64fc5e18-2b2a-4ad8-bcb4-641471b138bf · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-871-337/2014                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00191-2014-5 Teisėja Silvija Jakštienė                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.                          (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei, nuteistajam A.

S., gynėjui advokatui Dainiui TamoÅ¡iÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt), bauda.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, A. S. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-11 iki 2014-05-12, bei A.

S. laikomas nubaustu 8 MGL (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imties litų) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. S. pagal BK 227 str. 4 d. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 11 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams sustabdžius jo vairuojamÄ automobilį „Toyota Hilux“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. dėl to, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu ir sustojus prie sankryžos (duomenys neskelbtini) kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, jis važiavo neužsisegęs saugos diržo, sėdėdamas savo vairuojamame automobilyje, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, per automobilio vairuotojo pusės durelių atidarytÄ langÄ , prie kurio stovėjo policijos pareigÅ«nė, davė mažesnės negu 1 MGL vertės, o bÅ«tent 50 litų kyšį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėjai V.

K., siekdamas neteisėto Å¡ios valstybės tarnautojos veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad valstybės tarnautoja nefiksuotų jo padaryto pažeidimo dėl transporto priemonės – automobilio „Toyota Hilux“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavimo neužsisegus saugos diržo ir nesuraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį, nuosprendį.

Mano, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3-5 d.) ir todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuriame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat, apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ ir paskyrė jam bausmę – 10 MGL (1300 Lt) baudÄ .Apeliantas nurodo, jog jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad policijos pareigÅ«nės V.

K. nepapirkinėjo ir kad įvyko nesusipratimas, kartu su dokumentais iÅ¡ piniginės netyčia, per klaidÄ iÅ¡traukiant ir pinigus (50 Lt kupiÅ«rÄ ) bei juos paduodant policijos pareigÅ«nei. Taip pat mano, kad policijos pareigÅ«nė V. K. jam kerÅ¡ija dėl anksčiau įvykusio konflikto. Pasak apelianto, byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , taip pat nėra neginčijamai įrodyti bÅ«tinieji minimos nusikalstamos veikos požymiai – kyÅ¡io pasiÅ«lymas bei jo davimas.Plėtodamas apeliacinį skundÄ A.

S. cituoja liudytojų V. K., D. S. parodymus apie pinigų davimo aplinkybes bei tvirtina, kad Å¡ie nesutampa, yra prieÅ¡taringi – liudytoja V. K. parodė, kad apeliantas pirmÄ jį kartÄ jai siÅ«lė 50 Lt kyšį, neva tai sakydamas „susitariam“, bei kupiÅ«rÄ , be kitų dokumentų, iÅ¡kiÅ¡damas pro automobilio, vairuotojo durelių langÄ , o liudytojai paaiÅ¡kinus, kad čia kyÅ¡io davimas, 50 Lt kupiÅ«rÄ padavė kartu su dokumentais. Tuo tarpu liudytojas D. S. nurodė, jog V. K. bÅ«nant prie automobilio minėtus pinigus jis matė tik vienÄ kartÄ , tai yra V.

K. paėmus dokumentus ir juos pavertus. Taigi, anot apelianto, liudytojo D. S. parodymai patvirtina jo paties duotus nuoseklius parodymus.Taip pat pažymi, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nepateikė vaizdo ir garso įrašų nei prašant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biurui, nei prašant Panevėžio miesto apylinkės teismui, nurodydami, kad vaizdo ir garso įrašas nebuvo daromas, nes vairuotojas kyšį davė sėdėdamas savo automobilyje, tačiau įrašas nebuvo daromas ir tarnybiniame policijos automobilyje ir šios aplinkybės, apelianto nuomone, kelia abejonių liudytojos V.

K. parodymais.Mano, kad kyÅ¡io siÅ«lymo bylose objektyviais nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo įrodymais teismų praktikoje yra laikomas kaltininko prisipažinimas, realiai sulaikyti pinigai, vaizdo priemonėmis užfiksuota objektyvi informacija, tiesiogiai patvirtinanti kyÅ¡io siÅ«lymÄ , tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje tokių įrodymų nėra. Apeliantas cituoja teismų praktikÄ papirkimo bylose bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo bei nepasisakė dėl jo tyčios, jos kryptingumo ir pirmiau aptartus jo veiksmus, iÅ¡ esmės remdamasis policijos pareigÅ«nės V.

K. parodymais, pripažino kyÅ¡io pasiÅ«lymu. Mano, kad esant iÅ¡ esmės prieÅ¡taringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, nesant papildomų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kuriÄ nors iÅ¡ prieÅ¡taringų pozicijų, teismas vieniems – kaltinimo – įrodymams suteikė prioritetinę reikÅ¡mę, nors, pasak apelianto, patikimų įrodymų byloje nėra gauta.Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos iÅ¡analizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str.

įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , su kuria visiÅ¡kai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka A. S. kaltei dėl jam inkriminuotos, BK 227 str. 4 d. numatytos, nusikalstamos veikos pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais remiasi darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , o kuriuos vertina kritiÅ¡kai ir atmeta. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta.

Apeliantas skundu iÅ¡ esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl faktinių bylos aplinkybių – teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais policijos pareigÅ«nės V. K. parodymais, o jo paties parodymus, kurie, anot apelianto, Å¡alia kitų bylos duomenų, patvirtina, kad jis nepadarė Å¡ioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos, nepagrįstai atmetė, tai yra iÅ¡ esmės savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai remtis jo dėstomu aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančiu ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visetu.

Šie, pirmiau nurodyti, nuteistojo skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Be to, jie iš esmės nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.Iš byloje surinktų įrodymų yra aišku, kad paduodant pinigus policijos pareigūnei V. K., iš esmės, dalyvavo tik ji ir apeliantas A. S., kurie tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai.

Nuteistasis A. S. viso proceso metu neigė savo kaltę teigdamas, jog policijos pareigÅ«nės V. K. nepapirkinėjo ir kad įvyko nesusipratimas, kartu su dokumentais iÅ¡ piniginės netyčia, per klaidÄ iÅ¡traukiant ir pinigus bei juos paduodant policijos pareigÅ«nei (41-46, 67 b.l.). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Å¡iais nuteistojo paaiÅ¡kinimais, kadangi juos paneigia nuoseklÅ«s kitų liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Liudytoja V. K. viso baudžiamojo proceso metu vienodai tvirtino, jog dėl padaryto pažeidimo (vairuotojas buvo neužsisegęs saugos diržo) buvo sustabdytas automobilis „Toyota Hilux“, kurio vairuotojas, liudytojai priėjus ir pasakius sustabdymo priežastį, neneigdamas kaltės, pasakė „susitariam“ ir iÅ¡kišęs rankÄ , tiesė pinigus – 50 litų kupiÅ«rÄ . Jai pasakius, jog tai kyÅ¡io davimas bei papraÅ¡ius pateikti dokumentus, vairuotojas pasiėmęs piniginę, iÅ¡traukė dokumentus bei tarp jų įdėjo tÄ pačiÄ kupiÅ«rÄ .

Liudytoja paėmusi dokumentus vairuotojui pasakė, kad tai kyÅ¡io davimas ir nurodė sekti į tarnybinį automobilį, o dokumentus su pinigais parodė pareigÅ«nui, sėdinčiam automobilyje (16-17, 77 b.l.). Kaip matyti Å¡i liudytoja, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jos nurodoma įvykių eiga, veikos aplinkybės niekada nesikeitė. Minimos liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojo D. S., policijos pareigÅ«no buvusio specialiajame automobilyje, parodymai, kuriuose jis nurodęs, kad matė V. K. iÅ¡ vairuotojo pro atidarytÄ langÄ paimant dokumentus, kuriuos ji, laikydama rankoje pakėlė ir jam parodė – tuomet jis pamatė, kad V.

K. rankoje laiko dokumentus ir pinigus – 50 litų kupiÅ«rÄ . Po to V. K. su vairuotoju atėjo į tarnybinį automobilį, dokumentus ir pinigus padėjo ant tarnybinio automobilio panelės (21-22, 76-77 b.l.). Apeliantas skunde analizuoja liudytojų V. K. bei D. S. parodymus bei tvirtina, kad Å¡ie neatitinka tarpusavyje, tai yra, kad liudytoja V. K. parodė, jog sustabdžius A. S. Å¡is pro langÄ iÅ¡tiesęs 50 Lt kupiÅ«rÄ bei siÅ«lęs susitarti, tačiau jai atsisakius priimti kyšį apeliantas jau kartu su dokumentais antrÄ kartÄ jai pateikęs 50 Lt kupiÅ«rÄ , tuo tarpu liudytojas D.

S. pateikiamus pinigus matęs tik vienÄ kartÄ . Å ios aplinkybės, pasak apelianto, yra prieÅ¡taringos bei turėtų bÅ«ti vertinamos jo naudai. Kaip matyti, nuteistasis iÅ¡skiria ir akcentuoja tam tikrus policijos pareigÅ«nų parodymų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrÄ jų kontekstÄ , daro klaidingas iÅ¡vadas, kadangi pirmiau nurodyti skirtumai negali bÅ«ti vertinami, kaip prieÅ¡taringi parodymai. Tarp policijos pareigÅ«nų parodymų nėra jokių esminių prieÅ¡taravimų, kaip teigia apeliantas, jie iÅ¡ esmės vienodai, nuosekliai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, jų parodymai yra aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s, kaip tik patvirtina, papildo vieni kitus, kartu su kitais byloje surinktais, teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais sudaro vientisÄ Ä¯rodymų visumÄ , atskleidžia iÅ¡samų nusikalstamos veikos vaizdÄ , todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja V.

K. ar liudytojas D. S. bÅ«tų anksčiau pažinoję kaltinamÄ jį, siekę jį apkalbėti ar bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. Nors pats apeliantas tvirtina, kad tarp jo ir liudytojos V. K. praeityje yra įvykęs konfliktas dėl A. S. neva tai padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau jokių duomenų, kad minimus asmenis sieja kokie nors tarpusavio ryÅ¡iai bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo bei pagrindo tvirtinti, jog liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi nėra.Kaip jau ir minėta, A.

S. kaltę dėl kaltinime nurodytos veikos patvirtina ne tik tarpusavyje sutampantys minėtų liudytojų parodymai, tačiau ir juos atitinkančios rašytinės bylos medžiagos – policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (1, 20 b.l.), įvykio vietos apžiūros protokolo (3-8 b.l.), A. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo (14-15 b.l.) duomenys. Apeliantas taip pat tvirtina, jog ta aplinkybė, kad byloje nebuvo pateikta vaizdo ir garso įrašų, kurie, anot jo, vertinami kaip bene kaip pagrindinis kaltės įrodymas, kelia abejonių liudytojos V.

K. parodymais. Tačiau Å¡ioje dalyje pažymėtina, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro eksploatuojamame specialiajame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įranga nebuvo įrengta (74, 77 b.l.), taigi suprantama, jog įraÅ¡ai ir negalėjo bÅ«ti pateikti. IÅ¡ bylos medžiagos yra aiÅ¡ku, kad A. S. tikrai padarė administracinį teisės pažeidimÄ ir už tai jam grėsė protokolo suraÅ¡ymas – administracinė atsakomybė, nes automobilį jis vairavo neprisisegęs saugos diržais.

Kad A. S. suvokė tokius padarinius, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, nes ir pats apeliantas pripažino, jog važiavo neužsisegęs saugos diržo, žinojo apie gręsiančiÄ atsakomybę, taip pat apeliantas tikėjosi tam tikrų konkrečių veiksmų iÅ¡ paperkamo asmens (V. K.), kuriuos pastaroji turėtų atlikti papirkėjo naudai. Be visų, jau nurodytų, aplinkybių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minimi pinigai buvo įdėti į perÅ¡viečiamÄ dėklÄ , kuriame pinigų kupiÅ«ra turėjo akivaizdžiai matytis (ir aiÅ¡kiai matėsi), tai yra, pavyzdžiui, pinigai nebuvo užkiÅ¡ti už kitų dokumentų, policijos pareigÅ«nė juos iÅ¡ karto pastebėjo bei parodė automobilyje sėdėjusiam kolegai, kuris juos taip pat, esant 3-5 metrų atstumui, aiÅ¡kiai pamatė.

Taigi, Å¡ios aplinkybės, taip pat įvertinant ir apelianto duotus parodymus (jam buvo aiÅ¡kiai suprantama įvykio situacija – važiavimas be saugos diržo ir už tai gresianti atsakomybė) bei profesinę patirtį, leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog apie dėkle esančius bei policijos pareigÅ«nei perduodamus pinigus buvo žinoma ir A. S. bei paneigia apelianto teiginius apie tai, kad pinigus padavė netyčia kartu su kitais dokumentais.Taigi, objektyviųjų veikos padarymo aplinkybių analizė aiÅ¡kiai atskleidžia BK 227 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymius – veikimÄ tiesiogine tyčia, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Kadangi, kaip jau ir minėta, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu A.

S. veikos juridiniu vertinimu, kuris skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai motyvuotas, todėl Å¡iuo klausimu plačiau nėra pasisakoma. Pažymėtina, jog, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas analizavo ir apelianto veikos subjektyviÄ jÄ pusę – tyčiÄ , bei dėl jos pasisakė.Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas A. S. bausmę, BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek į apelianto asmenybę bei motyvuotai paskyrė tinkamÄ , atitinkančiÄ savo tikslus, bausmę.Apibendrinant pirmiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

S. policijos pareigÅ«nei davė mažesnį nei 1 MGL kyšį, siekdamas pareigÅ«nę papirkti, kad Å¡i nefiksuotų jo padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jis už tai iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje aptartų jo kaltės įrodymų, nesukelia jokių abejonių dėl Å¡ių įrodymų vertinimo bei jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis. Naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai             Evaldas Vanagas              Valdas Meidus              ArtÅ«ras Ridikas