2019-01-22 Nr. AB-1912-3-61-3-01660-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2053-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01660-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–11), kurį vėliau patikslino (b. l. 23–31), prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-545-7093 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) atleisti iš užimamų pareigų Tarnybos Teisės skyriaus vedėją L. M.; 3) priteisti iš L. M. ir advokatės R. J. neturtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi priimtas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo (b. l. 36–37).

2. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą, prašydama antrinės teisinės pagalbos. Pareiškėja paaiškino, kad tik po 3 mėnesių gavo sprendimą, kuriuo atsisakyta parengti procesinius dokumentus ir paskirti advokatą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad neturi galimybės teisme apginti savo interesų, todėl dabar gauna įvairius raštus (pavyzdžiui, pretenziją dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas). Pareiškėjos nuomone, Tarnyba yra praradusi savarankiškumą ir visiškai priklauso nuo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viršuliškių būstas“. Pareiškėja nurodė, kad dėl Tarnybos neveikimo pareiškėjos bute yra sukurta avarinė situacija, pareiškėjos šeima gali likti be vandens.

3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–46).

4. Tarnyba paaiškino, kad gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ieškinio UAB „Viršuliškių būstas“ parengimui. Tarnyba 2018 m. kovo 21 d. kreipėsi į advokatę R. J., prašydama pateikti išvadą, ar nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant teisinė pagalba neteikiama. Minėta advokatė pateikė Tarnybai išvadą, kad teisinė pagalba pareiškėjai neturėtų būti teikiama, nes pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (nepatvirtinti jokiais įrodymais). Atsižvelgdama į tai ir nepraleisdama įstatymuose nustatytų terminų, Tarnyba priėmė pareiškėjos ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos nuomone, advokato atstovavimas būtų neperspektyvus, o sprendimas suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą prieštarautų racionaliam valstybės lėšų paskirstymo principui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 129–134).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja siekė pateikti teismui ieškinį dėl, jos nuomone, UAB „Viršuliškių būstas“ sąskaitose nepagrįstai įtrauktų administravimo išlaidų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrai, taip pat nepagrįstai įtrauktų privalomų kaupiamųjų lėšų.

7. Teismas konstatavo, kad namo administravimo išlaidas privalo proporcingai apmokėti visi bendraturčiai. Be to, pareiškėja pateikė daugiau kaip prieš 10 m. namo administratoriui rašytus skundus, kuriuose pareiškėja iš esmės skundėsi tik kaimynų elgesiu ir netvarkinga kanalizacija. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina fakto, kad šildymo priežiūra pareiškėjos bute vykdoma netinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčija fakto, kad name yra karšto vandens sistema, todėl ji privalo mokėti mokesčius už karšto vandens sistemos priežiūrą (be to, pareiškėja pateikė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad buvo pakeistas karšto vandens ventilis, atliktas kanalizacijos vamzdynų valymas ir rūsio patalpų valymas). Teismas konstatavo, kad iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog UAB „Viršuliškių būstas“ atlieka namo, kuriame gyvena pareiškėja, priežiūrą.

8. Teismas taip pat konstatavo, kad butų ir kitų patalpų savininkai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl nepagrįstai į sąskaitas įtrauktų privalomųjų kaupimo lėšų. Teismas padarė išvadą, kad konstatavus pareiškėjos reikalavimų akivaizdų nepagrįstumą, antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neteiktina.

9. Teismas taip pat nurodė, kad Tarnybos Sprendimas buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytų terminų (advokatės išvada gauta 2018 m. balandžio 10 d., Sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 17 d.).

III. 10. Pareiškėja L. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti (b. l. 139–145). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. UAB „Viršuliškių būstas“ turi nesąžiningos institucijos reputaciją, nuolat apgaudinėja butų savininkus, iššvaisto ir pasisavina namo atnaujinimui sukauptas lėšas. Pareiškėja pateikė daug dokumentų tam, kad teisme būtų iškelta minėtai bendrovei civilinė byla, tačiau Tarnybai to neužteko.

10.2. Teismas pamiršo pagarbą žmogui, teisingumą ir nešališkumą. Teismas nepareikalavo Tarnybos, kad ši konkrečiai nurodytų, kokių dar dokumentų trūko, kad pareiškėjai būtų paskirta teisinė pagalba (advokatą procesinių dokumentų parengimui). Teismas surašė savo sprendimą taip, kad pademonstruotų savo simpatijas Tarnybai ir antipatijas pareiškėjai.

10.3. Išvada, kurios pagrindu buvo priimtas Tarnybos Sprendimas, nuo pareiškėjos buvo nuslėpta, su šia išvada pareiškėja susipažino tik teisme.

11. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 160–161).

12. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis. Pasak Tarnybos, teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti, Tarnybos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar teisėtai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Tarnybos Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja su tokiu teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad teismo sprendimas yra šališkas ir neteisingas.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą pateikto apeliacinio skundo ribose, nes nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje (kai to reikalauja viešasis interesas arba, kai neperžengus skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai), dėl kurių apeliacinio skundo ribos turėtų būti peržengtos.

15. Kaip minėta, pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pamiršo pagarbą žmogui bei teisingumą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame nepakanka nurodyti, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, tačiau reikia nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), taip pat reikia nurodyti įrodymus, patvirtinančius apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktai). Apeliaciniame skunde pareiškėjai nenurodžius konkrečių aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, apeliacinio skundo argumentas dėl teismo sprendimo neteisingumo laikytinas deklaratyviu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes sprendimu pademonstravo savo simpatijas Tarnybai ir antipatijas pareiškėjai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimus, kaip turi būti surašytas teismo sprendimas įtvirtina ABTĮ 87 straipsnis, kurio 4 dalyje yra nustatyti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai. Pagal šią ABTĮ nuostatą, teismo sprendime turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus bei įstatymai, kuriais teismas vadovavosi.

17. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas detaliai, remdamasis bylos medžiaga ir atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjos skunde teismui nurodytų argumentų ir juos teisiškai įvertino. Pirmosios instancijos teismas tinkamai (laikydamasis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų) motyvavo priimtą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad teismas sprendimu parodė savo palankumą Tarnybai ir nepalankumą pareiškėjai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos yra atmetami kaip nepagrįsti.

18. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo iš esmės siejamas su teismo priimtu pareiškėjai nepalankiu procesiniu sprendimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus byloje pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Šios įrodymų vertinimo taisyklės negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti laikoma teismo šališkumu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisės į nešališką teismą pažeidimą.

19. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėja pateikė Tarnybai daug dokumentų tam, kad būtų parengtas ieškinys UAB „Viršuliškių būstas“, tačiau Tarnybai jų vis tiek neužteko, o pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš Tarnybos, kad ši konkrečiai nurodytų, kokių dar dokumentų trūko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš ginčijamo Tarnybos Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjai buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, ne todėl, kad trūko kokių nors dokumentų, o todėl, kad pareiškėjos reikalavimai dėl nepagrįstai į sąskaitas įskaičiuotų UAB „Viršuliškių būstas“ mokesčių buvo pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktas) (b. l. 13–14). Būtent šią Tarnybos išvadą tikrino pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, dėl jos pateikdamas išsamias teisinės išvadas (sprendimo motyvus). Pareiškėja šių teismo išvadų apeliaciniame skunde neginčija, o apeliacinį skundą grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pagrindas teismo sprendimo panaikinimui.

20. Kaip minėta, pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jai nebuvo pateikta advokato išvada, paminėta Tarnybos Sprendime. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai viešojo administravimo subjekto sprendimas yra priimtas kito dokumento pagrindu, sprendime gali būti nenurodomi jo motyvai. Tokiu atveju sprendimo motyvuojamoji dalis yra dokumentas, įvardytas sprendime, kuris turi būti pateikiamas kartu su priimtu sprendimu kaip sprendimo sudėtinė dalis (priedas). Nagrinėjamu atveju Tarnyba priėmė pareiškėjos ginčijamą Sprendimą, atsižvelgdama į R. J. ir A. M. advokatų kontoros „Justicion“ išvadą (b. l. 82–84), tačiau tiek faktinis, tiek ir teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas buvo išdėstytas pačiame Sprendime, be to, ginčijamas Sprendimas nebuvo priimtas išimtinai vadovaujantis šia išvada, todėl Tarnybai nekilo pareiga pateikti pareiškėjai Sprendimą kartu su minėta advokatų kontoros išvada.

21. Be to, kaip skunde pirmosios instancijos teismui nurodė pati pareiškėja, ji buvo atvykusi į Tarnybą ir sužinojo, kad Tarnybai yra pateikta advokato išvada, tačiau Tarnybos Sprendimas dar nėra priimtas (b. l. 3). Bylos dokumentai patvirtina, kad advokato išvada (pateikta advokato padėjėjos L. T.) gauta Tarnyboje 2018 m. balandžio 10 d., o Tarnybos spendimas priimtas 2018 m. balandžio 17 d. Pareiškėja atvykusi į Tarnybą turėjo galimybę susipažinti su visais Tarnyboje turimais dokumentais, taigi ir su advokato išvada, bei pateikti dėl jų savo paaiškinimus. Pareiškėja nenurodė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų neleista susipažinti su minėtais dokumentais bei pateikti savo paaiškinimus iki Sprendimo priėmimo. Dėl to, nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeistas teisės principas – būti išklausytam, kad pareiškėja negalėjo pateikti savo paaiškinimų Tarnybai gavus visus nagrinėjamam klausimui reikšmingus dokumentus (taip pat ir advokato išvadą) ir pareiškėjai susipažinus su šiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja turėjo galimybę teikti tiek Tarnybai, tiek teismui argumentus, susijusius su advokato išvada.

22. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, o apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)).

23. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertindamas ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė