64ff2bee-40fb-4c6f-a608-1fda9b7d5a19 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2031/2014                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00449-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-972-210/2014, kuria atmestas ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“, atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas“, praÅ¡ymas atsakovui E. K. pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“ bankrotÄ tyčiniu.

Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.Å iaulių apygardos teismas 2013-10-21 nutartimi c. b. Nr. B2-472-210/2014 iÅ¡kėlė UAB „Flagas“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Administravimas“. Å iaulių apygardos teismas 2013-12-19 nutartimi nusprendė taikyti supaprastintÄ bankroto procedÅ«rÄ , o 2014-01-07 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

BUAB „Flagas“ bankroto administratorius UAB ,,Administravimas“ 2014-07-06 kreipėsi į teismÄ (b. l. 2-3), praÅ¡ydamas pripažinti BUAB „Flagas“ bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad buvęs BUAB „Flagas“ vadovas E. K. perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2006-2009 metų laikotarpį, visos skolos kreditoriams atsirado laikotarpyje iki 2009 metų pabaigos. Taigi per paskutiniuosius 36 mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovė jokių sandorių nevykdė.

Administratorius negali patikrinti įmonės sandorių teisėtumo, vykusių ankstesniu laikotarpiu nei 36 mėnesiai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. iki 2010-10-212 ir anksčiau, kadangi veikla buvo vykdoma tik iki 2009 metų pabaigos. Buvęs įmonės vadovas administratoriui nėra perdavęs ir jokio įmonės turto. Pagal bendrovės atsakingų asmenų sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ balansÄ Â už laikotarpį iki 2013-10-21, bendrovės turtas lygus nuliui, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 223 066 Lt.

Kadangi įmonė veiklos nevykdė nuo 2009 metų pabaigos ir tuo laiku jau buvo skolinga kreditoriams, įmonės direktoriui E. K. jau tuomet kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Didžiausias įmonės kreditorius - UAB „Flegas“, susijęs per valdymo organus ir dalyvius su BUAB „Flagas“, turėdamas 115 257,64 Lt finansinį reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ ir pats bÅ«damas sunkioje finansinėje padėtyje, dėl kurios jam pačiam vėliau buvo inicijuota bankroto byla, taip pat nesiėmė įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iÅ¡ tuo metu dar nebankrutavusios ieÅ¡kovo bendrovės. Visa tai leidžia manyti, kad BUAB „Flagas“ atsakingų asmenų veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2014-09-17 nutartimi (b. l. 14-16) atmetė BUAB „Flagas“ administratoriaus UAB „Administravimas“ praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Flagas“ bankrotÄ tyčiniu. Teismas, įvertinęs administratoriaus nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, liudijančių apie tyčinį blogÄ BUAB „Flagas“ valdymÄ , ydingÄ Ä¯monės veiklÄ , blogÄ vadovavimÄ Ä¯monės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymÄ , t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei veikiant prieÅ¡ingai įmonės veiklos tikslams.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog buvęs BUAB “Flagas“ vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savaime negali bÅ«ti pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, juolab, kad įmonė po jos finansinės padėties pablogėjimo dar kelerius metus vykdė veiklÄ , jos kreditoriniai neinicijavo įmonei bankroto procedÅ«ros. Administratoriaus nurodytas UAB „Flegas“ neveikimas, nesikreipiant į teismÄ dėl 115 257,64 Lt skolos iÅ¡ BUAB „Flagas“ iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip pat nėra pakankamas argumentas bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų apie tai, kad įmonės vadovas sudarinėjo nuostolingus ar ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, tuo pažeisdamas kreditorių interesus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai BUAB „Flagas“ administratorius UAB „Administravimas“ atskirajame skunde (b. l. 19-22) praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2014-09-17 nutartį ir pripažinti BUAB „Flagas“ bankrotÄ tyčiniu. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Teismas neįsigilino į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir administratoriaus pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia, kad įmonė pirmuosius, t. y. 2006 metus jau baigė nuostolingai ir buvo nemoki, o 2007-2009 metais įsipareigojimai tik didėjo.

Vadinasi, bendrovės skolos tik didėjo dėl įmonės atsakingų asmenų savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai nuo 2006 metų pabaigoje buvusių 21 670 Lt dydžio iki bankroto bylos iškėlimo 2013 metais išaugo net iki 249 296,97 Lt dydžio.2. Teismas nepagrįstai neįvertino faktinių aplinkybių, kad didžiausio įmonės kreditoriaus UAB „Flegas“ vienintelis akcininkas buvo BUAB „Flagas“ direktoriaus ir akcininko E. K. tėvas P. K..

Pats E. K., dirbdamas BUAB „Flagas“ direktoriumi, tuo pat metu buvo UAB „Flegas“ vyr. finansininku, o UAB „Flegas“ direktoriumi tuo metu buvo BUAB „Flagas“ akcininkas S. M..

3. Teismas teisingai konstatavo, kad nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip pat turėtų bÅ«ti laikoma tyčiniu bankroto požymiu, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vien įmonės finansinės padėties pablogėjimas bei vadovo nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto. Atsakovas E. K. atsiliepime į skundÄ (b. l. 56-61) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Atsakovas nei 2006 metais, nei 2007 metais nebuvo įmonės vadovu, todėl neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

PrieÅ¡ingai, vadovaujant atsakovui, įmonės turtas nuo 2008 metų padidėjo, tokiu bÅ«du buvo bandoma vengti ekonominės krizės padarinių.2. Å iaulių apygardos teismo 2013-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-897-210/2013, kurioje buvo bandoma inicijuoti to paties bankroto administratoriaus tyčinį bankrotÄ BUAB „Flegas“, buvo akcentuota, jog BUAB „Flegas“ vadovo ir akcininko veiksmai neturėjo esminės įtakos BUAB „Flegas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimui. Teismas pripažino teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais argumentus, kiek jie susiję su tuo, kad kai kurių įmonių vadovu buvo UAB „Flegas“ vyr. finansininkas E. K..

3. Bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdamas nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ , todėl jam turi bÅ«ti skirta bauda, remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Dėl BUAB „Flagas“ tyčinio bankroto pripažinimo Tyčinis bankrotas Ä®monių bankroto įstatyme (toliau- ir Ä®BÄ®) apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 str. 12 d.).

Å io įstatymo 20 straipsnyje (2013-04-18 įstatymo Nr. XII-237 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-10-01) įstatymų leidėjas nustatė tyčinio bankroto požymius, kuriuos nustačius teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius savo pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Flagas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia vienintele faktine aplinkybe, kad įmonės buvę vadovai laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip didindami kreditorinius įsipareigojimus (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.), o tai atitiktų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ atvejį - įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad bankroto administratorius į neįrodė savo teiginių dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Nors Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad bankrotas gali bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatomas įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, tačiau ne kiekvienų pareigų nevykdymas pats savaime reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Ä®vertinus visus apelianto tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis (CPK 12 str., 178 str.), jų pripažinti BUAB „Flagas“ bankrotÄ tyčiniu aiÅ¡kiai nepakanka. Kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įstatymas numato įmonės vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.). Tuo atveju, jei įmonės vadovas Å¡ios pareigos laiku neatlieka, jam kyla pareiga padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 4 d.).

Tačiau konstatuoti tyčinį bankrotÄ vien kaip bÅ«simÄ sÄ lygÄ tokiai bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisei įgyvendinti (t. y. tam, kad ateityje galėtų bÅ«ti sprendžiamas įmonės buvusių vadovų atsakomybės klausimas prieÅ¡ įmonės kreditorius ar pačiÄ Ä¯monę), pagrindo nėra, apie tai jau buvo pasisakyta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-02 nutartis c. b. Nr. 2-1444/2014).Sutiktina su apeliantu, kad įmonės kreditoriniai įsiskolinimai laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų didėjo, tačiau tokie įmonės finansiniai rodikliai, byloje nesant įrodymų apie įmonei ekonomiÅ¡kai žalingų sandorių sudarymÄ , kurie paprastai pripažįstami reikÅ¡mingais, sprendžiant įmonės valdymo organų veiklos teisėtumÄ , bei iÅ¡ 2006-2009 metų balansų duomenų (b. l. 31-46) nustačius, kad įmonė iki 2009 metų gaudavo pajamų, susijusių su įmonės veikla, taip pat nesudaro prielaidų teigti buvus kryptingiems įmonės vadovo veiksmams, siekiant įmonę privesti prie bankroto.

Dar daugiau, pats apeliantas praÅ¡yme dėl tyčinio bankroto pripažinimo nurodė, kad įmonė realiai veiklÄ vykdė tik iki 2009 metų. Vadinasi, visi įmonės finansiniai įsipareigojimai susidarė iki 2009 metų, o tai, kad bankroto byla iÅ¡kelta tik 2013 metais, jokios teisinės reikÅ¡mės nei kreditorinių įsipareigojimų padidėjimui nuo 2009 metų, kai, pasak administratoriaus, ir atsirado pareiga inicijuoti bankroto procedÅ«ras, nei pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neturi. Be to, iÅ¡ LITEKO duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-978-440/2014, nagrinėjamojoje Å iaulių apygardos teisme, yra sprendžiamas klausimas dėl vadovų atsakomybės laiku neatliekant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.), kurioje, galimai nustačius civilinės atsakomybės sÄ lygas, ir bÅ«tų aktualus kreditorinių įsipareigojimų padidėjimas.

Tai, kad yra sprendžiamas įmonės buvusių vadovų atsakomybės klausimas prieÅ¡ įmonės kreditorius ar pačiÄ Ä¯monę, taip pat neleidžia Å¡iuo pagrindu konstatuoti tyčinio bankroto. Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat aktuali ir tokia aplinkybė, kad pagal bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ Å iaulių apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi įmonei taikomas supaprastinto bankroto procesas (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Taigi pats administratorius, pateikęs praÅ¡ymÄ teismui dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, iÅ¡ esmės eliminavo galimybę įmonės kreditoriams bent kiek aktyviau dalyvauti bankroto procese ar pateikti vertingÄ informacijÄ , susijusiÄ su įmonės valdymo organų galimai neteisėta, nesÄ Å¾ininga veikla ir pan. (Ä®BÄ® 131 str. 1 d., 4 d., 11 d.).

Esant supaprastintai bankroto procedÅ«rai, kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo ir kitus klausimus sprendžia pats teismas. Kita vertus, remiantis Ä®BÄ® 131 straipsnio nuostatomis, taikomas bankroto supaprastintas procesas negali užtrukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ Ä¯siteisėjimo dienos, o jo metu turi bÅ«ti taikoma bankroto procedÅ«ra – likvidavimas. Å is bankroto administratoriaus praÅ¡ymas taikyti supaprastintÄ BUAB „Flagas“ bankroto procesÄ , kuris, Å iaulių apygardos teismui 2014-01-07 nutartimi (LITEKO duomenys) nustačius maksimaliÄ vienerių metų trukmę, pagal įstatymÄ turėtų pasibaigti 2014 metų pabaigoje (apeliacinės instancijos teismas be bankroto bylos neturi galimybės tiksliai nustatyti teismo 2013-12-19 nutarties taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ Ä¯teikimo suinteresuotiems asmenims momento), leidžia daryti ir tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad netrukus turi įvykti bankroto procedÅ«ros ir bankroto bylos užbaigimas.

Tokiu atveju apelianto keliamas klausimas dėl tyčinio bankroto pripažinimo praranda aktualumÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ buvo akcentuota, kad įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu reikia nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtintų blogÄ Ä¯monės valdymÄ , sistemingus įstatymų pažeidimus, ekonomiÅ¡kai nenaudingus verslo sprendimus. Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus konstatuotina, kad apelianto rėmimasis vien tik įstatyminės pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu ar buvusiomis dviejų įmonių (BUAB „Flagas“ ir BUAB „Flegas“) valdymo organų ir darbuotojų sÄ sajomis, yra nepakankamas tyčinio bankroto faktui konstatuoti (Ä®BÄ® 20 str. 2 d., 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto pateiktÄ vienintelį įrodymÄ - 2013-10-21 balansÄ ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp įmonės vadovo veiksmų (nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) ir teisinių padarinių (įmonės bankroto), siekiant pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netaikė Ä®BÄ® 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų procedÅ«rinių reikalavimų, pateikus praÅ¡ymÄ dėl tyčinio bankroto pripažinimo, tai pateisinama supaprastinto bankroto proceso, kuriam aktualus operatyvumas, vykdymu.

Be to, procedÅ«rinės ar procesinės klaidos sudaro pagrindÄ procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, kai dėl jų neteisingai buvo iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str. 1 d.), o Å¡iuo atveju klausimas iÅ¡spręstas teisingai. Apelianto skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.Dėl baudos skyrimoSavo atsikirtimuose į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o skirti bankroto administratoriui baudÄ . CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimÄ procesine teise kilti: tai yra Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso Å¡aliai sÄ moningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012). Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę.

Viena proceso Å¡alis privalo teisiÅ¡kai gerbti kitÄ Å¡alį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, Å¡alis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai Å¡aliai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliantas, kaip BUAB ,,Flagas“ administratorius, turi procesinę teisę teikti skundus teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių teismų procesinių sprendimų, siekiant tokias abejones paÅ¡alinti.

Tokia apelianto teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Duomenų, kad Å¡iuo atskiruoju skundu buvo siekiama kitų tikslų, o ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsakovas, atsiliepime praÅ¡antis tokios baudos skyrimo bankroto administratoriui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nepateikia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Å iaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja              Dalia Kačinskienė