65131a3b-0713-4eab-a65c-982c4e9f495a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-681-935/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59897-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1., 1.1.7.2.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,nukentėjusiajai L. A.,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje. n u s t a t ė:

V. A. 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktÄ , kurio metu sudavė ne daugiau Å¡eÅ¡is smÅ«gius rankomis motinai L. A. į įvairias kÅ«no vietas: nugarÄ , Å¡onus, galvÄ , po ko vienÄ kartÄ jÄ ranka pastÅ«mė, nuo ko nukentėjusioji L. A. kaire ranka atsitrenkė į durų staktÄ , L. A. pabėgus į prieÅ¡kambarį ir skambinant policijai, V. A. vienÄ kartÄ ranka trenkė L. A. į pilvÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L.

A. sveikatÄ , padarydamas odos nubrozdinimÄ su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje.Å iais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. parodė, jog skandalus visada kelia jo motina, o įvykio dienÄ buvo ypatingas skandalas. Ä®vykis vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 metų lapkričio mėnesį, dienos metu, apie 13.00-14.00 val. Jo motina pradėjo kaltinti tėvÄ ir jį, kad Å¡ie pavogė vaistus ar papildus.

Kaltinamasis aiÅ¡kino, jog motina dar dienÄ prieÅ¡ įvykį kaltino tiek jį, tiek tėvÄ , kad jie pavogė kažkokius vaistus ar papildus. Jis motinos paprašė nusiraminti, paaiÅ¡kino, jog niekas neėmė jos papildų. Taip pat motinai pasakė, jog jeigu ji yra kažkuo nepatenkinta, tai gali kreiptis į policijÄ . Po konflikto jis nuėjo į savo kambarį, užsirakino ir dirbo prie kompiuterio. Motina iÅ¡kvietė policijÄ . Tuomet iÅ¡girdo, kaip kažkas beldžiasi į kambario duris, atsistojo atidaryti durų, o durys buvo iÅ¡spirtos ir į kambarį užėjo policijos pareigÅ«nai.

Kaltinamasis taip pat aiÅ¡kino, jog konfliktas vyko virtuvėje, kurioje iÅ¡ pradžių buvo jo tėvas ir motina. Jis į virtuvę atėjo vėliau, kai jam nusibodo klausytis konflikto, vykusio tarp motinos ir tėvo. Ä® virtuvę atėjo raminti motinos. Motina jis iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ virtuvės į jos kambarį. StÅ«mė, nes ji agresyviai elgėsi, puolė, rėkavo. IÅ¡stÅ«mė motinÄ iÅ¡ virtuvės, kad ji nerėkautų, apsiramintų ir nekonfliktuotų su tėvu, kad nekaltintų nebÅ«tais dalykais.

Po konflikto užsirakino savo kambaryje, kadangi taip elgiasi visuomet. Nenori, kad motina užeitų į jo kambarį ir trukdytų. Ä®vykio dienÄ kilęs konfliktas buvo žodinis. Konflikto metu bendra tvarka virtuvėje nebuvo pažeista. Ä®vykio metu ant mamos rankos sužalojimų nematė, o po įvykio ant rankos buvo įbrėžimas. Kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė abejones, ar pas motinÄ sužalojimas ant rankos galėjo atsirasti konflikto metu. Stumiant motinÄ iÅ¡ virtuvės, ji negalėjo bÅ«ti sužalota, kadangi jis jÄ su viena ranka prilaikė, o kita ranka stÅ«mė.

Kaltinamasis negalėjo nurodyti, ar stumiant motinÄ iÅ¡ virtuvės į Å¡ios kambarį ji kur nors galėjo atsitrenkti. Rankomis motinai smÅ«gių nesudavė. Nežino, kodėl motina sako, jog prieÅ¡ jÄ buvo smurtauta. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad trejus metus gyvena tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su motina ir tėvu. Mama yra konfliktiÅ¡kas žmogus. Namuose nuolat vyksta konfliktai, mama pykstasi tiek su juo, tiek su tėvu.

Mama ko nors neradus, kaltina jį arba tėvÄ , kad jie paėmė arba paslėpė jos daiktus. Tai vyksta kasdien. Motina nuolat grasina teismais ir kalėjimais. Tėvas, vos tik motina pradeda rėkti, užsirakina savo kambaryje. Mama 2017 m. lapkričio 16 d. bÅ«nant namuose jį apkaltino, kad jis pavogė jos kažkokius vaistus, ji pradėjo konfliktuoti, kabinėtis. Jis pasakė jai nusiraminti ir netrukdyti dirbti. Jis tuo metu dirbo prie kompiuterio, liepė eiti į savo kambarį, nurodė, kad kitaip mamai iÅ¡kvies policijÄ .

Vėliau jis iÅ¡girdo, kaip kažkas beldžia į duris. Įėjo policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė. Kai jis liepė motinai eiti į savo kambarį, jÄ stumtelėjo, jam atrodo tai padarė Å¡velniai. Stumtelėjo, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ patalpos, kurioje buvo jis. Kai jis stumtelėjo mamÄ , viena jo ranka buvo jai ant nugaros, kita ant jos rankos. Jis nepamena, kad mamai trenkė. Ä® pilvÄ stÅ«mimo nepamena taip pat. Negali bÅ«ti, kad mamÄ stÅ«mė apie 6 kartus. (b. l. 35)Papildomai ikiteisminio tyrimo metu V.

A. parodė, kad su mama buvo tik žodinis konfliktas, jis smurto nenaudojo, jos nestÅ«mė, ji į durų staktÄ neatsitrenkė, jokių smÅ«gių nesudavė. (b. l. 42)Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. parodė, jog įvykis vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje bei koridoriuje, 2017 metų pabaigoje, dienos metu. Kaltinamasis prie jos pripuolė ir sudavė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, sakė jai iÅ¡eiti iÅ¡ namų, liepė netrukdyti jam ir tėvui. SmÅ«giai buvo suduoti į korpusÄ , rankÄ , galvÄ .

Kiek smÅ«gių buvo suduota, negalėjo nurodyti. Nukentėjusioji nurodė, jog ji neatsimena, ar kaltinamasis jÄ pastÅ«mė. Ji negalėjo nurodyti, kodėl kaltinamasis sukėlė konfliktÄ . Dėl kaltinamojo veiksmų iÅ¡kvietė policijÄ , kuri atvažiavo labai greitai. Ji buvo apklausta, o policijos pareigÅ«nas surašė, kÄ ji pasakojo. Tol, kol laukė policijos pareigÅ«nų, ji buvo savo kambaryje. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, kaltinamasis buvo užsirakinęs savo kambaryje, policijos pareigÅ«nų neįleido į savo kambarį.

Kol laukė policijos, galimai verkė, tačiau nerėkė. Sužalojimas ant rankos buvo padarytas įvykio metu, jį padarė kaltinamasis. Jokių sužalojimų iki konflikto nebuvo. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tuo metu, kai ji nuo savo sÅ«naus atsirėmė į kažkokį daiktÄ . Taip pat dėl kaltinamojo veiksmų atsirado mėlynė. Nukentėjusioji nurodė, jog pati nepuolė prieÅ¡ sÅ«nų smurtauti. Su sÅ«numi vyksta konfliktai, tačiau jie yra žodiniai. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, jog parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu ir sūnumi V. A. Sūnus gyvena savo kambaryje. Pastaruoju metu sūnus dėl jai nežinomų priežasčių tapo agresyvus, jam kyla pykčio priepuoliai be priežasties, jokių vaistų nevartoja, psichinių negalių neturi. Anksčiau tarp jos ir sūnaus kildavo tik žodiniai konfliktai. Ji 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo priešais televizorių, o sūnus buvo prie viryklės, ruošėsi valgyti.

SÅ«nus pradėjo jos atžvilgiu naudoti necenzÅ«rinius žodžius. Tarp jų kilo žodinis konfliktas be priežasties. Konflikto metu sÅ«nus pripuolė prie jos, sudavė keletÄ kartų rankomis, negali pasakyti, ar sÅ«nus sudavė delnu ar kumščiu. SÅ«nus jai sudavė į nugaros sritį, Å¡onus ir galvÄ . Kiek tiksliai jai buvo suduota smÅ«gių, nežino, bet nemažiau 5-6 smÅ«gių. Vėliau sÅ«nus nustÅ«mė jÄ Ä¯ Å¡onÄ . Ji atsitrenkė į sandėliuko durų staktÄ ir nežymiai susižalojo rankÄ , nusibrozdino.

Ä®vykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji iÅ¡sigando. Greitosios medicinos pagalbos jai nereikėjo. SÅ«nus virtuvėje taip pat į jÄ mėtė įvairius vaistus, bet tai nesukėlė jai jokio fizinio skausmo. PrieÅ¡kambaryje skambinant policijai sÅ«nus dar vienÄ kartÄ jai sudavė į pilvÄ . Ji bandė pabėgti, atidarė išėjimo duris, o už durų jau stovėjo policijos pareigÅ«nai, o sÅ«nus tuo metu nuėjo į savo kambarį. SÅ«nus buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir nuvežtas į komisariatÄ .

Konflikto metu jos sutuoktinis buvo kambaryje, sÅ«nus prieÅ¡ jį nesmurtavo. Ä®vykio metu sÅ«nus alkoholio nebuvo vartojęs. (b. l. 6)Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. L. parodė, jog apie įvykį atsimena tiek, kad buvo sunku pakliÅ«ti į butÄ , nes niekas neatsakė domofonu. Liudytojas teigė, jog mano, kad, kai priėjo prie buto durų, girdėjo kažkokį riksmÄ . Buto duris atidarė nukentėjusioji, ji buvo susijaudinusi ir paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ . Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad virtuvėje įvyko konfliktas, kurio metu ji buvo muÅ¡ama rankomis ir kojomis.

Virtuvėje buvo iÅ¡mėtyti daiktai. Buvo bandoma pakliÅ«ti pas kaltinamÄ jį į kambarį, tačiau jo kambario durys buvo užrakintos. Kai buvo beldžiamasi į kambario duris, jų niekas neatidarė. Tuo metu, kai buvo pakliÅ«ta į kambarį, kaltinamasis sėdėjo prie kompiuterio. Kaltinamasis aiÅ¡kino, jog konfliktai vykdavo ir anksčiau, o motina iÅ¡sigalvojo įvykį. Liudytojas patvirtino, jog matė ant nukentėjusiosios rankos sužalojimÄ . Buvo bendrauta ir su kaltinamojo tėvu, kuris sakė, jog nieko apie įvykį nežino.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog jo parodymai užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. L. parodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. gavo iÅ¡kvietimÄ , jog (duomenys neskelbtini), galimai dėl narkotinių medžiagų sÅ«nus sumušė mamÄ . Nuvykus į nurodytÄ vietÄ ir skambinant telefonu, niekas neatsiliepė. Patekus į laiptinę ir nuėjus iki reikiamo buto girdėjo, kaip už durų verkia, rėkia moteris. Beldžiant į duris, jas atidarė L.

A., kuri kalbėdama verkė, buvo sutrikusi, išsigandusi. Ji nurodė, kad įvyko konfliktas su sūnumi. Nurodė, jog sūnus yra prasigėręs, prasilošęs ir nuolat su ja konfliktuoja. L. A. nurodė, kad konfliktas vyko virtuvėje, kurioje matėsi išmėtyti daiktai, įrankiai, lėkštės. L. A. nurodė, kad sūnus yra užsirakinęs savo kambaryje. Beldžiant į sūnaus duris, sūnus jų neatidarė, truktelėjus stipriau duris, jos atsidarė pačios. Sūnus sėdėjo prie kompiuterio, paaiškino, kad nieko nedarė, jokio konflikto nebuvo, motina išsigalvojo.

SÅ«nus ir motina prie jų aiÅ¡kinosi konflikto aplinkybes, sÅ«nus rėkė ant motinos, kad pastaroji viskÄ iÅ¡sigalvoja. Jiems atvykus iÅ¡ kambario išėjo tėvas, kuris konflikto nematė. L. A. nurodė, kad tėvas bijo savo sÅ«naus, todėl į konfliktus nesikiÅ¡a ir neina iÅ¡ savo kambario. SÅ«nus buvo nuvežtas į policijos komisariatÄ . L. A. nurodė, kad nuo sÅ«naus smÅ«gio jai skauda galvÄ . L. A. aiÅ¡kino, kad sÅ«nus jai trenkė į galvÄ , stumdė, trankė kitur. Ant L. A. kairės rankos matėsi nubrozdinimas.

Ji nurodė, kad sÅ«nus jÄ pastÅ«mė, nuo ko ji atsitrenkė į sandėliuko duris, jai skaudėjo. (b. l. 26)Teisiamojo posėdžio liudytojas I. A. nurodė, jog jo greičiausiai įvykio metu nebuvo namuose. Neatsimena įvykio, kai buvo iÅ¡kviesta policija. Nėra matęs, kai kaltinamasis nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡veda iÅ¡ virtuvės į jos kambarį. PorÄ kartų yra matęs, kai kaltinamasis yra vandeniu apipylęs nukentėjusiÄ jÄ . Liudytojas teigė, kad jo sutuoktinė kelia nelogiÅ¡kus konfliktus, reiÅ¡kia nepagrįstus priekaiÅ¡tus.

Su nukentėjusiÄ ja kyla žodiniai konfliktai, ji nepuola muÅ¡ti nei liudytojo, nei kaltinamojo.  IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 13.11 val. Bendrasis pagalbos centras gavo L. A. praneÅ¡imÄ , jog bute sÅ«nus, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jÄ sumušė, mušė per galvÄ . IÅ¡ papildomos informacijos apie patikrinimÄ matyti, kad atvykusius policijos pareigÅ«nus pasitiko L. A. ir jos vyras I. A., kurie teigė, kad sÅ«nus V. A. mušė L. A., stumdė bei spardė.

Ant nukentėjusiosios kairės rankos matėsi kraujosruva, ji skundėsi galvos skausmais. V. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ . (b. l. 2)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.11 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sÅ«nus, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, sumušė pranešėjÄ , mušė per galvÄ , spardė.

Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , paaiÅ¡kėjo, kad policijÄ kvietė L. A.. Virtuvėje buvo iÅ¡mėtyti daiktai, ant L. A. kairės rankos buvo matyti kraujuojanti žaizda, skundėsi galvos skausmais. L. A. paaiÅ¡kino, kad sÅ«naus smurtas pasireiÅ¡kė smÅ«giuojant ir spardant į galvÄ , anksčiau sÅ«nus taip pat smurtaudavo. SÅ«nus nurodė, kad mamai nieko nedarė, motina pati konfliktuoja. (b. l. 3-4)IÅ¡ L. A. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sÅ«nus V.

A. konflikto metu sudavė jai keletÄ kartų rankomis į įvairias kÅ«no vietas, savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmÄ . (b. l.

5) IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas yra keturių kambarių. Įėjus į butÄ yra stačiakampio formos prieÅ¡kambaris, kurio kairėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Įėjus pro rudas medines duris patenkama į virtuvę. PrieÅ¡ais yra langas, Å¡alia lango yra stalas su kėdėmis. Nuo įėjimo durų kairėje pusėje yra virtuvės spintelės su indais ir buitine technika.

Virtuvės deÅ¡inėje pusėje nuo įėjimo yra medinis geltonos spalvos stalas, ant kurio yra televizorius, stalo deÅ¡inėje pusėje yra Å¡aldytuvas. Už stalo yra baltos spalvos medinės durys, įėjimas į sandėliuko patalpÄ . Virtuvėje ant grindų mėtosi įvairÅ«s daiktai. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (b. l. 5-8)IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 16.58 val. V. A. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. (b. l. 45)IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 3760/2017 (01) matyti, kad L.

A. nustatytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 1 paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y., 2017 m. lapkričio 16 d. L. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. L. A. nustatyti sužalojimai padaryti 1 paros laikotarpyje iki apžiūros 2017 m. lapkričio 17 d. Sužalojimai, nustatyti L. A., tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinimai nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimuose, nustatytuose L. A., požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formÄ (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių. Neatmetama tikimybė, kad L. A. nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir pati griÅ«dama bei kairiu dilbiu kontaktuodama su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi. Nukentėjusioji L. A. po nustatytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmÄ . (b. l. 21-22)Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo artimÄ giminaitį.

Pats kaltinamasis V. A. iÅ¡ esmės neigė, jog vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ , teigė, jog savo veiksmais negalėjo padaryti jai sužalojimų. Vis tik teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. V. A. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nukentėjusiosios L. A. bei liudytojo Ž. L. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame praneÅ¡ime, ataskaitų žiÅ«ryklėje, nukentėjusiosios pareiÅ¡kime bei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys.

Teismo įsitikinimu, nusikaltimo padarymo faktÄ ir V. A. kaltę padarius nusikaltimÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Nukentėjusioji L. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog V. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė jai kelis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas (galvÄ , rankas, liemens sritį). Tokias aplinkybes ji nurodė apklausiama teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu, savo pareiÅ¡kime bei skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , taip pat specialistui.

Tokius nukentėjusiosios teiginius iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo Ž. L. parodymai. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog, atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji informavo, kad kaltinamasis prieÅ¡ jÄ pavartojo fizinį smurtÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad nukentėjusioji skundėsi, jog dėl sÅ«naus smurto patyrė fizinį skausmÄ . Aplinkybė, kad nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigÅ«nams skundėsi dėl savo sÅ«naus smurtinio elgesio, yra užfiksuota ir Ž.

L. raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog ji neatsimena, ar sÅ«nus jÄ buvo pastÅ«męs, tačiau nurodė, jog sužalojimas atsirado dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, t. y. dėl Å¡ių veiksmų jai galimai į kažkÄ atsitrenkus. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad parodymai buvo užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu L. A. nurodė, jog po to, kai V. A. jÄ pastÅ«mė, ji atsitrenkė į durų staktÄ , dėl to nusibrozdino rankÄ .

Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė ir tai, jog po jos pastÅ«mimo V. A. dar sudavė jai smÅ«gį į pilvo sritį. Dėl sÅ«naus smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ liudytojo Ž. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumÄ jis patvirtino pagarsinus juos teisiamajame posėdyje, matyti, jog L. A. įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad nubrozdinimas ant rankos atsirado po to, kai sÅ«nus jÄ pastÅ«mė ir ji atsitrenkė į duris.

Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarnybiniame praneÅ¡ime yra užfiksuota, jog policijos pareigÅ«nas, atvykęs į įvykio vietÄ , matė, kad ant nukentėjusiosios rankos yra kraujuojanti žaizda, iÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko praėjus deÅ¡imčiai minučių nuo iÅ¡kvietimo, t. y. per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , o iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 3760/2017 (01) matyti, jog nustatyti sužalojimai (odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairiame dilbyje) nukentėjusiajai buvo padaryti vienos paros laikotarpyje iki apžiÅ«ros (tyrimas buvo pradėtas 2017 m. lapkričio 17 d. 14.15 val.), galimai 2017 m. lapkričio 16 d.

Taip pat teismas pastebi ir tai, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog iki konflikto su motina jis jokių sužalojimų ant jos rankos nematė. Taigi teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad paminėti sužalojimai, kurie specialisto iÅ¡vadoje buvo įvertinti kaip nežymÅ«s, jai buvo padaryti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Teigtina, jog faktÄ , kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo motinÄ , iÅ¡ dalies patvirtina ir paties V. A. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, iÅ¡ kurių matyti, jog konflikto metu jis iÅ¡stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ virtuvės į jos kambarį.

Kaltinamasis V. A. tvirtino, jog nukentėjusioji dėl jam pačiam nežinomų priežasčių jį apkalba, motina nuolat konfliktuoja su juo bei tėvu, kaltina nebÅ«tais dalykais. Vis tik teismas įvertinęs anksčiau aptartų duomenų, kuriuos laiko įrodymais, visumÄ , konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nukentėjusioji dėl nuolatos vykstančių konfliktų (aplinkybę, kad tarp nukentėjusiosios, jos sutuoktinio ir kaltinamojo vyksta konfliktai, patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, tiek liudytojas I.

A.) siekia apkalbėti kaltinamÄ jį ir nagrinėjamu atveju nurodo aplinkybes, kurių iÅ¡ tikrųjų nebuvo. Kaltinamojo parodymais verčia abejoti ir tai, jog jis nurodė, kad tarp jo ir motinos vykusį konfliktÄ matė I. A., konflikto su motina metu kaltinamasis norėjo apginti savo tėvÄ nuo agresyviai besielgiančios motinos (tokiÄ versijÄ kaltinamasis nurodė teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus motinai, kadangi ji trukdo jam dirbti), nors pats I.

A. teigė, kad konflikto nematė (tokį Å¡io liudytojo teiginį iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo Ž. L. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu), jo sutuoktinė kelia konfliktus, tačiau ji nepuola muÅ¡ti nei liudytojo, nei kaltinamojo, jis yra matęs savo sÅ«naus nederamÄ elgesį su motina, t. y. matė, kaip V. A. yra porÄ kartų apipylęs vandeniu nukentėjusiÄ jÄ . Å iuo atveju galima manyti, kad kaltinamojo netenkina jo motinos bendravimo bÅ«das su juo, vis tik motinos priekaiÅ¡tai, kurie gali bÅ«ti ir nepagrįsti, negali pateisinti smurtinių veiksmų vartojimo prieÅ¡ jÄ .Taigi įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog V.

A. pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino, jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo motinai.Teismas nenustatė V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.Teismas, skirdamas V. A. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, jį padarė garbaus amžiaus savo motinai. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad V.

A. anksčiau nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡iuo metu niekur nedirba. Teismas mano, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad V. A. Å¡iuo atveju tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant jam įpareigojimus:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas);

2) neatlygintinai iÅ¡dirbti nustatytÄ valandų skaičių sveikatos priežiÅ«ros, globos, rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnis). Minėtų įpareigojimų paskyrimas kaltinamajam užtikrintų tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek visuomenės interesų įgyvendinimÄ . Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu V. A. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista griežtesne bausme, t. y. areÅ¡tu. V. A. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Ä® V. A. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme.V. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį per vienÄ mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos, rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per vienuolika mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į V. A. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 14.00 val. iki 2017 m. lapkričio 17 d. 12.46 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti V. A., kad:1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę;3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti V.

A. panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                               Ugnius Trumpulis