2022-07-19 Nr. CB-5997-2-52-3-02754-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3668

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02754-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 11 d. paduotu ieškovės J. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė J. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. birželio 22 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-997 panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai konstatuodami, jog ieškovė yra ginčo statinio – užtvaros statytoja, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė Privalomojo nurodymo surašymo metu turėjo objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. R. statė statinį. Tai, kad ji neginčijo privalomąjį nurodymą nugriauti, prašė pratęsti nugriovimo terminą, negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, jog ji statė statinį. Skirtingai, negu nurodyta Privalomajame nurodyme, statinys, kurį ieškovė įpareigota nugriauti, pagal naudojimo paskirtį yra ne betoninis tvoros pamatas, o kelio statinys, laikančioji kelio konstrukcija - atraminė sienelė, kuri buvo pastatyta tam, kad dėl reljefo nelygumų šalia kelio esantis gruntas nenuslinktų ant kelio. Dėl to ši ginčo atraminė sienelė yra kelio priklausinys ir nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų ir skundžiamoje nutartyje nenurodė teisinių argumentų, kodėl atmestini ieškovės pateikti argumentai, kad ginčo atraminė sienelė - yra Savivaldybei priklausančio kelio (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nes nenustatė pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą Privalomajam nurodymui apskųsti. Apie tai, kad situacijos sureguliuoti ne teismo tvarka nepavyks, ieškovė suvokė tik 2020 m. rugpjūčio mėn., kada antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti jai baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą – po 300 Eur už kiekvieną dieną.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. P. (Advokato pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 94 (devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 12 d. mokėjimo kodas Nr. ZK79469.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė