Legislator Case Law & Legislation
64f69ef0-54e6-46b2-bd2b-02c5c130fbed AI generated

64f69ef0-54e6-46b2-bd2b-02c5c130fbed · Kauno apygardos teismas

Case Number 64f69ef0-54e6-46b2-bd2b-02c5c130fbed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr             Nr. ATP-526-238/2016;             Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08568-2015-7;             Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.             (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,    rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

Legislator headnote

AI generated

64f69ef0-54e6-46b2-bd2b-02c5c130fbed · Kauno apygardos teismas: Teismas, konstatuodamas, kad jis kirto iÅ¡tisinę kelio linijÄ , nesiaiÅ¡kino ir nenustatė, dėl kokių priežasčių jam toje vietoje (o ne ties punktyrine linija) galėtų bÅ«ti reikėję persirikiuoti į kitos kelio pusės kelkraÅ¡tį, juo labiau kai už keliasdeÅ¡imt metrų buvo sustojimui tinkama teritorija. Be to, objektyvių duomenų, paneigiančių jo pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio, byloje nebuvo pateikta.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr             Nr. ATP-526-238/2016;             Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08568-2015-7;             Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.             (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,    rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 10 d., 19.40 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-ZapyÅ¡kis-Å akiai 8,40 km, vairuodamas transporto priemonę su įjungta avarinės Å¡viesos signalizacija, tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ sukdamas į kairę, t. y. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 108, 111, 3 pr. 1.1 punktų reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucijos) 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu M. B. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 28 Eur bauda; 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 28 Eur bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Šį nutarimÄ M. B. apskundė Kauno apylinkės teismuiKauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi M. B. skundo netenkino ir nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas nutartyje nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl to, jog M. B., vairuodamas transporto priemonę su įjungta avarinės Å¡viesos signalizacija, tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ sukdamas į kairę, t. y. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei, įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.M.

B. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba grÄ Å¾inti bylÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde nurodoma, kad teismas vadovavosi G. M., iÅ¡ tikrųjų kaltos dėl įvykusio eismo įvykio, pasikviestų liudytojų J. P., K. A., A. P., D. P., I. R., J. J. ir kt. parodymais kaip objektyviais, nors visi Å¡ie asmenys yra glaudžiais draugystės ryÅ¡iais susiję su G.

M., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, o M. B. parodymus laikė subjektyviais ir jais nesirėmė. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių neskyrė eismo įvykio autotechninės ekspertizės. Mano, kad teismas nepagrįstai jo paaiÅ¡kinimus vertino paprasčiausiai kaip gynybinę versijÄ , realiai nesiekdamas paÅ¡alinti byloje kilusių prieÅ¡taravimų ir neaiÅ¡kumų ir tinkamai nenustatė, ar jo veiksmai buvo priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jo veiksmuose nebuvo veikos, kuri pažeistų KET reikalavimus, tarp jų ir 8, 9, 103, 106 ir 3 pr. 1.1 p., kadangi jis, elgdamasis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, norėdamas atkreipti kitų eismo dalyvių, kuriuos matė tolumoje važiuojančius už jo, dėmesį ir įspėti juos, jis įsijungė avarinę Å¡viesos signalizacijÄ , o pamatęs teritorijÄ , į kuriÄ yra galimas įvažiavimas (kelio ženklinimo juosta ties įvažiavimu yra punktyrinė, t. y. leidžianti atlikti toje vietoje manevrÄ ) ir kurioje galėtų sustoti bei įvertinti, dėl kokių priežasčių prietaisų skydelyje įsijungė indikacinė lemputė, informuojanti apie perdegusį žibintÄ , važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu visų pirma prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio manevrÄ sulėtino greitį, kad galėtų tinkamai jį atlikti.

Po to, įvertinęs aplinkybes, kad kelio atkarpa, kurioje važiavo ir kurioje įvyko eismo įvykis, yra dviejų eismo juostų, o kelias yra paženklintas siaurÄ jÄ iÅ¡tisine linija, žyminčia prieÅ¡ingas eismo kryptis, o taip pat įsitikinęs, jog nėra iÅ¡ priekio kita eismo juosta atvažiuojančių maÅ¡inų ir parodęs atitinkamos krypties posÅ«kio signalÄ , taip įspėdamas paskui jį tolumoje važiuojančių transporto priemonių vairuotojus, pradėjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairėje pusėje esančiÄ kavinės teritorijÄ .

Nespėjus užbaigti manevro (įvažiuoti į kavinės teritorijÄ ), tačiau jau visiÅ¡kai jį atlikus, netikėtai iÅ¡girdo slystančio automobilio padangų garsÄ ir po kelių akimirkų pajuto stiprų smÅ«gį į jo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės galinę dalį. Automobiliai po smÅ«gio sustojo taip, kaip buvo užfiksuota byloje esančiose foto nuotraukose. Å iÄ aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir transporto priemonėse padaryti pažeidimai. Kadangi posÅ«kio manevrÄ atliko leistinoje vietoje, o iki tol buvo kelio atkarpa, kurioje bet koks transporto priemonių lenkimas, t. y. iÅ¡važiavimas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ yra draudžiamas, buvo Å¡okiruotas susidariusia situacija, kadangi sÄ Å¾iningai ir pagrįstai tikėjosi, jog tokių grubių pažeidimų (lenkimo griežtai uždraustoje vietoje) už jo važiuojančios transporto priemonės nepadarys, todėl akivaizdu, kad jo veiksmuose jokių KET reikalavimų pažeidimų nebuvo.

Teismas, konstatuodamas, kad jis kirto iÅ¡tisinę kelio linijÄ , nesiaiÅ¡kino ir nenustatė, dėl kokių priežasčių jam toje vietoje (o ne ties punktyrine linija) galėtų bÅ«ti reikėję persirikiuoti į kitos kelio pusės kelkraÅ¡tį, juo labiau kai už keliasdeÅ¡imt metrų buvo sustojimui tinkama teritorija. Be to, objektyvių duomenų, paneigiančių jo pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio, byloje nebuvo pateikta.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o M.

B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistÄ .M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­nami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­seto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡al­ti­nių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinė nuo­jauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡­mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apy­linkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog M. B. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali bÅ«ti patrauktas tik nus­ta­Äius, jog jis pažeidė KET ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių trans­porto priemonių sugadinimÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatytas KET pažeidimas ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai ir eismo įvykio liudytojai ap­klaus­ti teisme pateikė skirtingas įvykio versijas.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad eismo įvykis kilo ir dėl to, kad M. B., kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidÅ«rė. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Pripažindamas M. B. kaltę dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pa­da­rymo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų G.

M., K. A., A. P., V. U., N. U., J. J., V. Č., M. S., J. P. ir Å . J. parodymais, todėl teismas pagrįstai vertino juos kaip objektyvius M. B. kaltės įrodymus. Minėti liudytojai tiek savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek duodami parodymus teisme nuosekliai nurodė, kad M. B. vairuojamas automobilis važiavo labai lėtai, su įjungtu avariniu signalu ir tuomet staiga suko į kairę. KET 103 punkte nustatyta, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta (to neneigia ir pats apeliantas), kad M. B. prieÅ¡ susidÅ«rimÄ suko į kairę, t. y. iÅ¡važinėjo iÅ¡ kelio, tačiau nedavė kelio jį lenkiančiai G. M. vairuojamai transporto priemonei. Vien tai, kad Å¡i vairuotoja taip pat buvo nubausta už KET reikalavimo, numatančio draudimÄ lenkti transporto priemones tam neskirtoje vietoje, pažeidimÄ , neÅ¡alina M. B. kaltės padarius KET 103 punkto reikalavimų pažeidimÄ . Pažymėtina, kad jei M. B. bÅ«tų buvęs atidus ir sukęs į kairę tik įsitikinęs, kad jis nekerta jokios kitos transporto priemonės judėjimo krypties, o pastebėjęs, jog yra lenkiamas – davęs tai transporto priemonei keliÄ , Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs.Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos M.

B. parodymais, kurie atitinka ir pažeidėjo nurodytas aplinkybes, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad Å¡ios liudytojos parodymai laikytini nepatikimais. Liudytoja nurodė, kad po įvykio susidÅ«rimo vieta ir Å¡ukės buvo vienoje vietoje, o kol atvyko pareigÅ«nai po valandos – Å¡ukės jau buvo kitoje vietoje. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡ių liudytojos parodymų nepatvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga. Tiek M. B., tiek M. B. iki atvykstant policijos pareigÅ«nams buvo eismo įvykio vietoje, tačiau nei vienas jų negalėjo nurodyti nei kas, nei kada galėjo perdėti automobilių Å¡ukes į kitÄ vietÄ , todėl tokie paaiÅ¡kinimai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nelogiÅ¡ki.

Manytina, kad tokiu bÅ«du pažeidėjas ir jam artimas asmuo (jo žmona) siekė iÅ¡vengti (padėti iÅ¡vengti) gresiančios administracinės atsakomybės.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma skirti ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimus, kur tiksliai buvo automobilių susidÅ«rimo vieta, ar padangų žymės yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, ar faktiniai automobilių sugadinimai atitinka byloje esančių duomenų ir jų pagrindu iÅ¡keltÄ eismo įvykio aplinkybių versijÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl tiriamo įvykio. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog dėl eismo įvykio yra kaltas ir M. B.. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, nepagrįstas, nes kaip minėta, jo kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims, jokių abejonių nekyla ir dėl jo veiksmų teisinio vertinimo atitikties nustatytoms aplinkybėms.

Papildomai tirti kitus įrodymus, skiriant eismo įvykio techninę ekspertizę, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, M. B. apie tai, kad padangų žymės buvo ne jo automobilio, eismo įvykio vietoje neminėjo, o Å¡ias aplinkybes nurodė tik administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu. Byloje esantys įrodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad visos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra aiÅ¡kios, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje buvo bÅ«tina skirti specialų tyrimÄ â€“ ekspertizę eismo įvykio kilimo aplinkybėms nustatyti.

Pažymėtina ir tai, kad KET 103 punkto pažeidimas nėra susijęs su leistinumu atlikti manevrÄ â€“ vairuotojas, tiek kirsdamas iÅ¡tisinę horizontaliÄ kelio ženklinimo linijÄ (pvz., esant bÅ«tinybei iÅ¡sukti iÅ¡ kelio tam neskirtoje vietoje), tiek siaurÄ brÅ«kÅ¡ninę kelio ženklinimo linijÄ , visais atvejais iÅ¡sukdamas iÅ¡ kelio privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M.

B. pagrįstai pripažintas padaręs LR ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o M. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja             Danguolė Å iugždinytė