Legislator Case Law & Legislation
6516d1d2-9019-45e8-9d9e-ffc7cb79be90 AI generated

6516d1d2-9019-45e8-9d9e-ffc7cb79be90 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6516d1d2-9019-45e8-9d9e-ffc7cb79be90
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra atsakovui priklausantys 19 elektros perdavimo linijos stulpai ir elektros pastotė, kurie, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotÄ . Dėl Å¡ių objektų ieÅ¡kovas negali sklypo naudoti pagal paskirtį, t.y. užsiimti žemės Å«kio veikla; be to, atsakovo darbuotojai ne kartÄ sunaikino ten pasėtas žemės Å«kio kultÅ«ras, be to, atlikdamas žemės Å«kio darbus, ieÅ¡kovas turėdavo apvažiuoti kiekvienÄ stulpÄ ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų iÅ¡laidų degalams.

Legislator headnote

AI generated

6516d1d2-9019-45e8-9d9e-ffc7cb79be90 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovo teigimu, Elektros energetikos įstatymu, kuriuo visiems energetikos objektams, įrengtiems kitų savininkų žemėje iki 2004-07-10 buvo nustatytas servitutas, nebuvo nustatyta prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui. Vadovaudamasis LAT 2009-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, ar konkrečiu atveju yra varžoma ieÅ¡kovo nuosavybė ir ar jis patiria nuostolių dėl servituto nustatymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1358-577/2016                            Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14683-2012-3             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.; 3.3.1.18.; 2.3.4.1.; 2.1.6.3.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. birželio 20 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lesto“, kurio teisių perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“, dėl piniginės kompensacijos priteisimo.        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmėIeÅ¡kovas P. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lesto“ 1520 Lt (440,22 Eur) piniginę kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai vienÄ kartÄ per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant Å¡iÄ kompensacijÄ mokėti nuo ieÅ¡kovo 2007 m. sausio 15 d. kreipimosi į AB VST dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo iki kol jis valdys, o atsakovas ar bet kuris kitas Å«kio subjektas naudosis jam nuosavybės teise priklausančio 1,7403 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi servituto pagrindu bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra atsakovui priklausantys 19 elektros perdavimo linijos stulpai ir elektros pastotė, kurie, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotÄ . Dėl Å¡ių objektų ieÅ¡kovas negali sklypo naudoti pagal paskirtį, t.y. užsiimti žemės Å«kio veikla; be to, atsakovo darbuotojai ne kartÄ sunaikino ten pasėtas žemės Å«kio kultÅ«ras, be to, atlikdamas žemės Å«kio darbus, ieÅ¡kovas turėdavo apvažiuoti kiekvienÄ stulpÄ ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų iÅ¡laidų degalams.

IeÅ¡kovo skaičiavimu, per vienerius metus Å¡ios iÅ¡laidos siekia 440,22 Eur. Atsakovas AB Lesto su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovas savo sklypu gali naudotis pagal tikslinę jo paskirtį. Elektros įrenginiai, esantys ieÅ¡kovui priklausančiame sklype, pradėti eksploatuoti nuo 1965 m., ieÅ¡kovas nė karto nesikreipė į atsakovÄ dėl konkrečios atsakovų darbuotojų padarytos žalos atlyginimo ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Pasak atsakovo, Elektros energetikos įstatyme, kuriuo vadovaujantis nustatytas žemės servitutas, nebuvo nustatyta prievolė mokėti kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui, jeigu energetikos objektai buvo įrengti iki 2004-07-10. IeÅ¡kovas, įgydamas nuosavybės teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , negalėjo nežinoti apie Å¡iam sklypui nustatytas naudojimo sÄ lygas bei apribojimus. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.), nes reikalaujamÄ priteisti kompensacijÄ ieÅ¡kovas grindžia kaip galimai patiriamus nuostolius.

II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas atsižvelgė į ekspertizės iÅ¡vadas bei teisme apklaustos ekspertės D. A. paaiÅ¡kinimus, kad žemė naudojama pagal paskirtį, žemės sklype yra ir ieÅ¡kovo sodyba į kuriÄ atvesta elektra, Å«kininko sodybos sklype stovi stulpai ir transformatorinė, tik 5 atramos stovi žemės sklype, kuris naudojamas žemės Å«kio paskirčiai ir Å¡ios atramos yra prie kelio, į ekspertės teiginį, kad tuo atveju, jeigu dėl AB „Lesto“ veiksmų bÅ«tų padaryta žala ieÅ¡kovo žemės sklypui, tai tokiu atveju Å¡iÄ Å¾alÄ atsakovas turėtų atlyginti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas įsigijo ginčo žemės sklypÄ 1997 m. su jame buvusiais elektros energetikos objektais ir įrenginiais; jis pats nėra Å«kininkas, nuo 2007 m. minėto žemės sklypo nedirba, juo leido naudotis kitam asmeniui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reikalaujamÄ priteisti kompensacijÄ vertina kaip galimai patiriamus nuostolius, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas pats tiesiogiai patiria nuostolius, kurie turėtų bÅ«ti kompensuojami tokiu bÅ«du ir tokia suma, kaip nurodo ieÅ¡kovas.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, o jokių aiÅ¡kių argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu, nepateikė. Atsakovui pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovo atžvilgiu ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d., 1.125 str. 8 d.).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas P. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡ioje byloje 2015-04-22 priimtÄ kasacinės instancijos nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad servituto atlygintinumo prezumpcijÄ , įtvirtintÄ CK 4.129 str., gali paneigti tik Å¡alių susitarimas; skundžiamÄ teismo sprendimÄ priėmė neapsvarstęs reikalavimo priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu. Remdamasis teismų praktika bei bylos nagrinėjimo metu atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vada, apeliantas teigia, jog daikto nuvertėjimo dėl atsakovo naudai nustatyto servituto faktas savaime patvirtina, kad tarnaujančio daikto savininkas dėl servituto nustatymo patiria nuostolių, kuriuos privalo atlyginti vieÅ¡pataujančio daikto savininkas.

Pasak apelianto teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011), yra suformuotas kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas dėl servituto skiriamos kompensacijos dydį, sÄ raÅ¡as. Tarnaujančiojo daikto savininko suvokimas, kad įsigyjant daiktÄ nuosavybėn naudojimasis juo gali bÅ«ti apsunkintas, į Å¡ių kriterijų sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas.

Pasak apelianto, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis kada nors po 1965 metų bÅ«tų sumokėjęs kompensacijÄ dėl servituto nustatymo ankstesniems ginčo sklypo savininkams. Taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovas reikalavimÄ kildina ne iÅ¡ delikto. Be to, net ir taikant trejų metų senaties terminÄ , už laikotarpį nuo 2009-10-16 (treji metai iki ieÅ¡kinio pateikimo) ieÅ¡kinio senatis negalėtų bÅ«ti taikoma, nes pažeidimas yra tęstinis (CK 1.127 str. 5 d.).Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „Lesto“ teisių perėmėjas) pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2015-11-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė tiek teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimÄ už servituto nustatymÄ , tiek procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ civiliniame procese, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog jis nors kartÄ kreipėsi į AB ESO (anksčiau AB VST, ir/ ar Lesto) dėl žalos atlyginimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad praÅ¡o kompensacijos dėl servituto nustatymo, tačiau ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti nuostolius, teigdamas, kad dėl elektros įrenginių buvimo jo žemės sklype ieÅ¡kovas negali vykdyti žemės Å«kio veiklos.

Atsakovo teigimu, Elektros energetikos įstatymu, kuriuo visiems energetikos objektams, įrengtiems kitų savininkų žemėje iki 2004-07-10 buvo nustatytas servitutas, nebuvo nustatyta prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui. Vadovaudamasis LAT 2009-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, ar konkrečiu atveju yra varžoma ieÅ¡kovo nuosavybė ir ar jis patiria nuostolių dėl servituto nustatymo.

Atsakovo manymu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo nuosavybė nėra varžoma, atsakovas netrukdo ieškovui naudotis žemės sklypu, ir kad ieškovas nepatiria nuostolių dėl servituto nustatymo. Kadangi ieškovo reikalavimas suformuluotas kaip prašymas priteisti nuostolius, mano, kad tokiam reikalavimui turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kurį ieškovas praleido. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovas AB LESTO pakeičiamas teisių perėmėju AB „Energijos skirstymo operatorius“ (CPK 48 str. 1 d.).

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui P. Å . 1997-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 1,7403 ha ploto žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 9-11).

Å iam žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos, viena iÅ¡ jų – 0,199 ha elektros linijų apsaugos zona. Bylos duomenimis, per ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ yra nutiesta atsakovui priklausanti 10 kV elektros oro linija MÅ¡ L-600, kuri pastatyta 1970 metais, bei 10 kV elektros oro linija MÅ¡ L-700, kurios eksploatavimo pradžia – 1977 metai (1 t., b.l. 17-18). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo periodinę piniginę kompensacijÄ už jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimÄ si servituto pagrindu.

Taip pat ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 380 000 Lt neturtinės žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Å is teismo sprendimas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ , 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti kompensacijÄ už naudojimÄ si jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bei perdavė Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

KitÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ . Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vada atmesti ieÅ¡kovo (kasatoriaus) reikalavimÄ neįrodžius patirtos tiesioginės žalos atsakovui eksploatuojant jam priklausančius elektros įrenginius ir iÅ¡ esmės nesvarsčius ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu, kada ieÅ¡kinio reikalavimas buvo grindžiamas ir Å¡iuo pagrindu, negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta tinkamu Å¡ios bylos dalies iÅ¡nagrinėjimu.             Pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylos dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ . Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡ioje byloje priimtÄ kasacinės instancijos nutartį, joje nurodyti trÅ«kumai liko nepaÅ¡alinti, teismas neapsvarstė ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu.              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.129 straipsnyje nustatyta, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ŽŪB ,,Naujieji BerčiÅ«nai“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009, CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (taip pat aiÅ¡kinama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.

M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009).Nagrinėjamu atveju, kilo ginčas dėl to, ar įstatymu nustatytas servitutas ieÅ¡kovo žemės sklype yra atlygintinis, ir ar pagrįstai ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ servituto atlygintinumo pagrindu. Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. numatyta, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti Å¡iuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai Å¡ių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose.

Pagal šio straipsnio 4 dalį - perdavimo sistemos operatoriai ir skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančio ar jų eksploatuojamo elektros energetikos objekto, esančio kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

Be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus raÅ¡ytinio sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės Å«kio kultÅ«ras, įrengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus (Å¡ios įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2004-07-10, ir buvo įtvirtintos įstatymo 50 str. 2, 3 d.).Naujų tinklų tiesimui ar kitų elektros įrenginių įrengimui kitų asmenų žemėje, įstatymas numato reikalavimÄ perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriams sudaryti sutartis su žemės savininku, gauti jo sutikimÄ arba įstatymų nustatyta tvarka nustatyti žemės servitutÄ (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d.; ankstesnės redakcijos 50 str. 5 d.).

Tačiau įstatyme nenumatyta, kad iki 2004-07-10 įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti nustatomas servitutas yra atlygintinis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos už naudojimÄ si ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančia žeme priteisimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas ginčo sklypÄ Ä¯sigijo dar 1997 metais jau su jame buvusiais elektros energetikos objektais ir įrenginiais.

Sklypo įsigijimo metu galiojusių Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 18 punkte nurodyta, kad elektros oro linijos apsaugos zona – tai žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokÅ¡tumų, lygiagrečių elektros linijos aÅ¡iai, matuojant horizontalų atstumÄ nuo kraÅ¡tinių jos laidų. Å iame teisės akte nurodyti tokių zonų pločiai, taip pat nustatyti veiklos Å¡iose zonose apribojimai: nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raÅ¡tiÅ¡ko leidimo draudžiama: statyti, kapitaliÅ¡kai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus; sodinti arba kirsti medžius ir krÅ«mus; važiuoti maÅ¡inoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukÅ¡tis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio pavirÅ¡iaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje); rengti gyvulių laikymo aikÅ¡teles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras (20 p.).

Pagal sÄ lygų 21 punktÄ - elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama: įrengti žaidimų aikÅ¡teles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių maÅ¡inų ir mechanizmų aikÅ¡teles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; sandėliuoti paÅ¡arus, Å¡iaudus, trÄ Å¡as, durpes, malkas ir kitas medžiagas; įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius; įrengti sÄ vartynus, terÅ¡ti gruntÄ ir atmosferÄ , kÅ«renti laužus; užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliacijÄ ; sustoti visokiam transportui, iÅ¡skyrus geležinkelio (330 kV ir aukÅ¡tesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose).

Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miÅ¡ko valdytoju ar savininku ir nustatytÄ ja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miÅ¡ko savininkams ir naudotojams turi bÅ«ti atlyginti padaryti nuostoliai (22 p.).

Vykdant bet kokiÄ kitÄ Å«kinę veiklÄ elektros tinklų apsaugos zonose bÅ«tina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių.Taigi, sutiktina su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo daliai, kurioje yra elektros įrenginių apsaugos zona, atitinkami reikalavimai buvo taikomi dar iki to momento, kai jį įsigijo ieÅ¡kovas. Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent aplinkybė, kad įstatymu nustačius servitutÄ , ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teisių bei pareigų (ribojimų) apimtis, lyginant jÄ su sklypo įsigijimo metu galiojusiais teisės aktais nustatytais ribojimais elektros apsaugos zonoje iÅ¡ esmės nepasikeitė, Å¡iuo atveju, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovui nustatytas servitutas yra atlygintinis.Apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo sklypo vertinimo ekspertizės metu nustatyto daikto nuvertėjimo, Å¡iuo atveju taip pat nesudaro pagrindo priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ kompensacijÄ .

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas įsigijo žemės sklypÄ , kuris buvo įvertintas jau atsižvelgiant į jo naudojimo apribojimus. Ekspertizės akte žemės sklypo vertės skirtumas buvo nustatytas ne dėl paties servituto nustatymo, o dėl esamų apribojimų dėl oro elektros tinklų apsaugos juostų, kurie, kaip minėta, teisės aktais buvo nustatyti dar iki sklypo įsigijimo.Nustačius, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo daliai nustatytas servitutas yra neatlygintinis, kompensacijos dydžio klausimas nėra sprendžiamas, todėl apelianto argumentas, kad į teismų praktikoje suformuotų kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, sÄ raÅ¡Ä nėra įtraukta aplinkybė, t.y. tarnaujančiojo daikto savininko (ne)supratimas dėl įsigyjamo daikto naudojimosi apsunkinimo, nėra reikÅ¡mingas ginčo nagrinėjimui.Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimų, aiÅ¡kiai nesuformulavo iÅ¡vados dėl servituto atlygintinumo, savaime nedaro sprendimo neteisėtu.Kadangi reikalavimas priteisti kompensacijÄ už naudojimÄ si ieÅ¡kovui priklausančia žeme negali bÅ«ti tapatinamas su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ieÅ¡kinio senaties taikymu Å¡alintini iÅ¡ teismo sprendimo. CPK 328 str. draudžia naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ formaliais pagrindais. Nenustačius, kad ieÅ¡kovo žemės sklype įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinas, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti periodinių kompensacijų, kurių nereikia įrodinėti kaip konkrečių, patiriamų dėl servituto nuostolių. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas.

Tačiau pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas tai neužkerta kelio reikalauti konkrečių nuostolių, kuriuos apeliantas patyrė (patirs) dėl servituto nustatymo, atlyginimo (pateikus tokios žalos atsiradimÄ patvirtinančius įrodymus).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovas P. Å . kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015-12-21 sprendimÄ Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo apeliantas atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio mokėjimo.

Kadangi apeliantas nesumokėjo 50 proc. žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ , 10 Eur žyminis mokestis iÅ¡ jo priteistinas Å¡ia nutartimi (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).    Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) P. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10 Eur (deÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio.

 Kolegijos pirmininkė                                                                                       Jadvyga Mardosevič  Teisėjai                                                                                                                Alvydas Barkauskas Asta Pikelienė