650d7f4e-39c1-4ccc-9078-9e5d050c15e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2586-908/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29641-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, kaltinamajam P. R., jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Abraičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. R. (P. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku-suvirintoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : P. R. 2019 m. liepos 14 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis P. R. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad vakare kaime susitiko su draugais, iÅ¡gėrė po porÄ stikliukų degtinės. Apie 1 val. nutarė važiuoti į klubÄ .

Ketino kviesti taksi, bet bÅ«tų tekę ilgai laukti, todėl nusprendė vairuoti automobilį pats. Draugai nevairavo, nes buvo iÅ¡gėrę, o jis galvojo, kad nepripÅ«s, jautėsi gerai. Vairavo tėvui priklausantį automobilį „Mercedes Benz“. Automobilį tėvas nupirko jam. Kai dar turėjo teisę vairuoti, su tuo automobiliu važinėjo į darbÄ . Kai reikėdavo automobilį naudojo tėvas. Tėvas žinojo, kad iÅ¡ jo atimta teisė vairuoti. Automobilis stovėjo pastatytas. Tėvas nežinojo, kad jis paėmė automobilį, nes tÄ vakarÄ dirbo naktinėje pamainoje.

Vairavo automobilį be tėvo leidimo. Važiuodamas pamatė policijos pareigÅ«nus su įjungtais Å¡vyturėliais ir davė jiems keliÄ . Pagalvojo, kad jie skuba į iÅ¡kvietimÄ . PareigÅ«nai paklausė, ar jis iÅ¡gėręs, sutiko su tuo ir du kartus pÅ«tė į alkotesterį. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Prašė Å¡velninti bausmę, dėl įvykio gailisi. Nurodė, kad automobilio stiklas yra įtrÅ«kęs maždaug prieÅ¡ metus, tačiau buvo važinėjama su įtrÅ«kusiu stiklu, o korozija atsirado prieÅ¡ maždaug pusantrų metų.

Teisiamajame posėdyje dėl laidavimo taikymo tikslingumo apklausta J. R. nurodė, kad norėtų laiduoti už savo brolį. Santykiai su juo yra geri. Nuo vaikystės visi kartu gyvena su tėvais. Nurodė, kad žino, jog brolis neturi teisės vairuoti. Tai sužinojo 2018 m. 2019 m. liepos mėnesį buvo išvykusi atostogauti. Nežinojo, kad brolis pasiėmė automobilį ir vairavo. Jo poelgį vertina blogai, rimtai kalbėjosi su broliu apie tai. Mano, kad brolis pasitaisys, tai mato iš bendravimo su juo.

Ateityje jiedu kalbėsis, mano, kad ji gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . PaaiÅ¡kino, kad savo Å¡eimos neturi, yra dirbanti, tačiau vakarais bÅ«na namuose. Nurodė, kad ji turi nuobaudų už KET, tačiau pažeidimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s (pastatė maÅ¡inÄ neleistinoje vietoje, nes nebuvo kaip įvažiuoti į kiemÄ ). BaudÄ sumokėjo. KitÄ kartÄ vairavo su dygliuotomis padangomis, Å¡uo atveju maÅ¡ina buvo ne jos, bet vairavo ji. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė grindžiama Å¡iais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Albert Suduika parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. patruliuodamas kartu su Vilniaus aps. VPK PR vyr. patruliu E. Zabuliu, apie 0.59 val., iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), nuo restorano (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės važiuoja juodos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Minėtas automobilis buvo pastebėtas, važiuojantis (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) sustabdytas. Priėjus prie vairuotojo, pamatė, kad Å¡is akivaizdžiai neblaivus, iÅ¡ automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas prisipažino tÄ dienÄ vartojęs alkoholį. PapraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ prie vairo sėdintis vyras pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, jis atimtas.

Vyro paprašė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir eiti prie policijos tarnybinio automobilio, ten jam bus patikrintas neblaivumas. P. R. buvo atliktas testas, o vėliau jo buvo papraÅ¡yta pÅ«sti į alkotesterį. Pirmo patikrinimo metu alkotesteris parodė 1,56 prom., o atlikus antra patikrinimÄ â€“ 1,65 prom. girtumÄ . Su tikrinimo rezultatais vairuotojas sutiko. Apie sulaikytÄ neblaivų vairuotojÄ , kuriam nustatyta daugiau nei 1,5 prom girtumas, informuotas Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas. Vairuotojas P. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1-Ä jÄ PK, automobilis „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomų transporto priemonių aikštelę (b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. dienos metu atėjęs į namus sūnus P. R. pasakė, kad 2019 m. liepos 14 d. nakties metu vairavo automobilį „Mercedes Benz“ E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus ir buvo sulaikytas policijos. Kur sūnus buvo sulaikytas, nepasakė. Automobilis buvo patalpintas į saugomų transporto priemonių aikštelę.

Jis žinojo, kad iÅ¡ sÅ«naus prieÅ¡ pusę metų buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimÄ neblaiviam. Automobilis „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas sÅ«nui, tačiau jį registravo savo vardu, nes taip yra pigesnis automobiliui draudimas. Pinigai, už kuriuos automobilis pirktas, yra jo (liudytojo), sÅ«nus savo lėšomis neprisidėjo. Automobilis „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo sodybos kieme, o rakteliai nuo užvedimo spynelės namuose pakabinti ant pakabuko virtuvėje.

Jis nežino, kada tiksliai sÅ«nus paėmė šį automobilį ir iÅ¡važiavo, nes tÄ dienÄ jis dirbo, namuose nebuvo (b. l. 28). Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini), P. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 2-7).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. R. nustatyti šie požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 8). Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. liepos 14 d., 01.26 val., P. R. nustatytas 1.65 prom. girtumas (b. l. 9), o 1.09 val. 1,56 prom. (b. l. 10). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 11). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog dešinės pusės keleivio durelėse yra įbrėžimas (b. l. 12-13).

VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „Mercedes Benz E 280 T CDI“ (2004 m.) kaina Lietuvoje be PVM yra 3778 Eur (b. l. 17). VÄ® „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „Mercedes Benz E 280 T CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. R. (b. l. 18). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, posėdžio metu iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, liudytojų parodymus, kitÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog P. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

P. R. teismo posėdžio metu visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtintos neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad P. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, alkotesterių rodmenimis, kuriais užfiksuota, kad pučiant pirmÄ kartÄ užfiksuotas 1,56 prom. girtumas, o antrÄ kartÄ 1.65 prom. girtumas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, P. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Teisiamajame posėdyje kaltinamojo sesuo J. R. ir pats kaltinamasis P. R. pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį sesės atsakomybėn pagal laidavimÄ . Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis ir jo gynėjas, tiek ir laiduotoja savo praÅ¡ymus palaikė. Teisiamajame posėdyje J. R. akcentavo, kad kartu su broliu ir tėvais gyvena nuo vaikystės, palaiko gerus santykius. Bedrauja su broliu ir iÅ¡ to bendravimo sprendžia, kad jis iÅ¡vada dėl savo nederamo elgesio padarė.

Mano, kad brolis pasitaisys, jų pokalbiai gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Nors ji turi nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s (pastatė maÅ¡inÄ neleistinoje vietoje, nes nebuvo kaip įvažiuoti į kiemÄ ). BaudÄ sumokėjo. KitÄ kartÄ vairavo su dygliuotomis padangomis, Å¡uo atveju maÅ¡ina buvo ne jos, bet vairavo ji. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas nustato BK 40 straipsnis. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų P. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. NusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , tačiau yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių Å«kiu, taip pat ir už tai, kad 2018-12-26 vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus (nusikaltimo padarymo metu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje.

Taigi, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, yra svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir kaltininko elgesys iki pažeidimo padarymo. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas padaryto nusikaltimo kontekste, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad P. R. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nebuvo atsitiktinis, neapdairus kaltinamojo elgesys, prieÅ¡ingai, jos patvirtina sistemingÄ asmens teisės normų ignoravimÄ . Toks elgesys kelia didelį pavojų kelių eismo dalyvių saugumui.

Kaltinamojo sesuo teigė, kad tikisi broliui padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ , jog pastarasis laikytųsi visuomenėje priimtų elgesio normų ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Vis dėlto, teismo Å¡ie argumentai neįtikino. P. R. yra sulaukęs 23 m. amžiaus, dirbantis. Nors gyvena kartu su tėvais ir seserimi, kuri mano galinti jam padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, tačiau, kaip minėta, Å¡is asmuo jau ne kartÄ baustas už KET pažeidimus, už paskutinįjį jam atimta teisė vairuoti.

Laiduotoja nurodė nuolat bendraujanti su broliu, taip pat neneigė žinojusi apie 2018-12-26 padarytÄ administracinį nusižengimÄ , taigi, turėjo pakankamai laiko padaryti broliui teigiamÄ Ä¯takÄ , užkertančiÄ keliÄ jo neteisėtam elgesiui, tačiau, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, jo veiksmus nusikaltimo padarymo metu nulėmė kiti veiksniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo asmenybę apibÅ«dina ir kiti Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog kaltinamasis ne tik sistemingai pažeidinėja KET, tačiau praeityje yra baustas ir už nusižengimÄ , susijusį su alkoholio vartojimu vieÅ¡oje vietoje (b. l. 36-38).

NusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato galimybę koreguoti jo tolimesnį elgesį autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«roje, esant pagrindui manyti, kad toks asmuo padarys teigiamÄ Ä¯takÄ , jog nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tačiau susipažinus su bylos medžiaga ir teisme apklausus laiduotojÄ J. R. kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar keliais metai vyresnė sesuo (kuri ir pati bausta administracine tvarka už KET pažeidimus), gali kritiÅ¡kai vertinti brolio elgesį ir daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , tuo labiau, kad, kaip jau minėta, su tėvais ir seserimi P. R. gyvena nuo vaikystės ir jo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys rodo, jog teigiama Å¡eimos narių įtaka jo iki Å¡iol nesustabdė tiek nuo sistemingo administracinių nusižengimų, tiek nusikalstamos veikos padarymo.

Aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡iuo atveju netaikytinas, nes nusikaltimÄ ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog P. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam netaikytinos BPK 40 straipsnio nuostatos. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę P. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Vertinama ir kaltinamojo asmenybė: jauno amžiaus, neteistas (b. l. 35), dirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka (b. l. 36-38), duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. R. paskyrus baudÄ .

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra P. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytinas skirtinos baudos dydis, artimas baudos, numatytos už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 641 straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. P. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2019 m. liepos 14 d., 1.10 val. (b. l. 39), iki 2019 m. liepos 14 d., 16.02 val. (b. l. 40). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į P. R. praÅ¡ymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, jam nustatytinas devynių mėnesių terminas, per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors nagrinėjamu atveju P. R. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, Å¡is faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. PrieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų užtikrinamas veiksmingas BK 2811 straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , kurios vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, bÅ«tų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka.

Ä®vertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra bÅ«tinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. R. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai tikrinimo metu jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,56 promilių etilo alkoholio koncentracija, teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant jos dydį, didesnį už įstatymo numatytÄ vidurkį.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti Å¡ios priemonės taikymo proporcingumÄ , t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

P. R. nusikaltimÄ padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio kaltinamasis nebÅ«tų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas VÄ® „Regitros duomenimis – jo tėvas V.

R. (b. l. 18). IÅ¡ kaltinamojo tėvo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pirko šį automobilį už savo pinigus, sÅ«nus prie pirkinio savo lėšomis neprisidėjo. IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad jis tėvo automobiliu naudojosi vykdamas į darbÄ iki tol, kol jam buvo atimta teisė vairuoti. Tie V. R., tiek P. R. nurodė, kad 2019-07-14 sÅ«nus automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė be tėvo žinios ir leidimo. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė.

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ raÅ¡to matyti, kad  automobilio „Mercedes Benz“ 2004 m. kaina Lietuvoje be PVM yra 3 778 Eur, su PVM – 4 570 Eur. Teismo posėdžio metu buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-12 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, rinkos vertė 2019-08-12 – 2 400 Eur (b. l. 70-98). Teismas, analizuodamas VÅ¡Ä® „Emprekis“ 2019 m. liepos mėn. leidinio vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-12 transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad pirmojoje užfiksuota vidutinė lengvojo automobilio Mercedes Benz E 280 T CDI, kurio gamybos periodas 2004 m.-2007 m., kaina Lietuvoje, neatsižvelgiant į tokio automobilio individualias savybes.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo pažymoje nurodytas turto vertinimas yra atliktas, įvertinus konkretaus konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ridÄ , nusidėvėjimÄ , techninę bÅ«klę, defektus ir kitas turto vertės nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes. Automobilio įvertinimÄ atliko turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimÄ turintis turto vertintojas, atstovaujantis įmonę, galinčiÄ verstis turto vertinimo veikla (B. l. 96). Duomenų, kad prieÅ¡ automobilio 2019-08-12 apžiÅ«rÄ automobilio, kuris prokuroro leidimu buvo grÄ Å¾intas jo savininkui, bÅ«klė bÅ«tų pabloginta ar pasikeitusi, nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio defektai buvo pastebėti, ir iÅ¡ karto po įvykio atliekant jo apžiÅ«rÄ (b. l. 12). Kadangi minėta apžiÅ«ra buvo atlikta naktį, truko devynias minutes (2019-07-14, nuo 1 val. 46 min. iki 1 val. 55 min.), kai kurie defektai (pažymėti 2019-08-12 apžiÅ«ros akte), kaip korozija, neiÅ¡lygintas stogo panelis, galėjo bÅ«ti ir neužfiksuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktikÄ už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, atsižvelgia į byloje pateiktų duomenų visumÄ , tarp jų ir VÅ¡Ä® „Emprekis“ nurodytÄ automobilio Mercedes Benz E 280 T CDI vidutinę kainÄ Lietuvoje be PVM, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , taip pat į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam ir gailėjosi, į tai, kad jis jauno amžiaus, dirbantis suvirintoju, gyvenantis su tėvais, sprendžia, kad 2 400 Eur konfiskuotino turto vertė proporcinga (adekvati) poveikio priemonė P. R. padarytam nusikaltimui ir asmenybei, atitinkanti tiek Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ kaltinamojo konfiskuotina 2 400 Eur valstybės naudai. Kaltinamajam P. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 42). Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu prašė iÅ¡ P. R. iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ Vilniaus apskrities VPK patirtas iÅ¡laidas (už automobilio saugojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje) – 1,02 Eur.

Minėta suma įrodyta byloje esančiu kvitu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteisiamos 1,02 Eur automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos (b. l. 22). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

P. R. (P. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. liepos 14 d., 01.10 val. (b. l.

39) iki 2019 m. liepos 14 d., 16.02 val., vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti P. R. neatlikusiu 48 MGL (2 400 Eur) baudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, P. R. nustatyti devynių mėnesių terminÄ , per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ P. R. (P. R.) valstybės naudai priteisti 1,02 Eur proceso iÅ¡laidų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti P. R. (P. R.) naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. R. (P. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 2 400 Eur.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus. IÅ¡aiÅ¡kinti P. R., kad: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per devynių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Gruodienė