65102d63-d37f-4e95-b42e-8ef22d93ebcf · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-387-495/2015   Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00027-2014-2     Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.7.4.; 2.4.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistojo gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams;- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų;- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bÅ«du subendrintos ir V.

N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš V. N. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 337,86 Eur (1166,55 Lt) nukentėjusiojo S. P. gydymo išlaidoms atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį nuteistas ir O. Z. (O.

Z.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. N. nuteistas už tai, kad jis ir O. Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, V. N. rankomis patraukiant ir tyčia iÅ¡laužiant namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), lauko duris ir taip kartu su O. Z. įsibraudami į namo vidų, kur miegojo nukentėjusysis S. P., pagrobė S. P. priklausančius maisto produktus: rÅ«kytus mėsos gaminius, duonÄ , konservus, greito paruoÅ¡imo sriubÄ , kavÄ , kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 100 Lt, bei 100 Lt vertės radijo imtuvÄ , o S. P. pabudus, bendrais veiksmais, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , veikdami vieninga tyčia, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį S. P., tai yra suduodami kojomis ir rankomis ne mažiau kaip penkis smÅ«gius S. P. į veido ir pilvo sritis bei mesdami į jį įvairius buities daiktus, fizinio smurto panaudojimo metu O.

Z. reikalaujant pinigų, padarė S. P. muÅ¡tinę žaizdÄ nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir pilvo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip tyčiniais bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ S. P. priklausantį, ne mažesnį kaip 200 Lt vertės turtÄ ir pasikėsino įvykdyti plėšimÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nukentėjusysis neturėjo.Be to, V. N. nuteistas už tai, kad jis ir O.

Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, vagystės metu iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, neturėdami teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentÄ â€“ S. P. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent: O. Z. iÅ¡ virtuvės spintelės paėmus minėtÄ dokumentÄ ir jį perdavus V. N., V. N., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas vieninga tyčia, minėtÄ dokumentÄ laikė, gabeno, kol 2014 m. vasario 3 d. 00.17 val. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo jis buvo sulaikytas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų.Be to, V.

N. nuteistas už tai, kad jis ir O. Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje tyčia padegdami ten buvusius daiktus ir dėl sukelto gaisro padarydami nukentėjusiajam S. P. veido, ausų kauÅ¡elių ir abiejų plaÅ¡takų odos terminius nudegimus I–IIB laipsnio, apimančius 8 procentus kÅ«no pavirÅ¡iaus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei kartu su O.

Z. iÅ¡eidami iÅ¡ minėto namo ir lauko duris O. Z. užrakinus pakabinama spyna, padegto ir užrakinto namo viduje paliko gulintį sužalotÄ S. P., taip bendrais tyčiniais veiksmais pasikėsino nužudyti S. P., bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykę ugniagesiai S. P. iÅ¡gelbėjo. Be to, V. N. nuteistas už tai, kad jis ir O. Z., 2014 m. vasario 2 d., laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami kartu, tyčia padegdami namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje buvusius daiktus ir taip sukeldami gaisrÄ , visuotinai pavojingu bÅ«du pasikėsino sunaikinti svetimÄ , nukentėjusiajai B.

J. priklausantį turtÄ â€“ 4290 Lt vertės namÄ ir sunaikino nukentėjusiajam S. P. priklausantį name buvusį turtÄ : 300 Lt vertės televizorių, 110 Lt vertės televizoriaus priedėlį, dvi lovas, kurių bendra vertė 100 Lt (1 vnt. vertė 50 Lt), 100 Lt vertės spintÄ , 300 Lt virtuvės baldų komplektÄ , stalÄ su trimis kėdėmis, kurių bendra vertė 100 Lt, rÅ«bus ir avalynę, kurių bendra vertė 500 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam S. P. 1510 Lt turtinę žalÄ . Nuteistasis V.

N. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, iÅ¡ jo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistas civilinis ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ jo nepriteisti.Apeliantas skunde nurodo, jog jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.Teismas, nuteisdamas jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, išėjo už jam pateikto kaltinimo ribų. Jam nebuvo pateiktas kaltinimas, kad jis užrakino lauko duris, nes jis jų ir neužrakino. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad „veikė pagauti pykčio ir nesusivaldymo“, tačiau jis ir tuo nebuvo kaltinamas. Pirmosios instancijos teismas, išeidamas už jam pateikto kaltinimo ribų, pasunkino jo padėtį.

Be to, nuosprendyje nėra įvardinti jo konkretÅ«s veiksmai, kuriais jis padarė šį nusikaltimÄ , tik nurodoma, kad jis šį nusikaltimÄ padarė „bendrais tyčiniais veiksmais“. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nukentėjusiojo S. P. nepažinojo, jo namuose nėra buvęs, jokių įrankių nusikaltimo padarymui neturėjo, jis nepadegė nei namo, nei daiktų, neužrakino namo ir neiÅ¡metė rakto, niekada nesitarė su kitu nuteistuoju padaryti tokį nusikaltimÄ ir niekada nepritarė tokiems kito nuteistojo veiksmams.

Jis Å¡io nusikaltimo nepadarė. Teisme O. Z. paaiÅ¡kino, kad šį nusikaltimÄ jis padarė vienas, V. N. Å¡io nusikaltimo padaryme nedalyvavo.Taip pat jis nepadarė ir nusikaltino, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, nebuvo jokio bendrininkavimo. Jis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad namo, baldų ar kitų daiktų jis nepadegė. Niekada ir niekam nėra pritaręs, kad visuotinai pavojingu bÅ«du, sukeliant gaisrÄ , bÅ«tų sunaikintas nukentėjusiojo S. P. turtas ar pasikėsinta sunaikinti nukentėjusiajai B.

J. priklausantį namÄ . O. Z. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad padegė ir gaisrÄ sukėlė jis vienas, susitarimo su V. N. padaryti šį nusikaltimÄ nei iÅ¡ anksto, nei veikos padarymo metu nebuvo. Tai, kad vienas padarė šį nusikaltimÄ , O. Z. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.             Apeliantas nurodo, jog jis nepadarė ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje. O. Z. apklausų metu paaiÅ¡kino, kad Å¡ias nusikalstamas veikas jis taip pat padarė vienas.             Dėl paminėtų aplinkybių, apelianto nuomone, taip pat be pagrindo priteistas iÅ¡ jo ir civilinis ieÅ¡kinys.

Nukentėjusysis gydėsi dėl nudegimų. Kaip jau minėjo, jis nepadegė nei daiktų, nei namo, nesikėsino į nukentėjusiojo gyvybę bei sveikatÄ ir nepritarė, kad tai bÅ«tų daroma. Nesant jo kaltės, negali bÅ«ti iÅ¡ jo priteistas ir civilinis ieÅ¡kinys.             Teismo posėdyje nuteistojo V. N. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo V. N. apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo V.

N. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas V. N. nesutinka su apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto teigimu, jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, niekada nesitarė su kitu nuteistuoju daryti šiuos nusikaltimus ir niekada nepritarė tokiems kito nuteistojo veiksmams. Jis nukentėjusiojo S. P. nepažinojo, jo namuose nėra buvęs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas.

Pagal Å¡ių nuostatų prasmę, teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais bÅ«dais. IÅ¡ nuosprendžio turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant Å¡ių nuostatų. Kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Nors apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, nukentėjusiojo S. P. nepažinojo ir jo namuose nėra buvęs, tačiau tikėti Å¡iais pastarojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija Å¡ias V. N. nurodytas aplinkybes vertina kaip pastarojo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, tarp kurių ir pasikėsinimas padaryti labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei. Apelianto kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, neginčijamai įrodyta byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visuma (kito nuteistojo O.

Z. parodymais, paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų S. P., B. J., liudytojų D. Š., V. Š., P. G. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų paėmimo, daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokoluose, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau - Šiaulių apskrities PGV VPPS) akte dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Už paminėtų nusikalstamų veikų padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu nuteistas O. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuosekliai patvirtino, jog Å¡ias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne vienas, o kartu su V. N. (2 t., b.l. 12-14, 31-32, 3 t., b.l. 18-19). Å iÄ aplinkybę O. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 16-20). Netikėti Å¡iais O. Z. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jie sutampa ir su paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 2014-02-07, 2014-02-17, 2014-03-03, 2014-06-26 vykusių apklausų metu, 2014-02-17, 2014-02-21 parodymų patikrinimo vietoje metu, V.

N., dalyvaujant gynėjui, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme (1 t., b.l. 157, 161-163, 164-166, 169-172, 178-179, 182). Dėl Å¡ių procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų duomenų teisingumo nei V. N., nei jo gynėja nepareiÅ¡kė jokių pastabų, tai, kad parodymai suraÅ¡yti teisingai, patvirtino paraÅ¡ais. Å iame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog nors apeliantas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu atsisakė duoti parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau, dalyvaujant nuteistajam O.

Z., dviems gynėjams, nukentėjusiajam, prokurorui, patvirtino savo 2014-02-17 vykusios apklausos metu duotų parodymų, kuomet iÅ¡samiai atskleidė įvykio aplinkybes, teisingumÄ (1 t., b.l. 175). Aplinkybę, kad pirmiau paminėtų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose yra jo paraÅ¡ai, V. N. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 150-151).Teisėjų kolegija, vertindama abiejų nuteistųjų paminėtų procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotus parodymus, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡ių asmenų parodymai sutampa, ne tik dalyje dėl judviejų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, bet ir dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

Tiek O. Z., tiek V. N. apklausų metu patvirtino, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos įvykio vakarÄ pas nukentėjusįjį S. P. namuose lankantis du kartus. Apeliantas parodė, jog pirmÄ kartÄ atėjus pas nukentėjusįjį, jo namo lauko durys, patraukus, neatsidarė, todėl jis jas iÅ¡laužė ir taip kartu su O. Z. pateko į namo vidų. Nuteistieji apklausų metu parodė, jog jiems patekus į namo vidų, nukentėjusysis S. P. miegojo. Jie, nuėję į virtuvę, iÅ¡ spintelių į maiÅ¡elį susidėjo ten buvusius maisto produktus.

Einant su maiÅ¡eliu link lauko durų, pabudo nukentėjusysis. V. N. nuneÅ¡us ir padėjus maiÅ¡elį su maisto produktais prie lauko durų, jie nuėjo pas nukentėjusįjį į kambarį, kur abu pastarÄ jį mušė į įvairias kÅ«no vietas, o O. Z. dar mėtė į nukentėjusįjį ir įvairius daiktus. Tuo metu kai mušė, O. Z. iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo, kad Å¡is atiduotų skolÄ . Nukentėjusysis skolos neatidavė, todėl jie sumušę S. P., iÅ¡ jo namų išėjo.

Nuteistieji parodė, jog iÅ¡einant V. N. paėmė maiÅ¡elį su maisto produktais, o O. Z. - iÅ¡ nukentėjusiojo kambario radijÄ , kuriÄ vėliau paliko lauko tualete. Nukentėjusiojo namo duris O. Z. užrakino pakabinama spyna, kuriÄ paėmė iÅ¡ virtuvės spintelės. Be paminėtų aplinkybių, abu nuteistieji parodė ir tai, jog iÅ¡ nukentėjusiojo namų paimtus maisto produktus nunešė ir perdavė nakvynės namuose buvusiems asmenims, po ko vėl grįžo į nukentėjusiojo namus. Atėjus į nukentėjusiojo namus antrÄ kartÄ , jie pastarÄ jį rado miegantį lovoje.

O. Z. iÅ¡vertė virtuvėje esančias spinteles ir paėmė S. P. priklausančiÄ asmens tapatybės kortelę, kuriÄ perdavė apeliantui. Å is asmens tapatybės kortelę įsidėjo į kelnių kiÅ¡enę. Po to O. Z. ant krosnies padegė įvairius virtuvėje buvusius daiktus, lovÄ . Uždegus daiktus, jie iÅ¡ nukentėjusiojo namų išėjo, O. Z. lauko duris užrakino pakabinamas spyna.Vertinant paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu, atliekant apklausas, parodymų patikrinimÄ vietoje, kuomet pastarajam dar nebuvo žinomos tyrimo metu nustatytos įvykio aplinkybės, nurodytas aplinkybes, bÅ«tina pažymėti ir tai, jog jeigu pastarasis nebÅ«tų dalyvavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, kaip pats teigia, niekada nebÅ«tų lankęsis nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, tai nebÅ«tų konkrečiai nurodęs įvykio aplinkybių, laiko, apibÅ«dinęs pačios įvykio vietos.

Tuo tarpu vien V. N. parodymai apie namo, kuriame gyveno nukentėjusysis, patalpų iÅ¡sidėstymÄ , kuris visiÅ¡kai atitinka patalpų iÅ¡planavimui, užfiksuotam įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., b.l. 3-17), patvirtina, kad apeliantas ten lankėsi. Pastarasis matė, kur ir kokie baldai nukentėjusiojo namuose stovėjo, kur konkrečiai buvo sudėti judviejų su O. Z. pagrobti, kaltinime nurodyti, maisto produktai, kur buvo padėtas radijo imtuvas, kurį iÅ¡einant iÅ¡ namų O. Z. pasiėmė kartu su savimi, o vėliau paliko lauko tualete.

Jis gi, nurodė ir tiksliÄ gaisro židinio vietÄ .IÅ¡vadÄ , kad pirmiau iÅ¡dėstyti nuteistųjų O. Z., V. N. parodymai yra teisingi, leidžia daryti ir kiti byloje esantys įrodymai.Byloje nukentėjusiÄ ja bei liudytoja apklaustos nukentėjusiojo S. P. seserys B. J., D. Å . apklausų metu patvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykio jos buvo nuvykusios į ligoninę pas brolį. IÅ¡ pastarojo kalbų jos suprato, kad jį sumušė ne vienas asmuo. Nukentėjusioji B. J. parodė, jog S. P. atvykus į ligoninę minėjo, kad jį norėjo padegti, nužudyti, norėjo apvogti.

Paklausus, kÄ norėjo pavogti, brolis pasakė, kad pinigus, be to, nurodė, kad tai padarė „snargliai, vagys, benamiai“. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad po įvykio ji lankėsi prie jai priklausančio namo, kuriame gyveno brolis, ir prie namo esančiame lauko tualete rado brolio radijÄ , kuri bÅ«davo padėta miegamajame. Be to, parodė, kad prieÅ¡ įvykį lankėsi brolio namuose, buvo pripirkusi jam įvairaus maisto. Ä®vykio dienÄ taip pat matėsi su broliu, jis nebuvo sumuÅ¡tas (1 t., b.l. 99-100, 113-114).

Liudytoja D. Å . teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad S. P., įvykio vakarÄ jai su seserimi atvykus į ligoninę, sakė, kad jį sumušė benamiai, kad iÅ¡ jo reikalavo pinigų. Be to, nurodė, kad įvykio dienÄ brolis nebuvo sužalotas (1 t., b.l. 119-121, 3 t., b.l. 80-81). Liudytoja D. Å . pareigÅ«nams pateikė įvykio vietoje rastÄ radijÄ su dviem kolonėlėmis, kuri tyrimo metu buvo apžiÅ«rėta (1 t., b.l. 60, 61-62). Nukentėjusįjį iÅ¡gelbėję ir jo gyvenamojoje vietoje gaisrÄ užgesinę liudytojais apklausti PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai V.

Å ., P. G., apklausų metu, patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), namas degė atvira liepsna. Gyvenamojo namo durys iÅ¡ lauko pusės buvo užrakintos pakabinama metaline spyna. Kadangi durų niekaip kitaip nebuvo galima atidaryti, todėl buvo paimtas laužtuvas ir juo spyna nuplėšta. Atidarius duris, metro atstumu nuo durų gulėjo vyriÅ¡kis, kuris tuoj pat buvo iÅ¡neÅ¡tas į laukÄ . Lauke liudytojai pastebėjo, kad vyriÅ¡kis sužalotas, kruvinas. Be to, liudytojas V.

Å . patvirtino, jog daugiausia buvo iÅ¡degę virtuvėje prie krosnies, todėl maždaug toje vietoje ir buvo gaisro židinys. Liudytojas P. G. parodė ir tai, kad namo viduje daiktai buvo iÅ¡vartyti, iÅ¡mėtyti ant žemės. Paprastai gaisro metu taip daiktai neiÅ¡sivarto, o sudega taip, kaip jie stovėjo iki gaisro (1 t., b.l. 122-123, 124-125, 3 t., b.l. 102-103). Å iaulių apskrities PGV VPPS 2014-02-02 akte dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad praneÅ¡imas apie gaisrÄ name, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo gautas 2014-02-02 22.10 val., gaisro Å¡iame name padariniai: nudegė ir nuardyta apie 40 kvadratinių metrų stogo dangos, viduje apdegė lovos čiužinys, sienos, medinis perdengimas, namų apyvokos daiktai.

Gaisro metu nukentėjo S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – atviras ugnies Å¡altinis (1 t., b.l. 28). ApžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir jo teritorijÄ , be kitų daiktų, rasta ir paimta spyna (1 t., b.l. 3-17). IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rasta spyna yra metalinė, juodos/pilkos spalvos, pakabinama. Spynos pakabinimo Ä selė užrakinta, neatsidaro, rakto nėra (1 t., b.l. 52-53).FaktÄ , jog nukentėjusysis S. P. aptariamo įvykio metu buvo sumuÅ¡tas, patyrė kÅ«no sužalojimus dėl jo gyvenamojoje vietoje sukelto tyčinio gaisro, patvirtina byloje atliktas nukentėjusiojo medicininis kÅ«no tyrimas.

Specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. P. padaryti kÅ«no sužalojimai: veido, ausų kauÅ¡elių ir abiejų plaÅ¡takų odos terminiai I–IIB laipsnio nudegimai, apimantys 8 procentus kÅ«no pavirÅ¡iaus, muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir pilvo srityje. Nustatyti kÅ«no sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Veido, ausų kauÅ¡elių ir abiejų plaÅ¡takų odos terminiai I–IIB laipsnio nudegimai atsirado nuo liepsnos poveikio, o muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose bei pilvo srityje padarytos penkių smÅ«gių bukais kietais daiktais į veidÄ bei pilvÄ pasėkoje ir nėra bÅ«dingos kritimo ar griuvimo metu patirtai traumai.

S. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes veido, ausų kauÅ¡elių ir abiejų plaÅ¡takų odos terminiai I–IIB laipsnio nudegimai sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiekvienas iÅ¡ S. P. padarytų mechaninių sužalojimų (muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose ir pilvo srityje) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b.l. 33-34, 37).Be paminėtų įrodymų, fragmentiÅ¡kai pirmiau iÅ¡dėstytus nuteistųjų parodymus patvirtina ir byloje esatys 2014-02-03 daiktų paėmimo, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai bei 2014-02-18 dokumento apžiÅ«ros protokolas (1 t., b.l. 191, 54, 55-56).

Šių įrodymų pagrindu nustatyta, jog po nusikalstamų veikų padarymo sulaikius V. N., iš pastarojo 2014-02-03 00.35 val. buvo paimta nukentėjusiojo S. P. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).Kaip jau minėta, apeliantas skunde nurodo ir tai, kad jis nepadegė namo, daiktų nepavogė, neužrakino namo ir neišmetė rakto, niekada su kitu nuteistuoju nesitarė atlikti tokius veiksmus ir nepritarė tokiems kito nuteistojo veiksmams. Sutikti ir su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ apibrėžia kaip tyčinį bendrÄ dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ . BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014).

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau bÅ«tina nustatyti bendrininkavimo sudėtį.

Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iÅ¡ esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įvykio dienÄ antrÄ kartÄ Ä¯ namÄ , kuriame gyveno nukentėjusysis S. P., sugrįžo ne tik O. Z., bet ir apeliantas. Ä® namÄ jie pateko, atsirakindami prieÅ¡ tai pačių pakabinama spyna užrakintas duris. Sugrįžę, pastarieji pagrobė nukentėjusiajam priklausantį asmens dokumentÄ , po ko, iÅ¡einant iÅ¡ namo, virtuvėje ant krosnies buvo padegti daiktai, o sumuÅ¡tas S. P. name užrakintas.

Byloje paties O. Z., taip pat ir apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog iš tikrųjų daiktus virtuvėje ant krosnies padegė ir išeinat iš namo lauko duris pakabinama spyna užrakino būtent nuteistasis O. Z.. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad V. N. šiuos savo bendrininko veiksmus matė ir jiems pritarė, jis žinojo, kad judviejų sumuštas nukentėjusysis guli savo kambaryje ir puikiai suvokė, kad užrakintas degančiame name jis neturės galimybės pats išsigelbėti.

Å ias aplinkybes taip pat patvirtina ir paties apelianto nusikalstamų veikų tyrimo stadijoje duoti parodymai. O. Z. atliekant paminėtus nusikalstamus veiksmus, apeliantas nesiėmė jokių priemonių, kad bendrininkÄ sustabdyti, nekvietė nukentėjusiajam pagalbos ir pats jos nesuteikė. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo O. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, pastarajam padegus lovÄ , jis norėjo jÄ užgesinti, tačiau V. N. jam neleido, nes namuose jau buvo daug dÅ«mų (3 t., b.l. 18-19).

Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo V. N. veiksmai atitiko bendrininkavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Å iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog abstraktus susitarimas - nuvykus pas nukentėjusįjį daryti nusikalstamas veikas, tarp nuteistųjų buvo dar prieÅ¡ pastariesiems patenkant į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pirmÄ kartÄ , kÄ patvirtina nuteistųjų parodymai apie pasikeistus vardus, tikslu, kad jų neatpažintų.Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir skundžiamu nuosprendžiu, prieÅ¡ingai nei jis teigia, yra nuteistas pagrįstai.

Apelianto itin akcentuojami kito nuteistojo O. Z. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė vienas, vertinami kritiÅ¡kai, kaip pastarojo siekis padėti V. N. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Å ie nuteistojo O. Z. parodymai ne tik neatitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , bet prieÅ¡tarauja ir kitų byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumai. Be to, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog O.

Z. teismui negalėjo pateikti jokių logiškų ir įtikinamų paaiškinimų dėl savo parodymų pakeitimo.Atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, išėjo už kaltinimo ribų, pasunkindamas jo teisinę padėtį. Pažymėtina tai, jog byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu nustatytos bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra tapačios kaltinamajame akte išdėstytoms.

Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje, kaip teigia apeliantas, nėra nurodyta aplinkybė, kad bÅ«tent V. N. užrakino lauko duris. Byloje nustatyta, kad antrÄ kartÄ nuteistiesiems iÅ¡einant iÅ¡ nukentėjusiojo namų, lauko duris pakabinama spyna užrakino nuteistasis O. Z.. Tarp skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų Å¡ios veikos padarymo aplinkybių, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, taip pat nėra nurodyta ir tai, kad „veikė pagauti pykčio ir nesusivaldymo“. Pažymėtina tai, jog tokia iÅ¡vada pirmosios instancijos teismo buvo padaryta nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, įvertinus nuteistojo O.

Z. parodymus ir bendrai visas nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas negali bÅ«ti traktuojama kaip BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog bausmės už padarytas nusikalstamas veikas V. N. paskirtos laikantis bausmės skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas apeliantui paskirtas bausmes Å¡velninti. Apygardos teismas, skirdamas V. N. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ bei pavojingumÄ (viena iÅ¡ apelianto padarytų veikų priskiriama labai sunkių, viena – sunkių ir trys apysunkių nusikaltimų kategorijai), tai, kad dvi iÅ¡ penkių tyčinių veikų nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, kitas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Teismas nustatė dvi apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tuo tarpu pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ir į V. N. asmenybę (pastarasis praeityje penkis kartus teistas, keturis iÅ¡ jų už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, bÅ«damas jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, Darbo biržoje neregistruotas, veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) V.

N. diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas). Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį ir dalyje dėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo.

Byloje nustatyta, kad ir dėl V. N. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. P. patyrė įvairius kÅ«no sužalojimus (veido, ausų kauÅ¡elių ir abiejų plaÅ¡takų odos terminius I–IIB laipsnio nudegimus, apimančius 8 procentus kÅ«no pavirÅ¡iaus, muÅ¡tinę žaizdÄ nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir pilvo srityje), buvo paguldytas į ligoninę, kur pastarajam buvo teikiama medicininė pagalba. Medicinos įstaiga dėl nukentėjusiojo gydymo patyrė iÅ¡laidas, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Dėl paminėtų aplinkybių Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo tenkintas pagrįstai ir iš kaltininkų, tame tarpe ir apelianto, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistos nukentėjusiojo S. P. gydymo išlaidos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                      n u t a r i a: nuteistojo V.

N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Daiva Pranytė - Zalieckienė Teisėjai                                                                                                          Albinas Bielskis                                                                                                                                                                                                            Violeta Ražinskaitė