64f69ef0-54e6-46b2-bd2b-02c5c130fbed · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr             Nr. ATP-526-238/2016;             Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08568-2015-7;             Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.             (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja DanguolÄ Å iugždinytÄ,    raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens M.
Legislator headnote
AI generated64f69ef0-54e6-46b2-bd2b-02c5c130fbed · Kauno apygardos teismas: Teismas, konstatuodamas, kad jis kirto iÅ¡tisinÄ kelio linijÄ , nesiaiÅ¡kino ir nenustatÄ, dÄl kokių priežasÄių jam toje vietoje (o ne ties punktyrine linija) galÄtų bÅ«ti reikÄjÄ persirikiuoti į kitos kelio pusÄs kelkraÅ¡tį, juo labiau kai už keliasdeÅ¡imt metrų buvo sustojimui tinkama teritorija. Be to, objektyvių duomenų, paneigianÄių jo pateiktus paaiÅ¡kinimus dÄl eismo įvykio, byloje nebuvo pateikta.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AdministracinÄs veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o M.
Full text
AdministracinÄ byla Nr             Nr. ATP-526-238/2016;             Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08568-2015-7;             Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.             (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja DanguolÄ Å iugždinytÄ,    raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens M.
B. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties M. B. administracinio teisÄs pažeidimo byloje, n u s t a t Ä : M. B. administracinio teisÄs pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 10 d., 19.40 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-ZapyÅ¡kis-Å akiai 8,40 km, vairuodamas transporto priemonÄ su įjungta avarinÄs Å¡viesos signalizacija, tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ sukdamas į kairÄ, t. y. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, iÅ¡ anksto nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurÄ iÅ¡tisinÄ linijÄ , nedavÄ kelio ta paÄia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidÅ«rÄ.
Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonÄs. Tokiais veiksmais pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 8, 9, 108, 111, 3 pr. 1.1 punktų reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto (toliau â Institucijos) 2015 m. lapkriÄio 5 d. nutarimu M. B. pripažintas padarÄs administracinius teisÄs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â LR ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 28 Eur bauda; 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 28 Eur bauda.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu jam paskirta galutinÄ administracinÄ nuobauda â 28 Eur bauda. Šį nutarimÄ M. B. apskundÄ Kauno apylinkÄs teismuiKauno apylinkÄs teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi M. B. skundo netenkino ir nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas nutartyje nurodÄ, kad byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dÄl to, jog M. B., vairuodamas transporto priemonÄ su įjungta avarinÄs Å¡viesos signalizacija, tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože, nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ sukdamas į kairÄ, t. y. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, iÅ¡ anksto nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurÄ iÅ¡tisinÄ linijÄ , nedavÄ kelio ta paÄia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei, įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos abi transporto priemonÄs.M.
B. apeliaciniame skunde (toliau â Skundas) praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti arba grÄ Å¾inti bylÄ apylinkÄs teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Skunde nurodoma, kad teismas vadovavosi G. M., iÅ¡ tikrųjų kaltos dÄl įvykusio eismo įvykio, pasikviestų liudytojų J. P., K. A., A. P., D. P., I. R., J. J. ir kt. parodymais kaip objektyviais, nors visi Å¡ie asmenys yra glaudžiais draugystÄs ryÅ¡iais susijÄ su G.
M., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, o M. B. parodymus laikÄ subjektyviais ir jais nesirÄmÄ. Teismas dÄl nesuprantamų priežasÄių neskyrÄ eismo įvykio autotechninÄs ekspertizÄs. Mano, kad teismas nepagrįstai jo paaiÅ¡kinimus vertino paprasÄiausiai kaip gynybinÄ versijÄ , realiai nesiekdamas paÅ¡alinti byloje kilusių prieÅ¡taravimų ir neaiÅ¡kumų ir tinkamai nenustatÄ, ar jo veiksmai buvo priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su kilusiais padariniais.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jo veiksmuose nebuvo veikos, kuri pažeistų KET reikalavimus, tarp jų ir 8, 9, 103, 106 ir 3 pr. 1.1 p., kadangi jis, elgdamasis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, norÄdamas atkreipti kitų eismo dalyvių, kuriuos matÄ tolumoje važiuojanÄius už jo, dÄmesį ir įspÄti juos, jis įsijungÄ avarinÄ Å¡viesos signalizacijÄ , o pamatÄs teritorijÄ , į kuriÄ yra galimas įvažiavimas (kelio ženklinimo juosta ties įvažiavimu yra punktyrinÄ, t. y. leidžianti atlikti toje vietoje manevrÄ ) ir kurioje galÄtų sustoti bei įvertinti, dÄl kokių priežasÄių prietaisų skydelyje įsijungÄ indikacinÄ lemputÄ, informuojanti apie perdegusį žibintÄ , važiuodamas leistinu 50 km/h greiÄiu visų pirma prieÅ¡ pradÄdamas posÅ«kio manevrÄ sulÄtino greitį, kad galÄtų tinkamai jį atlikti.
Po to, įvertinÄs aplinkybes, kad kelio atkarpa, kurioje važiavo ir kurioje įvyko eismo įvykis, yra dviejų eismo juostų, o kelias yra paženklintas siaurÄ jÄ iÅ¡tisine linija, žyminÄia prieÅ¡ingas eismo kryptis, o taip pat įsitikinÄs, jog nÄra iÅ¡ priekio kita eismo juosta atvažiuojanÄių maÅ¡inų ir parodÄs atitinkamos krypties posÅ«kio signalÄ , taip įspÄdamas paskui jį tolumoje važiuojanÄių transporto priemonių vairuotojus, pradÄjo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairÄje pusÄje esanÄiÄ kavinÄs teritorijÄ .
NespÄjus užbaigti manevro (įvažiuoti į kavinÄs teritorijÄ ), taÄiau jau visiÅ¡kai jį atlikus, netikÄtai iÅ¡girdo slystanÄio automobilio padangų garsÄ ir po kelių akimirkų pajuto stiprų smÅ«gį į jo vairuojamos transporto priemonÄs kairÄs pusÄs galinÄ dalį. Automobiliai po smÅ«gio sustojo taip, kaip buvo užfiksuota byloje esanÄiose foto nuotraukose. Å iÄ aplinkybÄ, be kita ko, patvirtina ir transporto priemonÄse padaryti pažeidimai. Kadangi posÅ«kio manevrÄ atliko leistinoje vietoje, o iki tol buvo kelio atkarpa, kurioje bet koks transporto priemonių lenkimas, t. y. iÅ¡važiavimas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ yra draudžiamas, buvo Å¡okiruotas susidariusia situacija, kadangi sÄ Å¾iningai ir pagrįstai tikÄjosi, jog tokių grubių pažeidimų (lenkimo griežtai uždraustoje vietoje) už jo važiuojanÄios transporto priemonÄs nepadarys, todÄl akivaizdu, kad jo veiksmuose jokių KET reikalavimų pažeidimų nebuvo.
Teismas, konstatuodamas, kad jis kirto iÅ¡tisinÄ kelio linijÄ , nesiaiÅ¡kino ir nenustatÄ, dÄl kokių priežasÄių jam toje vietoje (o ne ties punktyrine linija) galÄtų bÅ«ti reikÄjÄ persirikiuoti į kitos kelio pusÄs kelkraÅ¡tį, juo labiau kai už keliasdeÅ¡imt metrų buvo sustojimui tinkama teritorija. Be to, objektyvių duomenų, paneigianÄių jo pateiktus paaiÅ¡kinimus dÄl eismo įvykio, byloje nebuvo pateikta.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AdministracinÄs veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o M.
B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkÄs teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistÄ .M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu. IÅ¡ Å¡ios teisÄs normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinÄ nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinÄms bylos aplinkybÄms, todÄl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisÄta. ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria apylinkÄs teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog M. B. savo veiksmais padarÄ administracinius teisÄs pažeidimus, numatytus LR ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.
AdministracinÄn atsakomybÄn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali bÅ«ti patrauktas tik nustaÄius, jog jis pažeidÄ KET ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulÄmÄ kitiems asmenims priklausanÄių transporto priemonių sugadinimÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatytas KET pažeidimas ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. NagrinÄjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai ir eismo įvykio liudytojai apklausti teisme pateikÄ skirtingas įvykio versijas.
AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad eismo įvykis kilo ir dÄl to, kad M. B., kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurÄ iÅ¡tisinÄ linijÄ , nedavÄ kelio ta paÄia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidÅ«rÄ. Nors pažeidÄjas savo kaltÄ neigia, taÄiau ji įrodyta byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Pripažindamas M. B. kaltÄ dÄl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, apylinkÄs teismas pagrįstai konstatavo, kad nÄra pagrindo abejoti liudytojų G.
M., K. A., A. P., V. U., N. U., J. J., V. Ä., M. S., J. P. ir Å . J. parodymais, todÄl teismas pagrįstai vertino juos kaip objektyvius M. B. kaltÄs įrodymus. MinÄti liudytojai tiek savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek duodami parodymus teisme nuosekliai nurodÄ, kad M. B. vairuojamas automobilis važiavo labai lÄtai, su įjungtu avariniu signalu ir tuomet staiga suko į kairÄ. KET 103 punkte nustatyta, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojanÄioms transporto priemonÄms (dviraÄiams ir kitoms).
NagrinÄjamu atveju neginÄijamai nustatyta (to neneigia ir pats apeliantas), kad M. B. prieÅ¡ susidÅ«rimÄ suko į kairÄ, t. y. iÅ¡važinÄjo iÅ¡ kelio, taÄiau nedavÄ kelio jį lenkianÄiai G. M. vairuojamai transporto priemonei. Vien tai, kad Å¡i vairuotoja taip pat buvo nubausta už KET reikalavimo, numatanÄio draudimÄ lenkti transporto priemones tam neskirtoje vietoje, pažeidimÄ , neÅ¡alina M. B. kaltÄs padarius KET 103 punkto reikalavimų pažeidimÄ . PažymÄtina, kad jei M. B. bÅ«tų buvÄs atidus ir sukÄs į kairÄ tik įsitikinÄs, kad jis nekerta jokios kitos transporto priemonÄs judÄjimo krypties, o pastebÄjÄs, jog yra lenkiamas â davÄs tai transporto priemonei keliÄ , Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų įvykÄs.Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkÄs teismas nepagrįstai nesirÄmÄ liudytojos M.
B. parodymais, kurie atitinka ir pažeidÄjo nurodytas aplinkybes, taÄiau aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad Å¡ios liudytojos parodymai laikytini nepatikimais. Liudytoja nurodÄ, kad po įvykio susidÅ«rimo vieta ir Å¡ukÄs buvo vienoje vietoje, o kol atvyko pareigÅ«nai po valandos â Å¡ukÄs jau buvo kitoje vietoje. TaÄiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡ių liudytojos parodymų nepatvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga. Tiek M. B., tiek M. B. iki atvykstant policijos pareigÅ«nams buvo eismo įvykio vietoje, taÄiau nei vienas jų negalÄjo nurodyti nei kas, nei kada galÄjo perdÄti automobilių Å¡ukes į kitÄ vietÄ , todÄl tokie paaiÅ¡kinimai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nelogiÅ¡ki.
Manytina, kad tokiu bÅ«du pažeidÄjas ir jam artimas asmuo (jo žmona) siekÄ iÅ¡vengti (padÄti iÅ¡vengti) gresianÄios administracinÄs atsakomybÄs.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma skirti ekspertizÄ, siekiant atsakyti į klausimus, kur tiksliai buvo automobilių susidÅ«rimo vieta, ar padangų žymÄs yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, ar faktiniai automobilių sugadinimai atitinka byloje esanÄių duomenų ir jų pagrindu iÅ¡keltÄ eismo įvykio aplinkybių versijÄ .
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nÄra begalinis procesas, jų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dÄl tiriamo įvykio. Å iuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžianÄių pagrįstai sprÄsti, jog dÄl eismo įvykio yra kaltas ir M. B.. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, nepagrįstas, nes kaip minÄta, jo kaltÄ yra grindžiama byloje esanÄiais neabejotinais duomenims, jokių abejonių nekyla ir dÄl jo veiksmų teisinio vertinimo atitikties nustatytoms aplinkybÄms.
Papildomai tirti kitus įrodymus, skiriant eismo įvykio techninÄ ekspertizÄ, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nÄra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, M. B. apie tai, kad padangų žymÄs buvo ne jo automobilio, eismo įvykio vietoje neminÄjo, o Å¡ias aplinkybes nurodÄ tik administracinio teisÄs pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu. Byloje esantys įrodymai ir raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga patvirtina, kad visos eismo įvykio kilimo aplinkybÄs yra aiÅ¡kios, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje buvo bÅ«tina skirti specialų tyrimÄ â ekspertizÄ eismo įvykio kilimo aplinkybÄms nustatyti.
PažymÄtina ir tai, kad KET 103 punkto pažeidimas nÄra susijÄs su leistinumu atlikti manevrÄ â vairuotojas, tiek kirsdamas iÅ¡tisinÄ horizontaliÄ kelio ženklinimo linijÄ (pvz., esant bÅ«tinybei iÅ¡sukti iÅ¡ kelio tam neskirtoje vietoje), tiek siaurÄ brÅ«kÅ¡ninÄ kelio ženklinimo linijÄ , visais atvejais iÅ¡sukdamas iÅ¡ kelio privalo duoti keliÄ juo važiuojanÄioms transporto priemonÄms.AtsižvelgÄs į tai, kas iÅ¡dÄstyta, ir įvertinÄs byloje surinktus duomenis, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad M.
B. pagrįstai pripažintas padarÄs LR ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisÄs pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priÄmÄ teisingÄ procesinį sprendimÄ , todÄl apylinkÄs teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o M. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ . TeisÄja             DanguolÄ Å iugždinytÄ