64f9c375-0fea-4fdc-8c8d-8b953210123e · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-105-366/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09803-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 12 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius., sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Arvydui Grambai,kaltinamajam M.

R.,gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,nukentėjusiems V. D., J. C., V. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Panevėžio r., nevedęs, dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , teistas: 2014-04-04 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2014-12-18 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme; kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė:

M. R. 2016-02-28 apie 17 val. vieÅ¡oje vietoje – alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis itin įžūliai, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, suduodamas du smÅ«gius peiliu J. C., padarydamas jam pjautinę kairio žasto ir durtinę – pjautinę pilvo sienos žaizdÄ , bei peiliu suduodamas vienÄ smÅ«gį į Å¡onÄ V. D., padarydamas durtinę žaizdÄ kairio klubo srityje, bei peiliu suduodamas vienÄ smÅ«gį I.

M. į rankÄ , padarydamas durtinę žaizdÄ kairiame žaste, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė J. C. sveikatÄ , nežymiai sutrikdė V. D. ir I. M. sveikatÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to M. R. 2016-05-08 apie 01.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas vienÄ kartÄ kumščiu sugyventinei V. K. į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos narės V. K., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, sveikatÄ .

Kaltinamasis M. R. paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant pas draugÄ R., paskambino kitas draugas I. M. ir pakvietė atsigerti alaus. Kadangi pas R. alus jau baigėsi, todėl sutiko su I. M. pasiÅ«lymu. Nuėjo į alaus barÄ , kur nusipirko 2 skardines alaus. Po kurio laiko išėjo parÅ«kyti. Kažkas užrėmė duris, 3 ar 4 vyrukai pradėjo smÅ«giuoti. Tuomet pats pavartojo peilį, kurį pasiėmė iÅ¡eidamas iÅ¡ draugo R. M.. Negali paaiÅ¡kinti, kam pasiėmė tÄ virtuvinį peilį. Peilį turėjo užsikišęs už rankovės. Peilį nešėsi savigynai.

Paprastai ne visada su savimi neÅ¡ioja. Tada jį paėmė gal todėl, kad buvo per daug iÅ¡gėręs. Jei nebÅ«tų buvęs tiek girtas, nebÅ«tų peilio ėmęs. R. M. nesakė, kad pasiima peilį. Bare iÅ¡gėrė tik pusę skardinės alaus ir išėjo parÅ«kyti. RÅ«komajame buvo 4 vyrai, moteris ir draugas R. M.. Užpuolė visi nepažįstami vaikinai ir trenkė į veidÄ . PagÄ sdinimui iÅ¡sitraukė peilį. Konflikto metu buvo sužalotas ir draugas I. M.. Specialiai draugo nebÅ«tų žalojęs. Jo nematė ir netyčia sužalojo.Kviesdamas į barÄ , I.

M. nieko daugiau nesakė, neprašė pagalbos ar įvesti tvarkÄ . Bare peilį panaudojo besigindamas. PirmÄ smÅ«gį kažkas sudavė į kairę smakro pusę, į kairės pusės galvos virÅ¡utinę dalį. Tiksliai nematė, bet mano, kad buvo suduota kumščiais. Nuo smÅ«gių nebuvo pargriuvęs. Nežino, kas sudavė smÅ«gius, nes veidų nematė. Pripažįsta, kad sužalojo peiliu nukentėjusius ir atsipraÅ¡o. Sutinka su nukentėjusiojo ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau mano, kad neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Taip pat sutinka su pareikÅ¡tu Ligonių kasos ieÅ¡kiniu dėl nukentėjusiųjų gydymo.Dėl prieÅ¡ V. K. panaudoto smurto paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ abu su sugyventine buvo iÅ¡gėrę, susiginčijo, susistumdė ir netyčia jai sudavė. Pirmiausiai trenkė V. K., o po to jis (M. R.) trenkė jai. Tuo metu gyveno pas sugyventinę (duomenys neskelbtini). Gyveno pas jÄ iki įvykio apie metus. Abu vedė bendrÄ Å«kį. Gyventų ir dabar kartu, bet uždrausta tai daryti. Konfliktas įvyko dėl to, kad abu buvo iÅ¡gėrę, susiginčijo.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 56–57) M.

R. nurodė, kad įvykio metu abu su sugyventine buvo neblaivÅ«s. Sužinojęs, kad ji tÄ vakarÄ gėrė su savo buvusiu vyru, supyko ir konflikto metu trenkė jai. Mano, kad trenkė ne kumščiu, o delnu. Nepamena kiek kartų sudavė. PolicijÄ iÅ¡kvietė kažkuris iÅ¡ V. K. vaikų. Pagarsinus Å¡iuos parodymus, M. R. patvirtino, kad jie teisingi. Nukentėjusysis J. C. paaiÅ¡kino, kad 2016-02-28 pas V. D. brolį Å¡ventė gimtadienį. BeÅ¡venčiant pritrÅ«ko alkoholio ir nutarė eiti jo nusipirkti.

Ä® barÄ Ä—jo jis pats, V. D., jo sesuo ir jos draugas, kurio anksčiau nepažinojo. Ä® barÄ nuėjo prieÅ¡ 17 val. Ten iÅ¡gėrė po 2 bokalus alaus. Bare buvo daugiau pagyvenusių žmonių, tarp kurių ir jau minėtas nepažįstamas I. M.. Tie pagyvenę lankytojai pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jo (J. C.) kompanija triukÅ¡mauja, rėkia. Buvo priėjęs I. M. ir kažkÄ kalbėjo, kÄ konkrečiai sakė nepamena, nes buvo iÅ¡gėręs. Teigia, jog jo kompanija nerėkė, o tik garsiai kalbėjo.

Vėliau visi apsiramino. Po kurio laiko išėjo į laukÄ parÅ«kyti. RÅ«kymo patalpa nedidelė - gal 2 x 2 m. BerÅ«kant atėjo kaltinamasis, kuris vaikščiojo pirmyn ir atgal. Jis buvo su pirÅ¡tinėmis. Kažkas užrėmė duris todėl įvyko konfliktas. IÅ¡ pradžių konfliktas buvo tarp kaltinamojo ir V. sesės draugo, po to į konfliktÄ Ä¯sivėlė visi likę. Ėjo gal du kartus parÅ«kyti. Salėje konfliktų nebuvo. Nutarė eiti namo. Pats išėjęs į laukÄ rÅ«kė.

Lauke yra turėklai, skirti neįgaliesiems, yra toks nusileidimas. Prabėgo kelios sekundės ir pajuto jog kažkas kirto kumščiu į kairę pilvo pusę ir į kairės pusės rankos žastÄ . Pamatė prieÅ¡ save kaltinamÄ jį ir pajuto smÅ«gius. Negali smÅ«gio judesio sukonkretinti. Kaltinamasis atbėgo iÅ¡ Å¡ono, sustojo, nieko nesakęs smÅ«giavo. Manė vytis užpuolikÄ , bet pamatė, kad iÅ¡ rankovės bėga kraujo čiurkÅ¡lė. Nežinojo, kad bare dar yra ir kiti peiliu sužaloti, nes tuo metu lauke rÅ«kė vienas.

Tuo metu buvo nusisukęs į keliÄ , buvo iÅ¡gėręs, triukÅ¡mo negirdėjo. Bare jokio susidÅ«rimo nebuvo. Dėl kraujo netekimo pradėjo svaigti galva. V. D. pradėjo kaltinamÄ jį vytis. Norėjo eiti namo, tačiau, perėjęs per keliÄ , nualpo. Kairė ranka buvo kiaurai perdurta, jei ne ranka, bÅ«tų perdurta Å¡irdis. PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 6000 eurų, nes dėl sužalojimo apribotas darbas, sunkiai kelti negali. Ä®vykio metu nedirbo, o dabar gamina biokurÄ , darbas su miÅ¡ku susijęs. Buvo kairė ranka sužalota, pilvaplėvė buvo perdurta.

Neįgalumas nebuvo nustatytas. Jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius: negali sunkiai kelti, nes skauda prie pilvo, padirbus, pradeda traukti kairę rankÄ arba pirÅ¡tų raumenis skauda. Turtinės žalos suma - 130 eurų. Ta suma sudaro dėl sugadintų rÅ«bų: striukės rankovė perdurta, marÅ¡kinėliai, džinsai permirkę krauju. Patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl skausmo. Pergyveno tada dėl savo gyvybės. Teigia, jog kaltinamajam pats nesmÅ«giavo.Atsakinėdamas į klausimus, J. C. paaiÅ¡kino, kad rÅ«komajame rÅ«kant, kaltinamasis išėjo iÅ¡ baro ir, agresyviai praeidamas pro Å¡alį, petimi kažkurį iÅ¡ draugų užkabino, stumtelėjo.

Kaltinamajam grįžtant į barÄ , pats jį užkabino petimi, bet muÅ¡tynių nebuvo. Nukentėjusioji V. K. paaiÅ¡kino, kad dabar kaltinamojo nelaiko savo Å¡eimos nariu. Ä®vykio metu su kaltinamuoju gyveno kartu. Dabar neleidžiama kartu gyventi, bet jei leis, toliau gyvens. Kaltinamajam pretenzijų jokių neturi. Ikiteisminio tyrimo apklausoje kaltinamasis neteisingai nurodė įvykius, jis neatsimena. Su juo tik susistumdė. Teigia, kad jai niekas nesutrenkė. Pati prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį sode su draugėmis gėrė ir griuvo ant laiptų. TÄ naktį vaikai iÅ¡kvietė policijÄ , nes abu susistumdė, apsirėkavo.

Nukentėjusysis V. D. paaiÅ¡kino, kad po brolio gimtadienio su sese E. T., V. D., J. dar pabaliavoti nuėjo į barÄ . Kaip buvo sužalotas nepamena, nes buvo labai girtas. Pamena, kad įvyko konfliktas. Eidamas nepažįstamas asmuo užkliuvo už kažkurio iÅ¡ draugų. Kažkas pasakė – „atsargiai“. Tas žmogus tikriausiai pagalvojo, kad jo (V. D.) draugai dabar jo lauks ir jį primuÅ¡. Tačiau iÅ¡ tikrųjų tokių kėslų to žmogaus atžvilgiu nebuvo. Apie tai žino iÅ¡ barmenės - mamos R.

T., prie kurios buvo priėjęs tas žmogus ir jai pasakė, kad tie jaunuoliai jo lauks ir sumuÅ¡. Po to, atėjusi mama, įspėjo prie to žmogaus nelįsti. Pasikvietė tÄ Å¾mogų prie stalo, pasakė, kad viskas tvarkoje, kad nėra jokių problemų, kad nelįs, dar jam įpylė brendžio, paspaudė rankomis. Tačiau kažkas iÅ¡sikvietė kaltinamÄ jį padaryti tvarkÄ . IÅ¡sikvietė ne tas, kuris kliudė petimi, nežino, kuris. Jau baigė gerti, ruošėsi eiti namo, išėjo į koridorių parÅ«kyti.

Kaltinamasis irgi išėjo į rÅ«komÄ jį. J. kažkÄ jam pasakė, truputį apsistumdė, tačiau niekas nenorėjo muÅ¡tis. Teigia, jog pirmas pjÅ«vis, ne dÅ«ris, kliuvo bÅ«tent jam (V. D.), po to J. į pilvÄ ir į rankÄ . Pats iÅ¡ karto nuėjo pas mamÄ , kuriai pasakė, kad kviestų greitÄ jÄ , nes pripjovė. Įėjo ir J.. Pamatė, kad jam visai blogai, svirduliuoja. Mama iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Kaltinamasis pabėgo. Sesuo su V. D. jį vijosi. Pats daugiau nieko nematė.Atsakinėdamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad truputį J.

C. su kaltinamuoju bandė pasistumdyti. Jis pats su V. D. puolė skirti, kad pasitrauktų vienas nuo kito, kad nereikia tų nesÄ monių. Gavosi taip, kad kaltinamasis pirmas su peiliu puolė ir perpjovė jam (V. D.) Å¡onÄ . Sužalojo koridoriuke, kur nedaug vietos. Dėl sužalojimo civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Pats kaltinamojo atžvilgiu smurto nenaudojo. Nematė, ar kas iÅ¡ draugų vartojo smurtÄ , nepastebėjo, kad kažkas iÅ¡ draugų bÅ«tų kaltinamajam sudavęs kumščiu. Liudytojas V.

D. paaiÅ¡kino, kad buvo alaus bare, kur gėrė alų. Pamena, kad atėjo žmogus, su kuriuo jis prasilenkdamas užkliudė pečiu. Su juo aiÅ¡kinosi santykius. Kaip aiÅ¡kinosi, nelabai pamena, nes buvo iÅ¡gėręs, be to tai seniai buvo. AiÅ¡kinosi žodžiais. IÅ¡siaiÅ¡kino, paspaudė vienas kitam rankas. Vėliau rÅ«komajame tas pats žmogus, t.y. kaltinamasis su J. susiginčijo. Kaltinamasis norėjo įeiti į vidų, o jis (V. D.) tarpduryje įkiÅ¡o kojÄ . Nežino, kam taip padarė, nes buvo iÅ¡gėręs. Gal tam, kad durų neuždarytų, gal dar norėjo aiÅ¡kinti, nors gerai nežino.

Po to iÅ¡ karto iÅ¡girdo, kaip J. sako: „velnias, velnias“. Gali bÅ«ti, kad J. C. pirmas kaltinamajam sudavė. Pats nematė, jog J. C. suduotų kaltinamajam, bet prieÅ¡ savaitę kalbant su kaltinamuoju, su kuriuo Å¡iuo metu kartu dirba, Å¡is pasakė, kad jam sudavė. Ä®vykio vietoje tuo metu buvo jo (V. D.) draugė, V., I.. Koridorius, kuriame viskas vyko labai mažas. Pamatęs pas kaltinamÄ jį peilį, pats jį iÅ¡ rÅ«komojoje iÅ¡vilko į laukÄ ir ten buvusiais laiptais jį numetė žemyn.

Pamatė peilį tik tada, kai juo pradėjo mojuoti. Po to su drauge ėjo gatve, o kaltinamasis pradėjo vytis. Nepamena, ar vydamas jis kÄ nors sakė ar Å¡aukė. Buvo stresas, nes jis su peiliu vijosi. Po to jis pradėjo bėgti, tai tada jau pats su drauge jį vijosi. Matė kaip jis įbėgo į namÄ . Tuomet iÅ¡kvietė policijÄ . Pats matė tik sužalotÄ J., nes jis išėjo į laukÄ susiėmęs rankÄ , ar pilvÄ . Iki kaltinamojo atėjimo į barÄ irgi buvo konfliktas. To žmogaus, su kuriuo buvo konfliktas, Å¡iuo metu teisme nėra, jo nepažįsta.

Tas vyras bare adresuodamas jam (V. D.) pasakė, ko „plačiaformatis“, čia vaikÅ¡to. Dėl to pasakymo susiginčijo su juo, aiÅ¡kinosi santykius, iÅ¡siaiÅ¡kinę susėdo, iÅ¡gėrė po bokalÄ ar po Å¡imtÄ gramų ir iÅ¡siskyrė. Pats kaltinamajam nesudavė, tik jį nuo laiptų numetė. Neatkreipė dėmesio, ar jis susižalojo. Jis parkrito, bet atsistojo. Nematė ant kaltinamojo kraujo. Kadangi buvo sÄ myÅ¡is, tai nematė, ar kas iÅ¡ draugų sudavė kaltinamajam. Liudytoja E. T. paaiÅ¡kino, kad 2016-02-28 su draugais nuėjo pas mamÄ R.

T. į barÄ , kuriame ji dirba barmene. Matė nepažįstamÄ baro lankytojÄ . Tarp jos ir jos draugų ir to nepažįstamo jokio konflikto nebuvo, nes draugai kartu su juo ėjo rÅ«kyti, todėl nežino, kodėl tas žmogus iÅ¡sikvietė kaltinamÄ jį. Jis yra sakęs mamai, kad jos (E. T.) kompanija laukia, kad jį gali primuÅ¡ti, tačiau jam mama atsakė, kad jis nejuokautų, kad tokių dalykų nebus. Pati negirdėjo, kaip tas vyras iÅ¡kvietė savo draugÄ . Tai sakė mama. Po kurio laiko atėjo tas jo draugas - kaltinamasis.

Kažkuriuo metu ji su draugais išėjo parÅ«kyti. J. C. stovėjo prie lauko durų. Kaltinamasis eidamas ar trenkė, ar pečiu užkliudė J.. Mano, kad tai buvo tyčinis veiksmas, nes vietos buvo pakankamai jam praeiti. J. C. tam žmogui pasakė, kÄ jis čia daro. Truputį kilo konfliktas, po to viskas aprimo, o po to vėl iÅ¡siplieskė, tada jau viskas vyko greitai. IÅ¡girdo kažkÄ sakant, kad – „peilis“. IÅ¡ karto jÄ iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ rÅ«komojo. Nematė, kuriuo momentu iÅ¡sitraukė peilį.

Kadangi tas kambariukas mažas, buvo grÅ«stis. Nebuvo taip, kad nė iÅ¡ nieko bÅ«tų iÅ¡sitraukęs peilį. Kilo kažkoks žodinis konfliktas tarp J. ir kaltinamojo. J.su juokais, o ne agresyviai kalbėjo su kaltinamuoju. Jie vienas kitÄ pradėjo stumdyti. Per vidurį įlindęs V. D. ramino J.. Viskas lyg tai nurimo, bet po to labai greitai vėl viskas iÅ¡siplieskė, iÅ¡girdo sakant: „peilis“. V. D. apkabino kaltinamÄ jį iÅ¡ nugaros ir iÅ¡metė į laukÄ . Kaltinamasis pilvu nukrito ant žemės, atrodė, kad stipriai krito, tačiau peilio iÅ¡ rankos nepaleido, po to atsikėlė.

Nematė ant kaltinamojo kraujo ar sužalojimų. Ä® laukÄ išėjo J. C.. Pamatė, kad jam jau blogai. Tada kaltinamasis su peiliu visus agresyviai vijosi. JÄ pačiÄ irgi vijo. Bėgo nuo jo. Jis nieko nesakydamas, iÅ¡pÅ«tęs akis, su peiliu rankoje, agresyviai ėjo artyn. Kaltinamasis dar buvo priėjęs prie J., tai ji pradėjo rėkti, kad nebelįstų daugiau prie jo. Kaltinamasis prie J. jau nebelindo, nes matėsi, kad J. labai blogai, jis kniubo. Po to kaltinamasis labai greitai pradėjo bėgti Å¡alin.

Pati su V. jį vijosi. KaltinamÄ jį nusivijo iki namo, į kurį jis įbėgo. Liudytojas I. M. paaiÅ¡kino, kad 2016-02-28 nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį alaus barÄ . Ten tuo metu nebuvo pažįstamų. Paskambino draugui M. R., kurį pakvietė ateiti iÅ¡gerti alaus. Jam atėjus, atsisėdo, gėrė alų. M. išėjo rÅ«kyti, po kiek tai laiko rÅ«kyti išėjo ir pats. Ten buvo nepažįstama kompanija, su kuria M. R. susiginčijo, įvyko konfliktas. Buvo sunku suprasti, kas su kuo konfliktavo.

Visi ginčijosi, sunku pasakyti, kas kaip ginčijosi. Tie ginčai dažnai baruose bÅ«na, kartais jie gerai baigiasi. M. parÅ«kė, norėjo eiti į barÄ . Kažkuris, stovintis prie durų iÅ¡ kitos kompanijos M. nepraleido, ir viskas prasidėjo. Pradėjo M. R. daužyti. Negali pasakyti, kas M. daužė, nes tų asmenų nepažįsta. Taip pat negali pasakyti, ar kas nors iÅ¡ jų yra salėje. Sudavė ranka į veidÄ , petį, t.y. kÅ«nÄ , po ko M. R. stovėjo apspangęs. Kai atsigavo, prasidėjo stumdymasis.

Ten labai nedidelė patalpa, kurioje buvo daug žmonių, be to ir viskas labai greitai vyko. M. pradėjo mosikuoti peiliu, iÅ¡bėgo į laukÄ . M. nusivijo. Konflikto metu kažkas jį patį (I. M.) sužalojo. Pradžioje nejautė, tik po to pajuto, kad Å¡ilta - pamatė kairėje rankoje, virÅ¡ rieÅ¡o, kraujÄ . M. R. nieko lauke nesivaikė, tai M. R. iÅ¡vijo į laukÄ . Iki ateinant M. R., pats su ta kompanija nekonfliktavo, nes jie sėdėjo prie kito stalo. Su barmene apie tÄ kompanijÄ nekalbėjo.

Liudytojas R. M. paaiÅ¡kino, kad su M. R. buvo namuose. Galėjo bÅ«ti 2016-02-28. Su M. kabino vonioje lempÄ , buvo iÅ¡gėrę 4-5 litrinius butelius 6 laipsnių stiprumo alaus. M. R. paskambino I. M.. KÄ jie kalbėjo, negirdėjo. Tik pasakė M. R., kad jį kviečia, ir jis išėjo. Nematė, ar M. iÅ¡eidamas pasiėmė peilį. IÅ¡ namų joks peilis nedingo.Liudytojui parodžius peilio nuotraukas, esančias (T. 1, b. l. 152-153), R. M. pareiÅ¡kė, jog tai ne jo peilis. Gal M. R. ir ėmė iÅ¡ namų peilį, bet pats namuose jokio peilio nepasigedo.

Liudytoja R. T. paaiÅ¡kino, kad tÄ kartÄ buvo eilinė diena. Dirbo barmene V. gatvėje esančiame alaus bare. Kadangi iÅ¡ vakaro buvo Å¡venčiamas kito sÅ«naus gimtadienis, paskambino vaikai pasiteirauti, ar gali aplankyti, iÅ¡gerti brendžio taurę. Sutikus, į barÄ atėjo vaikai. Tuo metu bare buvo A. P. - pravarde BokÅ¡tas, dar kažkas iÅ¡ klienų. Vaikai sėdėjo kitoje baro pusėje. Jie apsipyko su kitais lankytojais. Žentas - V. D. vienam iÅ¡ lankytojų pasakė, kad „tu eik, ramiai sėdėk, mes prie tavęs nelendame, tu prie mÅ«sų nelįsk“.

Po to visi ramiai sėdėjo. Po kurio laiko atėjo kaltinamasis. Nusipirko alaus, atsisėdo, „naglai“ atsakė į klausimÄ , ar nereikia jam stiklinės. Buvo lyg apdujęs. Kažkas paklausė jo vardo, atsakė: „auksinis kardas“. TÄ dienÄ jis elgėsi agresyviai. Kelis kartus visi ėjo parÅ«kyti, jokio konflikto nebuvo. Kas vyko už durų, pati nematė. Kažkuriuo metu įbėgo vaikai, sakė, kad subadyti. Pati iÅ¡lėkė ant laiptų, dar laikė kaltinamÄ jį, bet Å¡is iÅ¡sprÅ«do, pradėjo bėgti.

V. D. ir E. T. pradėjo jį vytis, kad sužinoti, kur jis bėga.Atsakinėdama į klausimus liudytoja paaiÅ¡kino, kad A. P. visada prie visų kabinėjasi, sako, kad čia jo baras, jis čia visada ateina. Jis, kaip ir visada, sėdėjo su keliais klientais. Visų su juo sėdėjusių, nežino, žino, kad vienas buvo pravarde Mikas, kurio salėje nėra, sėdėjo dar toks A.. Atėjęs iÅ¡ rÅ«komojo, A. sakė, kad jau rÅ«komajame P. pradėjo kelti konfliktÄ . Pati tik priėjo prie A. P. ir pasakė, kad arba sėdėtų ramiai, arba iÅ¡eitų.

Po kokių 15 minučių jis išėjo. A. P. išėjus, po kokių 20 minučių atėjo M. (kaltinamasis). Girdėjo, kaip I. M. pasakė, kad pasikvietė draugÄ . Tas draugas, kurį kvietė ir buvo M . Iki ateinant M. R., I. M. vienas sėdėjo bare. Kaltinamasis elgėsi agresyviai: eidamas su alkÅ«ne specialiai užkliudo, norėdamas „prisikabinti“. Pati matė, kaip specialiai alkÅ«ne jis užkliudė V. D.. Kaltinamasis sėdėjo su odinėmis pirÅ¡tinėmis. Dar vienas vyras jam sakė pirÅ¡tines nusimauti.

L. S. N paaiÅ¡kino, kad dirba Panevėžio AVPK Mobilaus bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. Pamena, kad dirbo su kolega T. R.. IÅ¡ VPK budėtojų gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatvės bare su peiliu yra sužaloti žmonės, kad įtariamasis pasiÅ¡alino (duomenys neskelbtini) link. Važiuojant nuo centro link (duomenys neskelbtini) gatvės, gal prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė stovinčius jaunuolį su mergina, kurių paklausus, ar jie nematė įtartino asmens, jie parodė, kad tariamasis nubėgo į tÄ (duomenys neskelbtini) namÄ .

Atvykus dar Kelių policijos ekipažui, apžiÅ«rėjo teritorijÄ , tačiau nieko nerado. Įėjus į namÄ , po deÅ¡ine, moteriai atidarius duris, jos paklausė, ar nematė įtartino asmens. Ji paaiÅ¡kino, kad kažkoks nepažįstamas buvo įbėgęs, apsisuko jos kambaryje ir iÅ¡bėgo. ApžiÅ«rėjo jos patalpas, nes kilo įtarimas, kaip nepažįstas galėjo įbėgti į jos butÄ . ApžiÅ«rėjo namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , ten nieko nerado. Jau iÅ¡einant, pastebėjo, kad stovi patrauktos į Å¡alį kopėčios į antro aukÅ¡to palėpę, todėl kilo įtarimas.

Su pareigÅ«nu K. patikrino palėpę. Ten buvo tylu ir ramu. Einant pagal palėpės kraÅ¡tÄ , pamatė lovos čiužinio kraÅ¡tÄ . Pakėlus čiužinį, po juo su peiliu rankoje gulėjo kaltinamasis, kuris buvo atiduotas kitam ekipažui.Pats su kaltinamuoju nieko nesiaiÅ¡kino. Mergina su vaikinu buvo sakę, kad įtariamasis su peiliu, kad jie jį persekiojo, vijosi. Nepamena, ar kaltinamasis buvo sužalotas. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas iÅ¡ M. R. sulaikymo metu paimtas peilis.

Peilio ilgis 25,7 cm., peilio geležtė iki kriaunų – 13 cm., geležtės plotis plačiausioje vietoje 2 cm., o vidutinis plotis 1,7 cm. (T. 1, b.l. 150 – 153). Iš VTMT specialisto išvados Nr. G382/2016 (05) matyti, kad I. M. nustatyta durtinė žaizda kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b.l. 168) Iš VTMT specialisto išvados Nr. G379/2016 (05) matyti, kad V. D. nustatyta durtinė žaizda kairio klubo srityje. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal medicinos dokumentuose nurodytus žaizdos matmenis, peilio geležtės ilgis galėjo būti artimas 6 cm., geležtės plotis galėjo būti artimas 1,5 cm. (T. 1, b.l. 171). Iš VTMT specialisto išvados Nr. G367/2016 (05) matyti, kad J. C. nustatyta pjautinė kairio žasto srities žaizda ir durtinė pjautinė pilvo sienos žaizda. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių, galimai peiliu, pasekoje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (T. 1, b.l. 174 – 175).

IÅ¡ VTMT specialisto iÅ¡vados Nr. G254/2016 (05) matyti, kad M. R. nustatyta muÅ¡tinė žaizda smakre, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje ir krÅ«tinės kairėje pusėje. Dėl Å¡ių sužalojimų sveikata M. R. sutrikdyta nežymiai. Sužalojimų lokalizacija ir pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja jų padarymo galimybei po iÅ¡stÅ«mimo kritus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ (T. 1, b.l. 180). IÅ¡ 2016-05-09 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ApžiÅ«rint V.

K. kÅ«nÄ , ant kairiojo skruosto matyti kraujosruva. (T. 1, b.l. 182) IÅ¡ 2016-05-27 bendrojo pagalbos centro pateikto raÅ¡to ir garso įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad pranešėjas L. S. kviečia policijÄ dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini) muÅ¡ama jo motina. (T. 2, b.l. 3 – 4) IÅ¡ VTMNT specialisto iÅ¡vados Nr. G509/2016 (05) matyti, kad V. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai. Sužalojimas susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje (T. 2, b. l.

9) Dėl veikų vertinimo Dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnio 1 dalį M. R. pripažino, kad peiliu sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau neigia, jog tai padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir tvirtina, kad taip pasielgė besigindamas. Tokie kaltinamojo teiginiai vertinami kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Jo teiginius paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta medžiaga. Tiek nukentėjęs V.

D., tiek J. C. nuosekliai nurodo, kad alaus bare buvo kilęs žodinis konfliktas su jame buvusiu vyriÅ¡kiu, tačiau jis iÅ¡sisprendė taikiai. Kaltinamasis į barÄ atėjo jau po konflikto. Nukentėjusiųjų teigimu, M. R. tik atėjęs į barÄ elgėsi pakankamai įžūliai ir iÅ¡Å¡aukiančiai. Užkabinėjo baro lankytojus žodžiais. Buvo galima suprasti, kad jis tiesiog ieÅ¡ko priekabų. Å iuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojos R. T. ir E. T.. R. T. nurodė, kad M. R. netgi jos atžvilgiu elgėsi nepagarbiai ir įžūliai.

Liudytoja E. T. nurodo, kad prieš įvykį M. R., praeidamas pro J. C., jį kliudė (stumtelėjo pečiu) ir buvo akivaizdžiai matyti, kad tai jis padarė tyčia. V. D. nurodo, kad prieš pat įvykį konfliktas rūkomajame kilo tarp M. R. ir J. C., tačiau jo metu niekam jokie smūgiai nebuvo suduoti, nes juos greitai išskyrė. Liudytojas V. D. pripažįsta, kad po konflikto tarp M. R. ir J. C., jis užrėmė koja duris ir taip sutrukdė M. R. praeiti. Dėl ko taip pasielgė, negali paaiškinti.

Iš karto po to kaltinamasis ėmė švaistytis peiliu. Tuomet, sugriebęs M. R., išmetė laukan ir kaltinamasis griuvo ant žemės. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytoja E. T.. Nukentėjęs V. D. teigia, jog būtent jį pirmiausiai sužalojo kaltinamasis. Kaip matyti, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai yra nuoseklūs nuo tyrimo pradžios, iš esmės sutampa ir papildo vieni kitus. Netikėti šiai parodymais nėra pagrindo.Kaltinamasis teigia, jog rūkomajame jis buvo užpultas ir jam suduoti smūgiai į kairę galvos pusę, galvos viršutinę dalį.

Å iuos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojas I. M., kuris teigia, jog kilus konfliktui, M. R. buvo suduota daug smÅ«gių į vairias kÅ«no vietas. Tačiau Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams. M. R. buvo apžiÅ«rėtas teismo med. eksperto. Jam nustatyti sužalojimai smakro, deÅ¡inės alkÅ«nės ir krÅ«tinės kairėje pusėje. Ekspertas aiÅ¡kiai nurodė, kad visi Å¡ie sužalojimai galėjo atsirasti parkritus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ , t.y. kuomet M.

R. V. D. buvo iÅ¡stumtas į gatvę, griuvo ant Å¡aligatvio. Sužalojimų veido kairėje pusėje, galvos virÅ¡utinėje dalyje bei kitose kÅ«no vietose nenustatyta. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jei rÅ«komajame ir įvyko kažkoks susistumdymas su nukentėjusiais ir jų draugais, tačiau jo metu jokie sužalojimai M. R. padaryti nebuvo ir tuo pačiu nebuvo grėsmės jo gyvybei ar sveikatai. Minėtos aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nebuvo ir bÅ«tinosios ginties sÄ lygų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V.

D. teigimu bÅ«tent jis buvo sužalotas pirmas. Å ie parodymai nėra paneigti ir netikėti jais nėra pagrindo. Duomenų, kad V. D. bÅ«tų vartojęs kažkokį smurtÄ kaltinamojo atžvilgiu ar kėlęs jam grėsmę, nėra. To nenurodo ir pats kaltinamasis. Aplinkybė, kad M. R. peiliu pirmiausiai sužalojo ne J. C., su kuriuo galimai buvo fizinis kontaktas prasilenkiant ir ne V. D., kuris koja buvo užrėmęs duris, o asmenį, kuris neatliko jokių aktyvių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu, rodo, jog M.

R. peiliu badė beatodairiÅ¡kai, bet kurį arčiau jo esantį asmenį, nesirinkdamas kam duria. Tokį jo elgesį patvirtina faktas, jog tuo pat metu peiliu sužalojo ir savo draugÄ I. M..ReikÅ¡minga ir ta aplinkybė, jog eidamas į barÄ , M. R. pasiėmė peilį, kurį visÄ laikÄ laikė užsikišęs už rankovės. Kaip nurodo pats kaltinamasis, paprastai peilio jis nesineÅ¡ioja. TÄ kartÄ peilį pasiėmė tik todėl, kad buvo per daug iÅ¡gėręs. Ä® barÄ M. R. ėjo I. M. kvietimu.

Jie abu neigia, jog M. R. buvo kviečiamas „padaryti tvarkÄ â€œ. Objektyvių įrodymų, jog tarp jų buvo tokia kalba, nėra. Tačiau tas faktas, jog kaltinamasis nešėsi peilį (ko paprastai nedarydavo) rodo, jog jau einant į barÄ , pas jį buvo susiformavusi nuostata tÄ peilį panaudoti. Bare M. R. buvo reikalingas pretekstas panaudoti atsineÅ¡tÄ peilį. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog liudytojų R. T., E. T., nukentėjusiųjų parodymai, kad bare M. R. elgėsi įžūliai ir iÅ¡Å¡aukiančiai, yra teisingi.

Ä®vykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės, įvyko alaus bare. Tai neabejotinai yra vieÅ¡a vieta, kurioje bÅ«na lankytojai ir darbuotojai. Laikoma, kad veika yra padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant save prieÅ¡pastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties arba panaudojant pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

M. R. savo elgesiu visokeriopai provokavo konfliktÄ . Galiausiai, kai J. C. įsivėlė į žodinį konfliktÄ , o V. D. sutrukdė atidaryti duris, pasinaudojęs Å¡ia mažareikÅ¡me dingstimi, peiliu sunkiai sužalojo J. C.. Laikytina, kad Å¡iÄ veikÄ jis padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Be to tuo pačiu metu jis sužalojo V. D. ir I. M., padarydamas jiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė baro darbÄ , kadangi barmenė turėjo palikti darbo vietÄ ir teikti pagalbÄ sužeistiems.

Tokiu bÅ«du buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. M. R. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.  Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį M. R. kaltu prisipažino pilnai. Be pilno prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.Policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ ir jÄ apžiÅ«rint, buvo nustatyta kraujosruva ant V. K. kairiojo skruosto. Ä®vykio vietoje buvę nukentėjusios vaikai patvirtino, jog M.

R. mušė mamÄ . Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuota, kad pranešėjas L. S. kviečia policijÄ dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini) muÅ¡ama jo motina. Sužalojimus V. K. veide nustatė ir teismo med. ekspertas. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad smurtas V. K. atžvilgiu buvo panaudotas ir jį panaudojo bÅ«tent M. R.. Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu tvirtino, kad smÅ«giai jai nebuvo suduoti, o jie tik apsistumdė ir pretenzijų ji M. R. neturi. Tokie jos parodymai vertinamai kaip siekis padėti sugyventiniui iÅ¡vengti atsakomybės ir nepaneigia aukščiau iÅ¡vardintų įrodymų bei kaltinamojo kaltės. IÅ¡ paties kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų matyti, kad jie metus laiko iki įvykio kartu bendrai gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl laikytina, kad kaltinamasis veikÄ padarė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, nors jų santuoka ir neįregistruota.

Todėl M. R. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.M. R. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiųjų sužalojimo peiliu ir dėl smurto pavartojimo sugyventinės V. K. atžvilgiu. Dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos tų nusikalstamų veikų padarymui.Skiriant bausmes, atsižvelgiama į tai, kad M. R. bÅ«damas pilnametis ir pakaltinamas, padarė tris nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų, o viena labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu teistumai buvo iÅ¡nykę, tačiau jį neigiamai charakterizuoja tai, kad praeityje buvo teistas du kartus (vienÄ kartÄ už smurtÄ artimoje aplinkoje) (T. 2, b.l. 35 – 36).

M. R. tris kartus baustas administracine tvarka (T. 2, b.l. 31 – 33). Ä® priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįraÅ¡ytas (T.2, b.l. 30), charakterizuojamas patenkinamai (T. 2, b.l. 26), dirbantis.Tiek BK 284 str. 1 d., tiek 140 str. 2 d. numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę bei aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, už kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų jam skirtinos areÅ¡to bausmės, kurių dydis mažesnis už numatytÄ vidurkį.

BK 135 str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų, todėl už Å¡iÄ veikÄ jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parenkant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjęs J. C. bei jo draugai taip pat nesielgė atsakingai ir pavyzdingai, nes pasinaudoję menkaverte dingstimi – tuo, kad M. R. praeidamas užkliudė pečiu, kalbėjo nepagarbiai ir iÅ¡Å¡aukiančiai – įsivėlė į žodinį konfliktÄ ir susistumdymÄ su kaltinamuoju.

Ä®vertinus visas iÅ¡vardintas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtina bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytas vidurkis.Kadangi BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, o BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ (priskiriamos skirtingoms kategorijoms), paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du. M. R. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso) paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Nukentėjęs J.

C. byloje pareiÅ¡kė 130 eurų civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 37 - 38).Turtinę žalÄ sudaro sugadinti rÅ«bai, kurie buvo sukruvinti (supjaustyti) ir nebetinkami naudojimui. Nors Å¡i žala nėra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau įvertinus sumas, kuriomis įkainoti sugadinti rÅ«bai, nekyla abejonių, jog nurodyta vertė yra reali. Å iÄ ieÅ¡kinio dalį pripažįsta ir pats kaltinamasis. Laikytina, kad Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir pilnai tenkinamas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis ).

Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , Å¡is principas tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam J. C. M. R. tyčiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (tai patvirtina specialisto iÅ¡vada). Nukentėjusysis po sužalojimo patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, įtampÄ .

Jis nurodo, kad sužalojimo pasekmes jaučia ir Å¡iuo metu. Kaip minėta, neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino 6 000 eurų. Teismas įvertinęs sužalojimo aplinkybes (pats nukentėjęs buvo labai girtas, konfliktavo su kaltinamuoju), į kaltinamojo turtinę padėtį daro iÅ¡vada, kad praÅ¡oma neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Atsižvelgus į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, įvertinus į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ bei vadovaujantis teismų formuojama praktika, ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 2 000 eurų.Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kalto asmens priteisti 554,98 eurų už nukentėjusiųjų V.

D., I. M., J. C. gydymÄ (T. 1, b. l. 42 - 47). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiųjų sveikatai padaryta nusikalstamais M. R. veiksmais. Pats kaltinamasis sutinka atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinys pagrįstas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkinamas pilnai.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate:liudytojo I. M. juodos spalvos striukę (kvitas Nr. 049299) ir nukentėjusiojo J. C. drabužius – striukę, marÅ¡kinėlius ir džinsines kelnes su diržu (kvitas Nr. 049600), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip beverčius.

Nuteistojo M. R. striukę, marÅ¡kinėlius, pirÅ¡tines, džemperį (kvitas Nr. 0000089) grÄ Å¾inti M. R.. Peilį, paimtÄ iÅ¡ M. R. (kvitas Nr. 0000086), sunaikinti.Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas N  U  S  P  R  E  N  D  Ė : M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmes:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tÄ trisdeÅ¡imčiai parų;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areÅ¡tÄ keturiasdeÅ¡imčiai parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir skirti M.

R. 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo. PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme nuo 2016-02-28 iki 2016-03-01 (dvi dienos) ir nuo 2016-05-08 iki 2016-05-09 (dvi dienos).KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso) paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Priteisti iÅ¡ M.

R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. kodas 191351679, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) 554,98 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis) eurus 98 ct už V. D., J. C. ir I. M. gydymÄ .Priteisti iÅ¡ M. R. nukentėjusiajam J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 130 (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 2 000 (du tÅ«kstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate:liudytojo I.

M. juodos spalvos striukę (kvitas Nr. 049299) ir nukentėjusiojo J. C. drabužius – striukę, marÅ¡kinėlius ir džinsines kelnes su diržu (kvitas Nr. 049600) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip beverčius; nuteistojo M. R. striukę, marÅ¡kinėlius, pirÅ¡tines, džemperį (kvitas Nr. 0000089) grÄ Å¾inti M. R.; Peilį, paimtÄ iÅ¡ M. R. (kvitas Nr. 0000086), sunaikinti. Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                                            Sigitas Bagdonavičius