64f05c75-a3e1-471c-a347-c528442944bf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2340/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „ŽEMKASTA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. L2-2870-230/2011 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „ŽEMKASTA“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė Kreditorius UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ pareiÅ¡kimu prašė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka priteisti iÅ¡ skolininko UAB „ŽEMKASTA“ 131 902,14 Lt skolos, 40 706,92 Lt delspinigių, 8,49 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 113 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas).Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pareiÅ¡kimo reikalavimų ribose areÅ¡tuoti skolininko turtÄ .

Nurodė, kad skola didelė, skolininkas ilgÄ laikÄ neatsiskaito, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, savo nemokėjimÄ motyvuoja lėšų stygiumi, todėl yra pagrindas manyti, kad skolininko turtinė padėtis blogėja ir teismo įsakymo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 172 609,06 Lt sumai skolininko UAB „ŽEMKASTA“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant pakankamai – pinigines lėšas, uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti, bet leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi.Atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra turtinio pobÅ«džio, praÅ¡oma priteisti suma yra pakankamai didelė (172 609,06 Lt), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones parinko, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ teismas nusprendė skolininko neinformuoti, nurodęs, kad yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.             AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Skolininkas yra viena didžiausių statybos ir remonto darbais užsiimančių bendrovių Marijampolės apskrityje.

Bendrovėje vidutiniÅ¡kai dirba apie 100 darbuotojų, ji veikia pelningai. Akivaizdu, kad skolininkas, kaip turinti gerÄ vardÄ bendrovė, nesiims iÅ¡pardavinėti ir slėpti turtÄ . Be to, skolininko įstatinis kapitalas lygus 1 662 590 Lt, bendrovė turi iÅ¡ viso 6 780 681 Lt vertės turto, iÅ¡ kurio 3 090 076 Lt vertė turtas yra ilgalaikis. Todėl skolininkas turės galimybę įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra bÅ«tina.Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .Pirmosios instancijos teismas nenumatė skolininkui galimybės iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su valstybe, mokėti darbuotojams darbo užmokestį.Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl buvo nuspęsta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nagrinėti nepraneÅ¡us skolininkui.Kreditorius UAB „Informatikos ir ryÅ¡ių technologijų centras“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistÄ .AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Vien apelianto pateikti dokumentai – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, nesant aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, duomenų iÅ¡ viešųjų registrų apie skolininkui nuosavybės teise priklausančio registruotino turto vertę, Å¡iam turtui taikytus apsunkinimus, nesudaro pagrindo spręsti apie skolininko gerÄ turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje.IÅ¡ apelianto pateikto balanso (2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis) matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 3 445 271, t.y. santykinai nedaug virÅ¡ija įmonės trumpalaikį turtÄ â€“ 3 690 605 Lt.

Nėra duomenų apie įmonės ilgalaikio turto sudėtį, jo likvidumÄ , todėl tikimybė, kad sprendimo vykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, lieka nepaneigta.Skolininkas ilgÄ laikÄ (nuo 2011 m. vasario pradžios) nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, nors buvo ne kartÄ ragintas, todėl tai verčia abejoti jo mokumu. Kreditorius pateikė teismui pakankamai įrodymų, reikalingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybei nustatyti.Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos jų tikslams.

Teismas nustatė areÅ¡tuotino turto eiliÅ¡kumÄ . Skundžiama nutartis yra įvykdyta ir Å¡iuo metu yra areÅ¡tuotos skolininko transporto priemonės, kurių areÅ¡tas nevaržo skolininko Å«kinės veiklos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė nepranešęs skolininkui, nes kreditorius buvo nurodęs, jog skolininkas ilgÄ laikÄ nevykdo didelės piniginės prievolės ir pateikė įrodymų, pagrindžiančių skolininko sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (duomenis apie atliktų darbų perdavimÄ -priėmimÄ , atsiskaitymų suderinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad skolininkas skolÄ pripažįsta).

Teisėjų kolegija konstatuoja:Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skolininko UAB „ŽEMKASTA“ turtui.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis Å¡ia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens praÅ¡ymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (skolininko) veiksmų arba neveikimo galimo ieÅ¡kovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali bÅ«ti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones.Savo atskirÄ jį skundÄ , kuriuo ginčija laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo pagrįstumÄ , skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo, apie tai jam nepranešęs. Taip pat teigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, todėl jis sugebės įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimÄ .

Pažymi, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡ tiesų iÅ¡nagrinėjo, nepranešęs skolininkui (43-44 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju skolininkui suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismÄ su skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo arba vėliau praÅ¡ant panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės pažeidimo gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-984/2010 ir t. t.).

Å iuo atveju skolininkas gina savo teises, reikÅ¡damas atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo (48-51 b. l.).Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobÅ«džio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti.

Todėl didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti skolininko turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Apeliantas pagrįstai teigia, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, nustatyti, ar Å¡i suma yra didelė konkrečiam skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).

Kreditorius paduotu pareiÅ¡kimu Å¡ioje byloje praÅ¡o teismo iÅ¡ skolininko priteisti iÅ¡ viso 172 609,06 Lt. Todėl svarbu nustatyti, ar tokio dydžio reikalavimas skolininkui laikytinas dideliu, vertinant jo finansinę padėtį: turimÄ turtÄ ir įsipareigojimus.Skolininkas UAB „ŽEMKASTA“ teigia, kad kreditoriaus reikalavimo suma jam nelaikytina didele ir šį teiginį grindžia, pateikdamas 2011 m. kovo 29 d. balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ (53-54 b. l.). IÅ¡ balanso turinio matyti, kad UAB „ŽEMKASTA“ turi 6 780 681 Lt vertės turtÄ , iÅ¡ kurių materialus ilgalaikis turtas yra 2 975 895 Lt vertės, o trumpalaikis turtas – 3 690 605 Lt vertės. Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 1 662 590 Lt.

Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas (nuostoliai) sudaro tik 3 180 Lt ir lyginant su praėjusiais finansiniais metais žymiai sumažėjo (54 b. l.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra net 3 445 271 Lt, kurių didžioji dalis (3 080 299 Lt) yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad didžioji dalis skolininko trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (2 776 840 Lt), o duomenų, įrodančių, kokia yra tikimybė šias sumas gauti, skolininkas nepateikė.

Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pateikti įmonės finansinės padėties įrodymai neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimÄ . Apelianto pateiktas statybos montavimo darbų sutarčių sÄ raÅ¡as (65 b. l.) taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ .    Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ kreditoriaus pateikto 2011 m. liepos 11 d. antstolio turto apraÅ¡o matyti, jog vykdant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, buvo areÅ¡tuotas konkretus skolininko turtas – dvi transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 189 472 Lt (81-82 b. l.).

Kaip matyti iÅ¡ apelianto pateikto turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o (60-63 b. l.), Å¡iam turtui yra apribota disponavimo teisė. Vadinasi, Å¡iuo metu kitas apelianto turtas nėra areÅ¡tuotas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas, esant tokiam turto areÅ¡tui, negali disponuoti savo lėšomis ir atsiskaityti su savo darbuotojais bei mokėti privalomus mokesčius valstybei, kadangi lėšos liko neareÅ¡tuotos. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina, jog dviejų transporto priemonių areÅ¡tas netrukdo skolininkui vykdyti savo veiklÄ .

Tuo labiau, kad skolininkui vis tiek lieka neapribota teisė valdyti ir naudoti areÅ¡tuotÄ turtÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui (skolininkui) motyvuotu praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , pateikti laidavimo raÅ¡tÄ arba įkeisti turtÄ (CPK 148 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieÅ¡kovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimÄ (CPK 146 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias Å¡ios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Vytas Milius                                                                                                                                                                        Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                           Donatas Å ernas