AS-520-667-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-667/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02195-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.3; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugojūčio 20 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507 (toliau – ir 2012 m. birželio 29 d. raštas) ir 2012 m. liepos 19 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1588 (toliau – ir 2012 m. liepos 19 d. raštas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti V. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2-4 dalimis. Nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl 2012 m. birželio 29 d. rašto, kuriuo atsisakyta parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, panaikinimo padavė tiesiogiai teismui, prieš tai dėl skundžiamo sprendimo nesikreipęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovą, nors tokią tvarką nustato Žemės reformos įstatymas ir pačiame ginčijamame sprendime aiškiai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, kad prieš kreipdamasis į administracinį teismą 2012 m. birželio 29 d. raštą apskundė NŽT vadovui, nepridėjo, todėl skundo dalį dėl 2012 m. birželio 29 d. rašto atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Taip pat, kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti 2012 m. birželio 29 d. raštą, atsisakė priimti ir reikalavimą įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

III. Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti V. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 24 straipsniu ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip skundo priedas, pateikta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. liepos 19 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1588 kopija ir yra atsakymas į pareiškėjo skundą, kuriuo jis NŽT direktoriui skundė 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507. Teigia, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. liepos 19 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1588 kopija patvirtina, kad pareiškėjas nepažeidė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų ir prieš kreipdamasis į administracinį teismą minėtą sprendimą apskundė NŽT vadovui. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepateikė tik paties V. R. 2012 m. liepos 12 d. skundo NŽT direktoriui, kadangi ABTĮ nenumato, kad turi būti pateiktas ir pats skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti V. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis), kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat yra išaiškinęs, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, numato kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui spręsti Žemės reformos įstatyme yra aiškiai nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507 turėjo apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Atkreiptinas dėmesys, jog ir skundžiamame 2012 m. birželio 29 d. rašte yra aiškiai nurodyta, jog „vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu per 20 darbo dienų šis atsakymas gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui“ (b. l. 11).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507 2012 m. liepos 12 d. skundu dar kartą skundė NŽT Vilniaus miesto skyriaus direktoriui, o ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui (b. l. 30), kaip tai yra numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. liepos 19 d. rašto Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1588 kopija patvirtina, kad pareiškėjas nepažeidė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų ir prieš kreipdamasis į administracinį teismą minėtą sprendimą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, kad prieš kreipdamasis į administracinį teismą 2012 m. birželio 29 d. raštą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti 2012 m. birželio 29 d. raštą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir šį pareiškėjo reikalavimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skundo dalies priimtinumo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo V. R. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. birželio 29 d. raštą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1507 ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo V. R. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė