6516d1d2-9019-45e8-9d9e-ffc7cb79be90 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedNurodÄ, kad jam priklausanÄiame žemÄs sklype yra atsakovui priklausantys 19 elektros perdavimo linijos stulpai ir elektros pastotÄ, kurie, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemÄs sklypo plotÄ . DÄl Å¡ių objektų ieÅ¡kovas negali sklypo naudoti pagal paskirtį, t.y. užsiimti žemÄs Å«kio veikla; be to, atsakovo darbuotojai ne kartÄ sunaikino ten pasÄtas žemÄs Å«kio kultÅ«ras, be to, atlikdamas žemÄs Å«kio darbus, ieÅ¡kovas turÄdavo apvažiuoti kiekvienÄ stulpÄ ar pastotÄ, dÄl to patirdavo papildomų iÅ¡laidų degalams.
Legislator headnote
AI generated6516d1d2-9019-45e8-9d9e-ffc7cb79be90 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovo teigimu, Elektros energetikos įstatymu, kuriuo visiems energetikos objektams, įrengtiems kitų savininkų žemÄje iki 2004-07-10 buvo nustatytas servitutas, nebuvo nustatyta prievolÄ mokÄti vienkartinÄ ar periodinÄ kompensacijÄ tarnaujanÄio daikto savininkui. Vadovaudamasis LAT 2009-02-17 nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-69/2009, esanÄiais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pirmosios instancijos teismas privalÄjo sprÄsti, ar konkreÄiu atveju yra varžoma ieÅ¡kovo nuosavybÄ ir ar jis patiria nuostolių dÄl servituto nustatymo.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-1358-577/2016                            Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14683-2012-3             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.; 3.3.1.18.; 2.3.4.1.; 2.1.6.3.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. birželio 20 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Jadvygos MardoseviÄ, kolegijos teisÄjų Alvydo Barkausko ir Astos PikelienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. Å . apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 30 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo P. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB âLestoâ, kurio teisių perÄmÄjas AB âEnergijos skirstymo operatoriusâ, dÄl piniginÄs kompensacijos priteisimo.        Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä:GinÄo esmÄIeÅ¡kovas P. Å . kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo AB âLestoâ 1520 Lt (440,22 Eur) piniginÄ kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai vienÄ kartÄ per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant Å¡iÄ kompensacijÄ mokÄti nuo ieÅ¡kovo 2007 m. sausio 15 d. kreipimosi į AB VST dÄl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo iki kol jis valdys, o atsakovas ar bet kuris kitas Å«kio subjektas naudosis jam nuosavybÄs teise priklausanÄio 1,7403 ha ploto žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi servituto pagrindu bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad jam priklausanÄiame žemÄs sklype yra atsakovui priklausantys 19 elektros perdavimo linijos stulpai ir elektros pastotÄ, kurie, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemÄs sklypo plotÄ . DÄl Å¡ių objektų ieÅ¡kovas negali sklypo naudoti pagal paskirtį, t.y. užsiimti žemÄs Å«kio veikla; be to, atsakovo darbuotojai ne kartÄ sunaikino ten pasÄtas žemÄs Å«kio kultÅ«ras, be to, atlikdamas žemÄs Å«kio darbus, ieÅ¡kovas turÄdavo apvažiuoti kiekvienÄ stulpÄ ar pastotÄ, dÄl to patirdavo papildomų iÅ¡laidų degalams.
IeÅ¡kovo skaiÄiavimu, per vienerius metus Å¡ios iÅ¡laidos siekia 440,22 Eur. Atsakovas AB Lesto su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, jog ieÅ¡kovas savo sklypu gali naudotis pagal tikslinÄ jo paskirtį. Elektros įrenginiai, esantys ieÅ¡kovui priklausanÄiame sklype, pradÄti eksploatuoti nuo 1965 m., ieÅ¡kovas nÄ karto nesikreipÄ Ä¯ atsakovÄ dÄl konkreÄios atsakovų darbuotojų padarytos žalos atlyginimo ir nepateikÄ jokių tai patvirtinanÄių įrodymų.
Pasak atsakovo, Elektros energetikos įstatyme, kuriuo vadovaujantis nustatytas žemÄs servitutas, nebuvo nustatyta prievolÄ mokÄti kompensacijÄ tarnaujanÄio daikto savininkui, jeigu energetikos objektai buvo įrengti iki 2004-07-10. IeÅ¡kovas, įgydamas nuosavybÄs teisÄ Ä¯ minÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ , negalÄjo nežinoti apie Å¡iam sklypui nustatytas naudojimo sÄ lygas bei apribojimus. Taip pat atsakovas praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.), nes reikalaujamÄ priteisti kompensacijÄ ieÅ¡kovas grindžia kaip galimai patiriamus nuostolius.
II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄVilniaus miesto apylinkÄs teismas 2015 m. lapkriÄio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas atsižvelgÄ Ä¯ ekspertizÄs iÅ¡vadas bei teisme apklaustos ekspertÄs D. A. paaiÅ¡kinimus, kad žemÄ naudojama pagal paskirtį, žemÄs sklype yra ir ieÅ¡kovo sodyba į kuriÄ atvesta elektra, Å«kininko sodybos sklype stovi stulpai ir transformatorinÄ, tik 5 atramos stovi žemÄs sklype, kuris naudojamas žemÄs Å«kio paskirÄiai ir Å¡ios atramos yra prie kelio, į ekspertÄs teiginį, kad tuo atveju, jeigu dÄl AB âLestoâ veiksmų bÅ«tų padaryta žala ieÅ¡kovo žemÄs sklypui, tai tokiu atveju Å¡iÄ Å¾alÄ atsakovas turÄtų atlyginti.
Teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovas įsigijo ginÄo žemÄs sklypÄ 1997 m. su jame buvusiais elektros energetikos objektais ir įrenginiais; jis pats nÄra Å«kininkas, nuo 2007 m. minÄto žemÄs sklypo nedirba, juo leido naudotis kitam asmeniui. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas reikalaujamÄ priteisti kompensacijÄ vertina kaip galimai patiriamus nuostolius, taÄiau teismui nÄra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas pats tiesiogiai patiria nuostolius, kurie turÄtų bÅ«ti kompensuojami tokiu bÅ«du ir tokia suma, kaip nurodo ieÅ¡kovas.
Taip pat teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, jog ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, o jokių aiÅ¡kių argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu, nepateikÄ. Atsakovui pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovo atžvilgiu ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d., 1.125 str. 8 d.).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas P. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.
NurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ Å¡ioje byloje 2015-04-22 priimtÄ kasacinÄs instancijos nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad servituto atlygintinumo prezumpcijÄ , įtvirtintÄ CK 4.129 str., gali paneigti tik Å¡alių susitarimas; skundžiamÄ teismo sprendimÄ priÄmÄ neapsvarstÄs reikalavimo priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu. Remdamasis teismų praktika bei bylos nagrinÄjimo metu atliktos teismo ekspertizÄs iÅ¡vada, apeliantas teigia, jog daikto nuvertÄjimo dÄl atsakovo naudai nustatyto servituto faktas savaime patvirtina, kad tarnaujanÄio daikto savininkas dÄl servituto nustatymo patiria nuostolių, kuriuos privalo atlyginti vieÅ¡pataujanÄio daikto savininkas.
Pasak apelianto teismų praktikoje (pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2011-05-03 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-217/2011), yra suformuotas kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas dÄl servituto skiriamos kompensacijos dydį, sÄ raÅ¡as. TarnaujanÄiojo daikto savininko suvokimas, kad įsigyjant daiktÄ nuosavybÄn naudojimasis juo gali bÅ«ti apsunkintas, į Å¡ių kriterijų sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas.
Pasak apelianto, atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jis kada nors po 1965 metų bÅ«tų sumokÄjÄs kompensacijÄ dÄl servituto nustatymo ankstesniems ginÄo sklypo savininkams. Taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovas reikalavimÄ kildina ne iÅ¡ delikto. Be to, net ir taikant trejų metų senaties terminÄ , už laikotarpį nuo 2009-10-16 (treji metai iki ieÅ¡kinio pateikimo) ieÅ¡kinio senatis negalÄtų bÅ«ti taikoma, nes pažeidimas yra tÄstinis (CK 1.127 str. 5 d.).Atsakovas AB âEnergijos skirstymo operatoriusâ (AB âLestoâ teisių perÄmÄjas) pateikÄ atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2015-11-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
NurodÄ, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikÄ tiek teisÄs normas, reglamentuojanÄias nuostolių atlyginimÄ už servituto nustatymÄ , tiek procesines normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimÄ civiliniame procese, nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikos. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, jog jis nors kartÄ kreipÄsi į AB ESO (anksÄiau AB VST, ir/ ar Lesto) dÄl žalos atlyginimo. Taip pat atkreipÄ dÄmesį, jog ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme teigÄ, kad praÅ¡o kompensacijos dÄl servituto nustatymo, taÄiau ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti nuostolius, teigdamas, kad dÄl elektros įrenginių buvimo jo žemÄs sklype ieÅ¡kovas negali vykdyti žemÄs Å«kio veiklos.
Atsakovo teigimu, Elektros energetikos įstatymu, kuriuo visiems energetikos objektams, įrengtiems kitų savininkų žemÄje iki 2004-07-10 buvo nustatytas servitutas, nebuvo nustatyta prievolÄ mokÄti vienkartinÄ ar periodinÄ kompensacijÄ tarnaujanÄio daikto savininkui. Vadovaudamasis LAT 2009-02-17 nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-69/2009, esanÄiais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pirmosios instancijos teismas privalÄjo sprÄsti, ar konkreÄiu atveju yra varžoma ieÅ¡kovo nuosavybÄ ir ar jis patiria nuostolių dÄl servituto nustatymo.
Atsakovo manymu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai nustatÄ, jog ieÅ¡kovo nuosavybÄ nÄra varžoma, atsakovas netrukdo ieÅ¡kovui naudotis žemÄs sklypu, ir kad ieÅ¡kovas nepatiria nuostolių dÄl servituto nustatymo. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas suformuluotas kaip praÅ¡ymas priteisti nuostolius, mano, kad tokiam reikalavimui turi bÅ«ti taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kurį ieÅ¡kovas praleido. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovas AB LESTO pakeiÄiamas teisių perÄmÄju AB âEnergijos skirstymo operatoriusâ (CPK 48 str. 1 d.).
Apeliacinio proceso paskirtis â laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 str. nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui P. Å . 1997-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybÄs teise priklauso 1,7403 ha ploto žemÄs sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 9-11).
Å iam žemÄs sklypui nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos, viena iÅ¡ jų â 0,199 ha elektros linijų apsaugos zona. Bylos duomenimis, per ieÅ¡kovui priklausantį žemÄs sklypÄ yra nutiesta atsakovui priklausanti 10 kV elektros oro linija MÅ¡ L-600, kuri pastatyta 1970 metais, bei 10 kV elektros oro linija MÅ¡ L-700, kurios eksploatavimo pradžia â 1977 metai (1 t., b.l. 17-18). IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo periodinÄ piniginÄ kompensacijÄ už jam nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo naudojimÄ si servituto pagrindu.
Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 1 380 000 Lt neturtinÄs žalos. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. lapkriÄio 5 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ. Å is teismo sprendimas 2014 m. gegužÄs 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ , 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužÄs 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. lapkriÄio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti kompensacijÄ už naudojimÄ si jam nuosavybÄs teise priklausanÄiu žemÄs sklypu, bei perdavÄ Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
KitÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužÄs 29 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ . TeisÄjų kolegija konstatavo, kad bylÄ nagrinÄjusių teismų iÅ¡vada atmesti ieÅ¡kovo (kasatoriaus) reikalavimÄ neįrodžius patirtos tiesioginÄs žalos atsakovui eksploatuojant jam priklausanÄius elektros įrenginius ir iÅ¡ esmÄs nesvarsÄius ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu, kada ieÅ¡kinio reikalavimas buvo grindžiamas ir Å¡iuo pagrindu, negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta tinkamu Å¡ios bylos dalies iÅ¡nagrinÄjimu.             Pakartotinai iÅ¡nagrinÄjÄs bylos dalį, Vilniaus miesto apylinkÄs teismas skundžiamu 2015 m. lapkriÄio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ.
IeÅ¡kovas pateikÄ apeliacinį skundÄ . Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ Å¡ioje byloje priimtÄ kasacinÄs instancijos nutartį, joje nurodyti trÅ«kumai liko nepaÅ¡alinti, teismas neapsvarstÄ ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu.              ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad CK 4.129 straipsnyje nustatyta, jog dÄl servituto nustatymo atsiradÄ nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininko prievolÄ mokÄti vienkartinÄ ar periodinÄ kompensacijÄ tarnaujanÄiojo daikto savininkui.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje ŽŪB ,,Naujieji BerÄiÅ«naiâ, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009, CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujanÄiojo daikto savininko teisÄs reikalauti atlyginti dÄl servituto patirtus netekimus.
Viena, kad tarnaujanÄiojo daikto savininkas turi teisÄ reikalauti vienkartinÄs ar periodinÄs kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujanÄiojo daikto savininkas turi teisÄ reikalauti dÄl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodÄs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (taip pat aiÅ¡kinama ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje V.
M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). VienkartinÄs ar periodinÄs kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dÄl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujanÄiojo daikto savininko reikalavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-420/2009).NagrinÄjamu atveju, kilo ginÄas dÄl to, ar įstatymu nustatytas servitutas ieÅ¡kovo žemÄs sklype yra atlygintinis, ir ar pagrįstai ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu. Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numatyta, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esanÄių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdanÄiai elektros energetikos įmonei nuosavybÄs teise ar kitais teisÄtais pagrindais nepriklausanÄioje žemÄje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti Å¡iuo įstatymu nustatomi žemÄs ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai Å¡ių objektų ir įrenginių teisÄs aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose.
Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį - perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisÄ nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausanÄio ar jų eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esanÄio kito žemÄs ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisÄs aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninÄs priežiÅ«ros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neiÅ¡pleÄiant esamų apsaugos zonų ribų.
Be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus raÅ¡ytinio sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemÄs kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemÄs Å«kio kultÅ«ras, įrengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisÄs aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus (Å¡ios įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2004-07-10, ir buvo įtvirtintos įstatymo 50 str. 2, 3 d.).Naujų tinklų tiesimui ar kitų elektros įrenginių įrengimui kitų asmenų žemÄje, įstatymas numato reikalavimÄ perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriams sudaryti sutartis su žemÄs savininku, gauti jo sutikimÄ arba įstatymų nustatyta tvarka nustatyti žemÄs servitutÄ (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d.; ankstesnÄs redakcijos 50 str. 5 d.).
TaÄiau įstatyme nenumatyta, kad iki 2004-07-10 įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti nustatomas servitutas yra atlygintinis. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl kompensacijos už naudojimÄ si ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausanÄia žeme priteisimo, pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovas ginÄo sklypÄ Ä¯sigijo dar 1997 metais jau su jame buvusiais elektros energetikos objektais ir įrenginiais.
Sklypo įsigijimo metu galiojusių Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 343, 18 punkte nurodyta, kad elektros oro linijos apsaugos zona â tai žemÄs juosta ir oro erdvÄ tarp dviejų vertikalių plokÅ¡tumų, lygiagreÄių elektros linijos aÅ¡iai, matuojant horizontalų atstumÄ nuo kraÅ¡tinių jos laidų. Å iame teisÄs akte nurodyti tokių zonų ploÄiai, taip pat nustatyti veiklos Å¡iose zonose apribojimai: nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonÄs raÅ¡tiÅ¡ko leidimo draudžiama: statyti, kapitaliÅ¡kai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemÄs kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus; sodinti arba kirsti medžius ir krÅ«mus; važiuoti maÅ¡inoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukÅ¡tis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio pavirÅ¡iaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje); rengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras (20 p.).
Pagal sÄ lygų 21 punktÄ - elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama: įrengti žaidimų aikÅ¡teles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių maÅ¡inų ir mechanizmų aikÅ¡teles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; sandÄliuoti paÅ¡arus, Å¡iaudus, trÄ Å¡as, durpes, malkas ir kitas medžiagas; įrengti degalines, kuro ir tepalų sandÄlius; įrengti sÄ vartynus, terÅ¡ti gruntÄ ir atmosferÄ , kÅ«renti laužus; užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; leisti aitvarus ir kitokius skraidanÄiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliacijÄ ; sustoti visokiam transportui, iÅ¡skyrus geležinkelio (330 kV ir aukÅ¡tesnÄs įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose).
Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisÄ elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikÅ¡Äioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus â važinÄti ir kasti žemÄ, įspÄjus apie tai žemÄs savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esanÄius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miÅ¡ko valdytoju ar savininku ir nustatytÄ ja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemÄs ir miÅ¡ko savininkams ir naudotojams turi bÅ«ti atlyginti padaryti nuostoliai (22 p.).
Vykdant bet kokiÄ kitÄ Å«kinÄ veiklÄ elektros tinklų apsaugos zonose bÅ«tina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių.Taigi, sutiktina su atsakovo atsiliepime iÅ¡dÄstytais argumentais, kad ieÅ¡kovo žemÄs sklypo daliai, kurioje yra elektros įrenginių apsaugos zona, atitinkami reikalavimai buvo taikomi dar iki to momento, kai jį įsigijo ieÅ¡kovas. TeisÄjų kolegijos nuomone, bÅ«tent aplinkybÄ, kad įstatymu nustaÄius servitutÄ , ieÅ¡kovo, kaip žemÄs sklypo savininko, teisių bei pareigų (ribojimų) apimtis, lyginant jÄ su sklypo įsigijimo metu galiojusiais teisÄs aktais nustatytais ribojimais elektros apsaugos zonoje iÅ¡ esmÄs nepasikeitÄ, Å¡iuo atveju, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovui nustatytas servitutas yra atlygintinis.Apeliacinio skundo argumentai dÄl ginÄo sklypo vertinimo ekspertizÄs metu nustatyto daikto nuvertÄjimo, Å¡iuo atveju taip pat nesudaro pagrindo priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ kompensacijÄ .
Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas įsigijo žemÄs sklypÄ , kuris buvo įvertintas jau atsižvelgiant į jo naudojimo apribojimus. EkspertizÄs akte žemÄs sklypo vertÄs skirtumas buvo nustatytas ne dÄl paties servituto nustatymo, o dÄl esamų apribojimų dÄl oro elektros tinklų apsaugos juostų, kurie, kaip minÄta, teisÄs aktais buvo nustatyti dar iki sklypo įsigijimo.NustaÄius, kad ieÅ¡kovo žemÄs sklypo daliai nustatytas servitutas yra neatlygintinis, kompensacijos dydžio klausimas nÄra sprendžiamas, todÄl apelianto argumentas, kad į teismų praktikoje suformuotų kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti nustatydamas dÄl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, sÄ raÅ¡Ä nÄra įtraukta aplinkybÄ, t.y. tarnaujanÄiojo daikto savininko (ne)supratimas dÄl įsigyjamo daikto naudojimosi apsunkinimo, nÄra reikÅ¡mingas ginÄo nagrinÄjimui.AplinkybÄ, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimų, aiÅ¡kiai nesuformulavo iÅ¡vados dÄl servituto atlygintinumo, savaime nedaro sprendimo neteisÄtu.Kadangi reikalavimas priteisti kompensacijÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovui priklausanÄia žeme negali bÅ«ti tapatinamas su reikalavimu dÄl žalos atlyginimo, teisÄjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
DÄl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvai, susijÄ su ieÅ¡kinio senaties taikymu Å¡alintini iÅ¡ teismo sprendimo. CPK 328 str. draudžia naikinti iÅ¡ esmÄs teisÄtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ formaliais pagrindais. NenustaÄius, kad ieÅ¡kovo žemÄs sklype įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinas, ieÅ¡kovas neturi teisÄs reikalauti periodinių kompensacijų, kurių nereikia įrodinÄti kaip konkreÄių, patiriamų dÄl servituto nuostolių. DÄl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas.
TaÄiau pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas tai neužkerta kelio reikalauti konkreÄių nuostolių, kuriuos apeliantas patyrÄ (patirs) dÄl servituto nustatymo, atlyginimo (pateikus tokios žalos atsiradimÄ patvirtinanÄius įrodymus).Kiti apeliacinio skundo argumentai nÄra reikÅ¡mingi ginÄo nagrinÄjimui, todÄl dÄl jų teisÄjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymÄtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminÄ teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinÄje Nr. 3K-3-219/2009;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo, todÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovas P. Å . kartu su apeliaciniu skundu pateikÄ ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos PanevÄžio skyriaus 2015-12-21 sprendimÄ DÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo, kuriuo apeliantas atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesÄio mokÄjimo.
Kadangi apeliantas nesumokÄjo 50 proc. žyminio mokesÄio už apeliacinio skundo padavimÄ , 10 Eur žyminis mokestis iÅ¡ jo priteistinas Å¡ia nutartimi (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).    Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a :Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) P. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10 Eur (deÅ¡imt eurų) žyminio mokesÄio.
 Kolegijos pirmininkÄ                                                                                       Jadvyga MardoseviÄ Â TeisÄjai                                                                                                                Alvydas Barkauskas Asta PikelienÄ