2018-10-10 Nr. AB-18142-3-61-3-04090-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1530-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04090-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energesman“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energesman“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energesman“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. rugsėjo 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-36 (toliau – ir Nurodymas) (I t., b. l. 18); 2) panaikinti Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-2806 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) (I t., b. l. 24); 3) panaikinti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (38-14)-VR-1.7-3007 (toliau – ir Agentūros sprendimas) (I t., b. l. 26); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros pareigūnas 2016 m. rugpjūčio 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-461 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog jis 2016 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje, savo veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atviroje lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusias degias atliekas (iš atliekų gautas kurą) ne pagal turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 (toliau – ir TIPK leidimas) atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (toliau – ir Reglamentas) nustatytas atliekų laikymo zonas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, AAĮ) 191 straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus. 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui buvo surašytas nurodymas Nr. VR-14.2-36, kuriuo nurodyta užtikrinti atliekų laikymą pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas pratęsti terminą Nurodymui įvykdyti. 2016 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai padavė skundą dėl minėto Nurodymo panaikinimo. Departamentas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nurodymą paliko galioti, o Agentūra 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atsisakė pratęsti terminą Nurodymui įgyvendinti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. 47 eksploatuoja Vilniaus atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Jo TIPK leidime ir Reglamente yra nustatytos laikymo sąlygos tik toms atliekoms, kurios pareiškėjo teritorijoje yra laikomos ilgiau kaip metus, tačiau laikinam atliekų laikymui sąlygos nenustatytos. Kaip buvo nurodyta Patikrinimo akte, atviroje pareiškėjo lauko teritorijoje buvo saugomos po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusios degios atliekos ir jos buvo laikinai laikomos trumpiau nei metus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo nuomone, TIPK leidimo Reglamento reikalavimai, taip pat ir AAĮ 191 straipsnio 2 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, o Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pagrindai duoti privalomąjį nurodymą neegzistavo.

4. Pareiškėjas teigė, kad, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo gavęs UAB „Fortum Klaipėda“ pranešimą apie tai, jog spalio 2–23 d. jėgainė bus stabdoma profilaktiniam remontui, todėl bus ribojamas kuro priėmimas iki 200 t per savaitę. Degiąsias atliekas terminuotai laikyti sąvartyne laikinai leista tik nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad teritorijoje laikinai laikomų atliekų sandėliuoti stoginėje, kurioje atliekos laikomos ilgiau kaip metus, nebuvo fizinių galimybių, todėl atliekas buvo galima perduoti tik atliekas tvarkančioms įmonėms. Šios nurodytos aplinkybės nuo pareiškėjo ir jo darbuotojų valios objektyviai nepriklausė, tačiau atsakovo tinkamai įvertintos nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Nurodymu duotas 8 dienų terminas yra akivaizdžiai per trumpas.

5. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Dėl Nurodymo atsakovas pažymėjo, jog TIPK leidimo 4.4 punkte nustatyta, kad supakuotos ir supresuotos į ryšulius degios atliekos bei atliekos gautos iš biodžiovinimo būdu apdorotų biologiškai skaidžių atliekų, laikomos sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje prie sandėliavimo pastato. TIPK leidimo 4.2 punkte pažymėta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti degiųjų atliekų kiekis sandėliavimo pastate ir pastogėje yra 4330 t. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. sausio – liepos mėn. laikomų degių atliekų kiekis neviršijo leidžiamo laikyti degių atliekų kiekio. Remiantis tuo, atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad patikrinimo metu užfiksuotos atliekos yra susidariusios pas pareiškėją ir laikinai laikomos trumpiau kaip metus, tačiau tokių atliekų laikinam laikymui pareiškėjo TIPK leidimo Reglamente sąlygos nebuvo nustatytos, t. y. pareiškėjo TIPK leidimo Reglamente nustatytos sąlygos tik toms susidarančioms atliekoms, kurios įmonės teritorijoje laikomos ilgiau kaip metus. AAĮ 191 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę eksploatuoti įrenginį ar jo dalį tik TIPK leidime nustatytomis sąlygomis, todėl, atsakovo teigimu, Nurodymu pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas užtikrinti, kad po mišrių komunalinių atliekų susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos būtų laikomos pagal TIPK leidimo techniniame reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas.

7. Atsakovas pareiškėjo teiginius dėl per trumpo Nurodymo įvykdymo termino laikė nepagrįstais.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Energesman“ skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas gavo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 16 prašymą Nr. (17.5.)-s-1481 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo buvo prašoma atlikti UAB „Energesman“ patikrinimą dėl galimai neteisėto atliekų perdavimo. Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Energesman“ savo veiklavietėje, atviroje įmonės lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusias degias atliekas ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas, tokiu būdu pažeisdamas AAĮ 191 straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus. Pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-VILAN-71088022-16 (I t. b. l. 163) bei administracinis nurodymas, kuriuo pareiškėjui paskirta 28 Eur bauda (I t. b. l. 164). Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 8 d. surašė Nurodymą, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta užtikrinti, kad mišrių komunalinių atliekų susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas. Šį Nurodymą pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas kreipėsi dėl termino pratęsimo, o vėliau ir dėl Nurodymo panaikinimo, tačiau Vilniaus RAAD sprendimu pareiškėjo prašymo panaikinti Nurodymą netenkino, o Agentūra sprendimu atsisakė pratęsti terminą Nurodymui įvykdyti.

10. Teismas nurodė, jog asmuo, kuriam yra išduotas TIPK leidimas įrenginiui eksploatuoti, leidime aptartą veiklą turi vykdyti nenukrypstant nuo leidime nustatytų sąlygų. Pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Reglamente yra nurodyta, kad degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) (atliekos kodas 19 12 10) turi būti laikomos sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje prie sandėliavimo pastato. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo veiklavietėje degios atliekos, kurios susidarė po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo buvo laikomos atviroje įmonės lauko teritorijoje, nebuvo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog veiklos vykdymas nenukrypstant nuo TIPK leidime nustatytų sąlygų yra pareiškėjo įstatyminė pareiga, todėl TIPK leidimo Reglamente esant sąlygai, kad degios medžiagos turėtų būti laikomos tik sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje, o pareiškėjui šios sąlygos nesilaikius, atsakovas pagrįstai priėmė Nurodymą, kuriuo nurodė užtikrinti, kad po mišrių komunalinių atliekų susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas.

11. Teismas pažymėjo, jog TIPK leidimo Reglamente aiškiai apibrėžta, kur turi būti laikomos degiosios medžiagos (sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje). TIPK leidimo Reglamente yra įtvirtinta bendra sąlyga, kaip turėtų būti laikomos būtent degios medžiagos neišskiriant jų laikymo trukmės, todėl pareiškėjo argumentus, kad atliekos buvo laikomos laikinai, teismas laikė nepagrįstais. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta panaikinti Nurodymą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

12. Patikrinimo metu (2016 m. rugpjūčio 24 d.) atsakovas nustatė, kad laikomų degių atliekų kiekis neviršijo didžiausio, vienu metu leidžiamo laikyti degiųjų medžiagų kiekio, todėl atsakovas neturėjo pagrindo aplinkybių dėl jėgainės sustabdymo vertinti kaip trukdančių vykdyti Nurodymą. Teismo vertinimu, atsakovas, nustatęs, kad laikomų degių atliekų kiekis neviršijo didžiausio, vienu metu leidžiamo laikyti degiųjų medžiagų kiekio, pagrįstai pareiškėjo argumentus, kad stoginėje laikyti degių atliekų pareiškėjas neturėjo fizinių galimybių, laikė nepagrįstais.

13. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Nurodymu nustatytas terminas nebuvo per trumpas, nes juo pareiškėjas buvo įpareigotas tik perkelti atliekas į TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas.

14. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 15. Pareiškėjas UAB „Energesman“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo UAB „Energesman“ skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas, ATĮ) 2 straipsnio 10 ir 45 dalių, 6 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Neteisingai ir nepagrįstai neatskyrė ir neidentifikavo laikino atliekų laikymo ir atliekų laikymo, neatskyrė šių veiklų bei iš jų kylančių skirtingų teisinių pasekmių ir to, kad Reglamento reikalavimai, už kurių tariamą nevykdymą buvo duotas Nurodymas, nėra taikomi laikinajam atliekų laikymui. Pareiškėjo TIPK leidime ir Reglamente yra nustatytos laikymo sąlygos tik toms atliekoms, kurios pareiškėjo teritorijoje yra laikomos ilgiau kaip metus, tačiau laikinam atliekų laikymo sąlygos nenustatytos, todėl nagrinėjamu atveju TIPK leidimo Reglamento reikalavimai nebuvo pažeisti.

17. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog laikomų degių atliekų kiekis neviršijo didžiausio, vienu metu leidžiamo laikyti degiųjų medžiagų kiekio, todėl atsakovas neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip trukdančių įvykdyti Nurodymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2016 m. antrojoje pusėje Vilniaus regione buvo susiklosčiusi itin sudėtinga situacija atliekų tvarkymo srityje, kadangi bendrovėje susikaupė tūkstančiai tonų deginimui skirtų atliekų. Be to, pareiškėjas gavo UAB „Fortum Klaipėda“ pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog jėgainė bus stabdoma metiniam profilaktiniam remontui. Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, degiąsias atliekas terminuotai laikyti leista tik nuo 2006 m. rugsėjo 16 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui priėmus įsakymą, kuriuo buvo pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklės. Iki šių pakeitimų įsigaliojimo, degiąsias atliekas vežti į sąvartynus nebuvo galima. Bendrovės teritorijoje esančioje laikinai laikomų atliekų stoginėje, kurioje atliekos laikomos ilgiau nei metus, atliekų laikyti nebuvo fizinių galimybių, todėl buvo įmanoma atliekas tik perduoti jas tvarkančioms įmonėms. Aplinkos ministrui priėmus įsakymą ir aptariamai situacijai pradėjus stabilizuotis, atliekos bendrovės teritorijoje laikinai nebėra laikomos ir Nurodyme nurodytos atliekos buvo realizuotos. Šias išvadas patvirtina į bylą pateiktos 2017 m. vasario 10 d. darytos bendrovės teritorijos nuotraukos. Pareiškėjo vertinimu, žinodamas minėtas aplinkybes Departamentas Nurodyme nepagrįstai ir nesąžiningai nustatė tik 8 dienų terminą reikalavimams įvykdyti. Pareiškėjas pažymi, jog AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato net iki 2 mėn. terminą nurodymams įvykdyti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai vertino byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, o dalies jų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Sprendime padarė byloje surinktiems įrodymams ir aktualiam teisiniam reglamentavimui prieštaraujančias išvadas.

18. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo teigimu, TIPK leidimo Reglamente nėra išskirta, kad ši sąlyga taikoma tik toms atliekoms, kurios yra laikomos ilgiau kaip metus. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepaaiškina kokios priežastys lėmė tai, kad atliekų sandėliuoti stoginėje nebuvo fizinių galimybių, taip pat nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, todėl, atsakovo nuomone, šis pareiškėjo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, susiję su UAB „Fortum Klaipėda“ yra nepagrįsti, nes šių aplinkybių egzistavimas neturėjo įtakos Nurodymui įvykdyti.

21. Atsakovas pažymi, jog šioje byloje yra sprendžiamas Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl aplinkybės, susijusios su Nurodymo įvykdymu po jo įvykdymo termino, t. y. praėjus beveik pusei metų, nėra reikšmingos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-36, Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-2806 ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (38-14)-VR-1.7-3007, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Energesman“ skundą atmetė nurodydamas, kad pareiškėjas nesilaikė TIPK leidimo Reglamente numatytos sąlygos, jog degiosios medžiagos turėtų būti laikomos tik sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje, todėl pareiškėjo argumentus, kad atliekos buvo laikomos laikinai, teismas laikė nepagrįstais.

24. Nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai aktualias ATĮ nuostatas, neatskyrė ir neidentifikavo laikino atliekų laikymo ir atliekų laikymo.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 10 dalį, atliekų laikymas – naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

26. Atliekų tvarkymo įstatyme laikinasis atliekų tvarkymas apibrėžiamas kaip pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (ATĮ 2 str. 45 d.).

27. Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

28. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Atliekų tvarkymo įstatyme nėra daromas skirtumas tarp atliekų laikymo ir laikinojo atliekų laikymo ta prasme, jog tiek laikinai, tiek ilgesnį laikotarpį laikomos atliekos turi būti laikomos tokiu būdu, jog neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, be to, atliekų laikymas turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ATĮ 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtintas laikino atliekų tvarkymo apibrėžimas taikomas tuo atveju, kai šios atliekos yra laikomos jų susidarymo vietoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal pareiškėjui UAB „Energesman“ išduotą TIPK leidimą, jis vykdo atliekų apdorojimo darbus, t. y. jam netaikomos nuostatos, reglamentuojančios atliekų susidarymo vietoje atsirandančių atliekų laikymo sąlygas. Atsižvelgus į tai, atmestinas pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepadarė skirtumo tarp atliekų laikymo ir laikino atliekų laikymo.

29. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, dalis.

30. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalį fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) <...> tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fiziniai ar juridiniai asmenys privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamiesi šių principų: imasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdami veiklą imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

31. Pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Reglamento 4.2 punkte nurodyta, jog degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) (kodas 19 12 10) turi būti laikomos sandėlyje ar saugykloje. Minėto Reglamento 4.4 punkte įtvirtinta, kad supresuotos ir supakuotos į ryšulius („kipas“) degios atliekos ir supresuotos ir supakuotos į ryšulius degios atliekos, gautos iš biodžiovinimo būdu apdorotų BSA, laikomos sandėliavimo pastate C (1 742 kv. m) ir sandėliavimo pastogėje C* (1 735 kv. m) prie sandėliavimo pastato. Taigi pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Reglamente yra nurodyta, kad degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) kodas (19 12 10) turi būti laikomos sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje prie sandėliavimo pastato. Patikrinimo metu 2016 m. rugpjūčio 17 d. buvo nustatyta, kad UAB „Energesman“ veiklavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atviroje įmonės lauko teritorijoje, saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusias degias atliekas (iš atliekų gautą kurą) (kodas 19 12 10), t. y. ne pagal TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas. Vadovaudamasi patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. priėmė Nurodymą, kuriuo įpareigojo po mišrių komunalinių atliekų susidariusias ir išrūšiuotas degias atliekas laikyti pagal TIPK leidimo Reglamente nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, TIPK leidimo Reglamente aiškiai apibrėžtos sąlygos, kuriomis turi būti laikomos degiosios medžiagos, nepriklausomai nuo to, kokia jų laikymo trukmė, todėl pareiškėjui nesilaikius Reglamente numatytų sąlygų, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra pagrįstai priėmė 2016 m. rugsėjo 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-36, kuriuo įpareigojo pareiškėją degiąsias atliekas laikyti pagal TIPK leidimo Reglamente nustatytas sąlygas.

32. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl per trumpo Nurodymo įvykdymo termino, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog AAVKĮ 21 straipsnis numato privalomojo nurodymo įvykdymo terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Šiuo atveju pagal Nurodymą pareiškėjui buvo duotas 8 dienus terminas perkelti degiąsias atliekas į TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas ir nebuvo per trumpas minėtiems reikalavimams įvykdyti.

33. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo Nurodymas laikyti atliekas sandelyje ir sandėlio pastogėje šiuo konkrečiu atveju yra teisėtas ir pagrįstas, kaip ir jį patvirtinantis Vilniaus RAAD sprendimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energesman“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė