65195a7d-ba4d-4271-a08e-e82dda70e856 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-369-370/2015             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00097-2011-5             Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. J.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiÅ¡kėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas atsakovo 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos bankroto byloje Nr. B2-1428-585/2014.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovui 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „DRAUGO PETYS“.

PareiÅ¡kėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2014 m. liepos 4 d. pateikė bankroto administratoriui 2014 m. liepos 1 d. praÅ¡ymÄ dėl patikslinto finansinio reikalavimo pateikimo, juo prašė įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtinti 483 304 Lt finansinį reikalavimÄ . Nurodė, kad, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymų nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, taip pat atlikus mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetus apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ bei gavus nepateiktas ar patikslintas deklaracijas, pareiÅ¡kėjo reikalavimas gali bÅ«ti patikslintas.

Pagal pareiÅ¡kėjo apskaitomas prievoles atsakovo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 430 970 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 52 334 Lt PVM delspinigių. Bankroto administratorius 2014 m. liepos 10 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡o tikslinimo, juo prašė įtraukti į atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä pareiÅ¡kėjÄ su 483 304 Lt suma, patvirtinti patikslintÄ kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pateiktu praÅ¡ymu ir praÅ¡o atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjo kreditoriniam reikalavimui pateikti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė bankroto administratoriui terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pasak teismo, nėra aiÅ¡ku, kada pareiÅ¡kėjas įgijo teisę reikalauti patvirtinti pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ , be to, nėra galimybės nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas nepraleido terminÄ pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ .

Taip pat neįvardytos priežastys, lėmusios (galimÄ ) termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ praleidimÄ . Bankroto administratorius, Å¡alindamas teismo nustatytus praÅ¡ymo trÅ«kumus, 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui praneÅ¡imÄ . Jame nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, jog pareikėjas nepagrindė, dėl kokių priežasčių yra praleidęs terminÄ pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ , neprieÅ¡tarauja dėl Å¡io klausimo palikimo nenagrinėtu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi įtraukė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ atsakovo antrosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtino jo 483 304 Lt reikalavimÄ .

Dėl termino pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ praleidimo teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo PVM mokėtojas, tačiau mokesčių administratorius, atsakovui nebevykdant ekonominės veiklos, 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu iÅ¡registravo jį iÅ¡ PVM mokėtojų, tačiau atsakovas per Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) nustatytÄ terminÄ nepateikė specialiosios PVM deklaracijos, kurioje turėjo deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu (PVMÄ® 75 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad vykdant atsakovo bankroto procedÅ«rÄ buvo parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas. Bankroto administratorius, atsižvelgęs į mokesčių administratoriaus iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , 2014 m. kovo 27 d. pateikė specialiÄ jÄ PVM deklaracijÄ (PVMÄ® 88 straipsnio 1 dalis), kuria deklaravo ir kartu pripažino savo prievolę sumokėti į valstybės biudžetÄ pirkimo PVM – 875 138 Lt, kuris, jį 2009 m. balandžio 29 d. ir 2009 m. liepos 31 d. grÄ Å¾inus, nebuvo panaudotas vykdyti PVM apmokestinamÄ veiklÄ .

Pagal PVMÄ® 90 straipsnio 5 dalį Å¡is PVM turėjo bÅ«ti sumokėtas ne vėliau kaip tÄ pačiÄ dienÄ , kada pateikiama minėta deklaracija, tačiau ne vėliau kaip iki nustatyto Å¡ios PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, jeigu ji per nustatytÄ terminÄ nepateikta. Atsižvelgdamas į minėtÄ teisinį reguliavimÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, 2011 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡registravus jį iÅ¡ PVM mokėtojų, privalėjo ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 12 d. sumokėti į valstybės biudžetÄ 875 138 Lt PVM.

Konstatavęs, kad atsakovo mokestinė prievolė ir kartu pareiÅ¡kėjo reikalavimas atsirado vėliau, nei atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, teismas pažymėjo, jog klausimų, ar pareiÅ¡kėjas praleido 2011 m. liepos 7 d. nutartimi nustatytÄ terminÄ ir ar yra pagrindas šį terminÄ atnaujinti, svarstymas neturi teisinės prasmės, nes analizuojamam atvejui aptariamas terminas apskritai nėra aktualus. Atsakovo bankroto procedÅ«ros metu pardavus atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , bankroto administratorius 2014 m. kovo 31 d. pateikė mokesčių administratoriui PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitÄ , kuria deklaravo turto pardavimo sandorį.

Pasak teismo, atsakovas, pardavus turtÄ , įgijo mokestinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetÄ 433 884 Lt PVM, tačiau kartu įgijo teisę susigrÄ Å¾inti pirkimo PVM. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovÄ ir pareiÅ¡kėjÄ saisto (saistė) prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai. Teismas pritarė pareiÅ¡kėjo pozicijai, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) ir PVMÄ® nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas yra galimas Å¡ių reikalavimų įskaitymas.

Toks įskaitymas yra galimas ir pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas pagrįstai savo reikalavimo dalį padengė įskaitymu. Reikalavimo, kurį sudaro atsakovo nesumokėtas PVM, dalis, kurios nepadengė įskaitymas, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 430 970 Lt. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to finansinio reikalavimo dalį sudaro delspinigiai, kuriems, teismo nuomone, netaikytinas Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto draudimas skaičiuoti netesybas. Kadangi atsakovas nustatytu terminu nesumokėjo į valstybės biudžetÄ PVM, pareiÅ¡kėjas pagrįstai pradėjo skaičiuoti delspinigius (MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskirajame skunde kreditorius E. J. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir atmesti bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjo įtraukimo į atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Nurodė, kad teismas netinkamai taikė Ä®BÄ® normas. PareiÅ¡kėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. raÅ¡tu informavo bankroto administratorių, kad atsakovas nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus ir patikrinimo aktus valstybės biudžetui ir (ar) pinigų fondams nebuvo skolingas.

Apelianto nuomone, Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 26 straipsnio 1 dalies nuostatos aiÅ¡kiai nustato taisyklę, pagal kuriÄ teismas per nustatytÄ terminÄ privalo patvirtinti tuos kreditorių reikalavimus, kurie:

1) atsirado iki bankroto bylos iškėlimo dienos;

2) buvo pareikÅ¡ti per teismo nustatytÄ terminÄ ;

3) administratoriaus buvo įtraukti į kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Nagrinėjamu atveju pats pareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ jis neturėjo jokio reikalavimo į atsakovÄ , todėl nebuvo ir pagrindo įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Apelianto vertinimu, tai, kad atsakovas pateikė PVM deklaracijÄ , nesuponuoja bÅ«tinybės pareiÅ¡kėjÄ Ä¯traukti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nes mokestinių prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu tokių bÅ«tų, vykdymas, neturi bÅ«ti siejamas su kreditorių sÄ raÅ¡o pakeitimu ar papildomų kreditorinių reikalavimų įtraukimu.

Atsakovas, pardavęs nekilnojamÄ jį turtÄ , turi apskaičiuoti taikomus mokesčius ir juos sumokėti, jeigu tokia prievolė atsiranda. Apelianto teigimu, pareiÅ¡kėjas nepatvirtino jokios atsakovo mokestinės prievolės ir nepareikalavo jÄ Ä¯vykdyti, todėl pareiÅ¡kėjo įtraukimas į atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä prieÅ¡tarauja minėtoms Ä®BÄ® nuostatoms.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovo bankroto administratorius praÅ¡o skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo 483 304 Lt kreditorinis reikalavimas atsirado pateikus 2014 m. kovo 31 d. PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitÄ , t. y. po to, kai atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Administratoriaus nuomone, pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ pareiÅ¡kėjas turėjo teisę atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , gavęs patikslintus atsakovo mokestinius duomenis. Pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 4 dalį, kai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai.

Administratoriaus teigimu, patikslinti duomenys apie atsakovo mokestines prievoles pareiÅ¡kėjui buvo pateikti po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl ir pareiÅ¡kėjo finansinis reikalavimas buvo pateiktas praleidus Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytÄ terminÄ kreditoriniam reikalavimui pateikti. Dėl pareiÅ¡kėjo kreditorinio reikalavimo dydžio ginčo byloje nėra, todėl administratorius dėl jo nepasisako. Administratorius pažymi, kad visus mokestinius veiksmus ir mokestines deklaracijas teikė vadovaudamasis mokesčių administratoriaus iÅ¡aiÅ¡kinimais ir konsultacijomis.

             Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad mokesčių administratorius, atsakovui nebevykdant ekonominės veiklos, 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu iÅ¡registravo jį iÅ¡ PVM mokėtojų. Tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokėtojų, jis privalo per 20 dienų po iÅ¡registravimo pateikti specialiÄ iÅ¡registruojamo iÅ¡ PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijÄ ir joje deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nepateikė specialiosios deklaracijos. Å i deklaracija buvo pateikta tik 2014 m. kovo 27 d. PareiÅ¡kėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2011 m. liepos 7 d., konstatuotina, jog atsakovo mokestinė prievolė ir kartu pareiÅ¡kėjo reikalavimas atsirado vėliau, nei atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, klausimo, ar pareiÅ¡kėjas praleido 2011 m. liepos 7 d. nutartimi nustatytÄ terminÄ , svarstymas neturi teisinės prasmės. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui 16-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai bankroto bylÄ ir nustatė 45 dienų terminÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 10 punktas) (Lietuvos teisimų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiÅ¡kėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovo bankroto byloje 2014 m. liepos 4 d. pareikÅ¡to 483 304 Lt finansinio reikalavimo, kurį sudaro valstybės biudžetui atsakovo mokėtinas 430 970 Lt PVM ir paskaičiuoti 52 334 Lt PVM delspinigiai, pagrįstumo klausimas.             Pirmosios instancijos teismui patvirtinus pareiÅ¡kėjo finansinį reikalavimÄ , apeliantas (atsakovo pagrindinis kreditorius) atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad kreditoriai turi teisę per teismo nustatytÄ terminÄ nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, o pats pareiÅ¡kėjas pripažino, jog bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovas neturėjo mokestinių įsipareigojimų, be to, atsakovui bankroto procedÅ«ros metu pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėjas nepatvirtino jokios atsakovo mokestinės prievolės ir nepareikalavo jÄ Ä¯vykdyti.             Apeliantas yra teisus teigdamas, kad pats pareiÅ¡kėjas yra patvirtinęs, jog teismo nutarties dėl bankroto bylos atsakovui įsiteisėjimo dienÄ atsakovas pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus bei patikrinimo aktus valstybės biudžetui ir (ar) pinigų fondams nebuvo skolingas (t. 5, b. l. 214).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje ir nebuvo ginčo, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovas nebuvo skolingas pareiÅ¡kėjui. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimas atsirado atsakovo bankroto procedÅ«ros metu, t. y. pardavus atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ ir dėl to atsiradus atsakovo mokestinei prievolei sumokėti į valstybės biudžetÄ PVM.             Byloje nėra ginčo, kad mokesčių administratorius, atsakovui nebevykdant ekonominės veiklos, 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu iÅ¡registravo jį iÅ¡ PVM mokėtojų (PVMÄ® 75 straipsnio 4 dalis).

Pagal PVMÄ® 88 straipsnio 1 dalį, jeigu apmokestinamasis asmuo buvo iÅ¡registruotas (paties praÅ¡ymu ar mokesčio administratoriaus iniciatyva) iÅ¡ PVM mokėtojų, per 20 dienų po iÅ¡registravimo jis privalo pateikti specialiÄ iÅ¡registruojamo iÅ¡ PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijÄ ir joje Å¡io statymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, mokesčių administratoriaus iniciatyva iÅ¡registravus atsakovÄ iÅ¡ PVM mokėtojų, PVMÄ® 88 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė specialiosios deklaracijos.

Tik atsakovo bankroto proceso metu pardavus atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , bankroto administratorius, atsižvelgdamas į mokesčių administratoriaus iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , 2014 m. kovo 27 d. pateikė minėtÄ specialiÄ jÄ deklaracijÄ , kuria deklaravo ir pripažino savo prievolę sumokėti į valstybės biudžetÄ PVM, o 2014 m. kovo 31 d. – PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitÄ (t. 5, b. l. 229, 233). Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto pagrindinius argumentus ir atsižvelgdama į tai, kad bankroto byla atsakovui buvo iÅ¡kelta 2011 m. liepos 7 d., o speciali deklaracija pateikta tik 2014 m. kovo 27 d. ir PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita – tik 2014 m. kovo 31 d., konstatuoja, jog atsakovo mokestinė prievolė ir kartu pareiÅ¡kėjo reikalavimas atsirado vėliau, nei atsakovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, klausimų, ar pareiÅ¡kėjas praleido 2011 m. liepos 7 d. nutartimi nustatytÄ terminÄ ir ar yra pagrindas šį terminÄ atnaujinti, svarstymas neturi teisinės prasmės, nes analizuojamam atvejui aptariamas terminas apskritai nėra aktualus.             Dėl apelianto nurodytų argumentų, kad, atsakovui bankroto procedÅ«ros metu pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėjas nepatvirtino jokios atsakovo mokestinės prievolės ir nepareikalavo jÄ Ä¯vykdyti, teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju pats atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, turėjo pareigÄ apskaičiuoti ir sumokėti PVM.

Å iÄ aplinkybę pripažino ir pats bankroto administratorius, pateikdamas mokesčių administratoriui minėtas deklaracijas, kuriose nurodytos vykdytinos mokestinės prievolės.             Apeliantas paties finansinio reikalavimo dydžio ir delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.             Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis