65185bdc-b6b4-44ac-88ef-e87ab8fe94f1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-241-553/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16368-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; 35.4; 73.2.6.1; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės, kolegijos

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) SE „BTA Insurance Company“ apeliacinį

skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimo, priimto

iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo SE „BTA Insurance Company“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Rastakas“ dėl draudimo iÅ¡mokos

kompensavimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Lietuvos bankas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas SE „BTA Insurance Company“ kreipėsi į teismÄ su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo 7 140,70 Lt draudimo iÅ¡mokos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE

filialas Lietuvoje apdraudė automobilio Mercedes Benz 1844, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių

valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties Nr. 12 2754330). 2010-08-25 eismo įvykio metu dėl atsakovo darbuotojo V.

C. kaltės, kuris valdė ieÅ¡kovo apdraustÄ transporto priemonę Mercedes Benz, buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis automobilis Volvo. Už minėtos transporto priemonės apgadinimus ieÅ¡kovas 2011-02-22 sumokėjo 7 140,70 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ , vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalimi, reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo (b. l. 22-23).

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimais. Pagal TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 2 dalį atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad dėl eismo įvykio VOLVO (v.n. (duomenys neskelbtini)) savininkui D. Lechner Gmbh buvo padaryta bÅ«tent 7 140,70 Lt žala. PaaiÅ¡kino, kad nuo Å¡alių bendradarbiavimo pradžios atsakovo automobilių parkas didėjo, atitinkamai su ieÅ¡kovu buvo sudaroma vis daugiau draudimo sutarčių. Transporto priemonės buvo įgyjamos ir draudimo sutartys buvo sudaromos skirtingu laiku, skirtingose sutartyse buvo nustatomi skirtingi draudimo įmokų mokėjimo terminai. Nurodė, kad pagal tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ draudimo santykių praktikÄ , ieÅ¡kovas periodiÅ¡kai pateikdavo atsakovui sÄ skaitas dėl įmokų pagal Å¡alių sudarytas sutartis (sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos iki sueinant sutartyse nurodytiems mokėjimo terminams ir jau suėjus sutartyse nustatytiems mokėjimo terminams), o atsakovas vieno ar dviejų mėnesių laikotarpiu jas apmokėdavo. Gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitas, atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo visas draudimo įmokas pagal ginčo sutartį. IeÅ¡kovas sÄ skaitÄ už paskutinę automobilio Mercedes Benz valdytojo civilinės atsakomybės draudimo įmokÄ pateikė jau pasibaigus tokios įmokos apmokėjimo terminui, kuris buvo 2011-02-12, o atsakovas tokiÄ Ä¯mokÄ sumokėjo 2011-03-14. Pažymėjo, kad skirtingai nei nurodo TPVCAPDÄ® 80 straipsnio 1 dalis, ieÅ¡kovas per 15 dienų terminÄ nepareiÅ¡kė atsakovui jokios pretenzijos. Už vėlavimÄ sumokėti įmokÄ turėtų bÅ«ti taikomi TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalyje numatyti delspinigiai. PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovas bus gavęs ir draudimo, kurio atsakovas negavo, kainÄ ir įgijęs teisę į draudimo iÅ¡mokos kompensacijÄ , kas prieÅ¡tarautų teisingumo principams (b. l. 35-41).

IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Lietuvos bankas pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, ieÅ¡kovas, priėmęs iÅ¡ atsakovo pavėluotÄ draudimo įmokÄ , turi teisę reikalauti tik netesybų (b. l. 99-100).

Po minėtos iÅ¡vados pateikimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsisakantis ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl 1 175 Lt draudimo įmokos priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti tik likusiÄ 5 965,70 Lt sumÄ už draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 102).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-10 priėmė sprendimÄ nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl 1175 Lt sumos priteisimo ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 26 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Teismas nustatė, kad draudimo įmokas atsakovas turėjo sumokėti 2010-05-12, 2010-08-12, 2010-11-12 ir 2011-02-12, tačiau faktiÅ¡kai jos sumokėtos 2010-07-07, 2010-09-14, 2010-12-08 ir 2011-03-14. Visos įmokos sumokėtos pavėlavus daugiau nei mėnesį, tačiau ieÅ¡kovas nei vienos iÅ¡ jų nėra grÄ Å¾inęs atsakovui. 2010-08-25 draudiminis įvykis įvyko tarp antros draudimo įmokos sumokėjimo termino pabaigos (2010-08-12) ir tokios įmokos faktiÅ¡ko sumokėjimo momento (2010-09-14). Po antros draudimo įmokos sekė dar dvi, kurias ieÅ¡kovas priėmė. TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis numato draudėjo pareigÄ kompensuoti draudiko patirtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , jei pats draudėjas laiku nesumoka draudimo sutarties kainos ir tuo metu įvyksta draudiminis įvykis. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja situacijos, susijusios su draudiko teisėmis, priėmus pavėluotÄ draudimo įmokÄ . Draudiminis įvykis įvyko atsakovo vėlavimo sumokėti antrÄ jÄ draudimo įmokÄ metu. IeÅ¡kovas ir po eismo įvykio ne tik priėmė iÅ¡ atsakovo draudimo įmokas, bet ir praneÅ¡imais, kurie nelaikomi pretenzijomis, skatino atsakovÄ mokėti tokias įmokas. Vadinasi, ieÅ¡kovas tokių atsakovo vėlavimų vykdyti sutartines prievoles nelaikė esminiu draudimo sutarties pažeidimu. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo (c. b. Nr. 2A-160-345/2010, 2A-1011-115/2008) iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , ieÅ¡kovas (net ir atsisakiusi dalies ieÅ¡kinio reikalavimo) neturi teisės reikalauti atsakovo kompensuoti ieÅ¡kovo patirtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ , prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, nes ieÅ¡kovas nepagrįstai gautų dvigubÄ naudÄ (draudimo kainÄ ir draudimo iÅ¡mokos kompensacijÄ ), o atsakovas nebÅ«tų gavęs draudiminės apsaugos, už kuriÄ yra sumokėjęs.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantas (ieÅ¡kovas) SE „BTA Insurance Company“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ieÅ¡kovo žodiniai paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti svarbÅ«s siekiant priimti teisingÄ sprendimÄ . Nurodo, kad:

1. Teismas nustatė, kad draudimo įmoka buvo sumokėta pavėluotai, pripažino, kad draudimo įmoka buvo sumokėta jau po draudžiamojo įvykio, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad priėmus pavėluotai sumokėtÄ Ä¯mokÄ , draudikas neturi teisės reikalauti sugrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas tretiesiems asmenims.

2. Teismas neteisingai vertino teisinį reglamentavimÄ dėl draudiko pareigos informuoti draudėjÄ apie įmokos nesumokėjimÄ laiku ir nurodant pasekmes. Draudimo įmonė prievolę informuoti draudėjÄ Ä¯vykdė tinkamai, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, kad pavadinimas – praneÅ¡imas yra netinkamas, nes turėjo bÅ«ti paraÅ¡yta pretenzija.

3. Teismas ne visiÅ¡kai atsižvelgė į Lietuvos banko iÅ¡vadÄ (b. l. 123-125).

Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ nebuvo gauti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Visų pirmÄ teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo reikalavimo formuluotės. Apeliantas (ieÅ¡kovas) SE „BTA Insurance Company“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) padarė aiÅ¡kiÄ raÅ¡ymo apsiriko klaidÄ reikÅ¡damas reikalavimÄ panaikinti sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡i klaida iÅ¡taisoma nurodant, kad apelianto reikalavimas yra panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, kartu priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276,

302 straipsniai).

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Byloje kilo ginčas dėl to, kaip nagrinėjamos bylos atveju reikia aiÅ¡kinti ir taikyti TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , pagal kuriÄ draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ginčo Å¡alių 2010-05-07 buvo sudaryta transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 2754330 (toliau – Sutartis) dėl krovininio automobilio MERCEDES-BENZ 1844 valdytojų civilinės atsakomybės. Sutartyje nurodytas galiojimo laikas 12 mėnesių: nuo 2010-05-12 00:00 iki 2011-05-11 24:00, bendra draudimo įmoka: 4 700 Lt, draudimo liudijimo (-ų) trukmė ir įmokų mokėjimo terminai bei dydžiai: trukmė 3 mėn., mokama iki 2010-05-12, įmoka 1 175 Lt; trukmė 3 mėn., mokama iki 2010-08-12, įmoka 1 175 Lt; trukmė 3 mėn., mokama iki 2010-11-12, įmoka 1 175 Lt; trukmė 3 mėn., mokama iki 2011-02-12, įmoka 1 175 Lt. Sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta pagal TPVCAPDÄ® (b. l. 29). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovui draudimo įmokas pagal ginčo Sutartį sumokėjo 2010-07-07, 2010-09-14, 2010-12-08 ir 2011-03-14. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-10-05 praneÅ¡imu atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie 2010-08-25 įvykusi eismo įvykį, kurio metu pagal Sutartį apdrausta atsakovo transporto priemonė padarė žalÄ trečiojo asmens D. Lechner GmbH transporto priemonei Volvo (b. l. 28). Nors atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad dėl eismo įvykio VOLVO (v.n. (duomenys neskelbtini)) savininkui D. Lechner GmbH buvo padaryta bÅ«tent 7 140,70 Lt žala, tačiau į bylÄ pateikta trečiojo asmens vardu iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita ir jos (bei kitų sÄ skaitų) apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas įrodo, kad ieÅ¡kovui trečiasis asmuo dėl 2010-08-25 atsakovo transporto priemonės (v. n. (duomenys neskelbtini)) autoįvykio metu padarytos žalos padarinių paÅ¡alinimo iÅ¡rašė 2 068,09 EUR sÄ skaitÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas apmokėjo (į bylÄ nėra pateiktÄ Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų) (b. l. 103, 108 – 113). Atsižvelgiant į lito į euro valiutų santykį (3,4528:1), 2 068,09 EUR atitinka 7 140,70 Lt sumÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsisakė reikalavimo dalyje dėl 1 175 Lt sumos priteisimo ir prašė teismo iÅ¡ atsakovo priteisti 5 965,70 Lt (b. l. 102).

Kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad TPVCAPDÄ® tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012-11-21 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; kt.).

TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDÄ®, yra raÅ¡ytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-21 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad sudarius draudimo sutartį draudimo apsauga galioja ir draudiko prievolės sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui pagal tokiÄ sutartį nepanaikina draudėjo nesumokėjimas draudimo įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2013). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos iki draudimo sutartyje nustatyto termino, o per tÄ laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta, atsitiko draudžiamasis įvykis, neturi reikÅ¡mės argumentai, kad draudėjas vėliau sumokėjo draudimo įmokÄ , draudikas jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., kadangi Å¡ios aplinkybės nėra TPVCAPDÄ® 11 straipsnio

7 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo (netaikymo) sÄ lygos. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. TPVCAPDÄ® įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobÅ«dį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ bei paÅ¡alinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu bÅ«du draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , jis prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgis į draudėjÄ atgręžtinio reikalavimo teisę. TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia draudikui galimo elgesio pasirinkimo galimybę, t. y. draudikas, esant nurodytoms sÄ lygomis visada turės teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau tai, ar jis Å¡ia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Taigi nurodytos normos dispozityvumas reiÅ¡kia ne tai, kad, esant nustatytoms sÄ lygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiÅ¡kai spręsti dėl savo teisių gynybos bÅ«dų pasirinkimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrÄ Å¾inti jai atlyginti iÅ¡mokėtas draudimo sumas iÅ¡ draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ po draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas (t. y. įvykdyti regresinę prievolę) įgyvendinama kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas“ 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį turi bÅ«ti taikomi TPVCAPDÄ® 22 straipsnio

2 dalyje įtvirtinti grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas; grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui svarbios Å¡ios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; 2013-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013, 2013-04-03 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-203/2013, Nr. 3K-3-204/2013, Nr. 3K-3-205/2013).

GrÄ Å¾inamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į sutarties Å¡alių tarpusavio santykius, į tai, kad ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieÅ¡kovui) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinė veikla inter alia yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt.

Ginčo Å¡alims yra (turi bÅ«ti) žinomi Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieÅ¡taraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). IÅ¡ to, kas nurodyta, kasacinis teismas sprendė, kad grÄ Å¾inamos sumos dydis nustatytinas kaip praÅ¡omos priteisti sumos 1/2 dalis (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2013).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alys sudarė Sutartį, kurios taikoma apsauga, nepriklausomai nuo įmokų sumokėjimo dienos (t. y. nepriklausomai nuo to, ar įmokos sumokėtos Sutartyje nustatytu terminu ar jam pasibaigus) galiojo nuo 2010-05-12 iki 2011-05-11. IeÅ¡kovas yra juridinis asmuo, užsiimantis draudimo verslu, o atsakovas – juridinis asmuo, užsiimantis transporto, krovinių gabenimo (ir užsienyje) paslaugų teikimu, todėl abiems ginčo Å¡alims (neatsižvelgiant į jų bendradarbiavimo praktikÄ ) turėjo bÅ«ti žinomi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar Sutarties nuostatos sutartyje nustatytu laiku sumokėti draudimo įmokÄ .

Aplinkybė, kad atsakovas pavėlavo sumokėti tik vienÄ draudimo įmokÄ iÅ¡ keturių, kadangi viena draudimo įmoka jau buvo sumokėta iki draudžiamojo įvykio, o likusių dviejų draudimo įmokų mokėjimo terminai dar nebuvo suėję, nagrinėjamos bylos atveju neturi įtakos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos sumos dydžiui, kadangi ginčo Å¡alys sutarė, jog pagal Sutartį bus iÅ¡duoti 4 draudimo liudijimai, iÅ¡ kurių kiekvienas galios 3 mėnesius. Draudžiamasis įvykis įvyko 2010-08-25, t. y. laikotarpiu nuo 2010-08-12 iki 2010-11-11, už kurį visos 1

175 Lt draudimo įmokos atsakovas nebuvo sumokėjęs. Jeigu draudžiamasis įvykis bÅ«tų įvykęs laikotarpyje nuo 2010-05-12 iki 2010-08-11, kai draudimo įmoka nors pavėluotai, bet buvo sumokėta, ieÅ¡kovas neįgytų teisės TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pagrindų reikalauti draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo, kadangi jis bÅ«tų įvykdęs savo prievolę sumokėti Å¡alių sutartÄ visÄ draudimo įmokos sumÄ už tÄ laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ 5 965,70 Lt sumÄ tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiant ½ dalį Å¡ios sumos (t. y. 2 982,85 Lt). Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieÅ¡kinys atmestas, yra naikintinas ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies (CPK

326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Už priteisiamÄ

2 982,85 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo taip pat priteistina 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl argumentų, susijusių su pretenzijų / praneÅ¡imų apie įmokų sumokėjimo laikÄ Ä¯teikimu, pažymėtina, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisė į regresÄ nesÄ lygojama TPVCAPDÄ® nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimÄ (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalis) ar praneÅ¡imo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 27 punktas). Draudimo įmokos pavėluotas sumokėjimas ir ta aplinkybė, jog draudikas jÄ priėmė, nepaÅ¡alina draudiko regreso teisės, nes to nenustatyta TPVCAPD įstatyme. Pavėluotas draudimo įmokų sumokėjimas yra sutarties pažeidimo padarinių Å¡alinimas, kuris nepaneigia sutarties pažeidimo, kaip pagrindo regreso teisei pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantas praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylÄ reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl apelianto praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintas.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimo 1/2 dalį, pagal Å¡iÄ proporcijÄ Å¡alims paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas (apeliantas) už pareiÅ¡kimÄ ir ieÅ¡kinį sumokėjo 214 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ kurio 26 Lt (75 proc. nuo 35,21 Lt, t. y. žyminio mokesčio mokėtino už 1 175 Lt reikalavimÄ , kurio ieÅ¡kovas atsisakė) jam grÄ Å¾inti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimu, už apeliacinį skundÄ sumokėjo 179 Lt žyminio mokesčio. IeÅ¡kovas nepateikė dokumentų advokato pagalbai patirtų iÅ¡laidų atlyginimui pagrįsti. Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovas už reikalavimÄ dėl 5 965,70 Lt sumos priteisimo sumokėjo 358 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡ios sumos 1/2 dalis (179 Lt) priteistina iÅ¡ atsakovo. Atsakovas sumokėjo 1 900 Lt už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡ios sumos 1/2 dalis (950 Lt) priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 15,44 Lt, atsižvelgiant į ½ tenkintų reikalavimų proporcijÄ , iÅ¡ ginčo Å¡alių priteistinos atskiros minėtų iÅ¡laidų sumos sudaro mažiau nei 10 Lt, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 276,

302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė :

IÅ¡taisyti apelianto (ieÅ¡kovo) apeliaciniame skunde padarytÄ aiÅ¡kiÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ir nurodyti, kad apelianto reikalavimas yra panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, kartu priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apelianto SE „BTA Insurance Company“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :

IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 5 965,70 Lt sumos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Rastakas“ (į. k. 123036056, buveinė – ŽirmÅ«nų g. 86-9, Vilnius) ieÅ¡kovo SE „BTA Insurance Company“ (į. k. 40003159840, buveinė K. V. iela 63, Ryga, Latvijos Respublika) naudai 2 982,85 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus, 85 ct) pagal regresinę prievolę ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti iš

atsakovo UAB „Rastakas“ (į. k. 123036056, buveinė – Žirmūnų g. 86-9, Vilnius) ieškovo

SE „BTA Insurance Company“ (į. k. 40003159840, buveinė K. V. iela 63, Ryga, Latvijos Respublika) naudai 179 Lt (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iš ieškovo SE „BTA Insurance Company“ (į. k. 40003159840, buveinė K.

V. iela 63, Ryga, Latvijos Respublika) atsakovo UAB „Rastakas“ (į. k. 123036056, buveinė – Žirmūnų g. 86-9, Vilnius) naudai 950 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                                              Â

Aldona Tilindienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                        Â

Andrius Ignotas

Liuda Uckienė