650eb4f8-2ac8-4e3a-b2c5-d9fb55374a61 · Å iaulių apylinkės teismas

?NuosprendisBaudžiamoji byla Nr. 1-99-1079/2019 Teismo proceso Nr. 1-01-1-35511-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.5; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 21 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Gintarui Girgždžiui, Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam V.

S., jo gynėjui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, nukentėjusiajai M. P., jos atstovui advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), JoniÅ¡kio r., a .k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: V. S. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, o bÅ«tent: 2018 m. liepos 25 d. apie 10.40 val. JoniÅ¡kio rajone, Linkaičių kaime, ties Gruzdžių g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas lengvÄ jį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra, vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 0,41 promilės etilo alkoholio (KET 14 punktas), važiuodamas keliu nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, ypač kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, metereologinines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, dėl susidariusių aplinkybių kelio posÅ«kyje nesulėtino važiavimo greičio (KET 127 punktas) – ir dėl to kelio posÅ«kyje nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleivis G.

L. tos pačios dienos 13.05 val. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje. Kaltinamasis V. S. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino visiÅ¡kai bei parodė, kad įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs alkoholio, atsimena ne visas aplinkybes, kai atsitrenkė į medį. Kartu su žuvusiuoju buvo gėrę dvi dienas, iÅ¡ vakaro ir tÄ pačiÄ dienÄ . IÅ¡ vakaro gėrė pas jį namuose. Ryte žuvusysis paskambino, pasakė jam, kad turi alkoholio, jis atėjo.

Pradėjo gerti nuo 7 val. ryto, kažkiek kartu iÅ¡gėrė, po to sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo į parduotuvę cigarečių. Po to nuvažiavo pas S. V., (duomenys neskelbtini), kaip iÅ¡ ten iÅ¡važiavo neatsimena. Neatsimena ar pas S. V. iÅ¡gėrinėjo, neatsimena kÄ darė. Atsimena, kai atgal iÅ¡ S. V. važiavo ir atsimena, kad buvo atsitrenkęs į medį. Neatsimena kaip atsitrenkė į medį, tik atsimena kad pasirodė T. B., kuris iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , po to kaip jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio vėl neatsimena.

Tame kelio ruože yra posūkis, nestaigus, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, nežino koks buvo greitis, iš pasakojimų žino, kad galėjo būti apie 100 km/h, nelabai tiki, kad galėjo važiuoti tokiu greičiu. Vieta prie medžio yra pats kaimo centras, ten eismas leidžiamas 50 km/h. Buvo prisegę saugos diržus. Sutinka su jam nustatytu 2,43 promilės girtumu. Važiuojant G. L. sėdėjo keleivio vietoje, jis buvo už vairo. Eismo įvykiui įtakos turėjo girtavimas ir greitis. Su G.

L. buvo draugai. Po įvykio bendravo su nukentėjusiÄ ja, atlygino 900 eurų ir pasižadėjo per metus atlyginti dar 1000 eurų. Atsiprašė nukentėjusiosios. Po eismo įvykio nebevartoja alkoholio, nevairuoja automobilio. Po įvykio padarė rimtas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, tai buvo pamoka gyvenime. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė M. P. teismo posėdyje, apklausta dėl civilinio ieÅ¡kinio, parodė, kad palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį dėl 869 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, jog dalį žalos kaltinamasis sumokėjo, likusiÄ dalį turės sumokėti. Kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė. Atnaujinus įrodymų tyrimÄ papildomai nurodė, jog iÅ¡ draudimo bendrovės yra gavusi dokumentuose nurodytÄ pinigų sumÄ , nuo kitos ieÅ¡kinio dalies atsisako. Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė byloje yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios M. P. parodymais, kur ji parodė, kad 2018 m. liepos 25 d. ryte, gal apie 10.00 val., jai paskambino (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė ir pasakė, kad jos sūnus G.

L. Linkaičių kaime pakliuvo į autoįvykį ir Å¡iuo metu jį veža į JoniÅ¡kio ligoninę. Ji, su L., spėjo atvažiuoti į JoniÅ¡kio ligoninę ir dar matė sÅ«nų JoniÅ¡kio ligoninės priėmimo skyriuje. Jis buvo be sÄ monės ir jį apžiÅ«rėję medikai iÅ¡vežė į Å iaulių ligoninę, vėliau sÅ«nus mirė. SÅ«nus G. L. gyveno vienas, su žmona iÅ¡situokęs ir negyvena apie 20 metų, jis turi pilnametį sÅ«nų A. L., kuris Å¡iuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje.

Ji dar turi du sÅ«nus R. L. ir A. L. bei dvi dukras J. B. ir S. P., kurios gyvena Vokietijoje. Apie tai, kaip nutiko eismo įvykis, žino iÅ¡ žmonių kalbų. Žino, kad vairavo V. S., kurį pažįsta, ir jie pateko į eismo įvykį. Žino, kad S. vairavo neblaivus. Po laidotuvių V. S. buvo atėjęs pas juos į namus, buvo visi kartu ir jis atsiprašė dėl įvykio. Ji kalbėjosi su visais savo vaikais ir anÅ«ku A. L. ir jie visi sutinka, kad ji bÅ«tų pripažinta nukentėjusiÄ ja ir tvarkytų visus reikalus susijusius su civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu (t. 1, b. l. 105-108); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. V. parodymais, kuri parodė, kad datos ji neatsimena, bet galėjo bÅ«ti 2018 m. liepos 25 d., į jos kiemÄ labai didelių greičiu įvažiavo automobilis.

Tuo metu ji buvo savo buto virtuvėje ir kai išėjo į kiemÄ , pamatė, kad atvažiavo V. S. su savo automobiliu, o keleivio vietoje priekyje sėdėjo G. L.. Jie pradėjo su ja kalbėtis, buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio. Buvo aiÅ¡kiai matyti, kad abu, G. ir V. yra girti. Jie atsivežė alaus ir dar jÄ pavaiÅ¡ino. Pas jÄ kieme jie pabuvo apie 30 minučių. Kai V. S. ir G. L. atvažiavo į jos kiemÄ , po poros minučių į jos kiemÄ atėjo T. B.. Visi keturi buvo kieme ir gėrė alų. Maždaug po trisdeÅ¡imties minučių G. ir V. juos pakvietė važiuoti kepti Å¡aÅ¡lykų, bet jie atsisakė.

Tada V. su G. sėdo į automobilį, vairavo S., ir labai dideliu greičiu iÅ¡važiavo iÅ¡ jos kiemo. Jiems iÅ¡važiavus už kelių minučių ji iÅ¡girdo didelį trenksmÄ . Kelio vingis yra gal už 300-400 metrų nuo jos kiemo ir ji gali matyti tÄ Ä¯vykio vietÄ . Ji pasakė T., kad Å¡is nueitų ir pažiÅ«rėtų kas ten. T. nubėgo, o ji liko kieme, nes nevaikÅ¡to. Paties įvykio ji nematė, bet užtikrina, kad abu G. L. ir V. S. prieÅ¡ pat įvykį buvo labai girti. S. labai greitai įvažiavo į jos kiemÄ ir taip pat labai greitai iÅ¡ jo iÅ¡važiavo, o už kelių sekundžių kelyje, kur yra kelio vingis, ji iÅ¡girdo didelį trenksmÄ .

Prieš įvykį G. ir V. jos kieme vartojo alkoholį, gėrė alų, bet jie jau atvažiavo girti (t. 1, b. l. 100-102); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. B. parodymais, kur jis parodė, kad gerai pažinojo G. L. ir V. S.. 2018 m. liepos 25 d. iš savo namų ėjo į parduotuvę ir nuo parduotuvės kiemo pamatė, kad pas S. V. kieme stovi S. automobilis ir yra jis ir G.. Jie pakvietė jį ateiti. Jis atėjo, kieme jie gėrė alų ir jis prisijungė. Buvo matyti, kad S. su G. yra labai girti.

Kieme jie pabuvo apie 30 minučių, tada pradėjo jį ir S. kviesti važiuoti kepti šašlykų. Jis su S. nesutiko ir jie išvažiavo. Jis dar sakė, kad jie niekur nevažiuotų, kad jis nueis nupirkti alaus ir, kad gertų čia, bet jie neklausė ir išvažiavo. Iš S. kiemo išvažiavo labai dideliu greičiu, vairavo S.. Jis su S. liko kieme ir buvo girdėti, kad automobilis „užgazavo“ ir iš karto buvo didelis trenksmas. Nuo S. namų iki įvykio vietos yra apie 300-400 metrų ir nuo kiemo matyti.

Jiems iÅ¡važiavus iÅ¡ kiemo, jis žiÅ«rėjo į automobilį, dar pasakė, kad bus bėda ir tuo metu įvyko didelis trenksmas. IÅ¡girdęs trenksmÄ jis pasileido bėgti link jų. Ar tuo metu kuria nors kryptimi važiavo automobilis, nepamena. Jis pirmas atbėgo į įvykio vietÄ , Å¡alia nieko nebuvo. Jis pamatė, kad yra iÅ¡siskleidusios oro pagalvės vairuotojo ir keleivio. Jis pribėgo prie vairuotojo S. ir norėjo atidaryti jo dureles, bet nepavyko. Tada nuėjo prie keleivio G. L., jo veidas buvo kruvinas ir priekinis deÅ¡inės pusės ratas buvo beveik automobilio salone.

Paskambino 112, tada pamatė, kad L. yra užsisegęs saugos dirÅ¾Ä ir jis jam spaudžia kaklÄ . Jis nubėgo į savo namus, atsinešė peilį ir nupjovė dirÅ¾Ä , kad jis nesmaugtų L.. L. dejavo, kad jam skauda. Gerai neatsimena, bet S. iÅ¡laisvino policija ar ugniagesiai. Teigė, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį G. L. ir V. S. gėrė alkoholį. Ä® jo raginimÄ girtam nevairuoti S. neklausė (t. 1, b. l. 96-98); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. G. parodymais, kad 2018 m. liepos 25 d., jai dirbant kartu su JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato vyr. tyrėju S. R. iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad JoniÅ¡kio r., Linkaičių k., Gruzdžių g., ties posÅ«kiu prie parduotuvės, VW markės automobilis atsitrenkė į medį, yra du prispausti žmonės, yra sužeistų.

Nuvykus nurodytu adresu, pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir į pakelėje esantį medį atsitrenkusį automobilį VW Passat. Automobilyje buvo du asmenys, vairuotojo vietoje sėdėjo V. S., keleivio vietoje sėdėjo prispaustas G. L.. Vairuotojui V. S., jų akivaizdoje iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jos kolega S. R. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,56 promilių girtumÄ . Apie tai, iÅ¡ karto, buvo padarytas įraÅ¡as Alkoholio kiekio matuoklio Altokest-7510 panaudojimo registracijos žurnale. V. S. pripažino vairavęs automobilį, pripažino, kad yra neblaivus ir, kad jis kaltas dėl eismo įvykio.

Tuo metu į įvykio vietÄ atvyko kitas greitosios ekipažas, kuris jį apžiÅ«rėjo, įtarė, kad gali bÅ«ti lūžęs raktikaulis, bet jo gyvybei pavojaus nebuvo, todėl medikai leido patiems nuvežti jį į ligoninę detalesnei apžiÅ«rai ir kraujo mėginio pridavimui. Po medikų apžiÅ«ros VÅ Ä® JoniÅ¡kio ligoninės priėmimo skyriuje ir kraujo mėginio paėmimo V. S. pristatė į Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Keleivį G.

L. iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė prieÅ¡gaisrines gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kartu su greitosios medicinos pagalbos medikais. G. L. buvo sÄ moningas, bet dėl Å¡oko ir patirtų sužalojimų jo elgesys buvo neadekvatus, apie įvykį nekalbėjo, tik prieÅ¡inosi jam teikiamai pagalbai. Jis JoniÅ¡kio greitosios medicinos pagalbos medikų buvo pristatytas į VÅ Ä® JoniÅ¡kio ligoninės priėmimo skyrių, priėmimo skyriuje G. L. buvo paimtas kraujo mėginys. Žino, kad po apžiÅ«ros JoniÅ¡kio GMP priėmimo skyriuje, G.

L. buvo iÅ¡vežtas į Respublikinę Å iaulių ligoninę. Eismo įvykis įvyko Linkaičių kaimo, JoniÅ¡kio rajone ribose, kur galimas leistinas greitis yra 50 km/h, Å¡ioje pagrindinės gatvės atkarpoje, kelias daro nedidelį, nestaigų posÅ«kį. Jiems atvykus prie automobilių jau buvo prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, atvyko medikai. Buvo keletas asmenų, bet pasikalbėjus su jais, jie nurodė, kad į įvykio vietÄ atėjo iÅ¡girdę didelį smÅ«gio garsÄ ir paties eismo įvykio fakto nematė (t. 1, b. l. 91-94); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų A.

L. ir R. L. analogiÅ¡kais parodymais, jog G. L. buvo jų brolis, o apie eismo įvykį jie žino tik iÅ¡ kalbų. Žmonės kalbėjo, kad vairavo neblaivus V. S., o jų brolis sėdėjo keleivio vietoje. Po laidotuvių V., jį pažįsta kaip kaimynÄ , gyvena tame pačiame kaime, buvo atėjęs pas R. L. į namus. Tuo metu jie buvo visi, jų mama M. P., visi broliai ir seserys bei G. sÅ«nus A. L.. V. S. jų visų atsiprašė, sakė, kad vairavo neblaivus. Nors ir žuvo jo brolis, jie nepageidauja bÅ«ti pripažinti nukentėjusiaisiais.

Jie Å¡eimoje visi kalbėjo ir nusprendė, kad visus juos Å¡ioje byloje atstovaus jų mama M. P.. Sutinka kad ji bÅ«tų pripažinta nukentėjusiÄ jÄ ir tvarkytų visus dokumentus, susijusius su civilinių ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 124-127, 130-133); 2018 m. liepos 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir fotolentele, kuriame nurodyta, jog apžiÅ«rėta vieta esanti JoniÅ¡kio r., Linkaičių k., Gruzdžių g. ties namu (duomenys neskelbtini). Gruzdžių gatvėje važiuojamosios dalies deÅ¡iniajame Å¡laite, žolėje matoma važiavimo žymė, kuri veda iki medžio.

Įvykio vietoje automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekiu atsitrenkęs į medį (t. 1, b. l. 27-28, 30-32); Avarijos vietos planu, kuriame užfiksuota automobilio padėtis, nurodyti atstumai avarijos vietoje (t. 1, b. l.34); 2018 m. liepos 25 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti sugadinimai, pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilio sugadinimai (t. 1, b. l. 35-37, 39-45); 2018 m. liepos 25 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame nurodyta, jog transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežta saugojimui į UAB „Automagija“ saugojimo aikštelę, Šiaulių m., Pramonės g. 2C (t. 1, b. l. 64); 2018 m. liepos 25 d. administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu dalyvauti viešame eisme, kuriame nurodoma, jog transporto priemonei VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas (t. 1, b. l. 63);

VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. S. (t. 1, b. l. 184); 2018 m. liepos 26 d. Valstybinės eismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 415/2018(04), kurioje nurodyta, kad G. L. mirtis įvyko nuo atvirų dauginių kairio ir deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžių, atvirų dauginių deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžių, sukėlusių trauminį Å¡okÄ . Ä® tai nurodo ligos istorijos duomenys, lavono teismo medicininio tyrimo metu rasti atviri dauginiai kairio ir deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžiai, atviri dauginiai deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžiai.

VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis G. L. mirė 2018 m. liepos 25 d., 13 val. 05 min.; mirusiojo G. L. kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka vidutinį girtumo laipsnį; G. L. atviri dauginiai kairio ir deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžiai, atviri dauginiai deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžiai, povoratinkline kraujosruva, muÅ¡tinė žaizda ir kraujosruva pakauÅ¡yje, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, pilvo virÅ¡utinėje dalyje, abiejų kelių srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame dilbyje, nubrozdinimai veide, kairiame ir deÅ¡iniame petyje, krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, pilvo srityje, deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, deÅ¡inėje pėdoje, kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame dilbyje padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automaÅ¡inos salono dalimis keleto valandų bėgyje iki 2018 m. liepos 25 d. 12 val. 35 min. nukentėjusįjį paguldant į VÅ¡Ä® Respublikinę Å iaulių ligoninę; gyvam asmeniui tokie kÅ«no sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl atvirų dauginių kairio ir deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžių, atvirų dauginių deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžių, sukėlusių trauminį Å¡okÄ ;

G. L. kūne kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta; G. L. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (t. 1, b. l. 72-74); 2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 7700/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. liepos 25 d. 11.50 val. paimtame G. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 76). Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest-7510“ panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad V. S. 2018 m. liepos 25 d. 10.58 val. nustatytas 2,56 promilės girtumas (t. 1, b. l. 23-26); 2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 7689/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. liepos 25 d. 11.40 val. paimtame V.

S. kraujyje nustatyta 2,43 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 166). Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, nukentėjusiosios M. P., liudytojų T. B., S. V., R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, planas, nuotraukos, specialisto iÅ¡vados – įvertinus jų visetÄ patvirtina, kad kaltinamasis V. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia asmenims vairuoti transporto priemonę neblaiviems, o 9 punktas įpareigoja visus eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 127 punktas).

Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes automobilį vairavo neblaivus, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir deÅ¡ine automobilio puse trenkėsi į medį, dėl ko keleivio vietoje sėdėjusiam G.

L. buvo padaryti sužalojimai – atviri dauginiai kairio ir deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžiai, atviri dauginiai deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžiai, sukėlę trauminį Å¡okÄ , nuo kurių G. L. tÄ pačiÄ dienÄ 13.05 val. VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje mirė. Kaltinamasis transporto priemonę vairuodamas neblaivus ir pažeisdamas kitus kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus neabejotinai suprato, kad elgiasi rizikingai su kitų žmonių gyvybe, sveikata ir turtu, turėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl jo veikos gali žūti ar gali bÅ«ti sutrikdyta kitų žmonių sveikata, padaryta turtinės žalos, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,41 promilės alkoholio, todėl kaltinamojo V. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, požymius. Kaltinamajame akte kaltinamojo V. S. veiksmai, jog jis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo kvalifikuoti atskirai ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis.

PraÅ¡yme prokuroras prašė pakeisti kaltinimÄ V. S. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį, į kaltinimÄ tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, be kitų požymių, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi, kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalies, sudėtį ir jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Pažymėtina, jog BK 281 straipsnio 9 dalyje, atskleidžiančioje apsvaigimo nuo alkoholio požymį, yra nustatyta tik minimali alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje riba, todėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, naujai formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pripažintina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo V.

S. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuotini ir Å¡iuo atveju V. S. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino dalį padarytos žalos bei susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas, 2 dalis).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vienÄ baigtÄ neatsargų nusikaltimÄ (BK 281 straipsnio 6, 8 dalys), už kurį įstatymas numato iÅ¡imtinai tik vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo trejų iki deÅ¡imties metų.

Nors V. S. padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, kaltinamasis Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio, kas rodo itin sumenkusiÄ Å¾mogaus reakcijÄ ir gebėjimÄ tinkamai valdyti padidinto pavojaus Å¡altinį, jis važiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu kartu su juo važiavusiam keleiviui buvo padaryti sunkÅ«s sužalojimai, nuo kurių jis ligoninėje mirė, be to, tokiu poelgiu jis sukėlė pavojų ir kitų asmenų saugumui, turtui bei gyvybei.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. S. anksčiau neteistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (t. 1, b. l. 180-181), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 203), duomenų, jog bÅ«tų įraÅ¡ytas į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitÄ byloje nepateikta, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo pas A. A. vykdantį individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ (t. 1, b. l. 183), turi keturis, Å¡iuo metu jau pilnamečius vaikus. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nukentėjusiosios pozicijÄ , darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , V. S. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , tuo pagrindu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, V. S. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamojo veika buvo itin pavojinga bei kaltinamasis savo veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, tačiau V. S. tokio pobÅ«džio pažeidimÄ (automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio) padarė pirmÄ kartÄ , sistemingai Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, tik kartÄ baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ , anksčiau neteistas, kas leidžia spręsti, jog Å¡is kaltinamojo neatsakingas elgesys buvo nulemtas ne ydingo, jau susiformavusio elgesio modelio, o yra įtakotas bÅ«tent dėl socialinės atsakomybės jausmo stokos, nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti savo elgesio.

Pastebėtina, jog kartu su juo važiavęs žuvusysis buvo kaltinamojo draugas, kartu dvi dienas vartojęs alkoholinius gėrimus, kuris net ir žinodamas, jog kaltinamasis yra neblaivus, vis tiek nusprendė kartu važiuoti. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi bei pergyvena dėl savo poelgio, nevengia atsakomybės, po eismo įvykio, po žuvusio draugo laidotuvių, nuvyko į jo Å¡eimÄ , atsiprašė jo mamos bei kitų artimųjų, atlygino dalį turtinės žalos bei pažadėjo sumokėti dar vienÄ tÅ«kstantį eurų žalos atlyginimo, jis savo veiksmus įvertino neigiamai, po eismo įvykio nurodo nebevartojÄ s alkoholio, teismas sprendžia, kad V.

S. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę ir yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog teisingo nubaudimo principas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas V. S. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui iÅ¡reiÅ¡kiant pasitikėjimÄ juo ir atidedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teismo vertinimu, V. S. turi bÅ«ti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiÅ«ra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę (nors jo atžvilgiu galiojančių administracinių nusižengimų nėra, bet jis praeityje baustas administracine tvarka už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje bei vienÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , susijusį su transporto priemonės vairavimu) bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui – trejiems metams – bei siekiant sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose, numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos.

Kaltinamojo gynėjas prašė skirti kaltinamajam Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, motyvuodamas tuo, jog įvertinus V. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. jos neplanavo ir jai nesirengė iÅ¡ anksto, atsižvelgiant į tai, kad padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino visiÅ¡kai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino dalį žalos, likusiÄ dalį sutarė, kad atlygins vėliau, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti, todėl užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ bei individualizuoti bausmę yra pagrindas skirti kaltinamajam Å¡velnesnę bausmę nei laisvės atėmimas.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės sudarė pagrindÄ teismui spręsti dėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, bet ne skirti kaltinamajam Å¡velnesnę bausmę, nes byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ar kaltinamojo asmenybei.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nuo 2018 m. liepos 25 d. 10.58 val. iki 2018 m. liepos 26 d. 15.50 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 137-138), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, Å¡is laikas įskaitytinas į paskirtÄ bausmę.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina atviroje kolonijoje. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jis Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu kartu važiavusiam keleiviui buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, nuo kurių jis mirė. Ä®vertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, kuomet jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarytos nusikalstamos veikos sunkius padarinius, tai, kad kaltinamasis vienÄ kartÄ buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip bent iÅ¡ dalies užtikrinti visuomenės saugumÄ ir teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ uždraudimÄ naudotis specialia teise terminÄ teisinga skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-144/2018). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamojo V. S. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas iÅ¡ kaltinamojo po eismo įvykio paimtas nebuvo, todėl V. S. specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 68 straipsnio 4 dalį uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu, taikomas visÄ laisvės atėmimo atlikimo laikÄ ir teismo paskirtÄ laikÄ po laisvės atėmimo atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Prokuroras prašė kaltinamajam taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės, konfiskavimÄ .

Kaltinamasis sutiko, kad bÅ«tų konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamÄ veikÄ (BK 72 straipsnio 2 dalis). Turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymÄ taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebÅ«tų įmanomas.

Dažnai Å¡is kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai, kurie darant nusikalstamÄ veikÄ ir kėsinantis į nusikaltimo objektÄ , dalykÄ tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymÄ (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267478/2017).

BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V.

S. padarė neatsargų nusikaltimÄ naudodamasis jam priklausančia transporto priemone – automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta nusikaltimui daryti bei kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į asmens sužalojimÄ , tačiau kaltinamasis, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, sėsdamas už vairo bei vairuodamas suprato, jog yra neblaivus bei važiuoja ne saugiu greičiu ir sÄ moningai taip elgėsi, taigi jo tyčia buvo nukreipta į Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, kaltinamasis ne tik padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, bet ir vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi, kaip jau minėta, jo veiksmuose yra ir tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalies, požymiai, pagal kurį transporto priemonė teismų praktikoje yra pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.).

Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis neatsargų nusikaltimÄ padarė vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,43 promilės etilo alkoholio, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , V.

S. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis). Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė M. P. byloje buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir 869,40 Eur turtinės žalos priteisimo solidariai iÅ¡ akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi kaltinamajam priklausančios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, ir iÅ¡ kaltinamojo V. S. (t. 2, b. l. 27-28). Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad iÅ¡mokėjo 1 396,00 Eur valstybinei ligonių kasai (gydymo iÅ¡laidų) bei priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti nukentėjusiajai 5 328,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 328,40 Eur laidojimo iÅ¡laidos bei 5000,00 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 51-52).

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas patvirtino, jog draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai nurodytÄ draudimo iÅ¡mokÄ bei nurodė, kad atsisako nuo likusios draudimo bendrovės neatlygintos ieÅ¡kinio reikalavimo dalies priteisimo iÅ¡ kaltinamojo. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio pareikÅ¡to AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamajam V. S. nutrauktinas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės M. P. atstovas prašė teismo priteisti iÅ¡ kaltinamojo V.

S. nukentėjusiajai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nes nukentėjusioji M. P. yra atleista tik nuo 50 procentų jai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, todėl turės sumokėti 50 procentų jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, matyti, kad M. P. suteikta antrinė teisinė pagalba byloje apmokant 50 procentų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų (t. 2, b. l. 2);

IÅ¡ 2018 m. lapkričio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, kad M. P. suteiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 208,17 Eur (t. 2, b. l. 17, 40). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos sietinos su nukentėjusiajai teikta valstybės garantuojama teisine pagalba, nuo kurios išlaidų apmokėjimo ji atleista tik penkiasdešimt procentų. Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, byloje nukentėjusioji buvo atstovaujama pirmosios instancijos teisme, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir 50 procentų išlaidų sumos, t. y. 104,09 Eur, priteistinos iš kaltinamojo V.

S. nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. P.. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00735873, paimtinas iÅ¡ V. S. ir perduotinas saugoti valstybės įmonei „Regitra“. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 56273, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 602-0083040, saugomi prie bylos pakete Nr. 2, perduotini transporto priemonės konfiskavimÄ vykdančiai institucijai, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT AEC 8108532, saugomas prie bylos pakete Nr. 2, CD-R diskas, saugomas prie bylos pakete Nr. 1, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. S. iÅ¡aiÅ¡kintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, V. S. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam užimtumo tarnyboje, 2) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtÄ bausmės laikÄ Ä¯skaityti V.

S. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. liepos 25 d. 10.58 val. iki 2018 m. liepos 26 d. 15.50 val. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Valstybės įmonės „Regitra“ V. S. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 00735873, paimti iÅ¡ V. S. ir perduoti valstybės įmonei „Regitra“. ProcesÄ , dėl civilinės ieÅ¡kovės (nukentėjusiosios) M. P. civilinio ieÅ¡kinio atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir V. S., nutraukti.

Priteisti iÅ¡ V. S. nukentėjusiajai M. P. 104,09 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 9 ct) proceso iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. H 56273 ir techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę (ataskaitÄ ) Nr. 602-0083040, saugomus prie bylos pakete Nr. 2, perduoti transporto priemonės konfiskavimÄ vykdančiai institucijai, - CD-R diskÄ , saugomÄ prie bylos pakete Nr. 1, ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ Nr. LT AEC 8108532, saugomÄ prie bylos pakete Nr. 2, palikti saugoti prie bylos.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja Sigita Rozgaitė