2023-03-01 Nr. AB-4819-3-62-3-02448-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-227-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02448-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriaus drausmės grupės kameroje Nr. 15 netinkamomis sąlygomis, nes kameroje trūko gyvenamojo ploto, su juo kalėjo dar trys asmenys. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas jį perkelti į erdvesnę kamerą, tačiau į jo nusiskundimus buvo nereaguojama. Neapsikęsdamas tokių kalinimo sąlygų, pareiškėjas ėmė save žaloti – daug kartų persipjovė venas, neteko daug kraujo. Marijampolės PN administracija ne tik nesidomėjo, kodėl pareiškėjas ėmėsi autoagresijos, bet ir toliau jį kalino toje pačioje ankštoje kameroje. Dėl tokių Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose Marijampolės PN nurodė, kad drausmės grupėje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. sausio 26 d. Nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 15 kartu su pareiškėju buvo apgyvendinti dar du nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei teisės aktuose nustatyta minimalaus ploto norma. Likusį ginčo laikotarpį ploto norma nebuvo pažeista. Nėra jokių pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas nei karto nesikreipė į Marijampolės PN psichologus. Dėl autoagresijos atvejų jam kaskart buvo siūloma psichologo konsultacija, tačiau pareiškėjas jų atsisakydavo. Su nuteistuoju buvo dirbama pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius neigiamus išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp Marijampolės PN veiksmų ir, kaip teigiama, patirtos neturtinės žalos.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 813 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN Kybartų sektoriaus drausmės grupės kameroje Nr. 15 kalėjo ginčo laikotarpiu (2020 m. liepos 28 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. (Marijampolės PN 2021 m. liepos 20 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 53/09-743). Marijampolės PN 2021 m. liepos 27 d. atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. 9/07-7983 nurodyta, kad šios kameros plotas, įskaitant sanitarinį mazgą, buvo 9,92 kv. m, tačiau atsakovo atstovo pateiktuose nuteistųjų, kurie buvo kameroje Nr. 15, sąrašuose nurodyta, kad kameros gyvenamasis plotas yra 9,22 kv. m. Byloje pateiktoje Marijampolės PN (J. Biliūno g. 14, Kybartai) drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų schemoje sanitarinio mazgo užimamas plotas nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje yra neatitikimų dėl tikslaus pareiškėjo gyvenamosios kameros ploto, teismas šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir laikė, kad kameros Nr. 15 bendras plotas ginčo laikotarpiu buvo 9,22 kv. m.

6. Teismas nustatė, kad pagal 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2. punktą vienam asmeniui pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2021 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2. punkte.

7. Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatavo ir Marijampolės PN neneigia, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto (trūko 0,53 kv. m ploto), kadangi kameroje Nr. 15 gyveno trys nuteistieji. Marijampolės PN iš viso 113 parų neužtikrino pareiškėjui 3,6 kv. m minimalios ploto normos kamerų tipo patalpoje pagal teisės aktų reikalavimus. Iš pateikto Nuteistųjų, kurie 2020 m. lapkričio 18 d. buvo nurodytame miegamajame, sąrašo matyti, kad nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. ginčo kameroje buvo apgyvendinti tik du nuteistieji – pareiškėjas ir E. V., todėl likusiu ginčo laikotarpiu minimalaus ploto norma nebuvo pažeista (pareiškėjui teko 4,61 kv. m ploto).

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog pirmą kartą persipjovė venas 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau ginčą dėl per mažo kameros ploto kildina už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. Todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad autoagresiją nulėmė būtent netinkamos kalinimo sąlygos kameroje Nr. 15. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo matyti, kad pareiškėjas save žalojo ir 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. rugsėjo 26 d. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje užfiksuota, kad pranešimas apie dar vieną pareiškėjo autoagresijos atvejį buvo gautas 2020 m. spalio 8 d.

9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN administracija nesidomėjo priežastimis, dėl kurių jis save žaloja, bylos duomenys paneigia šiuos pareiškėjo teiginius. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje užfiksuota, kad gavus pranešimus apie pareiškėjo susižalojimą, jis buvo kviečiamas į pokalbį, tačiau neatvyko. Pareiškėjui taip pat buvo skirta sustiprinta individuali priežiūra pagal psichologo rekomendacijas. Pagal pareiškėjui sudarytą Individualų nuteistojo socialinės reabilitacijos planą su pareiškėju ginčo laikotarpiu periodiškai buvo vedami pokalbiai apie jo emocinę gerovę, žalingus įpročius, mąstymą ir elgesį. Byloje pateiktoje 2021 m. spalio 21 d. Marijampolės PN psichologės A. B.-C. parengtoje pažymoje Nr. 55/04-169 nurodyta, kad pareiškėjas pats į Marijampolės PN psichologus nesikreipė, o kviečiamas į konsultacijas dėl savęs žalojimo – neatvykdavo. Iš paties pareiškėjo pateiktos 2021 m. liepos 22 d. Marijampolės PN psichologės A. J. pažymos Nr. 14/07-1091 matyti, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. liepos 22 d. pareiškėjas 5 kartus buvo kviestas psichologo konsultacijoms dėl suicidinio elgesio, tačiau atvykti atsisakė.

10. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuolat buvo siūloma psichologinė pagalba dėl kiekvieno savęs žalojimo atvejo, tačiau pats pareiškėjas ignoravo specialistų siūlomą pagalbą ir atsisakydavo dalyvauti pokalbiuose. Byloje taip pat nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, psichologus ar pareigūnus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o šie būtų atsisakę patenkinti pareiškėjo prašymus ir nusiskundimus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo skundą aptartoje dalyje.

11. Išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad Marijampolės PN neteisėti veiksmai prieš pareiškėją pasireiškė tuo, jog 113 parų jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpoje Nr. 15 (trūko 0,53 kv. m) pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2. punkto reikalavimus.

12. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrinta nacionaliniais teisės aktais reglamentuota ploto norma, teismas įvertino kameroje buvusio sanitarinio mazgo plotą. Iš byloje pateiktos Marijampolės PN (J. Biliūno g. 14, Kybartai) drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų schemos matyti, kad kameros Nr. 15 plotas be sanitarinio mazgo yra 8,77 kv. m. Padalinęs šį plotą iš kameroje buvusių nuteistųjų skaičiaus, teismas konstatavo, kad pareiškėjui teko 2,9 kv. m, taigi, mažiau nei 3 kv. m ploto. Dėl šios priežasties vertino, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis.

13. Teismas sutiko, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

14. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sunkūs sveikatos sutrikimai ar kitos didelio masto neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 813 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

16. Marijampolės PN apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia aplinkybe, jog minimalaus tenkančio ploto vienam kalinčiam asmeniui pataisos namuose atsakovas negali užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų Marijampolės PN neteisėtų veiksmų. Marijampolės PN stengiasi, kad kalintys asmenys minimalaus ploto neatitinkančiose sąlygomis kalėtų kuo trumpesnį laiko tarpą. Būna, kad paskyrus į kitus būrius, kur daugiau laisvos vietos nuteistieji atsisako pasinaudoti tokia galimybe. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes nagrinėjamu atveju neįrodytas ilgalaikis neigiamas poveikis pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aplinkybes, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, darytina priešinga išvada, kad visgi pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokia didelė, įvertinti neigiamo poveikio intensyvumas ir trukmė, kad tokią žalą būtų galima įvertinti pinigais. Atsakovo vertinimu, pats faktas, jog trūko 0.53 kv. m. negalėjo pareiškėjui sukelti žymių, negrįžtamų psichologinių pasekmių, kurias privalu atlyginti pinigine išraiška.

17. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos, susidariusios dėl jo laikymo netinkamomis (nesilaikant minimalaus vienam kalinčiajam tenkančio ploto reikalavimo) sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. – 2020 m. gruodžio 22 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (113 dienų) nebuvo užtikrintas minimalaus jam tenkantis gyvenamas plotas ir priteisė pareiškėjui 813 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmesti, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

20. Iš Marijampolės PN apeliacinio skundo turinio matyti, kad Marijampolės PN neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo (kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nebuvo užtikrintas minimalaus jam tenkantis plotas 113 dienų). Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už paminėtą pažeidimą pareiškėjo patirta neturtinė žalą įvertinta pinigais. Marijampolės PN vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo pareiškėjui kilo tokios neigiamos pasekmės (pažeidimas truko itin ilgai, pasekmės buvo itin intensyvios ir sukėlė neatitaisomą žalą), dėl kurių atsiradimo pareiškėjui reiktų neturtinės žalos atlyginimą priteisti pinigais.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į aptartas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tik viena iš proceso šalių. Marijampolės PN apeliaciniame skunde neginčija nei pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo, nei priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (ABTĮ 144 str. 3 d.), Atsižvelgiant į tai, ginčijamas teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo.

23. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02).

24. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė <...> atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės jam padaryta žala buvo didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018, kurios cituojamos 2023 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-49-789/2023), t. y. kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, neturtinė žala atlygintina pinigais (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT praktiką).

25. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, kuri cituojama 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1288-629/2018, 2023 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023).

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teismo nustatytą pažeidimo pobūdį (neužtikrintas minimalaus plotas), pažeidimo mastą (plotas mažesnis 0,53 nei nustatytas minimalus), trukmę (113 dienų), pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais teismas grindė neturtinės žalos atlyginimo priteisimą pinigais, be kita ko, dėl nustatyto pažeidimo poveikio pareiškėjo sveikatai, daro išvadą, kad Marijampolės PN apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

27. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti Marijampolės PN apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Marijampolės PN apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis