64f022f4-4dbb-41e7-ada9-1e5822bf81ee · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-432-343/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Jonas Čirvinskas

Procesinio dokumento kategorijos: 35.4; 44.2.4; 44.5.2; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovei B. A., trečiajam asmeniui V. R.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. A. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-179/2009 pagal ieÅ¡kovės V. A. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai, M. A., L. K., tretiesiems asmenims UAB „Gailestis“, J. S., V. R. dėl O. K. palaikų perlaidojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:

Patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 22-24, t. 1) ieÅ¡kovė prašė pripažinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2007 m. gegužės 3 d. leidimÄ laidoti Nr. 118 neteisėtu, įpareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį nuo

sprendimo įsiteisėjimo dienos norminių aktų nustatyta tvarka perlaidoti O. K. palaikus į kitÄ kapavietę, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡

atsakovų solidariai 3000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , įpareigoti atsakovus po palaikų iÅ¡kėlimo sutvarkyti kapavietę, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad kapavietėje, už kurios priežiÅ«rÄ atsakinga ieÅ¡kovė, 1986 metais palaidotas ieÅ¡kovės brolis, 1993 m.- ieÅ¡kovės tėvas, 2002 m.- ieÅ¡kovės motina. IeÅ¡kovė rÅ«pinosi kapaviete, jos lėšomis pastatytas paminklas, sumontuota tvorelė, antkapis. 2007 m. birželio 15 d. nuvykusi į kapines ieÅ¡kovė pamatė, kad be jos leidimo kapavietėje kažkas palaidota, nenurodant jokios informacijos apie mirusį asmenį, visa kapavietė suniokota, iÅ¡vartyta tvorelė, paminklas nuverstas nuo pagrindo. IeÅ¡kovei kreipusis į kapinių prižiÅ«rėtojÄ , jai buvo paaiÅ¡kinta, kad kapavietėje pagal ieÅ¡kovės sesers M. A. pateiktÄ leidimÄ palaidota kita ieÅ¡kovės sesuo O. K., laidojimo paslaugas teikė UAB „Gailestis“ darbuotojai. Nei ieÅ¡kovė, nei jos Å¡eima jokių santykių su seserimis nepalaikė, kadangi jos gyveno asocialiai. O. K. ginčo kapavietėje palaidota neteisėtai, leidimas laidoti iÅ¡duotas negavus kapavietę prižiÅ«rinčio asmens raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, tame pačiame kape palaidota nepraėjus bÅ«tinam 20 metų laikotarpiui, neįrengtas kapo vietÄ Å¾ymintis laikinas ženklas. Å iais veiksmais ieÅ¡kovei padaryta 3000 Lt turtinė žala siejama su kapavietės rekonstrukcijos darbais. Kartu ieÅ¡kovė nurodo patyrusi 5000 Lt neturtinę žalÄ .

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 40-41, t. 1) atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad leidimas palaidoti O. K. į ginčo kapavietę iÅ¡duotas remiantis jos sesers M. A. praÅ¡ymu laidoti seserį Å¡eimyninėje kapavietėje, nustačius, kad ieÅ¡kovė iÅ¡deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, iÅ¡vykdama neinformavusi atsakingų darbuotojų apie iÅ¡vykimo faktÄ ar asmenį, kuris lieka atsakingas už kapavietę, atsižvelgiant į mirusiosios giminystės ryšį su kapavietėje palaidotais asmenimis. Mirusioji buvo palaidota į prieÅ¡ 21 metus mirusio brolio kapÄ , todėl nebuvo pažeistas ir minimalus pakartotinio laidojimo terminas. Atsakovė taip pat nurodė, jog reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas pakankamais įrodymais.

Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 35-36, t. 1) UAB „Gailestis“ nurodė teikusi tik transporto priemonės paslaugas nuvežant mirusiÄ jÄ Ä¯ kapines, pardavusi įkapes ir neigė bet kokias sÄ sajas su mirusiosios laidojimu konkrečioje kapavietėje.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu (b.l. 111-116, t. 2) ieškinį patenkino

iÅ¡ dalies, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovių M. A. ir L. K. 1000Lt turtinės žalos atlyginimÄ , 66 Lt žyminį mokestį,

300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 368,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei, 35 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 70 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad iÅ¡duodant leidimÄ laidoti teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, nes ieÅ¡kovės sutikimo gauti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių, iÅ¡duodant leidimÄ buvo atsižvelgta į mirusiosios giminystės ryšį su kapavietėje palaidotais asmenimis, mirusioji palaidota praėjus daugiau nei 20 metų nuo ankstesnio laidojimo į tÄ kapÄ dienos, ieÅ¡kovė, bÅ«dama atsakinga už kapavietės sutvarkymÄ ant kapavietės nepastatė laikino ženklo, t.y. nenurodė informacijos, kurioje vietoje palaidoti jos tėvai, taip pati pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Kadangi leidimas laidoti iÅ¡duotas teisėtai, atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu jokios teisinės pasekmės negali bÅ«ti taikomos, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl mirusiosios perlaidojimo. Kartu teismas

pripažino, jog laidotuves organizavę atsakovės M. A. ir L. K. privalėjo kapavietę sutvarkyti. Kadangi kapavietė liko

nesutvarkyta, o už jos priežiÅ«rÄ yra atsakinga ieÅ¡kovė, jai iÅ¡ atsakovių priteistinas turtinės žalos atlyginimas. Vertindamas ieÅ¡kovės įvardintos turtinės žalos dydžio pagrįstumÄ , teismas nurodė, jog ne visi ieÅ¡kovės pateiktame kapavietę sutikusios sutvarkyti bendrovės komerciniame pasiÅ«lyme nurodyti darbai susiję su kapavietės atstatymu, atlygintinomis pripažintinos tik iÅ¡laidos paminklo ir tvorelės suklijavimui, granito skaldelei ir jos iÅ¡pylimui, kurios nevirÅ¡ija 1000 Lt. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė nurodydamas, jog neturtinė žala atlyginama tik konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, tarp kurių nagrinėjamoje byloje aptariama situacija nepatenka.

Apeliaciniu skundu (b.l. 124-127, t. 2) ieÅ¡kovė praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009m. spalio 30 d. sprendimÄ pakeisti, patenkinti visus patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktus reikalavimus. IeÅ¡kovė, laikydamasi savo patikslintame ieÅ¡kinyje ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytos pozicijos, papildomai nurodo, jog ji leidimo laidoti iÅ¡davimo metu iÅ¡ Lietuvos niekur nebuvo iÅ¡vykusi, gyveno Vilniuje, turėjo pastovų darbÄ , todėl iÅ¡duodant leidimÄ laidoti jÄ buvo galima surasti patikrinus socialinio draudimo duomenų bazės įraÅ¡us. Mirusioji buvo palaidota ne daugiau kaip prieÅ¡ 20 metų mirusio brolio kape, bet ieÅ¡kovės motinos, mirusios prieÅ¡ 4 metus kape, duobė buvo kasama neiÅ¡siaiÅ¡kinus kapų ribų, kasimo darbai nebuvo nutraukti aptikus neseno laidojimo požymius, kapas nebuvo pažymėtas laikinu ženklu. IeÅ¡kovė taip pat nurodė nesutinkanti su sumažinta atlygintinos turtinės žalos suma, nepagrįstu laikanti pirmosios instancijos teismo atsisakymÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Kadangi ieÅ¡kovės nurodomi pažeidimai susiję ne tik su atsakovių M.

A. ir L. K. elgesiu, bet ir su atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš visų trijų atsakovių solidariai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 137-138, t. 2) atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir, laikydamasi savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateiktos pozicijos, papildomai nurodo, kad iÅ¡duodant leidimÄ laidoti buvo nurodyta, jog mirusioji turi bÅ«ti laidojama į jos brolio, mirusio prieÅ¡ daugiau nei 20 metų, kapÄ . Atsakovė neturi galimybės disponuoti socialinio draudimo duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Å¡ie duomenys bÅ«tų leidę nustatyti ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovė taip pat nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kartu atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog teisės aktuose yra nustatyta speciali asmens perlaidojimo tvarka, pagal kuriÄ leidimas perlaidoti negali bÅ«ti iÅ¡duodamas juridiniam asmeniui, be to, asmuo negali bÅ«ti perlaidojamas, jei nuo palaidojimo nepraėję du metai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ , procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaujantis CK 1.5, 6.4, 6.38 str.,str. kuriamu teisiniu reglamentavimu, kiekvienas asmuo jam suteiktomis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais. Asmens piktnaudžiavimas jo turima materialine subjektine teise, atsisakymas bendradarbiauti su prievolės skolininku, vertintinas kaip netinkamas elgesys, susiaurinantis priverstinio turimos teisės įgyvendinimo ribas (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi reikalaudama apginti jai, kaip už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingam asmeniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių redakcijos (toliau - Taisyklės), galiojusios ginčijamo leidimo laidoti iÅ¡davimo metu, 21 p. suteiktÄ teisę spręsti, kas gali bÅ«ti laidojamas jos prižiÅ«rimoje kapavietėje.

Pripažįstant Å¡iÄ ieÅ¡kovei teisės aktu suteiktÄ teisę, kartu atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 19 p. buvo nurodyta, jog už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenys nurodomi laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, Å¡is asmuo turi kapavietę prižiÅ«rėti. Tokia teisės akto formuluotė negali bÅ«ti vertinama kaip savitikslė, ji analizuotina žvelgiant per viso teisės akto struktÅ«rÄ ir sistemÄ bei aiÅ¡kintina kaip užtikrinanti sklandų kapinių tvarkymo procesÄ .

Už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenų laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale tikslumas itin reikÅ¡mingas sprendžiant visus su kapaviete susijusius klausimus, įskaitant ir klausimÄ dėl leidimo laidoti toje kapavietėje iÅ¡davimo. NepraneÅ¡damas apie gyvenamosios vietos bei kitų kontaktinių duomenų pasikeitimus, už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo nevykdo pareigos bendradarbiauti su kitais kapinių tvarkymo procese dalyvaujančiais asmenimis, todėl turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieÅ¡kovė nevykdė ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. nustatytos pareigos deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri taip pat apribojo leidimus laidoti iÅ¡duodančios savivaldybės vykdomosios institucijos, kuri yra atsakinga ir už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų bazės tvarkymÄ , galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės buvimo vietÄ . Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės teisė spręsti dėl sutikimo laidoti jos prižiÅ«rimoje kapavietėje buvo apribota dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, todėl ji, nevykdydama jai, kaip Lietuvos Respublikos pilietei bendrÄ ja prasme bei kaip konkretų teisinį kapavietės prižiÅ«rėtojos statusÄ turinčiam asmeniui teisės aktais numatytų pareigų, apribojo ir savo galimybes priverstine tvarka reikalauti jai suteiktų teisių įgyvendinimo.

IeÅ¡kovės argumentas, jog jai suteikta teisė spręsti, kas gali bÅ«ti laidojamas jos prižiÅ«rimoje kapavietėje, yra absoliuti ir negali bÅ«ti paneigiama jokiais atvejais, atsižvelgiant į netinkamÄ pačios ieÅ¡kovės elgesį, vertintinas kaip neatitinkantis aukščiau nurodytų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Susiklosčius situacijai, kai dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės negalėjo bÅ«ti įvertinta jos nuomonė dėl pakartotinio laidojimo jos prižiÅ«rimoje kapavietėje, leidimus laidoti iÅ¡duodanti institucija, atsižvelgdama į tai, jog kapavietėje buvo palaidoti Å¡eimos nariai, jog mirusiÄ jÄ , kuriai laidoti buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti leidimÄ , su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡davimo padavė kitas tos pačios Å¡eimos narys, jog sprendimo dėl leidimo iÅ¡davimo ar atsisakymo jį iÅ¡duoti priėmimas negali bÅ«ti atidedamas, priėmė protingumo kriterijus atitinkantį sprendimÄ , kurį pripažinti neteisėtu vien dėl vėliau iÅ¡reikÅ¡tos formalios savo teisinių pareigų nevykdžiusios ieÅ¡kovės pozicijos nėra jokio pagrindo.

Nesant duomenų apie tai, jog leidimÄ laidoti iÅ¡duodanti institucija turi tiesioginę galimybę pasinaudoti valstybinio socialinio draudimo apdraustųjų duomenų baze, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, sprendimo priėmimas Å¡iuo klausimu negali bÅ«ti atidėliojamas, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo motyvas, kad leidimÄ iÅ¡duodanti institucija privalėjo ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti atsižvelgiant į VSDFV turimus duomenis apie jos darbovietę. Atmestinas ir ieÅ¡kovės argumentas, jog leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas dėl Taisyklių 12 p. įtvirtinto draudimo pakartotinai į tÄ patį kapÄ laidoti nepraėjus dvideÅ¡imčiai metų.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, viename iÅ¡ kapavietėje esančių kapų buvo palaidotas ieÅ¡kovės brolis, miręs prieÅ¡ daugiau nei dvideÅ¡imt metų, todėl teisinės prielaidos leidimui laidoti tame kape iÅ¡duoti egzistavo. Nenustačiusi jokių procedÅ«rinių pažeidimų iÅ¡duodant leidimÄ laidoti, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡io leidimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas bei civilinę atsakomybę leidimÄ iÅ¡davusios institucijos atžvilgiu taikyti atsisakyta pagrįstai.

Vertinant ieÅ¡kinyje nurodytus konkrečius laidojimo procese dalyvavusių asmenų veiksmus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale buvo nurodyta, jog laidojama bÅ«tent į tÄ kapavietėje esantį kapÄ , kuriame paskutinis laidojimas vyko prieÅ¡ daugiau nei dvideÅ¡imt metų (b.l. 53, t. 1), ir, galiojant Taisyklių 12 p. nustatytai už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens pareigai kapavietėje įrengti kapo vietÄ Å¾ymintį laikinÄ Å¾enklÄ , darytina iÅ¡vada, kad netikslų kapo vietos nustatymÄ galėjo lemti tik pačiai ieÅ¡kovei teisės aktais numatyto pareigos nevykdymas, todėl ji, vadovaujantis CPK 5 str., CK 6.64 str. 1 d. 1 p., nelaikytina tinkamu subjektu teisminiams argumentams dėl jos pačios neveikimo sÄ lygotų faktiniais kitų asmenų veiksmais padarytų pažeidimų pareikÅ¡ti.

Apeliacine tvarka nėra ginčijamas atsakovių M. A. ir L.

K. neveikimo, neatkuriant iki ginčijamų laidotuvių buvusios kapavietės bÅ«klės, paliekant kapavietę nesutvarkyta, nepastatant paminklo į jo buvusiÄ padėtį, nesutvarkant kapavietės tvorelių, neteisėtumas. IeÅ¡kovė ginčija tik teismo nustatyto Å¡iais veiksmais jai padarytos atlygintinos turtinės žalos dydžio pagrįstumÄ , patirtos žalos dydį siedama su ieÅ¡kovės dar iki ginčijamų veiksmų atlikimo patirtomis iÅ¡laidomis kapavietės tvarkymui, pamato betonavimui, tvorelių ir paminklo įrengimui. Tokia ieÅ¡kovės pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Dėl neteisėtais pripažintų atsakovių veiksmų nei paminklas, nei kapavietės tvorelės, nei iÅ¡lietas pamatas nebuvo sunaikinti, neprarado visos savo vertės, todėl pirmosios instancijos teismas žalos dydį pagrįstai susiejo su pirminės situacijos atkÅ«rimo darbų verte. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovės teismui pateiktos sÄ matos (b.l. 43, t. 2), į Å¡ioje sÄ matoje nurodytų darbų vertę įskaičiuota ne tik su buvusios padėties atkÅ«rimu tiesiogiai susijusi granitinės skaldelės kaina bei paminklo ir tvorelės klijavimo, granitinės skaldelės pylimo darbų kaina, bet ir naujos tvorelės įsigijimo, naujo pamato tvorelei ir paminklui įrengimo, paminklo atnaujinimo vertė, kuri sietina su kapavietės pagerinimu, o ne su neteisėtų veiksmų padarinių Å¡alinimu, todėl neįtrauktina į atlygintinos žalos sumÄ . Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstÄ atlygintinos turtinės žalos dydį, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

CK 6.250 str.

2 d. nustatyta konkreti privaloma asmens pareigos atlyginti neturtinę žalÄ prielaida - neturinė žala turi bÅ«ti atlyginama tik tais atvejais, kai tokio pobÅ«džio atsakomybė už veiksmus, dėl kurių neturtinė žala atsirado, tiesiogiai numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje aptariamais neteisėtais deliktinę atsakomybę, o kartu ir pareigÄ atlyginti turtinę žalÄ sÄ lygojusiais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimas teisės aktuose nenumatytas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos, nepriklausomai nuo jų pagrįstumo, vertintini kaip neturintys jokios įtakos Å¡ios žalos atlygintinumui, t.y. neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų pareigos atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ atsiradimui, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ , vertintina kaip pagrįsta ir nekeistina.

Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinos apeliacinės instancijos teismo patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susiję iÅ¡laidos (b.l. 135, t. 2).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės

V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) valstybei 14,10 Lt (keturiolika litų 10 ct) apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Rūta

Palubinskaitė

Kolegijos teisėjai                                                                                Gintautas

Koriaginas

                                                                                                           Algirdas

Remeika