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 64 Eur suma yra proporcinga Pravieniškių PN-AK padarytiems pažeidimams ir pakankama J. M. patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, tačiau jų neatitinka ir atsakovo atstovo siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. J. M. nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga kompensacija J. M. patirtai skriaudai atlyginti.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo pažeidimo trukmę. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, intensyvumą, pareiškėjui sukeltas neigiamas pasekmes ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad J. M. buvo priteista pakankama ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų padarytiems pažeidimams proporcinga suma. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo J. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius