64fa6bbf-5f43-467d-ab8c-979a041bcbb2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                          Â

Civilinė byla Nr. 2S-142-345/2011

                                                    Â

               Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 122.2; 122.3; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės ir Danutės Kutrienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens R. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimų iÅ¡aiÅ¡kinimo, suinteresuoti asmenys- R. L. IÄ®, R. L.,

D. L. ir R. L..

           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

           pareiÅ¡kėjas antstolis R.VižainiÅ¡kis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo sprendimų iÅ¡aiÅ¡kinimo, praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti 2010 m. sausio 20 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10 ir 2010 m. kovo 2 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10 vykdymo tvarkÄ â€“ galimybę vykdyti

iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės R. L. sutuoktinio D. L.. Nurodė, kad vykdo 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. kovo

2 d. teismo įsakymus dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš skolininkės

R. L. IĮ išieškotojos R. L. naudai. Pažymėjo, kad vykdant nurodytus teismo įsakymus, nustatyta, kad R.

L. IĮ savininkė R. L. gyvena santuokoje su D. L.. Santuoka buvo sudaryta 1987-11-06, o R.

L. IÄ® buvo įregistruota 2002-08-08. Pažymėjo, kad vykdomajame dokumente skolininke nurodyta R. L. IÄ®, tačiau, remiantis CK 3.87 str. yra preziumuojama, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. R. L. IÄ® su visu turtu bei įsipareigojimais bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. L. ir D. L.. Remiantis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 3.92 str. 3 d., vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendrÄ ja sutuoktinių prievole. Nurodė, kad R. L., vykdydama individualiÄ veiklÄ , veikė Å¡eimos interesais, nes iÅ¡ veiklos gautos pajamos buvo naudojamos abiejų sutuoktinių reikmėms. Todėl prievolės, kurios atsirado vykdant individualiÄ veiklÄ , yra bendrosios sutuoktinių prievolės. Pažymėjo, kad D. L., nesutikdamas su iÅ¡dėstyta pozicija, privalo įrodyti, kad sutuoktinės vykdoma veikla ir iÅ¡ jos gautos pajamos buvo naudojamos tik asmeniniais R. L. tikslais, o ne bendriems poreikiams tenkinti. Neįrodžius Å¡ių aplinkybių, jis privalo atsakyti kartu su sutuoktine pagal prievoles civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10.

           Vilniaus

miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi pripažino, kad R. L. IĮ prievolės pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo

2010 m. sausio 20 d. teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės R.

L. IÄ® kreditorės R. L. naudai 6801,42 Lt nesumokėto atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei 700 Lt už advokato teisines paslaugas, taip pat į valstybės biudžetÄ 51 Lt žyminio mokesčio ir 7,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų bei pagal Vilniaus m. 3 apylinkės tesimo 2010-03-02 teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės R. L. IÄ® kreditorės R. L. naudai 8835,50 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo R. L. atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2008-11-28 iki pareiÅ¡kimo teismui padavimo dienos, 21,55 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio nuo pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei į valstybės biudžetÄ 66,26 Lt žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10 yra asmeninės R. L. IÄ® prievolės ir turi bÅ«ti vykdomos tik iÅ¡ jai priklausančio turto.

           Teismas konstatavo, kad teismo įsakymai, iÅ¡duoti R. L. IÄ® atžvilgiu (CPK 587 str. 2 p.), o nesant teismo įsakymo dėl D. L., antstolis negali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo pakeitimÄ ir CPK 586 straipsnio pažeidimÄ , t. y. vykdymo veiksmai bÅ«tų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Å ., bylos Nr. 3K-3-567/2009).  Teismas taip pat konstatavo, kad abiejuose teismo įsakymuose skolininke nurodyta tik R. L. IÄ®, todėl kito skolininko, t.y. sutuoktinio D. L. įtraukimas reikÅ¡tų 2010-01-20 ir 2010-03-02 teismo įsakymų pakeitimÄ , nustatant teises bei pareigas asmeniui, kuris nevykdė individualios veiklos ir kurio nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai su kreditore R. L.. Tuo tarpu CPK 266 str. įtvirtina imperatyvų draudimÄ teismui spręsti klausimÄ dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

           Teismas pažymėjo, kad dėl D. L. nebuvo priimti teismo įsakymai iÅ¡ieÅ¡koti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, todėl jam negali atsirasti papildomų teisių ir pareigų, juolab, kad prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo turėjo teisę

pateikti tik skolininkė - R. L. IĮ, tuo tarpu D. L. neturėjo nei teisinės, nei praktinės galimybės ginčyti

nurodytus teismo sprendimus, t.y. reikÅ¡ti dėl jų prieÅ¡taravimus. Todėl, pripažinus prievolę pagal teismo įsakymus solidaria, D. L. bÅ«tų nustatytos teisės ir pareigos, kurios nebuvo nustatytos 2010-01-20 ir 2010-03-02 teismo įsakymais, o tai reikÅ¡tų jais nustatytų aplinkybių bei faktų persprendimÄ . Nesant sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo asmeninio turto negali bÅ«ti iÅ¡duotas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pakeista teismo įsakymų dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, iÅ¡ieÅ¡kojimo esmė.

           Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl neteisingai pritaikė materialines teisės normas. Teismas nepagrįstai vertino, kad civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/2010 atsakovu yra patraukta sutuoktinė R. L.. Atsakovu dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo patraukta R. L. IÄ®,

o ne pati R. L. kaip fizinis asmuo. Reginos ir D. L. santuoka įregistruota 1987 m. Individuali R. L. įmonė įregistruota 2002 m. Atsižvelgiant į tai, kad po

santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl R. L. įmonė su visu savo turtu bei įsipareigojimais

bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. L. ir D. L. ir teismo įsakymu pareiškėjai priteista skola iš R. L. IĮ turi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto.

Pažymėjo, kad teismas pasisakydamas, jog prievolės pagal teismo įsakymus yra asmeninės R. L. IĮ pažeidė CK 3.87 str., 3.109 str. 1 d. 1 ir 2 p., LR Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., 8 str. 4 d. nuostatas.

           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo D. L. praÅ¡o skundÄ atmesti, nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį pažeidė materialines ir procesines teisės normas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Å¡ios bylos vykdymo stadijoje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , teisingai, nekeisdamas jo turinio, iÅ¡aiÅ¡kino antstolei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties vykdymo tvarkÄ , nenukrypo nuo formuojamos Å¡iais klausimais teismų praktikos, o atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai Å¡iÄ misijÄ Ä¯gyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi bÅ«ti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybÄ ir turint galutinį teismo sprendimÄ , asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimÄ Ä¯vykdyti. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi bÅ«ti vykdomas (CPK 18 str.). Ä®statyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl Å¡ios procesinės teisės normos taikymo bei aiÅ¡kinimo yra suformavęs

savo pozicijÄ ir ne kartÄ pasisakė, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai

arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi

bÅ«ti vykdomas Å¡is sprendimas. Teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti

jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21

nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto

paskirčiai.

Civiliniame procese egzistuoja ir kitas iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 589 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vienÄ visumÄ ir skirtos teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2007). Teismas, priklausomai nuo antstolio praÅ¡ymo, turi teisę aiÅ¡kinti tiek teismo procesinį sprendimÄ ir jo vykdymo tvarkÄ , tiek vien pačiÄ vykdymo tvarkÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teismo įsakymas iÅ¡duodamas CPK 436 str. nustatyta tvarka. Skirtingai nei sprendimas, pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas(CPK 587 str.), kuris savo turiniu turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus (CPK 436 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje antstolis, remdamasi CPK straipsnio nuostatomis, prašė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo įsakymų vykdymo tvarkÄ nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ solidariai iÅ¡ abiejų sutuoktinių, t.y. iÅ¡ R. L. ir D. L..

Bylos duomenys tvirtina, kad 2010-01-20 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Reginos Laurinavičienės individualios įmonės 6 801,42 Lt nesumokėto atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki

teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 707,10 Lt bylinėjimosi išlaidų R. L. naudai (b.l. 16) ir 2010-03-02 teismo įsakymu nutarta

išieškoti iš Reginos Lucinavičienės individualios įmonės 8 835,50 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo kreditorės atleidimo iš darbo dienos 2008-11-28 iki pareiškimo teismui padavimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 835,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2010-01-15

teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 66,26 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų R. L. naudai (b.l. 21). R. L. ir D. L. santuokÄ sudarė 1987-11-06 (vyk.b. Nr. 128-818/2010). D. L. į bylos nagrinėjimÄ 5trauktasn nebuvo.

Å aliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriÅ¡kai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančio turto atlieka specialus vieÅ¡osios teisės subjektas – antstolis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės vykdymui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto bÅ«tina nustatyti prievolės pobÅ«dį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobÅ«dį ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – Å¡iuo atveju teismo įsakymai. Pagal CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame raÅ¡te, be kitų privalomų rekvizitų, turi bÅ«ti pažodžiui nurodoma su iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek bylos duomenys tvirtina, jog tiek 2010-01-20, tiek 2010-03-02 buvo iÅ¡duoti teismo įsakymai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės R. L. IÄ® kreditorės R. L. naudai su darbo teisiniais santykiais susijusias iÅ¡mokas (vykd. bylos Nr. 0128/10/00818 ir 0128/10/01159). Abiejuose teismo įsakymuose skolininke nurodyta tik R. L. IÄ®. Tokiu bÅ«du, nesant teismo įsakymo dėl antrojo sutuoktinio D. L., antstolis negali priimti patvarkymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo (įsakymo) pakeitimÄ ir CPK 586 straipsnio pažeidimÄ , t. y. vykdymo veiksmai bÅ«tų atlikti be vykdomojo dokumento. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant Å¡iuos institutus reikÅ¡tų procesinio sprendimo (įsakymo) pakeitimÄ nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iÅ¡ sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali bÅ«ti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis c.b. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis c.b. 3K-3-81/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo, Å¡iuo atveju teismo įsakymo, iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 278 straipsnis) ar Å¡io procesinio sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant Å¡iuos institutus reikÅ¡tų procesinio sprendimo (įsakymo) pakeitimÄ nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kito sutuoktinio turto negali bÅ«ti pasiektas ir iÅ¡ieÅ¡kotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (teismo įsakymas), kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iÅ¡ sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali bÅ«ti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Ä® kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolę iÅ¡ bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniÅ¡kai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikÅ¡ti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Å iomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas. Dėl nurodytų priežasčių kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu (skolininku), kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės

20 d. nutarimas c.b. Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino antstoliui, jog jis galis vykdyti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-20 ir 2010-03-02  įsakymus tik iÅ¡ R.

L. IĮ, konstatuojant jog skolos pagal minėtus teismo įsakymus yra asmeninės

R. L. IĮ prievolės ir turi būti vykdomos tik iš jai priklausančio turto.

Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino antstolei teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                     Â

Henrichas Jaglinskis

Kolegijos

teisėjos                                                                            Rasa

GudžiÅ«nienė                                                     Â

                                                                                  Â

                     Danutė Kutrienė