2018-03-20 Nr. AB-5794-3-61-3-00185-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-187-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00185-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Takera Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Takera Vilnius“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Takera Vilnius“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 18 927,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš UAB „Takera Vilnius“ 18 927,48 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 6 d. buvo gautas atsakovo UAB „Takera Vilnius“ apeliacinis skundas, kuriame atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba atmesti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą (iki 2017 m. gruodžio 19 d.) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: pateikti prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2186-561/2017 panaikinimo padavimo terminą, kartu nurodant apeliacinio skundo padavimo praleidimo priežastis ir pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, taip pat pašalinti kitus nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarė UAB „Takera Vilnius“ apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, nes atsakovas per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų, nurodytų 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, nepašalino.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. sausio 4 d. buvo gautas atsakovo UAB „Takera Vilnius“ prašymas dėl terminų atnaujinimo, kuriame atsakovas prašė atnaujinti terminą trūkumams pašalinti bei atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria nutarta atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, atsakovo UAB „Takera Vilnius“ prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti UAB „Takera Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo.

Teismas iš atsakovo pateikto prašymo dėl terminų atnaujinimo sprendė, kad juo iš esmės reiškiamas nesutikimas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria atsakovo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir nuspręsta jį grąžinti atsakovui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas nurodė, kad atsakovui 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis buvo įteikta 2017 m. gruodžio 20 d., nors terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2017 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, spręsta, kad atsakovas iki nustatyto termino negalėjo pašalinti nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, todėl daryta išvada, kad 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria atsakovo apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu, naikintina.

Teismas atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino, apeliacinį skundą atsisakė priimti. Teismas vadovavosi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas jam apskųsti baigėsi 2017 m. spalio 12 d. Atsakovas apeliacinį skundą teismui padavė 2017 m. gruodžio 4 d., t. y. praleidęs nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi. Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas objektyvių ir nuo jo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių aplinkybių, kurios sukliudė laiku ir tinkamai paduoti apeliacinį skundą nenustatė. Atsakovo argumentus, jog jis jokių duomenų, informacijos ar pretenzijų apie ginčą iš pareiškėjo nėra gavęs, jog nebuvo informuotas apie posėdžio vietą ir laiką, teismas laikė nepagrįstais. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 20 d. pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, o apie teismo posėdžio vietą bei laiką atsakovas buvo informuotas teismo pranešimu, kuris buvo išsiųstas 2017 m. gegužės 16 d., dar daugiau, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. padavė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, todėl teiginiai, jog buvo pažeistos atsakovo teisės, negali būti laikomi teisėtais.

Priimtas sprendimas atsakovui išsiųstas laikantis ABTĮ 95 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. kitą dieną po jo paskelbimo. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ nenumato, kad teismo sprendimo nuorašai turi būti siunčiami registruotu paštu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo terminui atnaujinti.

Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodytas aplinkybes, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai ginti savo teises, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir priklausė išimtinai nuo jo valios, todėl negali būti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Atsižvelgus į tai, kad pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nenustatytas, teismas atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą ir jį grąžino atsakovui. Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovui grąžintas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis.

III. Atsakovas UAB „Takera Vilnius“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo datos jam nebuvo įteiktas, kaip ir 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis. Atsakovo buveinės vieta nesikeitė, objektyvių duomenų, kad negaus procesinių dokumentų iš teismo, atsakovas neturėjo. Be to, interneto svetainėje http://pranesimai.teismai.lt/teismupranesimai/ nėra paskelbta jokių duomenų apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taip pat nėra paskelbta duomenų apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo vietą ir laiką, todėl atsakovas teigia, kad jis neturėjo realių galimybių paduoti apeliacinį skundą iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, nes per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos jis negavo paties teismo sprendimo.

Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjo manymu, teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Takera Vilnius“ argumentai, kad jis jokių duomenų, informacijos ar pretenzijų apie ginčą iš pareiškėjo nėra gavęs, kad nebuvo informuotas apie posėdžio vietą ir laiką, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Takera Vilnius“ nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties dalimi, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti UAB „Takera Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. rugsėjo 12 d., o tai reiškia, kad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2017 m. spalio 12 d. Kadangi atsakovas apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2017 m. gruodžio 6 d., teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad UAB „Takera Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012).

Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą, o visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Akcentuotina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl to, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo datos jam nebuvo įteiktas.

ABTĮ 95 straipsnyje nurodyta, kad jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos proceso šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmuo, būdamas pakankamai aktyvus ir rūpestingas, žinodamas teismo sprendimo apskundimo terminus, privalo pats ar per savo įgaliotą atstovą, aktyviai domėtis teismo sprendimu ir rūpintis jo nuorašo gavimu (žr., pvz., 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-13-502/2015).

Nagrinėjamu atveju visi teismo procesiniai dokumentai atsakovui UAB „Takera Vilnius“ buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu jo buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo kopija kitą dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 13 d., paštu buvo išsiųsta atsakovui registruotu jo buveinės adresu. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nebuvo nurodęs kito adreso, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai.

Pažymėtina, jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

Jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, kad dėl ne nuo juridinio asmens valios priklausiančių aplinkybių buveinės adresu negalėjo būti įteikti teismo siunčiami procesiniai dokumentai, procesinis terminas gali būti atnaujinamas tam, kad asmuo turėtų galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie šios bylos procesą ir jam buvo žinoma apie šį procesą, todėl atsakovas privalėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami atsikirtimai į prašymą (ABTĮ 11 str. 2 d.). Nustatyta, kad 2017 m. kovo 20 d. pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, nes dokumentai buvo siunčiami atsakovui paštu, tačiau atsakovui jie nebuvo įteikti. Teismo pranešimas dėl administracinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kuriame nurodytas teismo posėdžio laikas, buvo išsiųstas atsakovui ne tik registruotu jo buveinės adresu, bet papildomai ir nekilnojamojo turto, už kurį apskaičiuotą vietinę rinkliavą šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti, adresu ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. padavė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kai jau buvo paskelbta apie teismo posėdžio laiką. Dėl to darytina išvada, kad atsakovui buvo žinoma apie nagrinėjamą administracinę bylą ir apie 2017 m. rugpjūčio 23 d. 10 val. vyksiantį teismo posėdį, todėl jis privalėjo domėtis tolesne bylos eiga. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo kopija 2017 m. rugsėjo 13 d. paštu buvo išsiųsta atsakovui registruotu jo buveinės adresu.

Atsakovas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nėra nurodęs jokių įrodymais pagrįstų svarbių aplinkybių, dėl kurių jo registruotos buveinės adresu nebuvo priimta teismo siųsta sprendimo kopija ir nebuvo priimami kiti procesiniai dokumentai, dėl kokių svarbių priežasčių atsakovas, žinodamas apie bylos procesą ir apie teismo posėdį, pakankamai ilgą laiko tarpą nesidomėjo bylos baigtimi ir nesirūpino teismo sprendimo kopijos gavimu. Atsakovas apeliaciniame skunde yra nurodęs, kad 2017 m. lapkričio 3 d. gavo įsiteisėjusį sprendimą, o prašyme dėl termino atnaujinimo apsiribojo tik nurodymu, kad jam nebuvo įteiktas sprendimas per jo apskundimo terminą.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas, žinodamas apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą jam aktualią bylą, būtų domėjęsis šios administracinės bylos eiga ar joje priimtu teismo sprendimu. Todėl toks atsakovo pasirinktas elgesio variantas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas objektyvia, nuo atsakovo valios nepriklausiusia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2018 m. sausio 8 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Takera Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė