2022-04-27 Nr. AB-9956-3-61-3-00237-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2184-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00237-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. (T. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. (T. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (T. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41385 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 6K-55 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad jis pagrįstai paliko kilmės šalį, nes bijo būti persekiojamas dėl homoseksualumo. Yra netradicinės lytinės orientacijos ir dėl to (duomenys neskelbtini) jam gresia 5–6 metai kalėjimo bausmė ir piniginė 3 000 Eur bauda. 2021 m. liepos 30 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad jį persekioja aplinkiniai žmonės, kai sužino, kad jis yra homoseksualus, kilmės šalyje buvo lytiškai išnaudotas.

3. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Pareiškėjas nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo būklės ir padėties jo kilmės valstybėje, neatliko pareiškėjo atitikties socialinei grupei (LGBT) vertinimo, netyrė ar kilmės šalyje pareiškėjui iš tiesų gresia įkalinimo bausmė ir piniginė bauda dėl jo lytinės orientacijos, nenustatė ar įkalinimo bausmės iš principo yra taikomos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą. Jei jis bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas, todėl jam būtina suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, kadangi pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimo iš kilmės valstybės tikslas – saugus gyvenimas. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Pareiškėjas savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pažymėjo, kad buvo prašęs užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti. Sienos kirtimas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes nes tai įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punkto kontekste nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

8. Atsakovas nurodė, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis buvo prieštaringas ir paviršutiniškas. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas kilęs iš (duomenys neskelbtini) miesto, esančio vakarų (duomenys neskelbtini), kuriame įvyksta nuo 2 iki 5 incidentų, kurių metu žūsta žmonės. Įvertinus šiuos skaičius, konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) mieste yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, todėl pareiškėjas neatitinka kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas teigė, kad atliko išsamų tyrimą ir įvertino pareiškėjo pateiktas aplinkybes remiantis DSSH modeliu (toliau – ir Modelis), kuriuo siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę praktiką. Pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti asmeniui atskleisti savo vidines patirtis. Pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu ir jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas bendromis frazėmis, be jokių konkrečių detalių ir datų, papasakojo apie jo individualų persekiojimą, t. y. kai žmonės sužino, kad jis yra homoseksualūs jį persekioja (kas persekioja nenurodė), taip pat jam gresia kalėjimas ir piniginė bauda. Nurodė, kad buvo sulaikytas dėl to, kad yra homoseksualus, bet daugiau detalių apie šį sulaikymą nepateikė. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo pasakojimą dėl jam kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, susijusio su pareiškėjo seksualine orientacija, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nuo 2020 m. iki išvykimo į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ten dėl prieglobsčio nesikreipė. Įvertinus tai, pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

11. Atsakovas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste akcentavo, kad Sprendime yra detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti.

12. Atsakovas dėl taikyto maksimalaus draudimo atvykti termino pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13. Pareiškėjo 2022 m. kovo 7 d. teisme gautuose paaiškinimuose nurodyta, kad Komisijos sprendimas yra klaidingas, o prieglobsčio prašymas netinkamai išnagrinėtas bei neatitinka Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatų.

14. Paaiškinimuose pažymima, jog Departamentas pareiškėjo pasakojimo patikimumą vertino netinkamai. Departamento Sprendime prieglobsčio prašytojo homoseksualumas yra vertinamas vadovaujantis DSSH modeliu, tačiau šis vertinimas atliktas ydingai. Departamento darbuotojas netinkamai atliko apklausą, o klausimai bei komentarai apklausos metu buvo atvirai smerkiantys pareiškėją. Departamentas nesilaikė viešojo administravimo subjektams numatytos pareigos argumentuoti priimtą sprendimą. Sprendime neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo pažeidžiamumo, nesurinko pareiškėjo pasakojimo vertinimui aktualios kilmės valstybės informacijos, netinkamai vertino pareiškėjo, kaip sergančio (duomenys neskelbtini), situaciją kilmės šalyje, t. y. atsakovas neatsižvelgė į savo surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų stigmatizavimą pareiškėjo kilmės valstybėje. Dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti laikotarpio nustatymo pasisakyta – formaliai. Departamentas nustatydamas draudimo atvykti laikotarpį iš esmės baudžia pareiškėją už tai, kad jis kreipėsi dėl prieglobsčio.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) jam gyventi yra nesaugu.

17. Teismas, apžvelgęs pareiškėjo apklausų metu pateiktus prieglobsčio prašymo motyvus, Departamento Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentavęs Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

18. Teismas nurodė, kad Departamentas įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą, persekiojimą ar bus įkalintas dėl to, kad yra homoseksualus ir serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimai netikslūs, prieštaringi bei abstraktūs, pareiškėjas nepagrindė individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis, nenuosekliu pasakojimu. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą remiantis DSSH modeliu, Departamentas nustatė patikimumo trūkumus, todėl pareiškėjo pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos bei pabėgėlio statuso suteikimo poreikį.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apklausų metu, taip pat teismui pateiktame skunde, sprendė, kad atsakovas visiškai pagrįstai juos vertino kaip nenuoseklius ir ne pakankamai detalius. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad DSSH metodika nebuvo naudojama apklausoje. Pažymėjo, kad tai, jog apklausoje nebuvo minimi metodikos aspektai (asmens suvokimas, patirtis gyvenant kitaip ir kt.), nepaneigia, kad jų buvo laikomasi. Atsakovo atstovas apklausos metu uždavė klausimus, susijusius su pareiškėjo kaip asmens suvokimu (buvo paprašyta įvardinti orientaciją, kada suprato, kad yra kitoks ir pareiškėjas teikė atsakymus. Taip pat buvo teiraujamasi, kaip pareiškėjas gyveno toje aplinkoje). Vertinant „stigmos“ elementą atsakovo atstovas teiravosi apie santykius su aplinkiniais (tėvais, draugais) bei apie priežastis. Vertinant „žalos“ elementą buvo prašoma papasakoti apie individualų netinkamą elgesį grėsmės kilmės valstybėje, buvo klausiama apie grėsmes, susijusias su homoseksualumo baudimu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos metu nepaaiškino, kokiu būdu jis atsidūrė kalėjime, o tik nurodo, kad mama jį 2014 m. išvarė iš namų. „Jie“ pareiškėją atmetė ir nuvedė į komisariatą ir tada 8 mėnesius sėdėjo kalėjime. Bausmės skyrimo laikas taip pat nurodomas klaidingai, nes pareiškėjas teigia, kad bausmė už homoseksualius santykius yra 5–6 metai ir 3 000 Eur bauda, tačiau niekaip nepaaiškino, kodėl buvo kalėjime 8 mėnesius. Argumentas, kad atsakovas neanalizavo šių pareiškėjo argumentų, nėra tikslus, nes apklausos metu buvo užduodami tikslinamieji klausimai, tačiau į juos pareiškėjas pateikė abstrakčius atsakymus. Apklausos metu pareiškėjo buvo pasiteirauta, gal jis turi nuotraukų su savo draugu (neseksualinio pobūdžio) ir galėtų jas atsakovui pateikti. Pareiškėjas atsakė, kad turi nuotraukų ir nurodė, kad tokias nuotraukas atsakovui pateiks elektroninio pašto adresu. Tačiau nuotraukų nei atsakovui (rašytinėje bylos medžiagoje nėra), nei teismui nepateikė. Taip pat pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad jo draugas yra Italijoje, tačiau iš duotų pareiškėjo paaiškinimų apklausos metu matyti, jog pareiškėjas į patikslinantį klausimą, ar (duomenys neskelbtini) liko (duomenys neskelbtini), neatsakė.

20. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad tyrimo metu surinkta informacija pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo įvardijamas homoseksualumas yra pramanytas, tikslu tinkamai pagrįsti prašymą. Pagrindinis pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, kas akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso. Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

21. Teismas nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Pasisakydamas dėl pareiškėjo ligos atsakovas detaliai įvertino asmenų galimybes gydytis (duomenys neskelbtini) ir pagrįstai nustatė, kad gydymas yra prieinamas – veikia gydymo paslaugas teikiantys centrai, todėl pareiškėjo diagnozė ir jo sveikatos būklė nesąlygoja papildomos apsaugos suteikimo.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

23. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, akcentavo, kad Departamento diskrecija yra nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo dalyvavimo, nagrinėjant jo prašymą, būtinumo. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismas nenustatė, kad Departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Be to, byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė žodžiu išdėstyti savo poziciją.

24. Teismas, įvertinęs Sprendime nurodytus pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę motyvus, sutikdamas su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti, sprendė, kad ši npareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

25. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas pakeitė aptariamą Departamento sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vertino, kad Departamentas pagrįstai nusprendė prieglobsčio prašytojo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pateikti C.SIS II.

26. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti skundžiamus sprendimus, atmetė skundo išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis pareiškėjo Departamentui pateiktos informacijos apskritai nebuvo vertinta nei apklausos metu, nei Sprendime. Sprendime nebuvo aptarti pareiškėjo praeityje patirti persekiojimo veiksmai. Pareiškėjas pasakojo, kad 8 mėnesius sėdėjo kalėjime dėl savo seksualinės orientacijos, tačiau Departamentas šio aspekto netyrė. Apklausos metu Departamento darbuotojas apie pareiškėjo patirtį kalėjime ir kokiomis aplinkybėmis jis ten pateko neklausinėjo. Vienintelis klausimas, susijęs su pareiškėjo kalinimu, buvo kelintais metais pareiškėjas pateko į kalėjimą. Pareiškėjas atskleidė ir itin jautrią informaciją apie savęs išprievartavimą (šią aplinkybę jis minėjo tiek savo rašytiniame prašyme, tiek apklausos metu ir ne vieną kartą), tačiau Departamentas netyrė, kaip šis išprievartavimas yra susijęs su jo seksualine orientacija, kokią įtaką ši patirtis turėjo pareiškėjui. Apklausos metu buvo pasiteirauta, kelintais metais šis įvykis įvyko, tačiau daugiau jokių klausimų nebuvo užduota. Sprendime šis įvykis apskritai neminimas ir nevertinamas.

29. Akcentuojama, kad teismo argumentai dėl Departamento tinkamai taikyto DSSH modelio prieštarauja prieglobsčio teisės standartams. Kaip matyti iš teismo argumentacijos, gėdos elemento vertinimo aspektų fiksuota nebuvo, o kitų elementų tyrimas apsiribojo paviršutiniškumu ir neišsamumu. DSSH metodo taikymo ydingumą pagrindžia tai, kad apklausos metu nebuvo užduoti klausimai, leidžiantys pareiškėjui kitokį savęs suvokimą paaiškinti bei išreikšti, Sprendime nenurodytos priežastys, pagrindžiančios pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nepakankamumą, netirti pareiškėjo nurodyti praeities įvykiai – kalinimas ir išprievartavimas, neanalizuota LGBT narių padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje. Pareiškėjas ne kartą Departamentui nurodė, kad buvo skriaudžiamas. Skundžiamas Sprendimas negali būti vertinamas kaip tinkamai motyvuotas, yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio. Be to, atsakovas nesilaikė prieglobsčio prašytojų apklausoms taikomų standartų (pasitikėjimo atmosferos kūrimas, apklausą vykdantis asmuo turi išlikti neutralus bei vengti prezumpcijų ar stereotipinio mąstymo, turi būti skatinamas prieglobsčio prašytojo laisvas pasakojimas, apklausoje turėtų būti remiamasi iš esmės atvirais klausimais, turėtų būti aptarti ir identifikuoti pasakojimo trūkumai ir kt.). Departamento darbuotojas nesiekė ir nekūrė saugios aplinkos, kurioje pareiškėjas galėtų atsiskleisti, priešingai, kai kurie klausimai, kurie iš esmės buvo uždari, bei komentarai apklausos metu buvo atvirai smerkiantys pareiškėją ir netinkami, kas sąlygojo nepasitikėjimo atmosferą, kurioje pareiškėjas jautėsi pažeidžiamas ir negalėjo laisvai atskleisti savo traumuojančią patirtį.

30. Pabrėžiama, kad pareiškėjas yra priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei – asmenys su negalia arba sunkiai sergantys; asmenys galimai patyrę kankinimus, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą; kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių. Sprendime nėra pateikiama informacija apie pareiškėjo pažeidžiamumą. Teismas neatsižvelgė į netinkamą ir neprofesionalų atsakovo darbą apklausiant ir vertinant pareiškėjo apsaugos poreikį.

31. Pažymima, kad teismas nepasisakė dėl Departamento nesurinktos, bet pareiškėjo pasakojimo vertinimui aktualios kilmės valstybės informacijos, kuri patvirtina prieglobsčio prašytojo teiginius, kad LGBT asmenys (duomenys neskelbtini) yra priversti slapstytis, be to, yra suimami ir prievartaujami. Kilmės valstybės informacija patvirtina tikimybę, kad pareiškėjas dėl savo priklausymo LGBT bendruomenei galėjo būti ir įkalintas ir išprievartautas, tačiau atsakovas šios informacijos nesurinko ir Sprendime nevertino (jokių motyvų šiuo aspektu nepateikta), taip pažeisdamas Tvarkos aprašo nuostatas, o teismas dėl šio patikimumo vertinimo kriterijaus nepasisakė. Nei teismas, nei Departamentas nesivadovavo prieglobsčio teisėje įtvirtintais prieglobsčio prašymo tyrimo ir vertinimo standartais. Teismas nepasisakė dėl atsakovo atlikto tyrimo trūkumų ir vertinimą atliko netinkamai.

32. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas apskritai nepasisakė apie pareiškėjo, kaip sergančio (duomenys neskelbtini), padėtį (duomenys neskelbtini). Nei teismas, nei atsakovas neatsižvelgė į Departamento ir pareiškėjo papildomai surinktą informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini) sergantys žmonės (duomenys neskelbtini) stigmatizuojami, nevertino to, kad besinaudojantys valstybės garantuojamu (duomenys neskelbtini) gydymu asmenys patiria netinkamą elgesį tiek iš visuomenės pusės, tiek iš valstybę atstovaujančių pareigūnų pusės. Teismas neįvykdė pareigos pareiškėjo teismo proceso metu pateiktų papildomų aplinkybių vertinti ex nunc (nuo dabar; ateityje) kaip tai numato Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencija. Teismas privalėjo vertinti (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų patiriamą netinkamą elgesį (fizinis ir verbalinis smurtas, neteisėti areštai, stigma) persekiojimo sąvokos kontekste. Pareiškėjui gresia tokie veiksmai, kaip neteisėtas areštas bei smurtas iš valstybę atstovaujančių pareigūnų pusės, bei stigma ir atstūmimas iš visuomenės ir jo artimųjų. Kadangi atsakovas neginčija fakto, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), jo baimė gydantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta. Nei teismas, nei atsakovas net nesvarstė galimybės, kad pareiškėjas galėtų priklausyti nurodytai socialinei grupei – (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis pareiškėjo Departamentui pateiktos informacijos nebuvo vertinta, Sprendime nebuvo aptarti pareiškėjo praeityje patirti persekiojimo dėl seksualinės orientacijos veiksmai (kalinimas, išprievartavimas), neanalizuota LGBT narių ir (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje, atitinkamai Sprendimas negali būti vertinamas kaip tinkamai motyvuotas, pareiškėjo apklausa Departamente buvo vykdoma nesilaikant apklausoms taikomų standartų. Be to pareiškėjas priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, tačiau atsakovas, priimdamas Sprendimą, į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje dėl seksualinės orientacijos gresia tokie veiksmai kaip neteisėtas areštas, smurtas iš valstybę atstovaujančių pareigūnų pusės bei stigma ir atstūmimas iš visuomenės ir jo artimųjų.

39. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat EŽTT aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Pirmosios instancijos teismo nurodyto ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nekartoja.

41. Byloje nustatyta, kad užsienietis, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2021 m. liepos 30 d. prieglobsčio prašymą grindė tokiais argumentais: „Iš savo šalies išvykau dėl seksualinės orientacijos, nes esu homoseksualas (gėjus). Kai mano mama sužinojo apie mano seksualinę orientaciją, kad esu gėjus, ji mane paliko. Mano broliai man grasino mirtimi, aš buvau persekiojamas, persekiojamas dieną ir naktį. Vieną vakarą, kai miegojau gatvėje, mane išprievartavo ir manimi pasinaudojo 4 vyrai. Kalėjau ir kalėjime, ne kartą mėginau nusižudyti. Vieną dieną man į pagalbą atėjo vienas draugas, kuris pasirūpino manimi, ir jo dėka galėjau išvykti iš šalies, nes buvau persekiojamas, man grasino mirtimi“. Vykusios apklausos Departamente metu prieglobsčio prašytojas akcentavo, kad dėl netradicinės lytinės orientacijos (duomenys neskelbtini) jam gresia 5–6 metai kalėjimo bausmė ir piniginė 3 000 Eur bauda. Taip pat jį persekioja aplinkiniai žmonės, kai sužino, kad jis yra homoseksualus.

42. Pareiškėjas byloje prisistato kaip homoseksualus asmuo. Departamentas, atlikęs pareiškėjo apklausą, vadovavosi prielaidą, kad prieglobsčio prašytojo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį aplinkybėmis, kurių neįmanoma patikrinti bei, atitinkamai, paneigti. Tačiau akcentuotina, kad pagrįstos baimės paneigimui sprendžiant dėl tokių asmenų teisinės padėties atsakovas turi taikyti tokį įrodymų visapusiškumo ir patikimumo standartą, kurių teisinis vertinimas leistų remtis principu „faktas nustatytas“, o ne principu „mažiau tikėtina, nei ne“ (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1480-415/2022). Šiuo atveju tai reiškia, kad iš esmės nereikšmingi yra pareiškėjo paaiškinimų neatitikimai, o atsakovo argumentai, kad nurodytą atsakovo prielaidą paaiškina prieglobsčio prašytojo negebėjimas plačiau papasakoti apie savęs suvokimą, kaip „kitokio“, pareiškėjo tvirtinimo, kad jis yra homoseksualus asmuo, savaime nepaneigia. Mažai tikėtina, o teisiniu požiūriu šios bylos kontekste, iš esmės, neįmanoma paneigti tokių pareiškėjo tvirtinimų, todėl konstatuotina, kad tai, jog prieglobsčio prašytojas yra homoseksualus asmuo, yra byloje nustatytas faktas (ABTĮ 56 str. 7 d.).

43. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB (toliau – ir Direktyva) dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 2 straipsnio c punktu, pabėgėlis yra visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei baimės ir negali arba dėl tokios baimės nenori pasinaudoti šios šalies apsauga. Direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžti persekiojimo veiksmai, nustatant, kad: „1. Persekiojimo veiksmai pagal Ženevos konvencijos [1 straipsnio A skirsnį] turi būti:

a) pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal [EŽTK] 15 straipsnio 2 dalį; arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte. Persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį, inter alia, gali būti tokios formos: persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis (9 straipsnio 2 dalies c punktas).

Pagal direktyvos 9 straipsnio 3 dalį turi būti sąsaja tarp 10 straipsnyje minimų priežasčių ir šių persekiojimo veiksmų. Direktyvos 10 straipsnyje „Persekiojimo priežastys“ nustatyta: „1. Valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos faktorius: <...> d) grupe laikoma tam tikra socialinė grupė, kurioje visų pirma: tos grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti[,] arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis negali būti verčiamas jų atsisakyti; ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga.

Atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Seksualinė orientacija negali būti suprantama kaip veiksmai, kurie pagal valstybių narių nacionalinę teisę laikomi nusikalstamais <...>. Pagal Direktyvos 13 straipsnį valstybė narė suteikia pabėgėlio statusą prašytojui, kuris pirmiausia priskiriamas pabėgėliams remiantis šios Direktyvos 9 ir 10 straipsniais.

44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas) 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime sujungtose bylose C-199/12 ir C-201/12, aiškindamas minėtas Direktyvos nuostatas, pripažino, kad dėl to, jog egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys turi būti laikomi sudarančiais tam tikrą socialinę grupę (49 punktas). Teisingumo Teismas pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmė, nustatyta teisės nuostatose, kuriose nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, savaime gali būti persekiojimo veiksmas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ji veiksmingai taikoma kilmės šalyje, kurioje priimtas toks teisės aktas (56 punktas). Tokia bausmė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kurį atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, ir yra neproporcingas arba diskriminuojantis baudimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 9 straipsnio 2 dalies c punktą (57 punktas).

45. Direktyvos 4 straipsnyje nustatytos aplinkybių įvertinimo sąlygos ir jo 3 dalyje numatyta: „Tarptautinės apsaugos prašymas įvertinamas individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus įvertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir taisykles bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas buvo ar gali būti persekiojamas <...>; c) prašytojo asmeninę padėtį ir aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal asmenines prašytojo aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį arba ją vykdyti ar galimi veiksmai galėtų būti persekiojimas <...>. Pagal Direktyvos 4 straipsnio 4 dalį tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo tiesiogiai grasinama persekioti, „yra rimtas pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės požymis“, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nesikartos.

46. Vadovaujantis Teisingumo Teismo pateiktais išaiškinimais, jeigu prieglobsčio prašantis asmuo remiasi tuo, kad jo kilmės šalyje yra teisės aktas, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, nacionalinės institucijos, atlikdamos faktų ir aplinkybių vertinimą pagal Direktyvos 4 straipsnį turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir taisykles ir jų taikymo būdą, kaip numatyta direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte. Šios institucijos, atlikdamos šį nagrinėjimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prašytojo kilmės šalies teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmė taikoma praktikoje (59 punktas). Atsižvelgdamos į šiuos kriterijus, nacionalinės institucijos turi nuspręsti, ar galima konstatuoti, kad iš tiesų prašytojas pagrįstai bijo, kad grįžęs į savo kilmės šalį bus persekiojamas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2 straipsnio c punktą, skaitomą kartu su jos 9 straipsnio 3 dalimi (60 punktas).

47. Teisingumo Teismas minėtose bylose konstatavo, kad Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, skaitomą su 9 straipsnio 2 dalies c punktu, reikia aiškinti taip, kad vien tai, jog homoseksualiniai veiksmai yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas. Tačiau laisvės atėmimo bausmė už homoseksualinius veiksmus, veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas, turi būti laikoma neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu ir todėl yra persekiojimo veiksmas (61 punktas).

48. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tai, jog reikalaujama, kad socialinės grupės nariai, kurių seksualinė orientacija yra ta pati, slėptų šią orientaciją, prieštarauja pačiam šios savybės, kuri yra tokia svarbi tapatumui, pripažinimui, kad susijęs asmuo negali būti verčiamas jos atsisakyti (70 punktas). Todėl negalima tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas slepia savo homoseksualumą kilmės šalyje, kad išvengtų persekiojimo (71 punktas).

49. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Direktyvos sistemą kompetentingos institucijos, pagal Direktyvą vertindamos, ar prašytojo persekiojimo baimė yra pagrįsta, turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės yra tokia grėsmė, kad atitinkamas asmuo, atsižvelgdamas į savo asmenines aplinkybes, gali pagrįstai baimintis, kad prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų (72 punktas). Šis rizikos dydžio vertinimas, kuris bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai (2010 m. kovo 2 d. sprendimo S. A. ir kt., C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08, Rink. p. I-1493, 90 punktas), grindžiamas tik konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, būtent pagal Direktyvos 4 straipsnyje nustatytas taisykles (73 punktas). Nė vienoje iš šių taisyklių nenurodoma, kad, vertinant rizikos realiai patirti persekiojimo veiksmus konkrečiomis aplinkybėmis dydį, reikėtų atsižvelgti į galimybę prašytojui išvengti persekiojimo rizikos, be kita ko, susilaikant nuo seksualinės orientacijos, kuri jam būdinga kaip specialios socialinės grupės nariui, reiškimo (74 punktas). Suinteresuotajam asmeniui turi būti suteikiamas pabėgėlio statusas pagal Direktyvos 13 straipsnį, jeigu jis įrodė, kad grįžus į kilmės šalį jo homoseksualumas kels realią persekiojimo riziką, kaip tai suprantama pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalį. Tai, kad jis gali vengti rizikos susilaikydamas išreikšti savo seksualinę orientaciją labiau nei heteroseksualus asmuo, šiuo klausimu nėra svarbu (75 punktas).

50. Nacionaliniu lygmeniu aktualu yra tai, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos prieglobsčio bylose aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

51. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

52. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

53. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui yra svarbi atsakovo surinkta informacija. Departamentas, atlikęs tyrimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse yra 347-1 straipsnis, kuriame yra rašoma, kad tas, kas turėjo seksualių santykių su tos pačios lyties asmeniu turi būti nubaustas nuo 6 mėn. iki 5 metų laisvės atėmimo bausme ir nuo 20 000 iki 200 000 (duomenys neskelbtini) bauda. Kovos su kibernetiniais nusikaltimais įstatyme yra rašoma, kad tas, kas elektroninių komunikacijų pagalba pasiūlė kitam tos pačios lyties asmeniui seksualiai pabendrauti, turi būti nubaustas nuo 1 iki 2 metų laisvės atėmimo bausme arba nuo 500 000 iki 1000 000 (duomenys neskelbtini) bauda. (duomenys neskelbtini) valdžios požiūris į homoseksualius asmenis yra neigiamas. Nuo 2016 m. iki 2018 m. įvyko apie 1 800 išpuolių (areštavo, smurtavo, prievartavo) prieš homoseksualius asmenis (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės mėn. 17 d. (duomenys neskelbtini) mieste policija areštavo 53 asmenis, kurie šventė (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario mėn. policija areštavo 24 žmones dėl homoseksualumo. Juos sumušė. 2021 m. gegužės 11 dieną (duomenys neskelbtini) teismas nuteisė du transgenderius 5 metams laisvės atėmimo bausme dėl homoseksualumo. Jie buvo sulaikyti restorane dėl to, kad dėvėjo moteriškus drabužius. Visuomenės požiūris į homoseksualius asmenis yra negatyvus. (duomenys neskelbtini) yra vienas iš didžiausių homofobinių šalių pasaulyje. LGBT žmonių diskriminacija yra grubi ir plačiai paplitusi visuomenėje. BBC pažymėjo, kad žmonės dažnai sumuša homoseksualius asmenis tiesiog gatvėje. Homoseksualai sulaukia grasinimų SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ir telefono skambučiais.

54. Departamentas surinktos pareiškėjo kilmės informacijos kontekste sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstos individualia patirtimi ir apsiriboja bendro pobūdžio informacija. Tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei Teisingumo Teismo išaiškinimais, pareiškėjo apklausoje plačiau nenagrinėtos ir Sprendime liko neįvertintos pareiškėjo akcentuotos aplinkybės, kurios kilmės valstybės informacijos kontekste galėtų būti vertinamos kaip persekiojimas dėl pareiškėjo seksualinės orientacijos: pareiškėjas tiek prašyme dėl prieglobsčio suteikimo, tiek apklausos Departamente metu nurodė, kad 8 mėnesius praleido kalėjime dėl savo seksualinės orientacijos; pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo išprievartautas, ne vieną kartą buvo sumuštas. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina tikimybę, kad pareiškėjas dėl savo priklausymo LGBT bendruomenei galėjo būti įkalintas, išprievartautas, patirti kitokį smurtą.

55. Iš Departamento atliktos apklausos ir Sprendimo taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas apklaustas ir jo prašymas išnagrinėtas neatsižvelgus į jo pažeidžiamumą, į VSAT Užsieniečių registracijos centro Departamentui pateiktas rekomendacijas ir informaciją apie pareiškėjo psichologinę ir fizinę būklę.

56. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje nurodyta, kad pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

57. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 30 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausias specialistas surašė tarnybinį pranešimą dėl galimai pažeidžiamų asmenų nustatymo, nurodydamas, kad 2021 m. liepos 30 d. atliko prieglobsčio prašyto pirminę apklausą, užsienietis teigė, kad (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo naudota fizinė prievarta, jis buvo išprievartautas 4 vyrų, taip pat jis priklauso seksualinėms mažumoms, t. y. jis yra gėjus, asmuo serga (duomenys neskelbtini), jam yra reikalingas gydymas, vaistai, asmuo pageidauja psichologo paslaugų.

Atsižvelgiant į užsieniečio pasakojimą buvo pasiūlyta atlikti išsamų užsieniečio pažeidžiamumo vertinimą bei spręsti klausimą dėl medicininės pagalbos suteikimo. VSAT Užsieniečių registracijos centro priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus 2021 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas įtraukiamas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Jis yra priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms – asmenys su negalia arba sunkiai sergantys; asmenys galimai patyrę kankinimus, prievartą arba kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą; kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių.

Taip pat pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo: užsieniečiui yra reikalinga saugi ir rami aplinka, medicininis gydymas bei priežiūra; vyrui teikiamas papildomas socialinis bei psichologinis palaikymas, stebima jo fizinė ir psichologinė būklė; užsieniečiui teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos, siekiant padėti stiprinti sveikatą, keisti elgesį, kuris galėtų kelti užkrėtimo riziką aplinkiniams; ugdomi socialiniai įgūdžiai, padėsiantys sėkmingiau integruotis į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą; siekiant užtikrinti ypatingus poreikius, pagal galimybes esant laisvoms gyvenamosioms patalpoms, būtų tikslinga vyrą perkelti į jas, nes vyras jaučiasi suvaržytas ir nesaugus gyvendamas su tradicinės orientacijos asmenimis; atsižvelgiant į jo pažeidžiamumą, jam padedama adaptuotis naujoje aplinkoje, suteikiama reikalinga papildoma specializuota medicininė priežiūra bei pagalba kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinė ir psichologinė pagalba, sudaromos sąlygos gauti nevyriausybinių organizacijų teikiamą paramą.

Tarnybiniame pranešime akcentuota, kad Migracijos departamento bei kitų centro struktūrinių padalinių darbuotojams kilus klausimams dėl bendravimo su pažeidžiamais asmenimis arba pagalbos jiems teikimo, siūloma kreiptis į centro PSOS darbuotojus, teikiančius socialinę, psichologinę ar medicininę pagalbą.

58. Akcentuotina, kad pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes. Nagrinėjamu atveju šio principo nesilaikyta.

59. Pabrėžtina, kad atsakovo surinkta informacija apie žmonių, sergančių (duomenys neskelbtini), padėtį (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) laikomas viena rimčiausių sveikatos problemų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

60. Taigi kilmės valstybės informacija patvirtina, kad homoseksualumas sudaro kliūtis (duomenys neskelbtini) prevencijai, priežiūrai ir gydymo paslaugoms. Tokie asmenys areštuojami, patyria smurtą iš valstybės pusės, stigmą ir atstūmimą iš visuomenės ir artimųjų. Atsakovas neginčija fakto, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), tačiau surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste neatliko vertinimo, kad prieglobsčio prašytojo seksualinė orientacija, (duomenys neskelbtini) diagnozė ir apribotas LGBT narių gydymo dėl nurodytos ligos kilmės valstybėje prieinamumas sąlygoja prieglobsčio suteikimo pareiškėjui poreikį.

61. Kritiškai vertintinas atsakovo atsiliepime į skundą pateiktas argumentas, kad pareiškėjas nuo 2020 m. iki išvykimo į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ten dėl prieglobsčio nesikreipė. Pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) įstatymai taip pat nustato homoseksualaus elgesio baudžiamumą. Šiuo aspektu ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir teismų praktika suponuoja, kad kai seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė valstybėje yra kriminalizuojama ir / arba šalies visuomenė yra labai homofobiška (transfobiška), LGBT prieglobsčio prašytojai neprivalo kreiptis į valdžios institucijas dėl apsaugos suteikimo ir / arba neprivalo pagrįstai tikėtis alternatyvios vidinės apsaugos.

62. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko neišsamiai, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Atsakovas tinkamai ir visapusiškai kilmės valstybės informacijos kontekste neįvertino visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių. Tai pat pripažintina, kad Departamento Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ginčijamas Departamento Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas panaikinami ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo T. B. (T. B.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo T. B. (T. B.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41385, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 6K-55 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė