Legislator Case Law & Legislation
650cf093-b18d-4303-9fb6-c4e1fabf4b10 AI generated

650cf093-b18d-4303-9fb6-c4e1fabf4b10 · Regionų administracinis teismas

Case Number 650cf093-b18d-4303-9fb6-c4e1fabf4b10
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-7198-362/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01502-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 05 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

650cf093-b18d-4303-9fb6-c4e1fabf4b10 · Regionų administracinis teismas: Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-7198-362/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01502-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 05 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas A. S. nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 02 d. iki 2019 m. spalio 07 d. ir nuo 2020m. sausio 02 d. iki 2020 m. kovo 16 d. jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerų bendras plotas neatitiko reikalavimų, jo buvo per mažai, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas.

Pats sanitarinis mazgas įrengtas kameroje, nuo jos neatskirtas, yra tik plona sienelė, be durų, kamerose Nr. 66,42 klozetas – tai skylė grindyse, nėra jokios ventiliavimo sistemos, tad kamerose tvyro nemalonus kvapas, privatumas neužtikrinamas, atliekant gamtinius reikalus, jis buvo stebimas ne tik asmenų, esančių kameroje, bet ir pareigÅ«nų, tame tarpe ir per akutę. Ne visada registruodavo jo skundus, praÅ¡ymus nuvesti pas gydytojÄ . Kamerose daugybė parazitų, blakių, tarakonų, pelių, nuo blakių įkandimų jam ant kÅ«no buvo daugybė spuogų, visÄ laikÄ niežtėjo.

Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti ant stogo, maži, be inventoriaus, dengti Å¡iferiu su asbestu, iÅ¡ ventiliacijos Å¡achtų sklinda smarvė, byra tinkas, trupa plytos, kas kelia grėsmę sveikatai. Kamerose tik Å¡altas vanduo, į duÅ¡Ä vedama tik kartÄ per savaitę, duÅ¡e neužtikrinamas privatumas. Maitinimas prastas, maistas nemaistingas, neturi bÅ«tinų vitaminų, meniu skurdus. Kameroje nuolatinis triukÅ¡mas, drėgmė, pelėsis, Å¡altis, skersvėjis, neÅ¡vara, nuo lubų ir sienų krinta tinkas, grindys suskilinėjusios, lovos be kopėtėlių, patalynė apiplyÅ¡usi, neskalbta.

Dėl to jis jautė didžiulį diskomfortÄ , sutriko miego ritmas, padidėjo nervingumas, jautė pastovų bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , buvo pažemintas jo orumas. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-08-08 pažymos „Dėl A.

S.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2019-10-02 iki 2020-03-16 periodiškai buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 15,42,19,66, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,77 kv. m iki 17,6 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas. Sanitariniai mazgai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punktas), sienų aukštis didesnis nei 1,5 m, įėjimai atitverti durimis ar stora užuolaida, sanitarinio mazgo vidaus nei iš kameros, nei pro stebėjimo akutę matyti neįmanoma.

Kvapų parametrų jokie teisės aktai nereglamentuoja. Tupimo klozeto privalomumo teisės aktai nenumato, ventiliacija vyksta per langus ir specialiÄ skylę sienoje. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra iÅ¡duodamas pagal suimtųjų praÅ¡ymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natÅ«raliu bÅ«du, per langus ir į koridorių iÅ¡vestas angas. PareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2019-12-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 15 pažeidimų susijusių su sienų ir lubų bÅ«kle, nenustatyta, Å¡viestuvai su gaubtais, 2019-12-12 patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 19 Å¡viestuvai be gaubtų, langas netvarkingas, turi aÅ¡trias briaunas, 2019-12-31 patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 66 apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, drėgmė atitinka reikalavimus, sienos tvarkingos, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, 2020-01-27 patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 66 Å¡viestuvai tvarkingi, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, pelėsio nėra.

Pažymėtina, jog skundų nei Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nei kitur dėl sÄ lygų kameroje gauta nebuvo. Kamerose Nr. 19,15,66 remontas buvo atliktas. Å varÄ ir tvarkÄ nuteistieji kameroje privalo palaikyti patys. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, inventoriaus buvimo juose teisės aktai nenumato. Patikrinimų metu kai kuriuose kiemeliuose nustatyta, jog yra nubyrėjęs sienų tinkas, suskilusi grindinio danga, tačiau grėsmės Å¡ie pažeidimai nesukėlė.

Patys pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, nė viename patikrinime nėra užfiksuota, jog stogo konstrukcijose yra asbesto. Profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) vykdomi pagal numatytÄ planÄ ar esant poreikiui. DuÅ¡u buvo naudojamasi pagal nustatytÄ tvarkÄ , karÅ¡to vandens tiekimas pagal higienos normas privalomas į duÅ¡Ä , bet neprivalomas į gyvenamÄ sias kameras. Maitinimas atitinka fiziologines normas, jo kokybė tikrinama. Kopėtėlių prie dviaukščių lovų privalomumas teisės aktais nenumatytas, minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas, netinkamas yra nuraÅ¡omas.

Asmenų skundai registruojami nustatyta tvarka. Draudimo įsigyti maisto papildus nėra, maisto produktus galima nusipirkti pagal galiojančius teisės aktus. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo A. S. skundas tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, trÅ«ko gyvenamojo ploto. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2020-08-08 pažymos Nr. 60-21276 „Dėl A. S.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2019-10-02 iki 2019-10-07 ir nuo 2020-01-02 iki 2020-03-16. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 15,42,19,66 kalinamas 75 dienas, kameroje buvo 1-6 asmenys, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 17,62 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas visu aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 75 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad trÅ«ko laisvo judėjimo ploto, bei nurodo, kad plotÄ ribojo kameroje esantys baldai, sanitarinis mazgas. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, iÅ¡aiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų kameros plotÄ ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieÅ¡ tai, jam teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog sanitariniai mazgai nuo kameros atskirti PDF, OSB ar mÅ«rine sienele, sienelės aukÅ¡tis nuo 1,90 m (kameroje Nr.

19) iki 2,30 m (kameroje Nr. 42). Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-08-03 pažymoje Nr. 61-1821 „Dėl A. S.“ nurodyta, kad nuo 2019-10-02 iki 2020-03-16 pareiÅ¡kėjas A. S. nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. IÅ¡ teismui pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus darbus“ matyti, kad 2018-02-05 - 09 kameroje Nr. 19 buvo suremontuotos sienos ir lubos, jos nuvalytos nuo pelėsių, užtaisyti įtrÅ«kimai, jos perdažytos, įrengtas naujas apÅ¡vietimas, naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytas inventorius. 2018-04-08 -09 ir 2018-04-13 kameroje Nr. 15 suremontuotas klozetas, paÅ¡alinti pertekliniai gultai.

Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus darbus“ matyti, kad 2019-11-08 kameroje Nr. 66 ir 2019-11-06 kameroje Nr. 15 sumontuoti dienos šviesos šviestuvai. Pareiškėjas į šias kameras buvo įkeltas po remonto darbų. Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Pateikti išrašai iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo patvirtina, jog atitinkami darbai buvo vykdomi.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu 2019-12-12 patikrinimo aktu Nr. (6-12 15.4.8)PA nustatyta, kad kameroje Nr. 15 pažeidimų susijusių su sienų ir lubų bÅ«kle, nenustatyta, Å¡viestuvai su gaubtais, 2019-12-12 patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80)PA nustatyta, kad kameroje Nr. 19 Å¡viestuvai be gaubtų, langas netvarkingas, turi aÅ¡trias briaunas, sutrÅ«nijęs, 2019-12-31 patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 66 apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, drėgmė atitinka reikalavimus, sienos tvarkingos, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, 2020-01-27 patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 66 Å¡viestuvai tvarkingi, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, pelėsio nėra.

Pateikti įrodymai, jog nustatyti pažeidimai operatyviai Å¡alinami. 2019-11-12 patikrinimo aktu nustatyta, kad nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ pagal sutartį atlieka specializuota įmonė, 2019-11-28 patikrinimo aktu nustatyta, kad nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ pagal sutartį atlieka specializuota įmonė, kameras valo patys nuteistieji, valymo inventorius yra, 2020-01-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad mechaninės vėdinimo sistemos izoliatoriuje nėra, kameras valo patys nuteistieji, valymo inventorius yra, duÅ¡ai valomi ir dezinfekuojami, iÅ¡duodamas minkÅ¡tas inventorius yra tinkamas, jis dezinfekuojamas, galimybė pasitikrinti iÅ¡duodamo inventoriaus kokybę yra, 2020-01-02, 2020-01-22 patikrinimo aktu nustatyta, kad nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas atliekami, pastebėjus jų buvimo požymius ar gavus nusiskundimus, darbus pagal sutartį atlieka specializuota įmonė, darbai registruojami. 2020-02-04 patikrinimo aktu nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2,9,14,19 nutrupėjusi sienų danga, kiemelyje Nr. 19 iÅ¡trupėjusi grindinio danga, 2019-08-22 patikrinimo aktu nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 5,6,11,12,13,15,16 nutrupėjusi sienų danga, kiemeliuose Nr. 16,17,20 iÅ¡trupėjusi grindinio danga.

IÅ¡ teismui pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus darbus“ matyti, kad 2019-11-19 atliktas pasivaikščiojimų kiemelių Nr. 5,16,17 dalinis remontas, tvarkytos sienos ir grindinys, 2019-12-27 – 2020-01-02 atliktas pasivaikščiojimų kiemelių Nr. 20,21 kosmetinis remontas, tvarkytas grindinys. Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020-01-15 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojų praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo metu, tikrinant maisto saugos, kokybės, higienos laikymo sÄ lygų kontrolę Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidimų nenustatė, 2019-11-25 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojų praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo metu, tikrinant maisto saugos, kokybės, higienos laikymo sÄ lygų kontrolę Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidimų nenustatė, iÅ¡skyrus pažeidimus, susijusius su maisto dalijimo organizavimu, bei netvarkingÄ sienų ir lubų dangÄ prie kamerų Nr. 31,32, kas sukelia papildomÄ tarÅ¡Ä .

IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 15,19 sanitariniai mazgai yra su durimis, klozetai sėdimi, kamerose Nr. 42,66 klozetai tupimi, yra užuolaidos stebėti sanitarinio mazgo per durų akutę neįmanoma. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pas Å iaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi, 2020-01-08 pas gydytojus buvo užsirašęs konsultacijai, tačiau neatvyko, nes buvo pasivaikščiojime, kad susirgimai susiję su sÄ lygomis kameroje, nenurodė.

Pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu jo Å«gis nustatytas 170 cm. Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sÄ lygos kameroje. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje drausmės kameroje nuo 2019-10-02 iki 2019-10-07 ir nuo 2020-01-02 iki 2020-03-16 metu (viso 75 dienas) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas, tad argumentas dėl kamerų perpildymo atmestinas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus. Patikrinimų metu nustatyta, jog mechaninės vėdinimo sistemos Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra, tad atmestinas ir argumentas dėl išvestų į pasivaikščiojimų kiemelius mechaninės vėdinimo sistemos vamzdžių ir jų keliamos smarvės. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi, tokiu bÅ«du, mechaninės ventiliacijos įrengimas nėra galimas. Ventiliacija užtikrinama per langÄ bei angas sienose, nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu.

Vertinant kitus higienos sÄ lygų kamerose pažeidimus, kaip drėgmė, pelėsis, Å¡altis, skersvėjis, neÅ¡vara, nuo lubų ir sienų krinta tinkas, suskilinėjusios grindys pastebėtina, kad jie iÅ¡ dalies paneigiami atliktais patikrinimas, nustačius, jog kameroje Nr. 66 apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, drėgmė atitinka reikalavimus, sienos tvarkingos, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, pelėsio nėra, kameroje Nr. 15 sienų bÅ«klės pažeidimų nenustatyta, tačiau iÅ¡ dalies ir patvirtinti, nustačius, jog kameroje Nr. 19 langas sutrÅ«nijęs. Duomenų apie kamerÄ Nr. 42 teismui nepateikta, pažymėtina, jog duomenų, kad dėl higienos sÄ lygų Å¡ioje kameroje bÅ«tų skundai, nėra, tačiau teismas abejones traktuoja pareiÅ¡kėjo naudai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ie pažeidimai nėra individualizuoti. Taip pat atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, jog kameros neremontuojamos, pateiktos pažymos įrodo, jog remonto darbai atliekami. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ , tačiau privatumo pažeidimo faktų pareiÅ¡kėjas nenurodo, tik bendrai nurodo, jog jis buvo pažeistas.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo mažiausia 1 m 90 cm aukščio paties pareiÅ¡kėjo Å«gis yra mažesnis, nei sanitarinio mazgo sienelių, 170 cm, stebėti, kas vyksta sanitarinio mazgo viduje, nei iÅ¡ kameros, nei iÅ¡ stebėjimo akutės pusės, galimybės nėra, sanitariniai mazgai atitverti durimis ar užuolaida, kas užtikrina bent minimalų privatumÄ , tad argumentas dėl privatumo pažeidimo sanitariniame mazge atmestinas.

Vertinant blogo kvapo buvimÄ kameroje, pastebėtina, jog toks kvapas kameroje galėjo bÅ«ti, dėl atviro iÅ¡ virÅ¡aus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki virÅ¡aus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), tad argumentas dėl blogo kvapo kameroje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytus privatumo pažeidimus duÅ¡o patalpose, pažymėtina, jog teismui nėra pateikti įrodymai, kokia tvarka užtikrinamas privatumas duÅ¡e, tad privatumo pažeidimas buvo galimas, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos pareiÅ¡kėjo naudai, tačiau teismas įvertina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas izoliatoriuje buvo neilgai, 75 dienas, duÅ¡o per tÄ laikÄ , esant nustatytai tvarkai dėl naudojimosi duÅ¡u kartÄ per savaitę, galėjo naudotis apie 10 kartų po, kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas 15 minučių, tad pažeidimas, jei jis ir buvo, negalėjo sukelti ilgalaikių pasekmių.

Pats pareiÅ¡kėjas sutinka, jog duÅ¡u jis galėjo kartÄ per savaitę, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo vietos, jų dydžio ar inventoriaus juose buvimo, tad argumentas dėl per mažų kiemelių ir inventoriaus nebuvimo juose, bei jų įrengimo ant stogo. Nors nustatyta, jog kiemeliuose yra nutrupėjusių sienų, nelygaus grindinio, o pareiÅ¡kėjas nurodo, jog tai sukėlė grėsmę jo sveikatai, tačiau kaip grėsmę sveikatai nurodė krentančias plytas, tokių pažeidimų užfiksuota nebuvo, patikrinimo metu nustačius , jog sienų danga yra nutrupėjusi, bei netinkama grindinio danga nurodymų, jog tai bÅ«tų nesaugi aplinka, nepateikta.

Tačiau vien tai, kad yra nustatyti tokie pažeidimai, kaip nutrupėjusi sienų danga, nelygus grindinys, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių trÅ«kumų yra deklaratyvÅ«s, į Å iaulių TI administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės atmestini. Kuo remdamasis pareiÅ¡kėjas nurodo, jog asbesto Å¡iferyje, nepateikta patikrinimų metu toks pažeidimas nefiksuotas, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 7,6 punktas, numatė, kad tualetuose turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams), klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Tokiu būdu, po šio įsakymo priėmimo reikalavimo, jog sanitariniame mazge privalomai turi būti sėdimas unitazas, nėra.

Lietuvos higienos norma HM 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, tačiau nuo 2015-08-03 galioja Lietuvos higienos norma HN 134:2015„laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje Å¡io reikalavimo nėra. Tokiu bÅ«du, nėra nustatyta teisės aktų, kurie bÅ«tinai reikalautų sėdimų unitazų įrengimÄ tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015„laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas numato, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, tad privalomas karÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nenumatytas. Nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo, tad Å¡is argumentas dėl parazitų buvimo, kuris yra visiÅ¡kai nedetalizuotas, atmestinas.

Tinkamas šių darbų atlikimas įrodomas tiek patikrinimų aktais, tiek esančiais planais ar užfiksuotais atitinkame žurnale darbais. Pastebėtina, jog asmens ligos istorijoje duomenų apie spuogus, atsiradusius dėl įkandimų, ar nesibaigiančio niežulio, nėra. Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra teisingas. Skundų dėl maisto kokybės pareiškėjas nei atsakovui, nei kitoms įstaigoms neteikė, atlikti patikrinimai pažeidimų, susijusių su pareiškėjo argumentais, nenustatė.

Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodymÄ apie tai, jog jo skundai ar praÅ¡ymai atvykti pas gydytojÄ buvo neregistruojami, pažymėtina, kad buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiÅ¡kėjas pas gydytojÄ buvo Å¡eÅ¡is kartus, bei dar aÅ¡tuonis įraÅ¡us atliko sveikatos specialistė, kartÄ pas gydytojÄ jis nebuvo nuvestas dėl to, kad buvo pasivaikščiojimo kiemelyje. PareiÅ¡kėjas nepateikia duomenų, kada tiksliai, dėl ko buvo skundžiamasi, kas konkrečiai neregistravo jo skundo, tad teismas laiko Å¡iuos argumentus nedetalizuotais, abstrakčiais, ir juos atmeta.

Taip pat atmestini argumentai dėl negalėjimo įsigyti tam tikrų produktų, maisto papildų, vitaminų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatorių su praÅ¡ymu dėl Å¡ių nurodytų produktų įsigijimo, ir kad jam nebÅ«tų leista tai padaryti. Pataisos įstaigų vidaus taisyklės nustato, kad asmenys turi teisę įsigyti ir vaistinius preparatus, maisto produktus, maisto papildus, pateikę atitinkamÄ praÅ¡ymÄ administracijai, duomenų dėl tokių praÅ¡ymų pateikimo nėra.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog minkÅ¡tas inventorius neatitiko reikalavimų,. Å is jo argumentas paneigiamas pateiktais patikrinimo aktais, be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas, gaudamas minkÅ¡tÄ inventorių, turi teisę pateikti pastabas dėl Å¡io inventoriaus kokybės, tačiau Å¡ia savo teise nesinaudojo, tad Å¡is argumentas yra atmestinas. Taip pat atmestinas argumentas dėl kopėtėlių nebuvimo prie lovų, jos teisės aktais nėra numatytos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos, iÅ¡skyrus galimus netinkamus trumpalaikius pareigÅ«nų veiksmus. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos (galimi privatumo pažeidimai duÅ¡e, galimi higienos normų pažeidimai gyvenamosiose kamerose, abejones traktuojant pareiÅ¡kėjo naudai) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu metu pas gydytojus nors pareiÅ¡kėjas ir kreipėsi, tačiau nenurodė ryÅ¡io su galimais pažeidimais), įvertinus ir tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo neilgÄ laikÄ , 75 dienas, ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį Nr.-996-1062/2020 ), bei įvertinus tai, jog galimas privatumo pažeidimas duÅ¡uose buvo trumpalaikis, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sÄ lygų pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankamÄ satisfakcijÄ už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius