Legislator Case Law & Legislation
65023d87-1ff2-4b4e-a5db-a2f0cb2a2251 AI generated

65023d87-1ff2-4b4e-a5db-a2f0cb2a2251 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 65023d87-1ff2-4b4e-a5db-a2f0cb2a2251
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir M. T.-O. dėl 2013 m. sausio 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, D. J. ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir M. T.-O. dėl 2013 m. sausio 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėGinčas kilo dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų egzistavimo. IeÅ¡kovė UAB „Tomega“ prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria atsakovas R.

Legislator headnote

AI generated

65023d87-1ff2-4b4e-a5db-a2f0cb2a2251 · Lietuvos apeliacinis teismas: praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2013 m. sausio 14 d. atsakovų R. P. ir M. T.-O. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, bei iÅ¡ atsakovo R. P. priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Tomega“ ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-160-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01712-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.6.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

P. ir M. T.-O. dėl 2013 m. sausio 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, D. J. ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir M. T.-O. dėl 2013 m. sausio 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėGinčas kilo dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų egzistavimo. IeÅ¡kovė UAB „Tomega“ prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria atsakovas R.

P. perleido atsakovui M. T.-O. 546 740,51 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininkÄ D. J. (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis).Nurodė, kad teismų sprendimais iÅ¡ atsakovo R. P. ieÅ¡kovei iÅ¡ viso yra priteista 564 163,57 Lt (neskaitant procesinių palÅ«kanų). Atsakovas R. P. gera valia priteistų sumų ieÅ¡kovei nesumokėjo. Prisijungus I–os eilės iÅ¡ieÅ¡kotojai D. P., skolininko R. P. turto aiÅ¡kiai nepakanka ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti. Ginčijamu sandoriu atsakovas R. P., siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jam priklausančio turto ieÅ¡kovės naudai, tikslingai sumažino savo turtÄ .

Atsakovas M. T.-O. negalėjo nežinoti apie tai, kad sudaro nesÄ Å¾iningÄ sandorį, nes jam atstovauja tas pats advokatas, kaip ir atsakovui R. P..II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Tomega“ ieÅ¡kinį patenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. sausio 14 d. atsakovų R. P. ir M. T.-O. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria perleista 546 740,51 Lt dydžio reikalavimo teisė; trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, D.

J. ieÅ¡kinį atsakovams R. P. ir M. T.-O. atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas R. P. pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-520-560/2011 turi sumokėti kreditorei UAB „Tomega“ 322 500,53 Lt; pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013 UAB „Tomega“ naudai iÅ¡ atsakovo R. P. solidariai su A. H. priteista 240 453,04 Lt skola, 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å ios sumos ieÅ¡kovei nėra sumokėtos. Be to, teismas nustatė, kad atsakovo R. P. buvusi sutuoktinė D. P. 2013 m. sausio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo trims nepilnamečiams vaikams. Å ioje byloje ginčo Å¡alys, neatskleisdamos teismui aplinkybių apie kreditorės UAB „Tomega“ reikalavimus atsakovui R. P., sudarė taikos sutartį dėl 129 600 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo už tris metus priteisimo bei po 1 200 Lt mėnesio periodinių iÅ¡mokų kiekvienam vaikui mokėjimo (arba 3 600 Lt kas mėnesį).

D. P. tapo pirmosios eilės kreditorė su 133 320 Lt reikalavimu. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininko turto priverstinio realizavimo pradinė kaina yra apie 250 000 Lt, iÅ¡ kurių, pardavimo iÅ¡ pirmųjų varžytinių atveju, beveik 2/3 dalys sumos atitektų pirmosios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojai D. P., teismas sprendė, kad skolininko R. P. perleista reikalavimo teisė gauti iÅ¡ D. J. 546 740,51 Lt sumÄ iÅ¡ esmės sumažino kreditorės UAB „Tomega“ galimybes atgauti skolÄ bei pažeidė jos interesus.

Pasak teismo, jeigu priverstinis turto realizavimas varžytinėse vyktų pagal Å¡iuo metu nustatytas rinkos kainas (rinkos kaina, kuriÄ nustatė „Negrita“ už du sklypus, yra 304 000 Lt, tai pradinė varžytinių kaina pirmosiose varžytinėse bÅ«tų 80 procentų Å¡ios nustatytos vertės arba 243 200 Lt), ir jeigu turtas bÅ«tų parduotas, tai po pirmosios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojos reikalavimo patenkinimo ieÅ¡kovei UAB „Tomega“ liktų mažiau nei 100 000 Lt, nes iÅ¡ieÅ¡kotojos D.

P. reikalavimas kiekvienÄ mėnesį padidėja 3 600 Lt suma. Teismas sprendė, kad visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar R. P. reikalavimo teisę perleido įskaitydamas 170 000 Eur arba 170 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo prievolę, ar paskola iÅ¡ viso nebuvo suteikta, ginčijamas sandoris iÅ¡ esmės sumažino jo mokumÄ .Pasak teismo, atsakovai žinojo, kad R. P. atžvilgiu yra įsiteisėję teismų sprendimai ir yra priimti bei teisme nagrinėjami nauji reikalavimai, todėl sudarydami 2013 m. sausio 14 d.

Reikalavimo teisės perleidimo sutartį veikė nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovės atžvilgiu. Atsakovo M. T.-O. nesÄ Å¾iningumÄ rodo faktas, jog šį atsakovÄ atstovauja tas pats advokatas kaip ir atsakovÄ R. P., ir kad minėtas advokatas ir jo klientas R. P. apie naujus kreditoriaus BUAB „Degrita“, kurio teises perėmė UAB „Tomega“, reikalavimus žino nuo 2012 m. spalio mėn. iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio. Teismas atsakovams taikė CK 6.67 straipsnio 4 punkte numatytÄ sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , nes nustatė prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ â€“ atsakovui M.

T.-O. iÅ¡ atsakovo R. P. perėmus 546 740,51 Lt reikalavimo teisę į skolininkÄ D. J., atsakovas M. T.-O. atsisakė savo reikalavimų į R. P. pagal 2008 m. vasario 5 d. sudarytÄ Paskolos sutartį, kuri yra negaliojanti arba yra galiojanti tik dalyje dėl 170 000 Lt paskolos sumos suteikimo. Be to, teismas konstatavo, kad yra ir kita actio Pauliano institutui taikyti bÅ«tina sÄ lyga – R. P. neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamÄ Reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.66 str. 1 d.).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniame skunde atsakovas R.

P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2013 m. sausio 14 d. atsakovų R. P. ir M. T.-O. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, bei iÅ¡ atsakovo R. P. priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Tomega“ ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Atsakovui priklausančio areÅ¡tuoto turto pakanka atsiskaityti su ieÅ¡kove. Dėl ginčijamo sandorio nesumažėjo kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ skolininko (atsakovo) turto, todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas actio Pauliana ieÅ¡kinys yra neproporcinga ieÅ¡kovės interesų gynimo priemonė. Be to, atsakovas R. P. pagal ginčijamÄ sandorį perleido ne konkretų turtÄ , o reikalavimo teisę į pinigų sumÄ . Kol reikalavimo teisė nėra įgyvendinta, atsakovas R.

P. nepadidino savo turto masės, o tai, ar tokia reikalavimo teisė galėtų bÅ«ti įgyvendinta, priklauso tik nuo skolininko D. J. mokumo ir sÄ Å¾iningumo. D. J. iki Å¡iol vengia įvykdyti savo kaip skolininko įsipareigojimus. Tai patvirtina tiek paties D. J. veiksmai, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos faktinės aplinkybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-10336-808/2015 atmestas J. P. ir D. J. praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2183-262/2015 pagal D. J. ieÅ¡kinį atsakovams M. T.-O. ir R. P. dėl 2011 m. liepos 25 d. Taikos sutarties pakeitimo (modifikavimo) pagal CK 6.204 straipsnį, kurioje D. J. praÅ¡o teismo sumažinti mokėjimÄ už R. P. perleistas bendrovės akcijas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2045-614/2014 patvirtino taikos sutartį, sudarytÄ tarp E. V. ir D. J., kuria D. J. įsipareigojo sumokėti 177 000 Lt iÅ¡laikymÄ , kas apsunkina skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes kitiems kreditoriams.

Teismas neįvertino, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, taip savaime nebus užtikrinti ieÅ¡kovės interesai gauti reikalavimo patenkinimÄ , dėl to nebus pasiektas actio Pauliana ieÅ¡kinio tikslas.2. Pagal actio Pauliana ieÅ¡kinį sandoris gali bÅ«ti ginčijamas tik tokia apimtimi, kiek yra bÅ«tina kreditoriui nukreipti jo turimÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ . Kadangi ieÅ¡kovė turėjo 322 500,53 Lt reikalavimo teisę į atsakovÄ R. P., o Å¡is perleido žymiai didesnę 546 740,51 Lt reikalavimo teisę kitam atsakovui M.

T.-O., tai ieÅ¡kovė galėjo ginčyti sandorį tik dėl 322 500,53 Lt perleistos reikalavimo teisės dalies, nes to pakaktų ieÅ¡kovo reikalavimui padengti. Sandorio dalies nuginčijimas nedaro likusios sandorio dalies negaliojančia (CK 1.96 str.), dėl to nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančia visÄ Reikalavimo perleidimo sutartį.Atsiliepime ieÅ¡kovė UAB „Tomega“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; prijungti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ antstolio 2015 m. balandžio 20 d. patvarkymÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Ginčijamas sandoris sudarytas nukritus apelianto turto vertei, todėl Å¡io turto nepakanka ieÅ¡kovės reikalavimams įvykdyti. Apeliantas ir jo sutuoktinė D. P., siekdami iÅ¡vengti skolos UAB „Tomega“ naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo, sudarė taikos sutartį dėl 126 600 Lt (36 665,89 Eur) sumos nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, mokant po 1 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui (iÅ¡ viso trys vaikai). Teismas Å¡iÄ taikos sutartį patvirtino, nes apeliantas nuslėpė savo turtinę padėtį.

Kadangi iÅ¡laikymo pareigos apeliantas nevykdo, tai iÅ¡laikymo skola padidėjo iki 55 473,24 Eur. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nesirėmė jo ir D. J. ginčais, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nevertinti Å¡ių apeliacinio skundo argumentų, kol reikalavimai D. J. atžvilgiu nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.2. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje nuo nesÄ Å¾iningo skolininko gina ne 322 500,53 Lt dydžio reikalavimÄ , o 562 953,57 Lt reikalavimÄ (t. y. suma be priteistų procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų).

Ginčijamo sandorio vertė yra 157 478,13 Eur (543 740,51 Lt). Taigi apelianto argumentai Å¡ioje dalyje prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria Reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, teigia, kad minėta sutartis nepažeidžia ieÅ¡kovės kaip apelianto kreditorės teisių, taip pat mano, kad Å¡iuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančia visÄ Reikalavimo perleidimo sutartį. Ginčo dėl kitų actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas netikrina, ar pirmosios instancijos teismas jas nustatė teisėtai ir pagrįstai.Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-560/2011 ieÅ¡kovei UAB „Tomega“ iÅ¡ atsakovo R.

P. iš viso priteista 322 500,53 Lt (1 t., 23-29 b. l.). Taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013 ieškovei UAB „Tomega“ iš atsakovo R. P. solidariai su A. H. priteista 240 453,04 Lt skola (1 t., 41-45 b. l.). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovės reikalavimas jo atžvilgiu sudaro 562 953,57 Lt, o ne 322 500,53 Lt. Be to, abiejose minėtose bylose ieškovei priteistos procesinės palūkanos. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės reikalavimo dydžio.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo momento bÅ«tų įvykdyta bent dalis kurio nors iÅ¡ minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų. Dėl to sprendžiant, kokiÄ Ä¯takÄ Reikalavimo perleidimo sutartis turi ieÅ¡kovės kaip apelianto kreditorės teisių pažeidimui, turi bÅ«ti vertinama, ar sudarius šį sandorį likusio apelianto turto pakanka įvykdyti bÅ«tent 562 953,57 Lt dydžio reikalavimÄ .Apeliantas nepagrįstai remiasi vykdomojoje byloje Nr. 0093/09/01371 antstolės P. K. patikslintame 2011 m. gegužės 27 d. turto apraÅ¡o akte nurodytomis dviejų jam nuosavybės teise priklausančių areÅ¡tuotų žemės sklypų vertėmis, t. y.

žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 336 000 Lt, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 131 000 Lt (prijungtų vykdomųjų bylų kopijų 1 t., 4 l.). Kaip matyti iÅ¡ vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/04234 antstolės P. K. 2013 m. rugsėjo 13 d. priimto patvarkymo parduoti skolininko turtÄ iÅ¡ pirmųjų varžytynių, minėtų dviejų žemės sklypų pradinė pardavimo kaina nustatyta atitinkamai 146 400 Lt ir 39 200 Lt (Å¡ių sklypų rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio mėn. nustatyta atitinkamai 183 000 Lt ir 49 000 Lt) (prijungtų vykdomųjų bylų kopijų 1 t., 182-186 l.).

Akivaizdu, kad pagal byloje esančius duomenis apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto nepakanka ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti. Duomenų, ar minėtas turtas buvo realizuotas ir už kokiÄ kainÄ turtas buvo parduotas, apeliantas teismui nepateikė (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad apeliantas turi kokio nors kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas priima ieÅ¡kovės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ antstolio D.

K., perėmusios antstolės P. K. vykdomÄ sias bylas, 2015 m. balandžio 20 d. patvarkymÄ (4 t., 175-178 b. l.), kurį ieÅ¡kovė gavo po to, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 314 str.). Å is įrodymas patvirtina, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apelianto turto, minėti areÅ¡tuoti du jam priklausantys žemės sklypai nebuvo parduoti iÅ¡ antrųjų pakartotinių varžytynių, iÅ¡ieÅ¡kotojai Å¡io turto neperėmė. Minėtu patvarkymu antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungė dar vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas, nusprendė tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ realizuojant skolininko turtÄ priverstine tvarka, ir įkainojo žemės sklypus pagal ankstesnius, t. y. 2013 m. rugpjūčio mėn. atliktus vertinimus (atitinkamai 53 000 Eur ir 14 191 Eur).Pažymėtina ir tai, kad antstolis I.

G., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ apelianto pirmos eilės iÅ¡ieÅ¡kotojai D. P. dėl 133 320 Lt iÅ¡laikymo skolos, 1 372 Lt bÅ«tinų vykdymo iÅ¡laidų ir kitų vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2013 m. balandžio 15 d. patvarkymu prisijungė prie vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovės naudai (prijungtų vykdomųjų bylų kopijų 1 t., 314 l.). Kadangi ieÅ¡kovė yra trečios eilės iÅ¡ieÅ¡kotoja, jos reikalavimai iÅ¡ areÅ¡tuoto skolininko turto tenkintini tik po to, kai bus atsiskaityta su D.

P.. Kaip matyti iÅ¡ minėto antstolio D. K. 2015 m. balandžio 20 d. patvarkymo turinio, antstolis I. G. 2014 m. lapkričio 4 d. patikslintu patvarkymu nurodė iÅ¡ieÅ¡koti jau 55 473,24 Eur (191 537,99 Lt) skolÄ D. P.. Tai reiÅ¡kia, kad apelianto skola pirmos eilės iÅ¡ieÅ¡kotojai D. P. didėja, todėl tikimybė ieÅ¡kovei iÅ¡siieÅ¡koti jos naudai priteistas sumas iÅ¡ apelianto turimo turto dar labiau sumažėja. Å ių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad ginčijamu sandoriu perleisdamas 546 740,51 Lt dydžio reikalavimo teisę atsakovui M.

T.-O., apeliantas iÅ¡ esmės sutrukdė ieÅ¡kovei patenkinti savo reikalavimus ir tokiu bÅ«du pažeidė jos kaip kreditorės teises.Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad reikalavimo teisė D. J. atžvilgiu neturi jokios ekonominės vertės, kol ji nėra įgyvendinta, o tai priklauso nuo paties skolininko mokumo ir jo sÄ Å¾iningumo; kad nuginčijus Reikalavimo perleidimo sutartį nebus pasiektas actio Pauliana ieÅ¡kinio tikslas. Visų pirma, ginčijamu sandoriu perleista reikalavimo teisė yra turtinė teisė, t. y. jos turėtojas gali reikalauti iÅ¡ skolininko D.

J. sumokėti 546 740,51 Lt (158 346,99 Eur). Antra, reikalavimo teisės įgyvendinimas priklauso ne tik nuo skolininko, bet ir nuo paties kreditoriaus valios. Jeigu reikalavimo teisės turėtojas nesiima arba imasi nepakankamų priemonių Å¡iÄ teisę įgyvendinti ar jÄ apginti, tai nereiÅ¡kia, kad tokia teisė yra bevertė. Ta aplinkybė, kad skolininkas D. J. imasi įvairių apelianto iÅ¡vardintų veiksmų, kuriais siekia iÅ¡vengti savo turtinės prievolės įvykdymo, taip pat nepaneigia Å¡ios reikalavimo teisės realumo.

Trečia, pats ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktas, jos Å¡alių tikslas rodo, kad perleista reikalavimo teisė apeliantui turi tam tikrÄ piniginę vertę ir yra naudinga. Taigi apelianto veiksmai neatitinka jo pozicijos, kad ginčijamu sandoriu nebuvo perleistas turtas ir kad dėl Å¡io sandorio sudarymo apelianto turtas faktiÅ¡kai nesumažėjo. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu nebus pasiektas actio Pauliana ieÅ¡kinio tikslas – atkurti skolininko mokumÄ tam, kad bÅ«tų patenkintas kreditoriaus reikalavimas.Kaip minėta, pagal bylos duomenis ieÅ¡kovės reikalavimo teisė apeliantui sudaro 562 953,57 Lt, t. y. 163 042,62 Eur.

Å i suma dar padidės antstoliui priskaičiavus priteistas procesines palÅ«kanas. Tuo tarpu ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui M. T.-O. perleista mažesnė, t. y. 546 740,51 Lt (arba 158 346,99 Eur) dydžio reikalavimo teisė trečiojo asmens D. J. atžvilgiu. Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, perleistos reikalavimo teisės nepakanka visam ieÅ¡kovės reikalavimui padengti. Nesant konkrečių duomenų, kiek kito apeliantui priklausančio turto lieka ieÅ¡kovės reikalavimams įvykdyti, bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turi pirmesnės eilės iÅ¡ieÅ¡kotojų nei ieÅ¡kovė, darytina iÅ¡vada, kad teismas pagrįstai pripažino negaliojančia Reikalavimo perleidimo sutartį visa apimtimi.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimÄ , ir pagrįstai nustatė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus, t. y. ieÅ¡kovės, teises.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimo dalį, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ , valstybei iÅ¡ apelianto priteistina Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi atidėta 2 659 Eur dalis žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 434,40 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Å ios iÅ¡laidos neatitinka bylos sudėtingumo ir advokato darbo bei laiko sÄ naudų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto priteistina jų dalis – 200 Eur (CPK 98 str.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 659 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus) atidėtÄ dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei.Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „Tomega“ (į. k. 1667776392). Teisėjai                                                                                                         Danutė Gasiūnienė                          Danguolė Martinavičienė Egidijus Žironas