2022-10-05 Nr. AB-24248-3-62-3-03378-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-311-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03378-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras” apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės V. M. (toliau – ir atsakovė) 21,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurie yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

3. Atsakovė turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo Centro prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovės 21,25 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5. Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nustatė, kad atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini), todėl, pagal Nuostatus, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas nurodė, kad iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas. Atitinkamai teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam atsakovės įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurioje akcentuojama, kad bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos. Teismas vadovavosi formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose. Taigi pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, teismo vertinimu, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu.

7. Be to, teismas taip pat įvertino, kad Centre veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius. Taip pat teismas vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 8. Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šį prašymą tenkinti pilna apimtimi.

9. Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, kuriose prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Anot Centro, byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Centras pabrėžia, kad nors prašyme nėra formuluojama nauja teisinė problema, tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus. Teismo nurodytoje pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys turi savo funkcijas, nesusijusias su bylinėjimosi teismuose.

10. Centras atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs ir su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu, todėl bylinėjimosi išlaidų visiškas nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį. Centro nuomone, net ir įvertinus visas aplinkybes šioje konkrečioje byloje ir nustačius, kad advokato pagalbos poreikis yra minimalus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, vis tik, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų esmę ir prasmę, į šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas galėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, tačiau ne visiškai tokio prašymo netenkinti. Be to, didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, tokių paslaugų kaštai didėja, todėl skolininko patiriama našta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcingai mažėja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas Centro prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, prašo šią teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant pareiškėjui prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

13. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

14. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; kt.).

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).

16. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Centre veikia Rinkliavos skyrius, kuriame dirba 2 darbuotojai, taip pat yra juristė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose jau yra suformuota praktika, bei kad nagrinėjamu atveju skiriasi tik proceso šalis, laikotarpis, kuriuo prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma, o šiems duomenims surašyti pakanka Centre turimų žmogiškųjų išteklių, tam nereikalinga kvalifikuota teisinė pagalba.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas nuostatomis, kuriomis remdamasis pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamasis vienodomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 patvirtintomis procesinių dokumentų formomis. Nepaisydamas šios galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

18. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisia bylinėjimosi išlaidas, šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-788-520/2021; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra neaktuali ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, o ne visiškai nepriteisiamos.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis bei ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju jam suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Šiaulių RATC prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

20. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys