64f02646-e282-498f-b6ca-4b6edf7eacb9 · Regionų administracinis teismas

?Za\Administracinė byla Nr. eI3-5580-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00295-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.1.3; 15.8; 41; 55.1.1; 55.1.3; 57.3; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

M. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. B., E. Č., A. Č. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja V. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-07 sprendimÄ Nr. 12SD-1159-(14.12.104) (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti veiksmus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad per įgaliotÄ asmenį A.P. 2020-02-07 raÅ¡tu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, praÅ¡ydama paÅ¡alinti valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi pažeidimus. Atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijamu sprendimu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nėra tinkamas subjektas spręsti ginčų tarp bendraturčių dėl bendrosios nuosavybės valdymo, todėl buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

Nesutinka su ginčijamu sprendimu. PaaiÅ¡kina, jog ginčas kilęs dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 14952/15974 dalis patikėjimo teise priklauso NŽT, o 1022/15974 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priklauso P. B. Pažymi, kad 2012-09-18 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi 8522/15974 dalį žemės sklypo, o likusiÄ dalį, t.y. 6430/15974, valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi E.Č. Atkreipia dėmesį, jog nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimosi paskirtis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos.

Nurodo, kad 2006-03-27 UAB „Korporacija matininkai” parengė analizuojamo žemės sklypo planÄ (toliau – ir planas), kurį suderino tuometiniai žemės sklypo naudotojai, t.y. UAB „Juralvis”, AB „Suskystintos dujos”, AB „Lietuvos dujos” ir P. B. Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo žemės sklypo planu yra numatyta ir naudojimosi aptariamu žemės sklypu tvarka, su kuria buvę naudotojai sutiko. Mano, jog 2006-03-27 korporacijos „Matininkai” parengtas ir patvirtintas sklypo planas su iÅ¡skirstytomis atskiromis bei bendrojo naudojimo zonomis yra tinkamai parengtas dokumentas, suderintas su visais tuometiniais sklypo valdytojais.

Daro iÅ¡vadÄ , kad planas yra galiojantis, o planu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra privaloma ir vėlesniems žemės sklypo naudotojams, pagal šį planÄ yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. PaaiÅ¡kina, jog žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A”, yra suformuota pareiÅ¡kėjai priklausančių statinių eksploatavimui; sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „D”, nuosavybės teise priklauso P. B. ir suformuota jam priklausančio statinio naudojimui; sklypo dalys, plane pažymėtos indeksais „B” ir „E”, yra suformuotos E. Č. priklausančių statinių eksploatavimui; o likusi žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C”, yra bendro naudojimo, skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti, patekti prie jų statinių bei jiems iÅ¡nuomotų (iÅ¡pirktų) sklypo dalių.

Pažymi, kad bendro naudojimo plote naudojasi 141 kv. m dalimi, E. Č. - 279 kv. m dalimi, o P. B.– 209 kv. m dalimi. Daro iÅ¡vadÄ , kad visi aptariamo žemės sklypo naudotojai turi teisėtÄ galimybę naudotis bendro naudojimo dalies plotu, jį naudoti kaip privažiavimÄ prie savo turimų statinių bei žemės sklypo dalių, nes bÅ«tent Å¡iuo tikslu (privažiavimo) Å¡i sklypo dalis ir buvo suformuota. Tvirtina, kad E. Č.(bei jos dalies naudotojas sÅ«nus A. Č.) bendrojo naudojimo dalį neteisėtai užvaldė ir Å¡ioje dalyje pasistatė vartus, todėl pareiÅ¡kėja negali patekti per esamÄ Ä¯važiavimÄ nei prie savo statinių, nei prie savo nuomojamos sklypo dalies (aptariamos problemos nebuvo iki kol pasikeitė dalies statinių savininkas, t. y. vietoj AB „Lietuvos dujos” bei AB „Suskystintos dujos” statinių savininkei tapus E. Č.).

Pažymi, kad prieÅ¡ priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , NŽT Klaipėdos rajono skyrius, remdamasis pareiÅ¡kėjos įgalioto asmens 2020-02-07 praÅ¡ymu, iniciavo ginčo žemės sklypo patikrinimÄ , tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimÄ , kliudymÄ kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti ir nustatė, kad minėto žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „C” dalyje pastatyta stumdoma užtvara. Mano, kad ginčo dėl to, kad E. Č. bendrojo naudojimo žemės sklypo plote įrengė užtvarÄ , trukdančiÄ kitiems naudotojams naudotis bendrojo naudojimo plotu, nėra.

Yra įsitikinusi, kad E. Č. užtverdama bendrojo naudojimo pravažiavimÄ , pažeidžia kitų sklypo naudotojų teises, nesilaiko patvirtinto sklypo plano, valstybinės žemės nuomos sutarties; neturi jokios teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai naudotis sklypo bendrojo naudojimo ploto. Pažymi, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdo NŽT, todėl pareiÅ¡kėja ir kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, tačiau NŽT Klaipėdos rajono skyrius atsisakė spręsti ginÄÄ dėl valstybinės žemės naudojimosi tarp valstybinės žemės nuomininkų, pasiÅ«lydamas pareiÅ¡kėjai spręsti įvažiavimo problemÄ su asmeniu, kuris pažeidžia pareiÅ¡kėjos teisės, arba kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

Mano, kad aptariamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus nusišalinimas nuo esamos problemos valstybinėje žemėje sprendimo yra neteisėtas. Argumentuoja, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius privalėjo ir privalo spręsti visus su valstybinės žemės valdymo apsunkinimu susijusius klausimus. Pažymi, kad kartu su E. Č. yra valstybinio žemės sklypo nuomininkai, o ne bendraturčiai. Teigia, kad pareiškėjai ir E. Č. bendrosios nuosavybės teise nepriklauso nei sklypas, nei jame esantys statiniai. Teigia, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka.

Tai patvirtina sekantys argumentai. Nurodo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 str. 1 d., Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.545 str. 1 d., 6.546 str., 4.75 str., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3, 7, 8, 8, 28, 31, 32 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kasacinio teismo praktikÄ . Atkreipia dėmesį, kad nei CK, nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu.

Mano, kad E. Č. nuomos sutartis turėtų bÅ«ti analogiÅ¡ka kaip pareiÅ¡kėjos (arba bent jau labai panaÅ¡i). Nurodo nuomos sutarties turinį ir mano, kad E. Č. nepaÅ¡alinant savavaliÅ¡kai įrengtos užtvaros, NŽT Klaipėdos rajono skyrius turėjo vykdyti tiesiogines savo pareigas, t.y. inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ . Argumentuoja, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius privalėjo taikyti E. Č. administracinę atsakomybę, kadangi E. Č. ne tik užgrobė bendrojo naudojimo žemės plotÄ , bet ir trukdo kitiems Å¡iuo plotu naudotis.

Atkreipia dėmesį, kad problema dėl žemės sklypo bendro naudojimo ploto naudojimosi kyla eilę metų ir į atsakovę siekiant iÅ¡spręsti klausimÄ buvo kreiptasi ne kartÄ , pridedame skundų bei atsakymų kopijos, tačiau atsakovė klausimo iÅ¡ esmės niekada nesprendė, apsiribodavo atsiraÅ¡inėjimu, nusiÅ¡alinimu nuo savo pareigų vykdymo bei problemos sprendimo nurodant, kad patys sklypo naudotojai turi iÅ¡spręsti kylančius ginčus, nors jie to daryti valstybinėje žemėje negali.

Apibendrina, jog nagrinėjamu atveju NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijamu sprendimu atsisakė spręsti valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo trukdymus, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymi, kad E. Č. pažeidžia valstybinės žemės nuomos sutarties reikalavimus, žemės sklypo su iÅ¡skirstytomis naudojimo zonomis planÄ , žemės naudojimo teisės aktų reikalavimus, kitų žemės sklypų naudotojų teises, todėl bÅ«tina įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių imtis teisės aktuose numatytų priemonių Å¡iems pažeidimams paÅ¡alinti, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba yra vienintelė institucija, galinti spręsti ginčus tarp valstybinės žemės nuomininkų dėl valstybinės žemės naudojimo.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė paaiÅ¡kina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020-03-05, gavęs pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 skundÄ , nuvyko į vietÄ ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktÄ Nr. FD-217-(5.63.). Nurodo ginčijamo sprendimo turinį. Atkreipia dėmesį, kas trečiasis suinteresuotas asmuo E. Č. 11607/18877 kitų inžinerinių statinių - kiemo aikÅ¡telę 2018-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu įsigijo iÅ¡ AB „Energijos skirstymo operatorius”, o 7270/18877 kitų inžinerinių statinių - kiemo aikÅ¡telę 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-1296 pagrindu įsigijo iÅ¡ AB „Suskystintos dujos”.

Pažymi, kad Å¡iai dienai kitų Inžinerinių statinių - kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E.Č. Teigia, kad inžinerinių statinių - kiemo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Korporacijos matininkai” 2003-03-27 parengtÄ Å½emės sklypo (sklypo plotas 15974 kv.

m) planÄ M 1:500 Å¡iuo metu yra ant žemės sklypo dalies pažymėtos indeksu „C”, turinčios 629 kv. m. plotÄ , kuri yra bendro naudojimo, skirta visų sklypo naudotojų poreikiams tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Klaipėdos rajono skyriaus, ir pareiÅ¡kėja 2012-09-18 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. l2SŽN-(14.12.62.)-56, kuria pagal NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-08-24 įsakymÄ Nr. 12Vį-(14.12.2.)-1198 pareiÅ¡kėja iÅ¡sinuomojo 0,8522 ha žemės sklypo dalį iÅ¡ bendro 1,5974 ha ploto kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Sutartyje nėra nurodyta konkreti nuomojamos žemės sklypo dalies vieta, o tik žemės sklypo dalies plotas, kadangi UAB „Korporacijos matininkai” 2003-03-27 parengtame Žemės sklypo (sklypo plotas 15974 kv.

m) plane M 1:500 numatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra išviešinta ir registruota Nekilnojamojo turto registre. Atkreipia dėmesį į CK 4.72 str. 2 d., 4.75 str. 1 d., 4.81 str. nuostatas. Nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 55/34823 matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir P.B.; Lietuvos Respublikai priklausančia 14952/15974 žemės sklypo dalimi nuomos teisės pagrindu naudojasi E. Č., V.

M., subnuomos teise – A. Č. Teigia, kad pareiÅ¡kėja, tretieji suinteresuoti asmenys, pasirengę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ su jame nurodytomis žemės sklypo naudojimosi ribomis, gali sudaryti notariÅ¡kai patvirtintÄ tarpusavio susitarimÄ dėl Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č., A. Č. atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jiems iÅ¡ pareiÅ¡kėjos visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. Č., A. Č. atsiliepime tvirtina, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl vartų pastatymo yra melagingi, nes jie minėtų vartų nesistatė, kadangi jie pastatyti dar 1970 m., kas aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o apie statinius, kur jie apraÅ¡yti 2.9. p., kurie buvo nupirkti 2010-04-15 sutartimi (iÅ¡raÅ¡o 4.5. p.). Teigia, kad Å¡iais vartais naudojasi pagal paskirtį visÄ laikÄ , jie pažymėti ir sklype esančių statinių kadastrinių matavimų bylos plane „2t”.

Tvirtina, jog pareiÅ¡kėja klaidingai teismui nurodo ginčo objektÄ . PaaiÅ¡kina, kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos žeme nėra ir nebuvo, naudojimosi tvarka nustatyta, niekas nesikreipė dėl jos pakeitimo. Nurodo, kad ant jiems asmeniniam naudojimui skirtos žemės sklypo dalių, kaip ir ant bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalies, yra jiems priklausanti kiemo aikÅ¡telė, kas aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ statinių iÅ¡dėstymo plano iÅ¡ statinių kadastrinių matavimų bylos. Teigia, kad pareiÅ¡kėja neturi jokių teisių naudotis minėta aikÅ¡tele, nes jie nesutinka jai leisti naudotis minėta aikÅ¡tele, todėl užtvaras yra naudojamas saugant, kad pareiÅ¡kėja neteisėtai nesinaudotų aikÅ¡tele.

Todėl ginčas tarp pareiÅ¡kėjos ir Č. yra ne dėl naudojimosi žeme, o dėl naudojimosi aikÅ¡tele. Pažymi, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , aikÅ¡telė jau egzistavo, tačiau į jÄ nebuvo atsižvelgta, kas tikėtinai ir sukelia dabar neaiÅ¡kumus dėl naudojimosi tvarkos. Pažymi, jog nekliudo pareiÅ¡kėjai naudotis bendram naudojimui skirtu žemės plotu, jei ji sugeba tai padaryti nesinaudodama jiems priklausančia aikÅ¡tele. Sutinka su ginčijamu sprendimu, jog jei pareiÅ¡kėja pageidauja naudotis aikÅ¡telėmis, tai ji privalo spręsti tokį klausimÄ tiesiogiai su jais, o ne kažko reikalauti iÅ¡ atsakovės, nes atsakovė negali nustatyti servitutų statiniams ir privačiai žemei, o keisti vienaÅ¡aliÅ¡kai naudojimosi tvarkÄ gali tik jei visas žemės sklypas priklauso valstybei.

PaaiÅ¡kina, jog naudojama sklypo dalis yra valstybinė ir jų nuomojama, o dalis priklauso P.B., todėl net ir dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo pareiÅ¡kėja turi kreiptis į bendros kompetencijos teismÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja turi savo atskirÄ privažiavimÄ , kuriuo ir Å¡iuo metu sėkmingai naudojasi, Å¡ios faktinės aplinkybės yra nurodomos ir ginčijamame atsakovės sprendime. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepimo į skundÄ nustatytu terminu nepateikė. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas.

PareiÅ¡kėja skundu prašė panaikinti ginčijamÄ 2020-03-07 sprendimÄ ir įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti Å¡iuos veiksmus: inicijuoti administracinio nusižengimo teisenÄ ir taikyti E.Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 str.; įpareigoti E. Č. paÅ¡alinti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C”, savavaliÅ¡kai įrengtÄ stumdomÄ užtvarÄ ; E.Č. nepaÅ¡alinus savavaliÅ¡kai įrengtos užtvaros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C”, inicijuoti E. Č.

žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ . Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mai 2020-06-10 nutartimi priėmė skundÄ dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ ), o kitoje dalyje skundÄ atsisakyta priimti. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-07 sprendimo „Dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimų paÅ¡alinimo” Nr. 12SD-1159-(14.12.104) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus - iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 praÅ¡ymÄ .

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (toliau – ir IÅ¡raÅ¡as) 4.2 bei 4.3 punktai patvirtina, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14952/15974 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 1022/15974 dalis – trečiajam suinteresuotam asmeniui P. B. Pagal IÅ¡raÅ¡o 7.1 punktÄ su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas iki 2066-05-01 (2004-01-26 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2004-05, 2006-05-03 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2006-38, 2018-08-31 Susitarimas pakeisti sutartį Nr. 12SŽN-128); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,4178 ha.

Pagal IÅ¡raÅ¡o 7.2 punktÄ su pareiÅ¡kėja sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2012-09-18 iki 2082-09-18 (2012-09-18 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 12SŽN-(14.12.62)-56); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,8522 ha. Pagal IÅ¡raÅ¡o 7.3 punktÄ su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2010-06-04 iki 2101-12-29 (2010-06-04 Subnuomos sutartis); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,2252 ha.

Pagal IÅ¡raÅ¡o 7.1 punktÄ su trečiuoju suinteresuotu asmeniu E. Č. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios terminas nuo 2010-04-15 iki 2101-12-29 (2003-12-29 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N 55/2003-202, 2010-04-15 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. NB2-1296); nuomojamas aptariamo valstybinės žemės sklypo plotas – 0,2252 ha. IÅ¡ IÅ¡raÅ¡o 4.1 punkto matyti, kad ginčo žemės sklypui priklausančius statinius – pastatÄ â€“ sandėlį, pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , nuosavybės teisės pagrindu valdo trečiasis suinteresuotas asmuo A.

Č. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. Č. kito inžinerinio statinio - kiemo aikÅ¡telės 11607/18877 dalį 2018-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu įsigijo iÅ¡ AB „Energijos skirstymo operatorius”, o 7270/18877 dalį 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-1296 pagrindu įsigijo iÅ¡ AB „Suskystintos dujos”. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėja per įgaliotÄ asmenį A.P. 2020-02-07 raÅ¡tu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo pažeidimų paÅ¡alinimo” kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kuriame nurodo, kad E. Č. pažeidžia valstybinės žemės nuomos sutarties reikalavimus, žemės sklypo su iÅ¡skirstytomis naudojimo zonomis planÄ , žemės naudojimo teisės aktų reikalavimas, kitų žemės sklypo naudotojų teises, todėl bÅ«tina imtis teisės aktuose numatytų priemonių Å¡iems pažeidimams paÅ¡alinti.

IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 praÅ¡ymo 1, 2, 3 reikalavimo dalis, o dėl 4 reikalavimo informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad bendraturčių tarpusavio nesutarimai nėra pagrindas valstybinės žemės nuomos sutarčiai nutraukti. Pažymėtina, jog Å¡ioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ ir administracinės procedÅ«ros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ ;

įtvirtina kitas asmenų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų teises ir pareigas vieÅ¡ojo administravimo srityje (VAÄ® 1 straipsnis). VAÄ® nustato kreipimosi į vieÅ¡ojo administravimo subjektus formas – praÅ¡ymÄ bei skundÄ . PraÅ¡ymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ praÅ¡ant suteikti administracinę paslaugÄ , priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAÄ® 2 straipsnio 14 dalis).

Skundas – asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti (VAÄ® 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai ir praneÅ¡imai dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAÄ® trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAÄ® 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų praÅ¡ymus vieÅ¡ojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAÄ® 14 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad VAÄ® 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kada praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas. Pagal aptariamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimti sprendimÄ , jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimÄ tuo pačiu klausimu, lemia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedÅ«ras, dėl kurių įvykdymo bÅ«tų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, kai dėl dviejų administracinių procedÅ«rų įvykdymo yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų bÅ«ti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas (įsiteisėja) po „pirmojo” sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), nes priėmus „pirmÄ jį” sprendimÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrÄ jÄ administracinę procedÅ«rÄ bei priimti iÅ¡ jos kylančius sprendimus (žr., pvz., LVAT 2014-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014; 2016-05-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016; 2020-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-492/2020 ir kt.).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2019-06-03 skundu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydama atsakyti, ar:

1) A. Č.gali savavaliÅ¡kai uždarinėti vartus, kurie yra ant bendro įvažiavimo, 2) A. Č. nenusižengė pakartotinai pagal ANK 261 straipsnį. Atsakovė 2019-07-10 raÅ¡tu „Dėl skundo”, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2019-06-03 praÅ¡ymÄ , nurodė, jog žemės sklypo bendraturčiai turi laikytis nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos; dėl žemės sklype pastatytų ženklų siÅ«lė kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyrių; nurodė, jog informuos A.

Č. apie daromÄ pažeidimÄ ir kels reikalavimÄ Å¡iuos pažeidimus paÅ¡alinti; nurodė, kad negali pateikti atsakymo dėl ANK 261 straipsnio pažeidimo, nes aplinkybės skyriui nėra žinomos ir tyrimas nepradėtas. PareiÅ¡kėja 2019-10-31 praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, praÅ¡ydama: remiantis ANK 589 straipsniu pradėti administracinių nusižengimų teisenÄ , atlikti tyrimÄ ir suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolÄ pagal ANK 261 straipsnį dėl trukdymo žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ A.

Č. atžvilgiu; vadovaujantis NŽT 2019-07-10 raÅ¡te pateikta informacija, pateikti raÅ¡to kopijÄ , kuriuo A. Č.buvo informuotas apie daromÄ pažeidimÄ bei dėl kokių priežasčių nebuvo suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį; paaiÅ¡kinti ir pateikti praÅ¡yme nurodytus dokumentus; užtikrinti 2012-08-23 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymÄ ; inicijuoti aiÅ¡kų ir teisėtÄ visų bendrasavininkų interesus tenkinančios bendros dalinės nuosavybės objektų naudojimo tvarkos ar kelio servituto nustatymÄ .

Atsakovė 2019-12-31 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo” nurodė, jog 2019-07-10 informavo A. Č. dėl pareiÅ¡kėjos 2019-06-03 raÅ¡te nurodytų nusiskundimų ir nurodė nutraukti visus neteisėtus veiksmus bendrasavininkų atžvilgiu. Atsakovė 2019-12-31 raÅ¡tu taip pat informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ginÄÄ dėl aikÅ¡telių naudojimo, įvažiavimo apribojimų turi teisę spręsti su asmenimis, kurie pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises; nurodė, kad neturi teisės nustatyti kelio servitutų ir negali iÅ¡duoti praÅ¡yme praÅ¡omų pateikti dokumentų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja minėtų atsakovės raÅ¡tų įstatymų nustatyta tvarka neskundė. PareiÅ¡kėja atsakovei pateikė 2020-02-07 praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019-12-31 raÅ¡tu Nr. 12SD-6283-(14.12.104), kuriuo buvo informuota, kad bendraturčiai kylančius ginčus turi teisę spręsti teisme ir pasiÅ«lyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ , bei mano, kad atsakovė turi klausimÄ nagrinėti ir jį spręsti iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo.

Pareiškėja aptariamame rašte prašo:

1) atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimÄ tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimÄ , kliudymÄ kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti;

2) reikalauti iš E. Č. pašalinti žemės sklypo naudojimo pažeidimus, įpareigoti pašalinti sudarytas pravažiavimo kliūtis bei netrukdyti kitiems sklypo naudotojams naudotis pravažiavimu;

3) taikyti E.Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 str.;

4) E.Č. nepaÅ¡alinus pažeidimų, kliudymų kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti bendrojo naudojimo keliu, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 praÅ¡ymo reikalavimo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimÄ tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimÄ , kliudymÄ kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti, teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-05 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, jog tikrinant pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 raÅ¡te nurodytas aplinkybes, buvo atliktas patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo vietoje akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „C” dalyje pastatyta stumdoma užtvara, kiemo ženklai; į žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „A”, prie pareiÅ¡kėjai priklausančių statinių privažiuojama per esamus vartus, įrengtus iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė Å¡iuo atveju atliko pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus veiksmus – patikrino vietoje ginčo žemės sklypo naudojimÄ ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C” naudojimo, kliudymo kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti.

IÅ¡ anksčiau aptartų pareiÅ¡kėjos 2019-06-03, 2019-10-31, 2020-02-07 praÅ¡ymų turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji siekia konkrečius fizinius asmenis (gretimo sklypo naudotojus) patraukti administracinėn atsakomybėn (t. y. iÅ¡aiÅ¡kinti ir įvertinti jos nurodyto asmens veiksmus, reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus, taikyti atsakomybę pagal ANK). Ä®vertinus minėtų praÅ¡ymų ir į juos pateiktų atsakovės 2019-07-10, 2019-12-31 atsakymų turinį, teisėjų kolegija pritaria ginčijamame sprendime padarytai iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 praÅ¡ymo 1-3 reikalavimais iÅ¡ esmės buvo keliami tie patys klausimai ir praÅ¡ymai, kurie NŽT 2019-07-10 raÅ¡tu „Dėl skundo”, 2019-12-31 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo” jau buvo iÅ¡nagrinėti bei pateikta visa informacija, todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria atsakovė informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog pakartotinai pareiÅ¡kėjos reikalavimo dalies dėl 1 – 3 praÅ¡ymų nenagrinės, yra teisėta ir pagrįsta.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėja įstatymų nustatyta tvarka neskundė atsakovės 2019-07-10, 2019-12-31 atsakymų į jos praÅ¡ymÄ , skundÄ . Dėl nurodytos priežasties pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 praÅ¡yme iÅ¡dėstytas nesutikimas su atsakovės 2019-12-31 atsakyme pateikta informacija, jog bendraturčiai kylančius ginčus turi teisę spręsti teisme ir pasiÅ«lyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ , bei keliamas reikalavimas, kad atsakovė iÅ¡ naujo nagrinėtų šį klausimÄ ir jį spręstų iÅ¡ esmės, nėra pagrįstas.

Tokia iÅ¡vada atitinka VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos 2020-02-07 praÅ¡ymo 4 reikalavimo – E. Č. nepaÅ¡alinus pažeidimų, kliudymų kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti bendrojo naudojimo keliu, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ â€“ pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.564 įtvirtinti atvejai, kai žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės skunde nepagrindė, kad jos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutarimas dėl bendrojo naudojimo kelio yra pagrindas nuomotojo reikalavimu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl nuomos sutarčių ir nekilnojamojo turto naudojimo iÅ¡ esmės yra civilinio pobÅ«džio ir sprendžiami privačių asmenų sutarimu, o nesutarus – bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, jog tretieji suinteresuoti asmenys A. ir E. Č. teismui pateikė informacijÄ ir įrodymus, kad siekdami nutraukti ginčus su pareiÅ¡kėja, inicijavo sklypo pertvarkymo projekto rengimÄ , kuriuo siekiama esamÄ sklypÄ padalinti į du atskirus: vienÄ â€“ skirtÄ naudotis jiems, o kitÄ â€“ pareiÅ¡kėjai ir P. B. Teisėjų kolegija sprendžia, jog patvirtinus minėtÄ projektÄ , pareiÅ¡kėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl bendrojo naudojimo sklypo turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti.

Likusius ginčo Å¡alių argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimÄ byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimÄ byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). ABTÄ® 88 straipsnyje nustatytos sprendimų rÅ«Å¡ys.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , administracinis teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) kaip nepagrįstÄ ; patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir panaikinti skundžiamÄ teisės aktÄ (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymÄ ; patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektÄ Ä¯gyvendinti įstatymÄ , vykdyti Vyriausybės nutarimÄ ar kitÄ teisės aktÄ ; patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų nustatytu bÅ«du; patenkinti skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ir priteisti atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ ir įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nenustatyta, kad Å¡iuo sprendimu bÅ«tų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, priimtu sprendimu institucijų kompetencija nevirÅ¡yta. Jis yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis. Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkino ar atsisakė juos atlikti, bei pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Taigi, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, jog pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas, yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Č. bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos). Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiÅ¡kai įvertinti pareiÅ¡kėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstos, bÅ«tinos, realios, priteisdamas atstovavimo iÅ¡laidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis.

Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamai Å¡aliai klausimÄ . PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. praÅ¡o atlyginti 1000 Eur už advokato pagalbÄ (500 Eur už atsiliepimo į skundÄ paruoÅ¡imÄ , 400 Eur susipažinimas su atsakovės atsiliepimu į skundÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu dėl papildomų dokumentų pateikimo ir pateiktais papildomais dokumentais bei pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui, 100 Eur už atstovavimÄ teisme). Pagal bylos duomenis trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Č., A.Č. atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ surašė ir teismui 2020-07-08 pateikė jų atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius.

IÅ¡ pateiktų įrodymų (2020-10-01 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 848370) spręstina, jog už nurodytus veiksmus trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo praÅ¡yme nurodytus 1000,00 Eur. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimÄ (atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai - atsiliepimo suraÅ¡ymas - buvo atliekami 2020 m. III ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2020 m. I ketvirtį buvo 1381,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ yra 3452,50 Eur (1381 * 2,5). Trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o priteisti 500 Eur už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ .

Å i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o priteisti 400 Eur už susipažinimÄ su atsakovės atsiliepimu į skundÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu dėl papildomų dokumentų pateikimo ir pateiktais papildomais dokumentais bei pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui, 100 Eur už atstovavimÄ teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is praÅ¡ymas nėra detalizuotas, iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, kiek laiko (valandų) buvo skirta nurodytiems veiksmams atlikti, ar tokie veiksmai nebuvo sudėtinė atstovavimo, atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymo dalis, kokie konkrečiai papildomi dokumentai buvo analizuoti ir kokie veiksmai buvo atlikti juos iÅ¡analizavus.

Dėl pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui, atstovavimo teisme iÅ¡laidų, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja bylÄ prašė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o tretieji suinteresuoti asmenys motyvuoto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiÅ¡kė. Teismo 2020-07-09 nutartimi administracinė byla buvo paskirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2020-07-10 buvo iÅ¡siųstas lydraÅ¡tis su Å¡aukimais, kuriame nurodyta, kad administracinė byla, vadovaujantis ABTÄ® 78 straipsnio 6 dalimi, bus nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos už susipažinimÄ su atsakovės atsiliepimu į skundÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu dėl papildomų dokumentų pateikimo ir pateiktais papildomais dokumentais bei pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui (400 Eur), atstovavimÄ teisme (100 Eur) yra pagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti priteistos. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos reikÅ¡ti reikalavimai teismo sprendimu atmesti visa apimtimi, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiamos pagrįstos trečiojo suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisia 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Kitoje dalyje praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjos V. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. M. priteisti 500,00 Eur (penki Å¡imtai eurų) iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė AuÅ¡relė Mažrimienė