Legislator Case Law & Legislation
650aceb6-0eee-477d-b91f-120de4febc6b AI generated

650aceb6-0eee-477d-b91f-120de4febc6b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 650aceb6-0eee-477d-b91f-120de4febc6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-932/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00561-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2.; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai B.

Legislator headnote

AI generated

650aceb6-0eee-477d-b91f-120de4febc6b · Vilniaus apygardos teismas: Teismo posėdžio metu prokurorė A. Å ukienė, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista B. T., jos gynėjas advokatas V. Vasilionokas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusioji G. R. ir jos atstovas advokatas S. Zakarevičius prašė skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nukentėjusiosios G. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-932/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00561-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2.; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai B.

T. ir jos gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui, nukentėjusiosios G. R. įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Zakarevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios G. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, perduodant pagal laidavimÄ A.

T., vienerių metų laikotarpiui, ir B. T. baudžiamoji byla nutraukta. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. B. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, dėl to, kad vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2017 m. spalio 20 d., apie 18.00 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios Vilniuje, Å iltnamių g. 29, priėmimo skyriuje, prie traumatologo kabineto Nr. 454, matant paÅ¡aliniams asmenims, vartodama necenzÅ«rinius žodžius, tyčia rankomis griebė nukentėjusiÄ jÄ G. R. už plaukų ir taip laikydama pastarÄ jÄ tampė, tuo sukeldama nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, nukentėjusioji G. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o minėtÄ nuosprendį panaikinti ir B. T. priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taip pat praÅ¡oma atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ ir apklausti kaip liudytojÄ J. T., taip pat iÅ¡reikalauti medicininius dokumentus apie laiduotojo A. T. sveikatos bÅ«klę. 2.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai B.

T. taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylos aplinkybes, neiÅ¡samiai įvertino įrodymus, priimdamas sprendimÄ akcentavo tik formalias BK 40 straipsnio sÄ lygas ir tokiu bÅ«du neteisingai pritaikė įstatymÄ . Apeliaciniame skunde cituojamos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys, apeliantė sutinka su tuo, kad B. T. nusikalto pirmÄ kartÄ , tačiau vertinant ir aptariant kaltės pripažinimÄ , gailėjimÄ si, galimybę ateityje laikytis įstatymo ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, be to, vertinant laiduotojo galimybes, kyla pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo pagrįstumo. 2.2.

Skunde teigiama, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ . Pasak apeliantės, akivaizdu, kad B. T. pozicijoje pasigendama nuoÅ¡irdžių ir nuoseklių parodymų apie veikos padarymo aplinkybes. Nors formaliai B. T. pripažino atlikusi smurtinius veiksmus, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir B. T. pasakojimas apie reikÅ¡mingas faktines aplinkybes akivaizdžiai skiriasi.

Mano, jog B. T. parodymus davė ne nuoÅ¡irdžiai, o pasirinkdama sau palankų įvykių variantÄ . Apeliantė skunde cituoja B. T. parodymus, 2017 m. lapkričio 16 d. objektų apžiÅ«ros protokolÄ ir teigia, kad B. T. nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad pastaroji matė J. T. ir apeliantę apsikabinusius, nebuvo, to nenustatyta ir nuosprendyje. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , akcentavo tik deklaratyvius B. T. pareiÅ¡kimus apie kaltę, gailėjimÄ si ir sprendimÄ priėmė, nesigilindamas į B.

T. nenorÄ papasakoti reikÅ¡mingas ir esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2.3. Toliau apeliaciniame skunde pasisakoma dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sÄ lygos – pagrįsto manymo, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pasak apeliantės, tai yra vertinamojo pobÅ«džio sÄ lyga. Skunde apeliantė apraÅ¡o konflikto aplinkybes ir nurodo nesant nustatyta, jog tuo metu B. T. psichinė, emocinė bÅ«klė buvo neadekvati. Nukentėjusiosios vertinimu, B. T. elgesys akivaizdžiai sietinas su visiÅ¡ku teisinės atsakomybės ignoravimu ir siekiu parodyti savo įtakÄ ir reikÅ¡mingumÄ .

Ä® bylÄ pateiktÄ charakteristikÄ nukentėjusioji nelaiko patikimu dokumentu. Jos manymu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog B. T. yra teigiamai charakterizuojama, kadangi tokių objektyvių ir realių duomenų byloje nėra. Pabrėžiama ir tai, kad B. T. neatsiprašė nei tiesiogiai, nei per atstovus, nors asmeniÅ¡kai pažįsta, žino nukentėjusiosios asmeninius kontaktus. 2.4. Apeliantei abejonių kelia ir tai, ar A. T. BK 40 straipsnio 3 dalies prasme gali bÅ«ti tinkamas laiduotojas, galintis daryti akivaizdžiÄ Ä¯takÄ B.

T. elgesiui. Akcentuojama, kad B. T. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, įgijusi teisinį iÅ¡silavinimÄ , turinti nuosavÄ verslÄ , vadovaujanti įmonei, turinti turto, gaunanti dideles pajamas. Taigi apeliantei akivaizdu, jog B. T. negali bÅ«ti laikoma nebrandžia asmenybe, ar galima pagrįstai tikėtis, jog kitas asmuo jai gali daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ , turėti auklėjamÄ jį poveikį, kuris duotų lemiančiai teigiamų rezultatų. Be to, po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmos instancijos teisme apeliantei tapo žinoma, jog A.

T. sveikatos bÅ«klė yra komplikuota – Å¡is asmuo serga ir gydomas nuo iÅ¡sėtinės sklerozės, yra gydytas dėl psichikos sutrikimų ligoninės stacionare, o vartojami medikamentai gali turėti įtakos jo mÄ stymui ir bendravimui su kitais asmenimis. Taigi, kaip pabrėžiama, dėl paminėtų aplinkybių A. T. negali bÅ«ti tinkamu laiduotoju, kyla pagrįstų abejonių dėl jo realios galimybės užtikrinti teigiamÄ Ä¯takÄ B. T. 2.5. Galiausiai, apeliantė mano, jog bÅ«tina atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ â€“ apklausti kaip liudytojÄ J. T. ir iÅ¡reikalauti medicininius dokumentus apie laiduotojo A.

T. sveikatos būklę.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė A. Å ukienė, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista B. T., jos gynėjas advokatas V. Vasilionokas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusioji G. R. ir jos atstovas advokatas S. Zakarevičius prašė skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nukentėjusiosios G. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad B. T. nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi tam nebuvo visų bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnyje.

5. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galima svarstyti klausimÄ dėl asmens, kuris padarė nusikalstamÄ veikÄ , atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

6. Apeliaciniu skundu įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BK 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytas sÄ lygas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka ir pirmiausia pasisakys dėl pirmosios iÅ¡ nurodytų sÄ lygų buvimo pagrįstumo.

7. AiÅ¡kindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygÄ â€“ asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020).

8. Nors skunde nurodoma, kad B. T. parodymai nėra nei nuoseklÅ«s, nei nuoÅ¡irdÅ«s, su tuo sutikti vis dėlto negalima. IÅ¡ ikiteisminiame tyrime duotų B. T. parodymų matyti, kad pastaroji nuo pat pirmos apklausos momento pilnai pripažino savo kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo, patvirtino Lazdynų ligoninės koridoriuje tampiusi nukentėjusiÄ jÄ G. R. už plaukų (1 t. b. l. 185-186, 203). Nors tyrėjai duoti B. T. parodymai nebuvo itin detalÅ«s ir ji teigė ne viskÄ atsimenanti, tačiau jos pozicija dėl kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo aiÅ¡ki – kaltę pripažino pilnai.

Nagrinėjant bylÄ teisme, B. T. pozicija dėl kaltės nepasikeitė, duodama parodymus ir atsakydama į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus, ji parodė, kad atvažiavusi į Lazdynų ligoninę pro langÄ pamatė apsikabinusius jos vyrÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , po ko puolė nukentėjusiÄ jÄ , čiupo už plaukų, pešė (pešė taip, kaip nurodyta kaltinime), peÅ¡dama rėkė, neneigė, jog galėjo iÅ¡sakyti ir keiksmažodžius. Taip pat nurodė, jog supranta pasielgusi netinkamai, dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, teigė norėjusi atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, tačiau negalėjo su pastarÄ ja susisiekti (2 t., b. l. 68-73).

Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teisme B. T. kelis kartus pakartojo nuoÅ¡irdžiai besigailinti dėl savo neteisėto elgesio, dėl kurio jai yra gėda, taip pat dar kartÄ patvirtino norėjusi atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, tačiau Å¡ios daugiau nė sykio nebesutiko, o susisiekti nebuvo objektyvios galimybės (2 t., b. l. 95-98). IÅ¡ tokių aptartų B. T. parodymų, kurie detaliau užfiksuoti apklausų bei teisiamojo posėdžio protokoluose, galima spręsti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo pripažino esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pozicija dėl kaltės viso proceso metu buvo nuosekli, gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sÄ lygos buvimÄ , klaidos nepadarė.

9. Anksčiau nurodytos iÅ¡vados nepaneigia apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kuriais įrodinėjamas B. T. parodymų nepagrįstumas bei nenuoseklumas. Tuo tikslu apeliantė analizuoja objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, gretindama juos su B. T. parodymais, ir konstatuoja, jog objektyvÅ«s duomenys paneigia B. T. parodymus, kad ji matė nukentėjusiÄ jÄ ir J. T. apsikabinusius, kai tuo tarpu akivaizdu, jog ligoninės koridoriuje pasirodžius B. T. liudytojo apskritai nebuvo (pastarasis tuo metu buvo užėjęs į gydytojo kabinetÄ ).

Toks apeliantės bandymas sukelti abejones B. T. parodymais yra nepagrįstas ir neleidžia B. T. parodymus vertinti kitaip nei, kad Å¡i pilnai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytÄ aplinkybę, kad privažiavusi prie VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ji pirmiausia pamatė G. R. automobilį, o po to pamatė, kad Å¡i sėdi ligoninės koridoriuje apsikabinusi su jos vyru, teisiamajame posėdyje B. T., atsakydama į klausimus, patikslino, jog apsikabinusius nurodytus asmenis matė per langÄ , o tuo metu, kai ji puolė G.

R., jos vyras J. T. buvo gydytojo kabinete (2 t., b. l. 68-73). Toks patikslinimas niekaip negali bÅ«ti vertinamas kaip parodymų keitimas, juo labiau, skirtingas esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių įvardijimas. Tuo pačiu tikslinga pažymėti, kad iÅ¡ ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokolo matyti, kad B. T. nurodė bendras įvykio aplinkybes, iÅ¡sakė aiÅ¡kiÄ pozicijÄ dėl prisipažinimo, apklausos protokole neatsispindi jokie B. T. užduodami klausimai. Teisminio nagrinėjimo metu dėl įvykio aplinkybių ir pačios B.

T. veiksmų buvo aiÅ¡kinamasi kur kas detaliau, atitinkamai daugiau aplinkybių yra nurodyta ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymuose. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės konstatavimui svarbu, jog asmuo visÄ laikÄ nurodytų esmines aplinkybes, o nagrinėjamu atveju, kaip minėta, B. T. pripažino iÅ¡ esmės visas objektyvias BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, gailėjosi dėl savo elgesio.

10. Apeliantės teiginiai, kuriais nenuoÅ¡irdumas, gailesčio nebuvimas B. T. elgesyje, grindžiamas tuo, kad B. T. jos neatsiprašė, nelaikytini patvirtinančiais nukentėjusiosios įrodinėjamÄ aplinkybę. Kaip nurodyta anksčiau, B. T. ne tik pripažino savo kaltę, neneigė nė vienos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau kartojo besigailinti ir aiÅ¡kiai pasisakė norinti atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, tačiau to objektyviai negalėjo padaryti. Tai, kad B. T. tiesiogiai neatsiprašė nukentėjusiosios, nereiÅ¡kia, kad anksčiau nurodytas noras atsipraÅ¡yti buvo tik deklaratyvus.

Å ioje vietoje bÅ«tina įvertinti tÄ aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu B. T. buvo skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuria ji, be kita ko, įpareigota nesilankyti prie nukentėjusiosios gyvenamosios ir darbo vietų bei nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su G. R. (1 t., b. l. 175-176). Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusioji nedalyvavo teisminiame nagrinėjime (1 t., b. l. 68-73), dėl ko B. T. vėlgi negalėjo nukentėjusiosios atsipraÅ¡yti (nukentėjusioji neatvyko ir į apeliacinės instancijos teismo posėdį, kuriame B.

T. apgailestavo ir gėdinosi dėl savo elgesio, pakartojo, kad išties norėjo atsiprašyti nukentėjusiosios).

11. Apeliaciniu skundu ginčijama ir pirmosios instancijos teismo konstatuota BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga, nesutinkant su teismo iÅ¡vada, kad B. T. ateityje nedarys nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai - polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagrindÄ manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, gali rodyti tokios aplinkybės kaip asmens elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo.

12. Taigi sprendžiant, ar asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra svarbÅ«s duomenys apie kaltininko ankstesnius teisės pažeidimus, padarytus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos, taip pat asmens elgesys po jo. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad B. T. praeityje nė karto nebuvo teista (1 t., b. l. 166), padariusi kelis administracinius nusižengimus, tačiau nė vienas jų savo pobÅ«džiu nebuvo Å¡iurkÅ¡tus (smulkÅ«s Kelių eismo taisyklių pažeidimai), nuo padarytos nusikalstamos veikos praėjo treji metai, duomenų, kad per tÄ laikÄ B. T. bÅ«tų pakartotinai nusikaltusi ar tai, kad dėl jos yra (buvo) pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad B. T. nėra linkusi pažeidinėti įstatymus, jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, kas reiÅ¡kia nesant pagrindo manyti, kad Å¡is asmuo ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

13. Nors apeliantė akcentuoja, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, tačiau kolegija pažymi, kad tokios aplinkybės neturi iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės ir nėra vertintinos laidavimui bÅ«tinos sÄ lygos kontekste, pažymėtina tik, kad bÅ«tent už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ B. T. ir buvo teisiama. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad B. T. yra charakterizuojama teigiamai, nors apeliantei neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Anot nukentėjusiosios, galimai jÄ nulėmė B. T. pateikta charakteristika, tačiau remtis tokiu dokumentu nėra pagrindo, kadangi charakteristikÄ pasirašė B. T. įmonės darbuotoja (vyr. finansininkė R. L.). Atsakydama į nurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, teigiamÄ B. T. asmenybės įvertinimÄ nulėmė visuma aplinkybių, o ne iÅ¡skirtinai apeliantės minimas dokumentas. pastarasis nors ir yra pateiktas ir pasiraÅ¡ytas asmens, kuris dirba B.

T. įmonėje, tačiau tokia aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad dokumento turinys yra iÅ¡galvotas, B. T. teigiamai apibÅ«dinama nepagrįstai, juo labiau, minima charakteristika neturėjo lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės B. T. asmenybės įvertinimas ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytos sÄ lygos konstatavimas padarytas atsižvelgus į byloje esančių objektyvių duomenų visumÄ , o ne vien į anksčiau nurodytÄ charakteristikÄ .

14. Galiausiai apeliaciniame skunde keliamas asmens, kuris paskirtas laiduotoju, tinkamumo klausimas. Apeliantė įrodinėja, kad A. T. negali bÅ«ti laiduotoju ir daryti teigiamos įtakos, kadangi kyla abejonių dėl pastarojo psichinės sveikatos bÅ«klės. Be to, pažymima, kad B. T. negalima laikyti nebrandžia asmenybe, kuriai galima daryti įtakÄ .

15. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, spręsdamas dėl paskyrimo laiduotoju, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teisės doktrinoje nurodoma, kad pripažįstant asmenį laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į jo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į jo charakteristikÄ , pateiktÄ darbovietės administracijos, kuriai toks asmuo priklauso. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. T. nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jo santykiai su motina yra artimi, bendrauja dažnai, ypač pastaruoju metu, kai baigė darbÄ užsienyje, jo ir motinos darbovietes vos 150 metrų atstumas, dėl ko dažnai susitinka, ypatingai paskutiniu metu, kai jai reikia psichologinio palaikymo (2 t., b. l. 68-73). Byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, kad A. T. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m., ne kartÄ buvo skatintas, nuosekliai perkeliamas į aukÅ¡tesnes pareigas ir neturi jokių galiojančių tarnybinių nuobaudų (2 t., b. l. 51).

Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės B. T. taip pat patvirtino, kad su sÅ«numi palaiko artimÄ ryšį, teigė besidžidžiuojanti juo, supranta, kad netinkamu elgesiu gali pakenkti sÅ«naus (duomenys neskelbtini) karjerai.

16. Ä®vertinus anksčiau nurodytus duomenis, taip pat kitas laiduotojo tinkamumui svarbias aplinkybes (neteistas, nebaustas administracine tvarka), artimÄ ryšį tarp nurodytų asmenų, nėra pagrindo A. T. laikyti netinkamu laiduotoju, abejoti, kad A. T. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo motinai B. T. Vien tai, kad pastaroji yra sulaukusi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi verslÄ , nereiÅ¡kia, kad jos artimas Å¡eimos narys, sÅ«nus, kuris taip pat turi didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, profesinėje srityje užima pakankamai aukÅ¡tas pareigas, negali jos teigiamai paveikti.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės teiginius, kuriais iÅ¡sakomos abejonės dėl A. T. psichinės bÅ«klės. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių suabejoti laiduotojo psichine sveikata. Minėtas asmuo yra dirbantis atsakingÄ darbÄ , turi ilgametę patirtį (duomenys neskelbtini) tarnyboje, pastarajam, kaip valstybės tarnautojui, yra privalomas sveikatos patikrinimas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti asmens sveikata, juo labiau, nagrinėjamoje byloje iÅ¡sireikalauti ir tirti A.

T. medicininius dokumentus.

17. Atsižvelgdama į visus anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarė tinkamas ir motyvuotas iÅ¡vadas dėl visų BK 40 straipsnio 2 dalyje sÄ lygų buvimo, pagrįstai pripažino A. T. tinkamu laiduotoju, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ atleisti B. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ A. T. vienerių metų laikotarpiui. Panaikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina, kad atleidimas baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiosios G. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis