650aceb6-0eee-477d-b91f-120de4febc6b · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-932/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00561-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2.; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Julitos DabulskytÄs-RaizgienÄs (kolegijos pirmininkÄs bei praneÅ¡Äjos), Rasos PaužaitÄs ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Å ukienei, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistai B.
Legislator headnote
AI generated650aceb6-0eee-477d-b91f-120de4febc6b · Vilniaus apygardos teismas: Teismo posÄdžio metu prokurorÄ A. Å ukienÄ, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleista B. T., jos gynÄjas advokatas V. Vasilionokas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentÄjusioji G. R. ir jos atstovas advokatas S. ZakareviÄius praÅ¡Ä skundÄ tenkinti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai NukentÄjusiosios G. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-932/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00561-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2.; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Julitos DabulskytÄs-RaizgienÄs (kolegijos pirmininkÄs bei praneÅ¡Äjos), Rasos PaužaitÄs ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Å ukienei, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistai B.
T. ir jos gynÄjui advokatui Vitalijui Vasilionokui, nukentÄjusiosios G. R. įgaliotam atstovui advokatui Sauliui ZakareviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios G. R. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 6 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 284 straipsnyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, perduodant pagal laidavimÄ A.
T., vienerių metų laikotarpiui, ir B. T. baudžiamoji byla nutraukta. Kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikintina. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. B. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, dÄl to, kad vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2017 m. spalio 20 d., apie 18.00 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y.
VšĮ RespublikinÄs Vilniaus universitetinÄs ligoninÄs, esanÄios Vilniuje, Å iltnamių g. 29, priÄmimo skyriuje, prie traumatologo kabineto Nr. 454, matant paÅ¡aliniams asmenims, vartodama necenzÅ«rinius žodžius, tyÄia rankomis griebÄ nukentÄjusiÄ jÄ G. R. už plaukų ir taip laikydama pastarÄ jÄ tampÄ, tuo sukeldama nukentÄjusiajai G. R. fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 6 d. nuosprendžiu, nukentÄjusioji G. R. pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o minÄtÄ nuosprendį panaikinti ir B. T. priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taip pat praÅ¡oma atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ ir apklausti kaip liudytojÄ J. T., taip pat iÅ¡reikalauti medicininius dokumentus apie laiduotojo A. T. sveikatos bÅ«klÄ. 2.1. ApeliantÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai B.
T. taikÄ BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylos aplinkybes, neiÅ¡samiai įvertino įrodymus, priimdamas sprendimÄ akcentavo tik formalias BK 40 straipsnio sÄ lygas ir tokiu bÅ«du neteisingai pritaikÄ Ä¯statymÄ . Apeliaciniame skunde cituojamos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys, apeliantÄ sutinka su tuo, kad B. T. nusikalto pirmÄ kartÄ , taÄiau vertinant ir aptariant kaltÄs pripažinimÄ , gailÄjimÄ si, galimybÄ ateityje laikytis įstatymo ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be to, vertinant laiduotojo galimybes, kyla pagrįstų abejonių dÄl teismo sprendimo pagrįstumo. 2.2.
Skunde teigiama, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ . Pasak apeliantÄs, akivaizdu, kad B. T. pozicijoje pasigendama nuoÅ¡irdžių ir nuoseklių parodymų apie veikos padarymo aplinkybes. Nors formaliai B. T. pripažino atlikusi smurtinius veiksmus, taÄiau byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs ir B. T. pasakojimas apie reikÅ¡mingas faktines aplinkybes akivaizdžiai skiriasi.
Mano, jog B. T. parodymus davÄ ne nuoÅ¡irdžiai, o pasirinkdama sau palankų įvykių variantÄ . ApeliantÄ skunde cituoja B. T. parodymus, 2017 m. lapkriÄio 16 d. objektų apžiÅ«ros protokolÄ ir teigia, kad B. T. nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad pastaroji matÄ J. T. ir apeliantÄ apsikabinusius, nebuvo, to nenustatyta ir nuosprendyje. ApeliantÄs įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , akcentavo tik deklaratyvius B. T. pareiÅ¡kimus apie kaltÄ, gailÄjimÄ si ir sprendimÄ priÄmÄ, nesigilindamas į B.
T. nenorÄ papasakoti reikÅ¡mingas ir esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2.3. Toliau apeliaciniame skunde pasisakoma dÄl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sÄ lygos â pagrįsto manymo, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pasak apeliantÄs, tai yra vertinamojo pobÅ«džio sÄ lyga. Skunde apeliantÄ apraÅ¡o konflikto aplinkybes ir nurodo nesant nustatyta, jog tuo metu B. T. psichinÄ, emocinÄ bÅ«klÄ buvo neadekvati. NukentÄjusiosios vertinimu, B. T. elgesys akivaizdžiai sietinas su visiÅ¡ku teisinÄs atsakomybÄs ignoravimu ir siekiu parodyti savo įtakÄ ir reikÅ¡mingumÄ .
Ä® bylÄ pateiktÄ charakteristikÄ nukentÄjusioji nelaiko patikimu dokumentu. Jos manymu, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog B. T. yra teigiamai charakterizuojama, kadangi tokių objektyvių ir realių duomenų byloje nÄra. PabrÄžiama ir tai, kad B. T. neatsipraÅ¡Ä nei tiesiogiai, nei per atstovus, nors asmeniÅ¡kai pažįsta, žino nukentÄjusiosios asmeninius kontaktus. 2.4. Apeliantei abejonių kelia ir tai, ar A. T. BK 40 straipsnio 3 dalies prasme gali bÅ«ti tinkamas laiduotojas, galintis daryti akivaizdžiÄ Ä¯takÄ B.
T. elgesiui. Akcentuojama, kad B. T. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, įgijusi teisinį iÅ¡silavinimÄ , turinti nuosavÄ verslÄ , vadovaujanti įmonei, turinti turto, gaunanti dideles pajamas. Taigi apeliantei akivaizdu, jog B. T. negali bÅ«ti laikoma nebrandžia asmenybe, ar galima pagrįstai tikÄtis, jog kitas asmuo jai gali daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ , turÄti auklÄjamÄ jį poveikį, kuris duotų lemianÄiai teigiamų rezultatų. Be to, po bylos iÅ¡nagrinÄjimo pirmos instancijos teisme apeliantei tapo žinoma, jog A.
T. sveikatos bÅ«klÄ yra komplikuota â Å¡is asmuo serga ir gydomas nuo iÅ¡sÄtinÄs sklerozÄs, yra gydytas dÄl psichikos sutrikimų ligoninÄs stacionare, o vartojami medikamentai gali turÄti įtakos jo mÄ stymui ir bendravimui su kitais asmenimis. Taigi, kaip pabrÄžiama, dÄl paminÄtų aplinkybių A. T. negali bÅ«ti tinkamu laiduotoju, kyla pagrįstų abejonių dÄl jo realios galimybÄs užtikrinti teigiamÄ Ä¯takÄ B. T. 2.5. Galiausiai, apeliantÄ mano, jog bÅ«tina atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ â apklausti kaip liudytojÄ J. T. ir iÅ¡reikalauti medicininius dokumentus apie laiduotojo A.
T. sveikatos bÅ«klÄ.
3. Teismo posÄdžio metu prokurorÄ A. Å ukienÄ, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleista B. T., jos gynÄjas advokatas V. Vasilionokas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentÄjusioji G. R. ir jos atstovas advokatas S. ZakareviÄius praÅ¡Ä skundÄ tenkinti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai NukentÄjusiosios G. R. apeliacinis skundas atmetamas.
4. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nukentÄjusioji nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad B. T. nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , kadangi tam nebuvo visų bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnyje.
5. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ;
2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ;
3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galima svarstyti klausimÄ dÄl asmens, kuris padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
6. Apeliaciniu skundu įrodinÄjama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytas sÄ lygas. TeisÄjų kolegija su tokiais apeliantÄs teiginiais nesutinka ir pirmiausia pasisakys dÄl pirmosios iÅ¡ nurodytų sÄ lygų buvimo pagrįstumo.
7. AiÅ¡kindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygÄ â asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , kasacinÄs instancijos teismas yra nurodÄs, kad visiÅ¡kas kaltÄs pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybÄs ir padarymo aplinkybÄs, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.
Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijÄs ir su gailÄjimusi dÄl padarytos nusikalstamos veikos, taÄiau tai nÄra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailÄjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailÄjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dÄl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbÄti nukentÄjusiesiems, dÄti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda teisÄsaugos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).
Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020).
8. Nors skunde nurodoma, kad B. T. parodymai nÄra nei nuoseklÅ«s, nei nuoÅ¡irdÅ«s, su tuo sutikti vis dÄlto negalima. IÅ¡ ikiteisminiame tyrime duotų B. T. parodymų matyti, kad pastaroji nuo pat pirmos apklausos momento pilnai pripažino savo kaltÄ dÄl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo, patvirtino Lazdynų ligoninÄs koridoriuje tampiusi nukentÄjusiÄ jÄ G. R. už plaukų (1 t. b. l. 185-186, 203). Nors tyrÄjai duoti B. T. parodymai nebuvo itin detalÅ«s ir ji teigÄ ne viskÄ atsimenanti, taÄiau jos pozicija dÄl kaltÄs padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo aiÅ¡ki â kaltÄ pripažino pilnai.
NagrinÄjant bylÄ teisme, B. T. pozicija dÄl kaltÄs nepasikeitÄ, duodama parodymus ir atsakydama į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus, ji parodÄ, kad atvažiavusi į Lazdynų ligoninÄ pro langÄ pamatÄ apsikabinusius jos vyrÄ ir nukentÄjusiÄ jÄ , po ko puolÄ nukentÄjusiÄ jÄ , Äiupo už plaukų, peÅ¡Ä (peÅ¡Ä taip, kaip nurodyta kaltinime), peÅ¡dama rÄkÄ, neneigÄ, jog galÄjo iÅ¡sakyti ir keiksmažodžius. Taip pat nurodÄ, jog supranta pasielgusi netinkamai, dÄl tokių savo veiksmų labai gailisi, teigÄ norÄjusi atsipraÅ¡yti nukentÄjusiosios, taÄiau negalÄjo su pastarÄ ja susisiekti (2 t., b. l. 68-73).
PažymÄtina, kad ir apeliacinÄs instancijos teisme B. T. kelis kartus pakartojo nuoÅ¡irdžiai besigailinti dÄl savo neteisÄto elgesio, dÄl kurio jai yra gÄda, taip pat dar kartÄ patvirtino norÄjusi atsipraÅ¡yti nukentÄjusiosios, taÄiau Å¡ios daugiau nÄ sykio nebesutiko, o susisiekti nebuvo objektyvios galimybÄs (2 t., b. l. 95-98). IÅ¡ tokių aptartų B. T. parodymų, kurie detaliau užfiksuoti apklausų bei teisiamojo posÄdžio protokoluose, galima sprÄsti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmuo pripažino esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pozicija dÄl kaltÄs viso proceso metu buvo nuosekli, gailÄjosi dÄl savo veiksmų, todÄl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sÄ lygos buvimÄ , klaidos nepadarÄ.
9. AnksÄiau nurodytos iÅ¡vados nepaneigia apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybÄs, kuriais įrodinÄjamas B. T. parodymų nepagrįstumas bei nenuoseklumas. Tuo tikslu apeliantÄ analizuoja objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, gretindama juos su B. T. parodymais, ir konstatuoja, jog objektyvÅ«s duomenys paneigia B. T. parodymus, kad ji matÄ nukentÄjusiÄ jÄ ir J. T. apsikabinusius, kai tuo tarpu akivaizdu, jog ligoninÄs koridoriuje pasirodžius B. T. liudytojo apskritai nebuvo (pastarasis tuo metu buvo užÄjÄs į gydytojo kabinetÄ ).
Toks apeliantÄs bandymas sukelti abejones B. T. parodymais yra nepagrįstas ir neleidžia B. T. parodymus vertinti kitaip nei, kad Å¡i pilnai pripažino savo kaltÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytÄ aplinkybÄ, kad privažiavusi prie VšĮ RespublikinÄs Vilniaus universitetinÄs ligoninÄs ji pirmiausia pamatÄ G. R. automobilį, o po to pamatÄ, kad Å¡i sÄdi ligoninÄs koridoriuje apsikabinusi su jos vyru, teisiamajame posÄdyje B. T., atsakydama į klausimus, patikslino, jog apsikabinusius nurodytus asmenis matÄ per langÄ , o tuo metu, kai ji puolÄ G.
R., jos vyras J. T. buvo gydytojo kabinete (2 t., b. l. 68-73). Toks patikslinimas niekaip negali bÅ«ti vertinamas kaip parodymų keitimas, juo labiau, skirtingas esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių įvardijimas. Tuo paÄiu tikslinga pažymÄti, kad iÅ¡ ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokolo matyti, kad B. T. nurodÄ bendras įvykio aplinkybes, iÅ¡sakÄ aiÅ¡kiÄ pozicijÄ dÄl prisipažinimo, apklausos protokole neatsispindi jokie B. T. užduodami klausimai. Teisminio nagrinÄjimo metu dÄl įvykio aplinkybių ir paÄios B.
T. veiksmų buvo aiÅ¡kinamasi kur kas detaliau, atitinkamai daugiau aplinkybių yra nurodyta ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmens parodymuose. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybÄs konstatavimui svarbu, jog asmuo visÄ laikÄ nurodytų esmines aplinkybes, o nagrinÄjamu atveju, kaip minÄta, B. T. pripažino iÅ¡ esmÄs visas objektyvias BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, gailÄjosi dÄl savo elgesio.
10. ApeliantÄs teiginiai, kuriais nenuoÅ¡irdumas, gailesÄio nebuvimas B. T. elgesyje, grindžiamas tuo, kad B. T. jos neatsipraÅ¡Ä, nelaikytini patvirtinanÄiais nukentÄjusiosios įrodinÄjamÄ aplinkybÄ. Kaip nurodyta anksÄiau, B. T. ne tik pripažino savo kaltÄ, neneigÄ nÄ vienos esminÄs nusikalstamos veikos aplinkybÄs, taÄiau kartojo besigailinti ir aiÅ¡kiai pasisakÄ norinti atsipraÅ¡yti nukentÄjusiosios, taÄiau to objektyviai negalÄjo padaryti. Tai, kad B. T. tiesiogiai neatsipraÅ¡Ä nukentÄjusiosios, nereiÅ¡kia, kad anksÄiau nurodytas noras atsipraÅ¡yti buvo tik deklaratyvus.
Å ioje vietoje bÅ«tina įvertinti tÄ aplinkybÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu B. T. buvo skirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, kuria ji, be kita ko, įpareigota nesilankyti prie nukentÄjusiosios gyvenamosios ir darbo vietų bei nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su G. R. (1 t., b. l. 175-176). Be to, svarbu ir tai, kad nukentÄjusioji nedalyvavo teisminiame nagrinÄjime (1 t., b. l. 68-73), dÄl ko B. T. vÄlgi negalÄjo nukentÄjusiosios atsipraÅ¡yti (nukentÄjusioji neatvyko ir į apeliacinÄs instancijos teismo posÄdį, kuriame B.
T. apgailestavo ir gÄdinosi dÄl savo elgesio, pakartojo, kad iÅ¡ties norÄjo atsipraÅ¡yti nukentÄjusiosios).
11. Apeliaciniu skundu ginÄijama ir pirmosios instancijos teismo konstatuota BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga, nesutinkant su teismo iÅ¡vada, kad B. T. ateityje nedarys nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga â pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.
Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai - polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybÄs apibÅ«dinanÄios veikos pobÅ«dį, kaltÄs formÄ , kaltininko asmenybÄ, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagrindÄ manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, gali rodyti tokios aplinkybÄs kaip asmens elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo.
12. Taigi sprendžiant, ar asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra svarbÅ«s duomenys apie kaltininko ankstesnius teisÄs pažeidimus, padarytus iki nagrinÄjamos nusikalstamos veikos, taip pat asmens elgesys po jo. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad B. T. praeityje nÄ karto nebuvo teista (1 t., b. l. 166), padariusi kelis administracinius nusižengimus, taÄiau nÄ vienas jų savo pobÅ«džiu nebuvo Å¡iurkÅ¡tus (smulkÅ«s Kelių eismo taisyklių pažeidimai), nuo padarytos nusikalstamos veikos praÄjo treji metai, duomenų, kad per tÄ laikÄ B. T. bÅ«tų pakartotinai nusikaltusi ar tai, kad dÄl jos yra (buvo) pradÄti ikiteisminiai tyrimai, nÄra. Tokios aplinkybÄs leidžia sprÄsti, kad B. T. nÄra linkusi pažeidinÄti įstatymus, jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinÄ, kas reiÅ¡kia nesant pagrindo manyti, kad Å¡is asmuo ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.
13. Nors apeliantÄ akcentuoja, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, taÄiau kolegija pažymi, kad tokios aplinkybÄs neturi iÅ¡skirtinÄs reikÅ¡mÄs ir nÄra vertintinos laidavimui bÅ«tinos sÄ lygos kontekste, pažymÄtina tik, kad bÅ«tent už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ B. T. ir buvo teisiama. Apeliaciniame skunde keliamos abejonÄs dÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad B. T. yra charakterizuojama teigiamai, nors apeliantei neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarÄ tokiÄ iÅ¡vadÄ .
Anot nukentÄjusiosios, galimai jÄ nulÄmÄ B. T. pateikta charakteristika, taÄiau remtis tokiu dokumentu nÄra pagrindo, kadangi charakteristikÄ pasiraÅ¡Ä B. T. įmonÄs darbuotoja (vyr. finansininkÄ R. L.). Atsakydama į nurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ , teisÄjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, teigiamÄ B. T. asmenybÄs įvertinimÄ nulÄmÄ visuma aplinkybių, o ne iÅ¡skirtinai apeliantÄs minimas dokumentas. pastarasis nors ir yra pateiktas ir pasiraÅ¡ytas asmens, kuris dirba B.
T. įmonÄje, taÄiau tokia aplinkybÄ savaime nereiÅ¡kia, kad dokumento turinys yra iÅ¡galvotas, B. T. teigiamai apibÅ«dinama nepagrįstai, juo labiau, minima charakteristika neturÄjo lemiamos reikÅ¡mÄs sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ . Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybÄs B. T. asmenybÄs įvertinimas ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytos sÄ lygos konstatavimas padarytas atsižvelgus į byloje esanÄių objektyvių duomenų visumÄ , o ne vien į anksÄiau nurodytÄ charakteristikÄ .
14. Galiausiai apeliaciniame skunde keliamas asmens, kuris paskirtas laiduotoju, tinkamumo klausimas. ApeliantÄ Ä¯rodinÄja, kad A. T. negali bÅ«ti laiduotoju ir daryti teigiamos įtakos, kadangi kyla abejonių dÄl pastarojo psichinÄs sveikatos bÅ«klÄs. Be to, pažymima, kad B. T. negalima laikyti nebrandžia asmenybe, kuriai galima daryti įtakÄ .
15. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, sprÄsdamas dÄl paskyrimo laiduotoju, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. TeisÄs doktrinoje nurodoma, kad pripažįstant asmenį laiduotoju turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama į jo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.
Taip pat turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama į jo charakteristikÄ , pateiktÄ darbovietÄs administracijos, kuriai toks asmuo priklauso. Apklaustas teisiamojo posÄdžio metu A. T. nurodÄ dirbantis (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jo santykiai su motina yra artimi, bendrauja dažnai, ypaÄ pastaruoju metu, kai baigÄ darbÄ užsienyje, jo ir motinos darbovietes vos 150 metrų atstumas, dÄl ko dažnai susitinka, ypatingai paskutiniu metu, kai jai reikia psichologinio palaikymo (2 t., b. l. 68-73). Byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, kad A. T. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m., ne kartÄ buvo skatintas, nuosekliai perkeliamas į aukÅ¡tesnes pareigas ir neturi jokių galiojanÄių tarnybinių nuobaudų (2 t., b. l. 51).
Atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs B. T. taip pat patvirtino, kad su sÅ«numi palaiko artimÄ ryšį, teigÄ besidžidžiuojanti juo, supranta, kad netinkamu elgesiu gali pakenkti sÅ«naus (duomenys neskelbtini) karjerai.
16. Ä®vertinus anksÄiau nurodytus duomenis, taip pat kitas laiduotojo tinkamumui svarbias aplinkybes (neteistas, nebaustas administracine tvarka), artimÄ ryšį tarp nurodytų asmenų, nÄra pagrindo A. T. laikyti netinkamu laiduotoju, abejoti, kad A. T. yra teismo pasitikÄjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo motinai B. T. Vien tai, kad pastaroji yra sulaukusi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi verslÄ , nereiÅ¡kia, kad jos artimas Å¡eimos narys, sÅ«nus, kuris taip pat turi didelÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, profesinÄje srityje užima pakankamai aukÅ¡tas pareigas, negali jos teigiamai paveikti.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantÄs teiginius, kuriais iÅ¡sakomos abejonÄs dÄl A. T. psichinÄs bÅ«klÄs. PabrÄžtina, kad byloje nÄra jokių duomenų, leidžianÄių suabejoti laiduotojo psichine sveikata. MinÄtas asmuo yra dirbantis atsakingÄ darbÄ , turi ilgametÄ patirtį (duomenys neskelbtini) tarnyboje, pastarajam, kaip valstybÄs tarnautojui, yra privalomas sveikatos patikrinimas, todÄl nÄra jokio pagrindo abejoti asmens sveikata, juo labiau, nagrinÄjamoje byloje iÅ¡sireikalauti ir tirti A.
T. medicininius dokumentus.
17. Atsižvelgdama į visus anksÄiau iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apylinkÄs teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarÄ tinkamas ir motyvuotas iÅ¡vadas dÄl visų BK 40 straipsnio 2 dalyje sÄ lygų buvimo, pagrįstai pripažino A. T. tinkamu laiduotoju, ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ atleisti B. T. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , perduodant jÄ A. T. vienerių metų laikotarpiui. Panaikinti apylinkÄs teismo nuosprendį dÄl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nÄra įstatyminio pagrindo.
Tuo paÄiu pažymÄtina, kad atleidimas baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra sÄ lyginÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs rūšis, t. y. asmuo nÄra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybÄs. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ , privalo sprÄsti dÄl asmens baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentÄjusiosios G. R. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Julita DabulskytÄ-RaizgienÄ Rasa PaužaitÄ Ugnius Trumpulis