65149a52-e5bd-4247-ae04-b314503757bc · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-399-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00185-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.6.1.; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. M. (A. M.), dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. M. (A. M.) (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2020 m. gegužės 5 d. kreipdamasis į teismÄ prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį atnaujinus panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti tvirtinti taikos sutartį ir ieÅ¡kovės A.

K. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atmesti; panaikinus teismo sprendimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovui A. K. (toliau – atsakovas) viskÄ , kÄ ieÅ¡kovė yra gavusi procesinio sprendimo priverstinio vykdymo metu.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis pagal Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo siekia iÅ¡ieÅ¡koti 51 432,89 Eur. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinta ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taikos sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtÄ turtinę žalÄ , iÅ¡ viso 408 516,63 Eur, pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises.

IeÅ¡kovė reikalavimo teisę į Å¡iÄ skolÄ Ä¯gijo Å iaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinus antstolio T. U. praÅ¡ymÄ pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojus UAB „Euraz LT“ bei R. Ž. į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ A. K.. Pagal turto masės ir skolų santykį, atsakovo turtinė padėtis buvo labai artima nemokumo bÅ«senai, todėl taikos sutartimi prisiėmus papildomus įsipareigojimus, atsakovas tapo akivaizdžiai nemokus, sumažėjo atsakovo galimybė atsiskaityti su pareiÅ¡kėju.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti Å¡ios taikos sutarties. Taikos sutartimi Å¡alys nesiekė susitarti dėl žalos atlyginimo, o turėjo paslėptÄ tikslÄ â€“ prisidengiant fiktyvios ir realiai neegzistuojančios žalos faktu sukurti ir teismine tvarka formaliai patvirtinti prievolinį teisinį santykį, kurio pagalba didžioji dalis atsakovo paveldėto turto atitektų ieÅ¡kovei ir bÅ«tų iÅ¡vengta realių prievolių jau esamiems kreditoriams tinkamo įvykdymo. Visos aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikos sutartį pripažinti negaliojančia kaip tariamÄ sandorį, taip pat egzistuoja visos sÄ lygos actio Pauliana (Pauliana ieÅ¡kinys) instituto taikymui.

3. IeÅ¡kovė, prieÅ¡taraudama praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo tenkinimui, paaiÅ¡kino, kad Å iaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iÅ¡ A. S. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Anulus“, kurios vadovas buvo A. K., 454 326,47 Eur skolos bei 5 proc. metines procesines palÅ«kanas, 48 208,17 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 101 952,48 Eur delspinigių bei 590,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2014 m. kovo 10 d. varžytinių akto pagrindu R.

Ž. nusipirko A. S. 594 007,61 Eur skolÄ . 2016 m. gegužės 11 d. dienos reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius R. Ž. perleido ieÅ¡kovei dalį jo turimos teisės į A. S. ir teisę iÅ¡ skolininko reikalauti 304 387,60 Eur. 2016 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „EurazLT“ perleido ieÅ¡kovei dalį turimos teisės skolininkui A. S. pagal 2014 m. kovo 10 d. BUAB „Anulus“ varžytinių aktÄ , kuriuo pradinė kreditorė BUAB „Anulus“ įsigijo 2 050 989,50 Lt skolÄ , tai yra teisę iÅ¡ skolininko reikalauti 98 470,81 Eur.

Å ių sutarčių pagrindu Å iaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi tenkino antstolio T. U. praÅ¡ymÄ ir pakeitė iÅ¡ieÅ¡kotojus UAB „EurazLT“ bei R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. S. į naujÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ â€“ ieÅ¡kovę, pripažįstant jos teisę į 402 858,41 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Å iaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinus procesÄ , teismas panaikino Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės (pradinė ieÅ¡kovė UAB „Anulus“) ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. dėl 1 540 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos, 163 408 Lt mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 345 581,50 Lt delspinigių bei 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 689,76 Eur žyminio mokesčio bei 261,24 Eur procesinių dokumentų vertimo iÅ¡laidų valstybei, 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Teismams priėmus procesinius sprendimus ne ieškovės naudai, ji patyrė nuostolius, o būtent – 408 516,63 Eur (402 858,41 Eur žala už reikalavimo teisės perleidimo sutartį, 50 Eur priteista bylinėjimosi išlaidų suma, 689,76 Eur priteistas žyminis mokestis valstybei ir 261,24 Eur priteistos procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidos valstybei civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 657,22 Eur antstolės R. A. priskaičiuotos vykdymo išlaidos 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-37-17100), kuriuos ieškovė prašė priteisti iš atsakovo.

Å iaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovo taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo nutraukė.

4. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Å iaulių apygardos teismas patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ taikos sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad taikos sutartis pažeidžia pareiÅ¡kėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę jÄ ginčyti actio Pauliana pagrindu. Teismas nurodė, kad galimybė skolininkui (atsakovui) atsiskaityti su kreditoriumi (pareiÅ¡kėju) ir įvykdyti prievolę sudarius taikos sutartį akivaizdžiai sumažėjo, nes vykdomojoje byloje vykdant atsakovo paveldėto turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių visi kreditoriai (įskaitant ir naujÄ jÄ kreditorę – ieÅ¡kovę) proporcingai savo reikalavimų dydžiui pretenduotų į atitinkamos reikalavimo dalies patenkinimÄ .

7. Teismas nustatė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti taikos sutarties. Be to, atsakovas turėjo žinoti, kad taikos sutartimi prisiėmęs pareigÄ atlyginti žalÄ , jis pažeidžia kitų kreditorių, taip pat ir pareiÅ¡kėjo, teises, todėl atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovė taikos sutartimi jokių pareigų neprisiėmė. Jos, kaip atsakovo sutuoktinės, atžvilgiu taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

8. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, pripažino, kad nėra praleistas įstatymo numatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir egzistuoja visos sÄ lygos taikos sutartį pripažinti negaliojančia Å¡io instituto pagrindu.

9. Pasisakydamas apie taikos sutarties, kaip ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryto sandorio, tariamumÄ , teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys sudaro pagrindÄ taikos sutartį pripažinti negaliojančia kaip tariamÄ sandorį. Å alys taikos sutarties sudarymu nesiekė ir negalėjo siekti tokio sandorio teisinę prigimtį atitinkančių padarinių – žalos atlyginimo, nes civilinėje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neįrodytas, nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų turtinės žalos egzistavimo faktÄ . Pripažinęs, kad taikos sutartis yra negaliojanti, teismas panaikino Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį, kuria Å¡i taikos sutartis buvo patvirtinta, ir priėmė procesinį sprendimÄ atsisakyti jÄ tvirtinti.

10. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡i žala kildinama iÅ¡ ieÅ¡kovės lÅ«kesčių gauti teismo sprendimu priteistÄ sumÄ iÅ¡ A. S., o kaip tuos lÅ«kesčius pažeidęs asmuo nurodomas atsakovas, nes jis suklastojo dokumentÄ ir žinodamas apie tai, kad A. S. nėra skolininkas, kreipėsi į teismÄ su nepagrįstu ieÅ¡kiniu. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepatyrė turtinės žalos, o įsigydama reikalavimo teises į A. S. negalėjo tikėtis gauti naudos.

11. Teismas pritarė pareiÅ¡kėjui, kad ieÅ¡kovė į visus teisinius santykius, iÅ¡ kurių ji kildina savo žalÄ , įstojo žinodama siekiamų įgyvendinti reikalavimų nepagrįstumÄ , todėl jos lÅ«kesčiai negalėjo bÅ«ti teisėti.

12. Apskųstoje nutartyje taip pat nurodyta, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės patirtas išlaidas (nuostolius).

13. Teismas sprendė, kad byloje nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, neįrodytas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos fakto, priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės nurodomos žalos ir atsakovo veiksmų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pripažino nepagrįstu.

14. Pasisakydamas apie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo, teismas pripažino, kad senaties terminas galėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovės sužinojimo apie pažeistas teises dienos, t. y. nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo 2016 m. sausio 14 d., ir jis bÅ«tų pasibaigęs 2019 m. sausio 14 d. Tačiau Å¡iuo atveju teismas, atmetęs ieÅ¡kinį ir pripažinęs, kad ieÅ¡kovės teisė nepažeista, nurodė nesant tikslinga taikyti ieÅ¡kinio senatį.

III. Apeliacinių skundų argumentai 15. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atnaujinti procesÄ , nenustatęs pareiÅ¡kėjo materialiųjų teisių pažeidimo. 15.2. IeÅ¡kovės teisę į žalos atlyginimÄ pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 15.3.

Atsakovas, sudaręs taikos sutartį su ieÅ¡kove, įgyvendino savo teisę sudaryti taikos sutartį, elgėsi sÄ Å¾iningai, ko nevertino pirmosios instancijos teismas. Net ir dalyvaudamas civilinėje byloje dėl žalos priteisimo, pareiÅ¡kėjas negalėtų sutrukdyti taikos sutarties sudarymui, kadangi Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymas yra iÅ¡imtinė Å¡alių, o ne kitų proceso dalyvių, teisė. 15.4. Nenuginčytos reikalavimo perleidimo sutartys negali bÅ«ti laikomos nepagrįstomis, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo, nors jų teisėtumas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi, peržengė ieÅ¡kinio ribas. 15.5.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo iÅ¡vadÄ dėl taikos sutarties tariamumo. 15.6. IeÅ¡kovė, įgijusi reikalavimo teisę į A. S., žinodama, kad teismo sprendimas yra vykdymo procese, pagrįstai tikėjosi gauti pajamas pagal reikalavimo teisę. 15.7. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos yra visiÅ¡kai įrodytas duomenimis, esančiais prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančiais ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimÄ .

16. Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė analogiÅ¡kus argumentus, kuriais vadovaujasi ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, papildomai pažymėjęs, kad: 16.1. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apie šį teismo posėdį atsakovui nebuvo pranešęs, todėl priimtas sprendimas negali bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. 16.2.

Atsakovas privalėjo sudaryti taikos sutartį, kadangi jo neteisėtus veiksmus konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu 18. Vienas iÅ¡ atsakovo apeliacinio skundo argumentų buvo klausimo dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėjimas apie tai nepraneÅ¡us atsakovui, t. y. jis nebuvo informuotas apie 2020 m. rugsėjo 29 d. paskirtÄ teismo posėdį, kuriame atnaujinus procesÄ bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.

19. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, jei pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .

20. Susipažinusi su bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Å iaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 29 d. 9 val. 45 min. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. lydraščio, 2020 m. birželio 15 d. įteikimo pažymos, Å¡i nutartis atsakovui buvo iÅ¡siųsta adresu (duomenys neskelbtini); teismo siųstÄ korespondencijÄ priėmė atsakovo žmona.

21. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančiÄ teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ , kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

22. Nepaisant to, kad Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, kur ieÅ¡kovė (atsakovo sutuoktinė) reikalavo žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, tačiau nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumÄ , ieÅ¡kovės bei atsakovo procesinės pozicijos Å¡iuo klausimu sutapo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis atsakovui nebuvo tinkamai įteikta.

23. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas apie 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdį nebuvo informavęs atsakovo Å¡aukimu, tačiau Å¡is procesinis pažeidimas vertintinas kaip formalus, nepažeidžiantis atsakovo teisių, kadangi laikoma, jog Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis, kurioje buvo nurodyta teismo posėdžio data, jam buvo įteikta, ir atsakovas tinkamai informuotas apie paskirtÄ teismo posėdį. Todėl darytina iÅ¡vada, kad neegzistuoja atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl apeliacinio proceso ribų 24. Apeliaciniuose skunduose ieÅ¡kovė ir atsakovas ginčija ne tik argumentus, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, bet pateikia motyvus, jų nuomone, pagrindžiančius Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas Å¡ioje byloje, nepagrįstumÄ .

25. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, yra neskundžiama atskiruoju skundu, todėl Å¡alys neturėjo procesinės galimybės pateikti savo argumentų dėl Å¡ios nutarties teisėtumo. Motyvai dėl neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Dėl Å¡ių aplinkybių, nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne tik ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų egzistavimÄ , bet ir proceso atnaujinimo teisėtumÄ .

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų 26. IeÅ¡kovė ir atsakovas kartu su apeliaciniais skundais pateikė teismui dokumentus, įrodančius jų turtinę padėtį (vaikų gimimo liudijimai, VÄ® Registrų centro pažymos, pažymos apie darbo užmokestį, iÅ¡raÅ¡ai apie gaunamÄ pensijÄ ir pan.). IeÅ¡kovė ir atsakovas Å¡iais pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais grindžia teismui pateiktus praÅ¡ymus iÅ¡ dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimo.

Å iaulių apygardos teismas Å¡iuos praÅ¡ymus iÅ¡sprendė 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi – atidėjo atsakovo likusios 50 Eur ir ieÅ¡kovės 3 989 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrinus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi jÄ paliko nepakeistÄ . Taigi, teismui iÅ¡sprendus Å¡alių pateiktus praÅ¡ymus dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teisėjų kolegija mano nesant tikslinga spręsti dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylos.

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių 27. Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad Å iaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ieÅ¡kovės UAB „Anulus“ ieÅ¡kinį atsakovui A. S. ir priteisė iÅ¡ atsakovo A. S. ieÅ¡kovei UAB „Anulus“ 1 540 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, 163 408 Lt mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, 345 581,50 Lt delspinigius, 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

28. R. Ž. 2014 m. kovo 10 d. varžytynių akto pagrindu nusipirko UAB „Anulus“ priklausančiÄ reikalavimo teisę į 594 007,61 Eur (2 050 989,50 Lt) skolÄ pagal Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ už akių (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. gegužės 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. Ž. perleido ieÅ¡kovei dalį – 304 387,60 Eur – jo turimos reikalavimo teisės į skolininkÄ A. S.. Kaip nurodyta byloje esančioje Å iaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, 2014 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R.

Ž. perleido UAB „EurazLT“ 144 840,01 Eur teisę reikalauti iÅ¡ A. S. Å¡ios sumos padengimo. 2016 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 pagrindu ieÅ¡kovė įgijo UAB „Euraz LT“ reikalavimo teisę į 98 470,81 Eur skolÄ , iÅ¡ieÅ¡komÄ iÅ¡ A. S.. Å iaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. S. pakeitė iÅ¡ieÅ¡kotojus UAB „EurazLT“ bei R.

Ž., pripažįstant teisę į 402 858,41 Eur skolÄ iÅ¡ieÅ¡kotojai A. K. (ieÅ¡kovei).

29. Å iaulių apygardos teismas, atnaujinęs procesÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu panaikino Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ už akių (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės (pradinė ieÅ¡kovė UAB „Anulus“) ieÅ¡kinį atsakovui A. S. atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

30. IeÅ¡kovė 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 408 516,63 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 402 858, 41 Eur žala pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, 50 Eur priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 689,76 Eur priteistas žyminis mokestis valstybei ir 261,24 Eur priteistos procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo iÅ¡laidos valstybei toje civilinėje byloje, 657,22 Eur antstolės R. A. priskaičiuotos vykdymo iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovės teigimu, ji, kaip reikalavimo teisės turėtoja, galėtų reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, kuris suklastojo dokumentÄ ir žinodamas, kad A. S. nėra UAB „Anulus“ skolininkas, kreipėsi į teismÄ su nepagrįstu ieÅ¡kiniu, kurio pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡ R. Ž. ir UAB „EurazLT“ įgijo reikalavimo teisę į A. S.. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovo 2020 m. sausio 29 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino ieÅ¡kinį ir sutiko atlyginti ieÅ¡kovei 408 516,63 Eur žalÄ .

31. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria A. S. perleido pareiÅ¡kėjui teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo 51 432,89 Eur, priteistus Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis sumažina jam, kaip kreditoriui, galimybę iÅ¡siieÅ¡koti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo, kadangi toks nepagrįstas įsipareigojimas ieÅ¡kovei ženkliai blogina atsakovo turtinę padėtį.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų 32. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir 2020 m. birželio 10 d. nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo patvirtinta ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis. IeÅ¡kovės ir atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, neturėjo jokių materialinių teisių ir pareigų, Å¡is Å¡alių susitarimas nepažeidė jo teisių, todėl teismas nepagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

33. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pateikdamas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti tiek procesinio pobÅ«džio aplinkybes, tiek konkrečiÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesÄ , pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti;

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

34. Materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybÄ , siekia, kad bÅ«tų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020).

35. Minėta, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atsakovui susiformavo Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo ir 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2018 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėjas turi suinteresuotumÄ , turtinį interesÄ Ä¯ atsakovui priklausantį turtÄ , kadangi į jį galės bÅ«ti nukreiptas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Taikos sutartimi atsakovui sutikus pilna apimtimi tenkinti ieÅ¡kovės pretenzijas, ji tokiu bÅ«du sumažino jam priklausančio turto, kuris potencialiai galėjo bÅ«ti panaudotas prievolės pareiÅ¡kėjui įvykdymui, apimtį. Å is aspektas pagrindžia pareiÅ¡kėjo materialinį suinteresuotumÄ byloje ir taikos sutarties sudarymo poveikį jo teisėms bei interesams.

36. PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių daryti įtakos ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimui, jį skųsti, kadangi jis nebuvo įtrauktas į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas buvo vienintelė jo galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. 37. IeÅ¡kovė ir atsakovas apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjo materialinis teisinis reikalavimas yra vykdymo proceso, o ne bylos dėl žalos priteisimo, dalis, todėl pareiÅ¡kėjas negali reikalauti proceso atnaujinimo byloje, kuriÄ inicijavo ieÅ¡kovė atsakovui, ir kurioje pareiÅ¡kėjas neturi jokio suinteresuotumo.

38. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Byloje nustačius, kad taikos sutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises, pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti actio Pauliana (Pauliana ieškinys) institutu siekiant savo pažeistų interesų gynimo. Tačiau teismo patvirtinta taikos sutartis, CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, turi specifinį pobūdį, kadangi ji, visų pirma, yra laikoma procesiniu teismo sprendimu, o ne šalių sudarytu susitarimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«ra naujoje byloje yra negalima, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjas teisingai pasirinko teisinės gynybos bÅ«dÄ kreipdamasis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo byloje, baigtoje ginčo taikos sutarties sudarymu.

39. Anksčiau minėtos iÅ¡vados nepaneigia apeliacinių skundų argumentas, kad pareiÅ¡kėjas, net ir įstojęs į bylÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo, negalėtų įtakoti Å¡alių teisės sudaryti taikos sutartį ir taikiai baigti ginÄÄ . Nors ieÅ¡kovė ir atsakovas yra teisÅ«s Å¡iuo aspektu, tačiau Å¡is teiginys negali sÄ lygoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo atmetimo ir teisės ginti savo pažeistas teises actio Pauliana instituto pagalba praradimo, kadangi jo įstojimas į civilinę bylÄ , inicijuotÄ ieÅ¡kovės atsakovui, yra nulemtas taikos sutarties, kaip procesinio teismo sprendimo, kurį peržiÅ«rėti galima tik toje pačioje byloje, galios.

40. Apibendrinant argumentus pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujino procesÄ byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį. Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties (ne)teisėtumo 41. Bylos procesÄ atnaujinus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nagrinėjant atnaujintÄ civilinę bylÄ , laikantis proceso atnaujinimo pagrindų, reikia patikrinti, ar Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, pažeidžia neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų (pareiÅ¡kėjo) teises ir įstatymų saugomus interesus. Dėl actio Pauliana sÄ lygų 42. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

43. Ieškovė nesutinka, kad pareiškėjas disponuoja neabejotina ir galiojančia reikalavimo teise atsakovui.

44. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

45. Byloje neginčijama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrindas yra minėtas Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas ir 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Duomenų, kad atsakovas padengė 51 432,89 Eur įsiskolinimÄ pareiÅ¡kėjui ar pareiÅ¡kėjas dėl kokių nors priežasčių prarado reikalavimo teisę į atsakovÄ , byloje nėra. Vadinasi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas taikos sutarties sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ .

46. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 19 d. įgijęs reikalavimo teisę į atsakovÄ , žinojo apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį ir privalėjo įvertinti, ar jis galės tenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo turto, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas nustatant, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimo teisė yra galiojanti ir neabejotina. Visos Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia pačios prievolės pareiÅ¡kėjui egzistavimo fakto, teisinio reikalavimo pagrindo. Be to, reikalavimo tenkinimo rizika, kuriÄ anot ieÅ¡kovės, turėjo įvertinti pareiÅ¡kėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kreditorius negali naudotis jam prieinamomis teisinėmis priemonėmis siekiant skolos padengimo.

47. Kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neiÅ¡vardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad Å¡ios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio;

Å¡iuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

48. Kaip buvo pažymėta anksčiau, neabejotina, kad sudaręs taikos sutartį, atsakovas pripažino dar vienos kreditorės – ieÅ¡kovės – pretenzijas, taip sumažindamas savo turto apimtį, į kuriÄ gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , kas leidžia pripažinti, kad taikos sutartis pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises. Bandydama nuginčyti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovė apeliuoja į pareiÅ¡kėjo interesų prieÅ¡ kitus atsakovo kreditorius iÅ¡kėlimÄ .

49. CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai:

1) actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas;

2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu;

3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas.

TokiÄ nuostatÄ lemia actio Pauliana kompensacinis pobÅ«dis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

50. Pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, viena vertus, teikia pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovės argumentu, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu vadovaujantis actio Pauliana, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas iÅ¡imtinai kreditoriaus, praÅ¡iusio taikyti actio Pauliana reikalavimui patenkinti, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turtÄ , jo vertę ar lėšas, tuo sukuriant pareiÅ¡kėjo prioritetinę padėtį. Tačiau toks skolininkui grÄ Å¾into turto paskirstymas sudaro actio Pauliana instituto esmę – atkurti skolininko turtinę padėtį, buvusiÄ prieÅ¡ ginčo sandorius, sudarymÄ , taip užtikrinant kreditoriaus teisių apsaugÄ . Atsižvelgiant į actio Pauliana paskirtį, ieÅ¡kovės argumentas apie pareiÅ¡kėjo prioritetinę padėtį kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu neįrodo nepagrįsto CK 6.66 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju.

51. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti taikos sutarties, kadangi atsakovas pasinaudojo teise sutikti su ieškovės ieškiniu, taip nedidindamas bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

52. Atsakovas, sutikęs su taikos sutarties sÄ lygomis, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė, rėmėsi jam civilinio proceso normomis suteikta teise, o ne pareiga, sudaryti taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teisės normos nenustato Å¡alių pareigos sudaryti tokį susitarimÄ , todėl pripažintina, kad taikos sutarties atsakovas ir ieÅ¡kovė pasiraÅ¡yti neprivalėjo, o jos sudarymas, dėl anksčiau minėtų priežasčių, akivaizdžiai pažeidė pareiÅ¡kėjo interesus. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytas siekis taikos sutartimi sumažinti atsakovo ateityje galimai atsirasiančias bylinėjimosi iÅ¡laidas negali bÅ«ti traktuojamas kaip privalomas taikos sutarties sudarymo įpareigojimas.

53. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kaip actio Pauliana sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turėjo žinoti, jog taikos sutartimi prisiėmęs pareigÄ atlyginti žalÄ , jis pažeidžia kitų kreditorių, taip pat ir pareiÅ¡kėjo teises, todėl buvo nesÄ Å¾iningas; ieÅ¡kovė taikos sutartimi neprisiėmė pareigų, kas rodo ginčo sutarties neatlygintinumÄ CK 6.66 straipsnio nuostatos prasme.

54. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kai ginčijamÄ sandorį sudaro artimi giminaičiai. CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta prezumpcija reiÅ¡kia, kad pripažįstama, jog esant Å¡iai aplinkybei, sandorio Å¡alys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Neabejotina, kad ieÅ¡kovė, kaip atsakovo sutuoktinė, žinojo apie atsakovo turimus kreditorius. Taikos sutarties Å¡alys suvokė, kad atsakovo Å¡iuo susitarimu priimami turtiniai įsipareigojimai dar labiau sumažins pareiÅ¡kėjo galimybę tenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo turto. IeÅ¡kovei ir atsakovui nepateikus jų nesÄ Å¾iningumÄ paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma įstatyme įtvirtinta ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

55. Kitų actio Pauliana sÄ lygų taikos sutarties Å¡alys neginčija, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja esant pagrindui taikos sutartį pripažinti negaliojančia Å¡io instituto pagrindu. Dėl taikos sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu 56. Anot ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs taikos sutarties Å¡alių valios trÅ«kumų, jų siekio taikos sutartimi pridengti kitÄ sandorį, negalėjo taikyti CK 1.86 straipsnio ir Å¡io susitarimo pripažinti tariamuoju.

57. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ â€“ atlieka formaliai sandorio formÄ atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas, vadovaujantis taikos sutarties sÄ lygomis, nesiekė atlyginti ieÅ¡kovei jos praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , o ja buvo siekiama kuo mažesne dalimi tenkinti atsakovo kreditorių reikalavimus, tokiu bÅ«du atsakovui (ir ieÅ¡kovei, kaip jo sutuoktinei) paliekant didesnę turto dalį.

60. IeÅ¡kovės manymu, taikos sutarties, kaip susitarimo, sudarymÄ , įrodantį Å¡io sandorio Å¡alių ketinimÄ sukurti teisinius santykius, sÄ lygojo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis, kuria teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl ieÅ¡kovė turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo.

61. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teisėjų kolegija nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu (Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė tik dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės) nustatė, jog atsakovas 2009 m. liepos 29 d. paskolos sutarties dviejų egzempliorių skiltyje „Paskolos gavėjas“ ir 2009 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 50 eilutėse „Gavėjo parašas“ spalvinio rašalinio spausdinimo būdu išspausdino iš viso keturis A.

S. paraÅ¡us ir Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus laikė prie savęs, be to, minėtos sutarties du egzempliorius ir kasos orderį pateikė UAB „Anulus“ buhalterijai; atsakovas apgaule trečiojo asmens naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ t. y. Å iaulių apygardos teismui 2010 m. gruodžio 13 d. pateikė ieÅ¡kinį dėl piniginių prievolių nevykdymo ir žinomai netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. liepos 29 d. sutartį dėl UAB „Anulus“ 570 000 Lt paskolos suteikimo A.

S.. Vadovaujantis Å¡iomis paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, atsakovas A. S. kreipėsi į teismÄ dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismo sprendimu už akių iÅ¡ jo buvo priteista 1 540 000 Lt skola bei 5 procentų dydžio metines procesinės palÅ«kanos, 163 408 Lt mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, 345 581,50 Lt delspinigiai bei 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laido UAB „Anulus“ naudai, atnaujinimo. Å iaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Å iaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡kotojus UAB „EurazLT“ bei R. Ž. nauja iÅ¡ieÅ¡kotoja A. K., turinčia teisę į 402 858,41 Eur A. S. skolÄ , o Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi ieÅ¡kovė buvo įtraukta į atnaujintÄ civilinę bylÄ ieÅ¡kove.

62. Kaip buvo minėta anksčiau, ieÅ¡kovė reikalavimÄ , kildinamÄ byloje dėl žalos atlyginimo, įgijo 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, t. y. vėliau, nei Å iaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. apeliacine tvarka peržiÅ«rėjo Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį, konstatavusį atsakovo nusikalstamus veiksmus. IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakovo sutuoktine, negalėjo nežinoti, kad ji įsigyja neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę, kadangi baudžiamojoje byloje buvo paneigta A. S. skola UAB „Anulus“.

63. IeÅ¡kovė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi kaip žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo pagrindu, klaidingai interpretuoja Å¡io procesinio teismo sprendimo turinį. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimo atmesti ieÅ¡kovės (pradinė ieÅ¡kovė UAB „Anulus“) ieÅ¡kinį atsakovui A.

S., minėta nutartimi pripažino, kad skola teismo sprendimu už akių iÅ¡ atsakovo A. S. buvo priteista nesant tam teisinio pagrindo, kadangi atsakovas suklastojo paskolos sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje nėra pripažinęs ieÅ¡kovės teisės į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo, kaip asmens, kurio nusikalstami veiksmai sÄ lygojo klaidingÄ skolos iÅ¡ A. S. priteisimÄ ir ieÅ¡kovės negaliojančio reikalavimo įsigijimÄ .

64. Taigi taikos sutarties turinys bei jos sudarymo aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovo siekį atsakovo disponavime iÅ¡saugoti kuo daugiau turto, kas įrodo, kad atsakovas niekada neketino atlyginti ieÅ¡kovei jos praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , ir suponuoja taikos sutarties, kaip tariamojo sandorio, pripažinimÄ (CK 1.86 straipsnis).

65. Kadangi taikos sutarties sÄ lygos pažeidžia pareiÅ¡kėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises ir turtinius interesus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas Å¡iuo susitarimu niekada nesiekė sukurti civilinių teisinių santykių, o jos sudarymo tikslas buvo noras didesne apimtimi iÅ¡saugoti atsakovui priklausantį turtÄ vykdant priverstinį skolinių įsipareigojimų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi be pagrindo patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuri dėl nurodytų priežasčių yra negaliojanti (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 1 dalis).

66. Vadovaujantis CPK 373 straipsniu, panaikinus arba pakeitus sprendimÄ ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymu teismas įpareigoja ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos yra gavusios sprendimÄ vykdydamos. Be to, restitucijos taikymÄ numato ir CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuota, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį pripažinus negaliojančia, privalo bÅ«ti taikoma restitucija. Tačiau byloje nesant duomenų apie taikos sutarties vykdymÄ , pirmosios instancijos teismui nesprendus Å¡io klausimo, apeliacinės instancijos teismas detaliau Å¡iuo aspektu nepasisako. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 67. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

68. Pirmosios instancjos teismas atnaujintoje byloje pripažinęs taikos sutartį negaliojančia CK 1.86, CK 6.66 straipsnių pagrindu, iÅ¡ esmės vertino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovui pagrįstumÄ , tačiau nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kinį atmetė.

69. Kaip buvo minėta, ieÅ¡kovė teigė, kad įsigijusi reikalavimÄ Ä¯ 402 858,41 Eur žalos atlyginimÄ , ji tikėjosi gauti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ A. S., tačiau atsakovui suklastojus dokumentus, iÅ¡ kurių kildinama Å¡i žala, bei teismams paneigus skolos A. S. egzistavimÄ , atsakovas tokiais veiksmais padarė ieÅ¡kovei žalÄ .

70. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ji, įsigijusi reikalavimÄ Ä¯ A. S., nepatyrė jokios turtinės žalos, tiesioginių nuostolių. IeÅ¡kovės manymu, jos patirta žala pasireiÅ¡kia negautomis pajamomis, kurias ji tikėjosi gauti teisėtai įsigydama reikalavimÄ .

71. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pačios ieÅ¡kovės, kuomet ji 2016 m. gegužės ir spalio mėn. reikalavimo perleidimo sutartimis įsigijo reikalavimo teisę į A. S., t. y. po to, kai baudžiamojoje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis atsakovui dėl jo nusikalstamų veiksmų klastojant reikalavimo į A. S. dokumentus, veiksmai sÄ lygojo tam tikrų nuostolių patyrimÄ . Dėl Å¡ios priežasties, net ir nustačius tam tikrų nuostolių patyrimÄ (pvz., bylinėjimosi iÅ¡laidos civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)), visus civilinės atsakomybės elementus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos CK 6.253 straipsnio 1,5 dalių nuostatos, numatančios pagrindÄ netaikyti civilinės atsakomybės ar atleidžiančios asmenį nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų.

72. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės Å¡iais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, bÅ«tinojo reikalingumo, bÅ«tinosios ginties, savigynos. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Å is nukentėjusio asmens sutikimas gali bÅ«ti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

73. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sÄ moningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių rizikÄ .

Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalÄ asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo pareigos jÄ atlyginti nukentėjusiam, jeigu Å¡is veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ , atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiÅ¡kai ar tam tikra dalimi atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

74. IeÅ¡kovė, baudžiamojoje byloje davusi parodymus, negalėjo nežinoti apie reikalavimo A. S. atžvilgiu neteisėtumÄ , todėl įsigydama reikalavimo teisę į jį, ieÅ¡kovė turėjo įvertinti savo veiksmų rizikingumÄ ir priimti iÅ¡ to kilusias neigiamas pasekmes. IeÅ¡kovė negalėjo tikėtis reikalavimų, nukreiptų į A. S., realizavimo.

75. IeÅ¡kovės apeliavimas į apkaltinamojo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, neturėjimÄ ar Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, galutinai paneigiančios A. S. įsiskolinimÄ , priėmimÄ neįgalina daryti prieÅ¡ingos, nei konstatuota, iÅ¡vados. Nors ieÅ¡kovei, kaip liudytojai, baudžiamajame procese nebuvo garantuota teisė gauti nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , tačiau dalyvaudama jame, bÅ«dama nuteisto asmens sutuoktine, ji neabejotinai žinojo apie baudžiamosios bylos baigtį. Pažymėtina, kad kiekvienas apdairus, besÅ«pindamas savo teisėmis asmuo, dalyvaudamas baudžiamajame procese ir žinodamas apie dokumentų suklastojimÄ , o vėliau ketindamas įsigyti reikalavimÄ , kilusį tokių dokumentų pagrindu, dėtų visas pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti teismo baigiamojo dokumento, priimto baudžiamojoje byloje, turinį, ar net visai atsisakytų Å¡io reikalavimo įsigijimo.

76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė, žinodama apie reikalavimo A. S. atžvilgiu nepagrįstumÄ , tačiau savo noru jį įsigijusi, tokiais savo veiksmais prisiėmė nuostolių atsiradimo rizikÄ . Å i aplinkybė paneigia civilinės atsakomybės atsakovui taikymo galimybę. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė prielaidų ieÅ¡kinio tenkinimui.

77. IeÅ¡kovės argumentai apie pareiÅ¡kėjo reikalavimo kilmę, nesant nuginčytam reikalavimo pagrindui, pripažintini neturintys reikÅ¡mės teisingam Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 78. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , kurio naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

80. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos.

81. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovės 3 989 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo; taip pat atidėjo atsakovo likusios 50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 3 989 Eur, o iÅ¡ atsakovo – 50 Eur žyminio mokesčio už teismui pateiktus apeliacinius skundus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 989 Eur (tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjai Gintaras Pečiulis Jūratė Varanauskaitė Vigintas Višinskis